sodas

Kol kas dar nesulaukėme reikšmingesnio šaltuko ar sniego, tad vis dar metas pasidarbuoti sode. Dabar tinkamas metas rūpintis augalais, kad jų nenugraužtų kenkėjai ar laukiniai žvėrys, be to, jau dabar galime pasiruošti artėjančiam pavasariui, kad vis intensyvėjant saulei nesuplyšinėtų medelių žievė.

Šliužai sodininkams gali tapti tikru galvos skausmu – šie kenkėjai apgraužia augalų lapus, gadina vaisius ir palieka gleivėtus pėdsakus. Dažniausiai jie suaktyvėja naktį, todėl dieną pastebėti pačius šliužus gali būti sunku. Norint apsaugoti sodą, nebūtina iš karto griebtis agresyvių cheminių priemonių – kartais galima išbandyti ir namuose turimus ingredientus.

Rudenį sodui ir augalams reikia ne tik tinkamos priežiūros, bet ir maistinių medžiagų, kurios padėtų jiems išlikti sveikiems. Tačiau norint pasirūpinti augalais, nebūtina skubėti į parduotuvę pirkti specialių trąšų. Pasirodo, naudingų medžiagų galima išgauti ir iš to, ką dažnai išmetame į šiukšliadėžę. Sodininkystės ekspertė ir „TikTok“ kūrėja Ifzaal pasidalijo paprastu būdu, kaip iš kiaušinių lukštų pasigaminti augalams skirtą tirpalą.

Jei šiemet braškės džiugino gausiomis uogomis, verta pasirūpinti, kad kitą sezoną jų netrūktų. Tam svarbu tinkamai paruošti augalus šaltajam metų laikui ir pasirūpinti jų maisto medžiagų atsargomis. Tinkamas tręšimas rudenį gali padėti braškėms sustiprėti ir lengviau ištverti žiemos šalčius. Sužinokite, kuo tręšti braškes prieš žiemą, kad kitą vasarą jos vėl džiugintų gausiu derliumi.

Renkantis augalus sodui ar gėlynui dažnas pirmiausia žiūri į jų išvaizdą, kainą ar žydėjimo laiką. Tačiau svarbu nepamiršti ir kitos svarbios informacijos, kuri gali padėti išvengti nusivylimo ateityje. TV3 žiniasklaidos grupės laidoje „Svajonių sodai“ Lietuvos inžinerijos kolegijos docentė, mokslų daktarė Ingė Auželienė dalijosi patarimais, į ką svarbu atkreipti dėmesį perkant augalus.

Spalis sodininkams – ne metas visiškai atsipalaiduoti. Nors didžioji dalis derliaus jau nuimta, o augalų augimas sulėtėjęs, sode vis dar netrūksta darbų. Būtent dabar galima pasirūpinti augalais prieš šaltesnius orus, sutvarkyti gėlynus ir paruošti sodą žiemai. Kai kuriuos darbus atlikus spalį, pavasarį sode bus gerokai mažiau rūpesčių. Be to, vėsesni rudens orai daugeliui sodo darbų yra kur kas malonesni nei vasaros karštis, rašoma uk.style.yahoo.com.

Japoninė reinutrė atrodo įspūdingai: aukšti, bambuką primenantys stiebai, dideli žali lapai ir rudens pradžioje pasirodantys smulkūs balti žiedai. Tačiau po šia patrauklia išvaizda slypi viena agresyviausių invazinių augalų rūšių Europoje. Dėl ypatingo gebėjimo sparčiai plisti ir stelbti vietinę augaliją japoninė reinutrė laikoma labai rimta grėsme vietinei biologinei įvairovei. Japoninė reinutrė yra kilusi iš Japonijos, Kinijos ir Korėjos regionų.

Rododendrai – vieni mėgstamiausių dekoratyvinių krūmų, pavasarį džiuginantys ryškiais ir gausiais žiedais. Tačiau atvėsus orams kyla klausimas – kaip juos paruošti žiemai, kad pavasarį augalai vėl sėkmingai augtų ir žydėtų? Nors gali atrodyti, kad pakanka krūmus uždengti nuo šalčio, svarbu pasirūpinti ir dirvožemio drėgme bei tinkamu mulčiavimu.

Ruduo gėlių augintojui – ne vien atsisveikinimas su vasaros spalvomis, bet ir svarbus pasirengimo kitam pavasariui metas. Kol vienos gėlės dar džiugina žiedais, kitos jau baigia savo vegetaciją, o po žeme prasideda tylus, tačiau nepaprastai svarbus naujo žydėjimo ciklas. Būtent dabar sprendžiama, ar kitąmet sodybos gėlynas pasitiks margaspalviais tulpių žiedais, ar vasaros viduryje išdidžiai iškels galvas jurginai, kardeliai ir lelijos.

Vėstant orams ir vis dažniau pasirodant šalnoms, sodininkams jau metas pagalvoti apie augalų apsaugą. Staiga nukritusi temperatūra gali pakenkti jautresniems augalams, ypač jauniems krūmams, daigams ir tiems, kurie auginami vazonuose. Nors dalis sodo augalų šalčius ištveria gana lengvai, kitiems be papildomos priežiūros gali būti sunku išgyventi žiemą. Specialistai pataria neatidėlioti pasiruošimo ir pirmiausia pasirūpinti labiausiai pažeidžiamais augalais.

Ruduo – metas sodinti žieminius česnakus, tačiau pakanka vienos klaidos, kad vasarą vietoj stambių galvučių tektų nuimti gerokai menkesnį derlių. Specialistai dalijasi patarimais, kada sodinti žieminius česnakus, kaip teisingai tai padaryti ir ką daryti, kad jie sėkmingai peržiemotų. Kada sodinti žieminius česnakus? Žieminiai česnakai sodinami rudenį, geriausia spalį.

Nors ruduo įsibėgėja ir soduose bei daržuose darbų lieka vis mažiau, nemažai lietuvių vis dar susiduria su įkyriu galvos skausmu – invaziniais šliužais. Šie kenkėjai drėgnomis rudens dienomis toliau pasirodo daržuose, gėlynuose, komposto vietose ir kitose drėgnose teritorijose. Šiuo metu jų ignoruoti nereikėtų, mat šliužai ruošiasi žiemoti, o dalis jų jau būna sudėję kiaušinėlius. Palikus juos ramybėje, pavasarį sode gali pasirodyti dar daugiau šių kenkėjų.

Rudenį sodininkai dažniausiai jau baigia pagrindinius sezono darbus, tačiau šliužams tai – vienas aktyviausių metų laikotarpių. Atvėsus orams ir prasidėjus lietums, šie kenkėjai vėl tampa aktyvūs, o drėgna aplinka jiems ypač palanki. Būtent rudenį šliužai gali dėti kiaušinėlius, kurie peržiemoja dirvoje ir vėliau tampa naujos jų populiacijos pradžia. Todėl šis metų laikas yra tinkamas ne tik sutvarkyti sodą, bet ir imtis priemonių, kurios padėtų sumažinti šliužų skaičių.

60-metis Šarūnas Kasmauskas, gyvenantis šalia Darbėnų, Kretingos rajone, jau beveik du dešimtmečius kuria tai, apie ką svajojo dar vaikystėje. Iš pradžių mintis kada nors turėti savo sodą ar parką atrodė tarsi paprasta vaikiška svajonė, tačiau ilgainiui ji virto 16 hektarų japonišku sodu, į kurį kasmet užsuka apie 50 tūkstančių lankytojų. 2007-aisiais pradėtame kurti sode šiandien sukaupta apie 13 tūkstančių tonų akmenų, o jo priežiūrai kasmet į Lietuvą atvyksta ir japonų meistrai.

Ruduo kas dieną vis stipriau įsitvirtina mūsų soduose ir daržuose. Nors šiltnamiuose dar kabo paskutiniai agurkėliai, lauke tebenoksta moliūgai, sodo ir daržo sezonas jau sparčiai ritasi į pabaigą.

Ruduo sodininkui dovanoja ne tik gausų derlių, paskutinius žiedus ir spalvingus medžių lapus. Tai metas, kai sode susikaupia ir didžiausias kiekis organinės medžiagos – nukritę lapai, nupjauta žolė, daržovių likučiai, išravėtos vienmetės piktžolės, smulkintos šakelės. Visa tai, kas iš pirmo žvilgsnio atrodo kaip nereikalingos atliekos, iš tiesų gali tapti vienu vertingiausių sodo išteklių.

Chrizantemos – vienos dažniausiai kapinėse rudenį sodinamų ir statomų gėlių. Artėjant Visų Šventųjų dienai ir Vėlinėms, daugelis žmonių jomis papuošia artimųjų kapus ir tikisi, kad gėlės išliks gražios kuo ilgiau. Tačiau spalį orai gali būti nenuspėjami – dienomis dar šviečia saulė, o naktimis temperatūra gali nukristi žemiau nulio. Šaltis ypač pavojingas vazonuose augančioms chrizantemoms, nes jų šaknys daug greičiau atšąla nei žemėje augančių augalų.

Pelargonijos – vienos mėgstamiausių gėlių soduose, balkonuose ir terasose. Visą vasarą jos džiugina spalvingais žiedais, tačiau atvėsus orams kyla klausimas – ką su jomis daryti toliau? Daugelis pelargonijas sezono pabaigoje tiesiog išmeta, manydami, kad kitais metais teks pirkti naujus augalus. Tačiau to daryti nebūtina – tinkamai paruoštos pelargonijos gali sėkmingai peržiemoti ir kitą sezoną vėl gausiai žydėti.

Rudeniui jau beveik įpusėjus, kiemai ir sodai netrukus pasidengs spalvingu lapų kilimu. Daugeliui tai reiškia dar vieną sezoninį darbą – grėbti, krauti į maišus ir ieškoti, kur juos išvežti. Tačiau gamtininkai ir sodininkai ragina neskubėti jų atsikratyti, nes nukritę lapai gali būti itin naudingi pačiam sodui. Juose gausu organinių medžiagų ir augalams reikalingų mineralų, o tinkamai panaudoti jie gali pagerinti dirvožemį, apsaugoti augalus nuo šalčio ir tapti puikia trąša.

Ruduo Valstybinių miškų urėdijos (VMU) miškininkams – ne tik miško atkūrimo darbų pabaiga, bet ir jaunų medelių apsaugos metas. Iki maždaug lapkričio vidurio visoje Lietuvoje vykdomi darbai, skirti apsaugoti želdinius ir žėlinius nuo kanopinių gyvūnų daromos žalos – ūglių nukramtymo, medelių nulaužymo ir kamienų žievės laupymo. Viena dažniausiai miškininkų naudojamų jaunų medelių apsaugos priemonių – repelentai.

Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas nepritarė, kad bešeimininkiai, savininkų neprižiūrimi ar valstybės paveldėti sodų sklypai būtų visų pirma siūlomi žemės nuosavybės neatgavusiems žmonėms, o tik tada parduodami aukcionuose.

Kodėl net ir pasodinus didžiulį gervuogyną galima likti be derliaus? Vidurio Lietuvoje kone hektaras gervuogių jau penkerius metus beveik neduoda uogų. Sodininkas ir selekcininkas Adomas Ryliškis TV3 žiniasklaidos grupės laidos „Svajonių sodai“ žiūrovams paaiškino, kodėl taip nutiko ir į ką būtina atkreipti dėmesį. Vidurio Lietuvoje įveistas įspūdingo dydžio gervuogynas. Nors krūmų daug, tačiau savininkai per šešerius metus derlių turėjo tik vieną kartą.

Vasarai pasibaigus ateina laikas ne tik vaikus vesti į mokyklą, bet ir kibti į daržo darbus – nurinkti derlių, paruošti lysves, genėti ir pan. Tačiau nežinant tam tikrų taisyklių galima pakenkti savo daržui, o visas darbas bei pinigai bus paleisti veltui. Naujienų portalo tv3.lt laidoje „Verta žinoti“ Vilniaus kolegijos Agrotechnologijų fakulteto lektorius „VikoFlora“ vadovas Tomas Čižokas pasakojo apie tinkamą kompostavimą ir šiltnamio sutvarkymą.

Aplinkos ministerijai siūlant leisti aukcionuose parduoti šimtus bešeimininkių ar neprižiūrimų, taip pat valstybės paveldėtų sodų sklypų, Seime skinasi kelią idėja juos tokiu būdu parduoti tik tose savivaldybėse, kur žmonėms jau atkurtos nuosavybės teisės, tuo metu kitose vietovėse pirmenybę teikti tiems, kas dar laukia savo eilės. Seimo Kaimo reikalų komitetas šią savaitę pritarė teisingumo ministrės Ritos Tamašunienės ir parlamentarų Česlovo Olševskio bei Jeroslavo Narkevičiaus siūlymams.

Rudenį sodas reikalauja ne ką mažiau dėmesio nei šiltuoju metų laiku – būtent dabar galima pasirūpinti augalais, kad jie lengviau ištvertų žiemą ir kitą sezoną džiugintų sveiku augimu bei žiedais. Nors dalį darbų sodininkai linkę atidėti pavasariui, apželdinimo priežiūros specialistė atkreipia dėmesį, kad kai kuriems augalams toks sprendimas gali pridaryti daugiau žalos nei naudos.

Vos pastebėjus kieme iškilusius žemės kauburėlius, tampa aišku – sode apsigyveno nekviestas svečias. Kurmiai gali per trumpą laiką išrausti nemažai požeminių tunelių ir taip pažeisti veją bei augalų šaknis. Nors patys gyvūnai nėra pavojingi žmonėms, jų veikla gali gerokai apsunkinti tvarkingo sodo priežiūrą. Be to, kurmių išrausti tuneliai gali sudaryti palankias sąlygas į sodą patekti ir kitiems kenkėjams.

Atvėsus orams soduose bei prie namų vis dažniau galima pastebėti zylių. Nors dalis šių paukščių Lietuvoje žiemoja nuolat, rudenį vyksta ir jų migracija – kai kurios zylės gali nukeliauti ne vieną dešimtį ar net šimtą kilometrų. Gamtininkas Deividas Makavičius sako, kad šiuo metu žmonės gali pastebėti ne tik vietines, bet ir iš kitur atklydusias zyles. „Šiuo metu vyksta paukščių migracija, kartu migruoja ir zylės.

Rudenį sodininkai ne tik skaičiuoja per vasarą užderėjusį derlių, bet taip pat suka galvas, kaip tinkamai paruošti savo augalus šaltesniam metų laikui. Pasak naujienų portalo tv3.lt tinklalaidėje viešėjusio želdinimo specialisto, Vilniaus kolegijos lektoriaus ir „VikoFlora“ vadovo Tomas Čižoko, rudens darbai yra ne mažiau svarbūs nei pavasariniai. „Numeris vienas darbas, tai pirmiausia, kaip sakau, yra susitvarkyti. Šiltuoju metų laiku augalai auginasi masę, žiedus, vaisius.

Tujos – vieni populiariausių augalų soduose, tačiau net ir ištisus metus žaliuojantiems krūmams prieš žiemą reikia papildomos priežiūros. Nors ruduo dar tik prasideda, būtent dabar verta pasirūpinti, kad augalai šaltąjį sezoną pasitiktų pakankamai stiprūs. Rugsėjį svarbu įvertinti ne tik tujų išvaizdą, bet ir dirvožemio drėgmę bei jų augimo sąlygas. Netinkamai paruoštos tujos po žiemos gali paruduoti, išretėti ar nudžiūti jų ūglių galiukai, rašoma fakt.pl.

Pomidorų sezonui artėjant prie pabaigos, sodininkams tenka nuspręsti, kada tinkamiausias metas nuskinti paskutinius vaisius. Atrodytų, kad svarbiausia stebėti jų spalvą, tačiau vien pagal ją spręsti ne visada verta. Ypač svarbu atsižvelgti į nakties temperatūrą, orų prognozę ir augalų būklę. Vėstantys orai gali sulėtinti pomidorų nokimą, o lietus ir didelė drėgmė – padidinti ligų riziką.

Į Vilniaus rajone Tarnėnų kaime esančios Brigitos Jasiutovič sodybą atvykti veržiasi tiek draugai, tiek šeimos nariai. Priežastis – išpuoselėta ir iki smulkmenų sutvarkyta sodo aplinka, žydinčių gėlių jūra ir šypsena namų šeimininkės veide. Brigita dalijosi, kad tokiai sodybai sukurti prireikė 15 metų darbo. Šiandien visus naujienų portalo tv3.lt skaitytojus kviečiame mintimis pasisvečiuoti pas sodininkę sodyboje.

Vienos iš gražiausių rudens gėlių – jurginai lauke nežiemoja. Apie tai, kaip juos iškasti ir tinkamai paruošti žiemos saugojimui, pasakoja gėlininkė Aliona Ušanovienė, kuri pati augina šias gėles. Kai kurie sodininkai skuba su jurginu iškasimu rudenį. Daro tai, kai krūmai dar visai žali ir ant jų daug žiedų ir pumpurų. Kada rudenį reikia iškasti jurginus? Tokie gumbai nesubrendę, per žiemą sunkiau išsilaiko. Kol augalas su žaliais lapais, šaknų sistema kaupia maistingas medžiagas.

Šį rudenį daugiau gyventojų turės keisti įpročius tvarkydami nukritusius lapus, nupjautą žolę ir kitas sodo atliekas. Nuo gegužės 1-osios išplėstos teritorijos, kuriose žaliųjų atliekų lauko sąlygomis deginti negalima. Specialistai taip pat atkreipia dėmesį, kad tokių atliekų nereikėtų ir tiesiog palikti pūti kieme. Po itin drėgnos vasaros šlapios lapų ir žolės sankaupos gali tapti palankiomis vietomis šliužams slėptis ir kiaušinėliams dėti.

Įsibėgėjant rudeniui darbų sode ir darže vis dar netrūksta. Nors dienos trumpėja ir gamta pamažu ruošiasi žiemos poilsiui, sodininkams tai – aktyvus metas: reikia pasirūpinti derliumi, sutvarkyti lysves, gėlynus ir paruošti augalus šaltesniam sezonui. Tačiau rudenį laiką lauke gali apkartinti ne tik vėstantys orai, bet ir vis dar suaktyvėjusios erkės. Sodininkai bei sodybų šeimininkai dalijasi savo patirtimi, kokių priemonių imasi, kad darbai lauke būtų ne tik malonūs, bet ir saugesni.

Nuodingų augalų galima aptikti ne tik miškuose ar pievose – dalis jų auga tiesiog mūsų soduose, kiemuose ir daržuose. Pavojų gali kelti dekoratyvinės gėlės, gyvatvorių augalai ir net kasdien valgomų daržovių dalys. Ypač atsargiems reikėtų būti šeimoms, auginančioms mažus vaikus ar naminius gyvūnus.

Ką sėti atsilaisvinusiose lysvėse, kada tai geriausia daryti ir kaip pasirinkti tinkamus augalus? Sideratai – tai augalai, auginami ne dėl derliaus, o siekiant pagerinti dirvožemio būklę. Jie padeda praturtinti žemę organinėmis medžiagomis, pagerinti jos struktūrą, apsaugoti sklypą nuo piktžolių ir išsaugoti dirvožemio derlingumą po daržovių derliaus nuėmimo. Kada rudenį sėti sideratus ir kokios kultūros tam tinkamiausios – pasakojame toliau.

Rudeniui įsibėgėjant, gamta ima ruoštis žiemos poilsiui, tačiau sode darbymetis dar nesibaigia. Kol šalnos ir sniegas nepaslėpė kiemo, svarbu pasirūpinti veja ir tinkamai paruošti ją artėjančiam šaltajam sezonui. Profesionalaus agronomo ir kraštovaizdžio specialisto Tautvydo Gursko teigimu, jei orai palankūs, prižiūrėta veja savo žaluma gali džiuginti iki pat rudens pabaigos.

Žolių ir samanų naikinimas tarp trinkelių – vienas nemaloniausių darbų. Deja, viltis, kad tvarkingai išklotos trinkelės visada bus gražios, miršta. Kasmet jų tarpuose pradeda želti žolių kuokštai, atsiranda samanų. Tad kaip geriausiai jas išnaikinti? Purškimas Net ir tie, kurie skeptiškai žvelgia į herbicidų naudojimą daržininkystėje, gana lengvai griebiasi chemijos naikindami žoles trinkelių tarpuose. Tiesa, ekologijos specialistai teigia, kad herbicidų reikia vengti visur.

Vis daugiau sodininkų ir smulkiųjų ūkininkų susiduria su problema, kai gausiai pasodinti vaikrūmiai ar uogakrūmiai taip ir neduoda laukto derliaus. Viena neretai minimų kultūrų – nedygliuotos gervuogės. Nors medelynų aprašymuose jos pristatomos kaip atsparios šalčiui ir ligoms, realybėje dalis augintojų metų metus lieka be uogų.

Rugsėjis – derliaus nuėmimo ir tvarkymo mėnuo, taip pat pradedama ruoštis žiemai ir kitų metų darbams. Naktys darosi vėsesnės ir gerokai ilgesnės, dažnai prasideda ir pirmosios šalnos, o kad jos nepakenktų, tenka darbus darže ir sode atlikti ne tik greitai, bet ir iš anksto suplanavus. Dėl šios priežasties verta iš anksto žinoti, kokių darbų sode ir darže nereikėtų atidėlioti, kad augalai sėkmingai pasiruoštų žiemai ir kitą sezoną džiugintų gausesniu derliumi.

Rudeninės avietės gali derėti ilgai, tačiau jų saldžios uogos vis dar yra pažeidžiamos kenkėjų. Užuot griebusis stiprių cheminių priemonių, verta pasitelkti natūralius apsaugos būdus. Tinkamas genėjimas, augaliniai preparatai ir paprastas triukas po derliaus nuėmimo padės sumažinti sukirmijimo riziką. Rudeninės avietės gali džiuginti net tuomet, kai dauguma sodo gėrybių jau būna surinktos. Pakartotinai derančios veislės vis dėlto turi savo priešų, rašo fakt.pl.

Vasarai artėjant prie pabaigos, soduose netrūksta darbų – vieni ruošia lysves rudens derliui, kiti tvarko vazonus ir šiltnamius. Tačiau prieš išmesdami praėjusio sezono kompostą, sodininkai turėtų gerai pagalvoti. Pasirodo, senas kompostas gali būti naudingas ir kitą sezoną, jei tinkamai jį paruošite. Sodininkystės guru Michaelas Griffithsas pasidalijo paprastu būdu, kaip atgaivinti panaudotą kompostą ir sutaupyti pinigų.

Ruduo – metas ne tik atsidžiaugti paskutiniuoju derliumi, jį nuimti ir sandėliuoti ar ruošti atsargas. Dabar pats metas pradėti ruoštis kitam sezonui ir atlikti svarbiausius rudens darbus sode. Kokių darbų nepamiršti, naujienų portalui tv3.lt pasakojo sodininkas, „Audėjų sodai“ ūkio savininkas Robertas Audėjus, atsakęs į sodininkams rūpimus klausimus. Rudeniniam tręšimui pasirinkite tinkamas trąšas Anot jo, rugsėjis yra metas padėti pasiruošti vaismedžiams šaltajam sezonui.

Praėjusi snieginga ir šalta žiema auginantiems spygliuočius pažėrė iššūkių – tujos ar kiti spygliuočiai ne tik nurudavo, bet ir tapo žvėrelių, daugiausia stirnų, maistu. Niekas nežino, kokia bus ateinanti žiema ir kokių staigmenų atneš, tačiau pasiruošti galime iš anksto, kad augalai nukentėtų kuo mažiau.

Nereikia kasdien laistyti, gerai pakenčia šalčius ir greitai plečiasi, o rudenį gausiai apsipila oranžinėmis uogomis – šis augalas turėtų atsidurti sode. Žinoma, kalbama apie šaltalankį. Jis suderina ne tik dekoratyvią išvaizdą ir itin paprastą priežiūrą, bet ir didelę naudą sveikatai. Paprastasis šaltalankis (Hippophae rhamnoides) išsiskiria sidabriškai žaliais, siaurais lapais ir oranžinėmis uogomis, kurios rudenį tankiai padengia jo šakas.

Aplinkos apsaugos departamentas socialiniame tinkle „Facebook“ skelbia, kad po audrų nulaužtų medžių šakų nereikėtų skubėti deginti ar išmesti. Anot specialistų, tokias gamtines atliekas galima panaudoti praktiškai ir suteikti joms antrą gyvenimą. Susmulkintos šakos gali tapti naudingu mulčiu, o smulkesnės šakelės – komposto dalimi. Neturint galimybės jų panaudoti savo aplinkoje, šakas rekomenduojama pristatyti į žaliųjų atliekų surinkimo aikšteles.

Išpuoselėtoje vejoje pasirodęs kurmiarausis gali tapti rimtu galvos skausmu – kurmiai ne tik išrausia veją, bet ir įsisuka į brangiai įrengtus gėlynus, o neretai pasiekia net prie pat terasos esančias erdves. Kurmių naikinimo specialistas, įmonės „STOP KURMIAI“ įkūrėjas Deividas Šileikis perspėja, kad delsti nereikėtų: šiems gyvūnams pradėjus daugintis, problema gali greitai išplisti po visą sklypą.

Viename pakaunėje esančiame šiltnamyje – lyg gyvatės ištįsusios cukinijos, bulves primenantys agurkai, o lauke pūpso milžiniški moliūgai ir stiebiasi raudoni kukurūzai. Tokias egzotiškas daržoves auginanti moteris kasmet ieško vis naujų nematytų veislių. Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže. Parodė gyvatines cukinijas „Čia mano gyvatynas, tikras tikriausias“, – ir nors Genovaitė Kudrevičienė šypsosi, žvilgtelėjus į šiltnamį atrodo, lyg čia gyvatės nuo šakų nutįsusios.

Balandžiai gali tapti tikru galvos skausmu sodininkams, ypač vasaros pabaigoje. Šie paukščiai lankosi žmonių gyvenamosiose vietose ir balkonuose, todėl juos išprašyti ne visada paprasta. Be to, atskridę didesniais būriais jie gali pridaryti ne tik netvarkos, bet ir pakenkti augalams atsikridę į sodą. Tačiau norint juos atbaidyti nebūtina išleisti daug pinigų specialioms priemonėms.