sodas

Jei norite, kad jūsų namų įėjimas šią vasarą atrodytų jaukiau, gyviau ir išskirtiniau, vijokliniai augalai yra vienas paprasčiausių, bet efektingiausių sprendimų. Jie ne tik suteikia estetinį grožį, bet ir kuria natūralią, kvapnią atmosferą prie pat durų. Per kelis mėnesius tinkamai parinkti augalai gali visiškai pakeisti namo fasado nuotaiką. Kaip pažymi interjero ir sodo idėjomis besidalijantis leidinys „Ideal Home“, yra keletas vijoklių, kurie šiam tikslui tinka ypač gerai, rašoma mirror.co.

Dar tik gegužė, o česnakai lysvėse jau geltonuoja? Pakalbėkime apie tai, kodėl taip nutinka ir kaip jiems padėti. Česnakų niekaip nepavadintume ypač kaprizinga kultūra. Tačiau juos auginant taip pat gali kilti bėdų, apie kurias pirmiausia signalizuoja pasikeitusi laiškų spalva bei išvaizda. Ir šias problemas būtina išspręsti kuo greičiau, kad neprarastume derliaus. Ypač, jeigu tokios nepageidautinos permainos česnakus lysvėse ištinka pavasarį, kai apie derliaus ėmimą dar nėra net kalbos.

Piktžolės, dygstančios tarp terasos lentų ar trinkelių, daugelį namų savininkų priverčia griebtis ravėjimo įrankių ar cheminių priemonių. Tačiau kai kurie sodininkystės entuziastai tikina, kad yra ir paprastesnių būdų kovoti su šia problema. Vienas jų – druska, kuri, tinkamai naudojama, gali padėti išdžiovinti nepageidaujamus augalus ir sulėtinti jų ataugimą. Tokį metodą pristatė „YouTube“ kanalo „Ecologicaltime“ kūrėjas Philipas Baronas.

Varėnos krašte, pušynų ir laukinių pievų apsuptyje, slepiasi vietos, kuriose augalai vasarą skleidžia pavėsį, kvapus, grožį, ramybę. Dar daugiau – čia apie juos galima sužinoti, juos patirti, susipažinti su grožį puoselėjančiais šeimininkais ir grįžti namo su lauktuvėmis.

Sodas daugeliui atrodo visų pirmiausia kaip grožio ir estetikos projektas, tačiau, pasak kraštovaizdžio dizainerės Joana Bakūnė, tai pirmiausia turėtų būti patogi gyvenimo erdvė. Ji įspėja – būtent neteisingi prioritetai, madų vaikymasis ir bandymas sutalpinti „viską“ į nedidelį plotą dažniausiai lemia, kad kiemas tampa ne džiaugsmu, o nuolatiniu darbu.

Vos tik pradeda šilti orai, sodus papuošia įspūdingais žiedais apsipylusios magnolijos. Dar prieš išsprogstant lapams jos nusidažo baltais, rausvais ar net sodriai purpuriniais atspalviais ir kiekvieną pavasarį vėl sukelia tikrą susižavėjimo bangą. Tačiau nors magnolijos atrodo gana egzotiškai, specialistai sako, kad sėkmingai jas auginti Lietuvoje tikrai įmanoma – svarbiausia žinoti kelias esmines taisykles.

Žiurkės namuose ar sodyboje – problema, su kuria susiduria ne vienas gyventojas. Dažnu atveju patys žmonės net nesusimąstydami sudaro palankias sąlygas graužikams apsigyventi šalia jų – palieka maisto, nesandarias angas ar neprižiūrėtą aplinką. Vis dėlto bandymai graužikus naikinti savarankiškai kartais baigiasi dar didesnėmis problemomis – nuo nepakeliamo kvapo namuose iki pavojų augintiniams ar patiems gyventojams.

Daugelyje šaltinių teigiama, kad serenčiai yra tarsi „stebuklingas pagalbininkas“ sode: užtenka juos pasodinti kur nors, ir jie atbaido kenkėjus. Tačiau ar tai iš tiesų tiesa? Į šį klausimą atsakė sodininkystės ekspertai. Iš tiesų serenčių sodinimas lysvėse gali suteikti tam tikrą apsaugos lygį, tačiau jis nėra itin reikšmingas, pažymi leidinys The Spruce.

Norint, kad avietės gausiai derėtų, šiuo metu jas reikia tinkamai prižiūrėti. Nuo pat pavasario jomis reikia pradėti rūpintis. Aviečių krūmai nėra reiklūs, tačiau gausaus derliaus sulauksite tik tada, jei joms nieko netrūks! Trąšų naudojimas Pagrindiniai aviečių krūmų poreikiai – tinkamas dirvožemio pH, kuriame gausu maistingųjų medžiagų, pakankamai šviesos ir daug vandens. Kadangi aviečių šaknys yra negilios, išsidėsčiusios horizontaliai po žeme, jas galima pažeisti neatsargiai kasant.

Bijūnai daugelį metų išlieka vienomis populiariausių gėlių lietuvių soduose – jie vertinami dėl savo įspūdingų žiedų, tačiau augintojams neretai tenka ieškoti būdų, kaip apsaugoti sunkius bijūnus stiebus nuo išvirtimo. Instagram paskyros „@jura.sode“ autorė Jūratė pasidalino vaizdo įrašu, kuriame parodė, kaip itin pigiai ir paprastai pasigaminti atramas bijūnams.

Violetiniai lubinai pakelėse ar ryškios rykštenės pievose daugeliui atrodo graži vasaros dalis. Tačiau specialistai įspėja – dalis dekoratyviai atrodančių augalų sparčiai plinta ir kelia grėsmę Lietuvos biologinei įvairovei. Invaziniai augalai – tai nevietinės rūšys, kurios greitai plinta ir išstumia vietinius augalus iš jų buveinių. Lietuvoje invazinių rūšių sąraše šiuo metu yra 18 augalų rūšių. „Invaziniai augalai keičia ne tik kraštovaizdį.

Vasarai artėjant, daugelis sodininkų jau svajoja apie spalvingus, vešlius ir žiedais nusėtus kiemus. Tačiau tam, kad sodas iš tiesų atrodytų įspūdingai, vien laistymo nepakanka – svarbu žinoti ir tinkamas augalų priežiūros gudrybes. Viena iš jų pasidalijo buvęs karaliaus Karolio III sodininkas Jackas Stooksas, net du dešimtmečius dirbęs garsiuosiuose „Highgrove House“ soduose. Pasak jo, egzistuoja paprastas, bet itin veiksmingas būdas padėti rododendrams ir azalijoms klestėti.

Pavėsingos vietos, ne vieno manymu, yra tiesiog pasmerktos būti neapželdintos, nes čia „niekas neauga“. Specialistė skuba paneigti šį mitą ir vardija augalus, kurie puikiai augs pavėsyje ir sukurs įspūdingą grožį kieme. TV3 žiniasklaidos grupės laidoje „Svajonių sodai“ parduotuvių tinklo „Žalia stotelė“ agronomė-ekspertė Eglė Petkevičiūtė išdavė naudingus patarimus tiems, kurie nežino, ką sodinti pavėsingose vietose. „Dalinis pavėsis ir pavėsis nėra nuosprendis.

Bijūnai – nuo senų laikų žinomos ir mylimos darželių gėlės. Vienu metu nepelnytai praradę gėlininkų dėmesį, pastaruoju metu bijūnai darosi vis populiaresni. Šie gražūs, dekoratyvūs daugiamečiai žoliniai augalai tinka ir gėlynams, ir puokštėms. Bijūnų puošnūs ne tik žiedai, bet ir tamsiai žali lapai, krūmo forma. Kenkia drėgmės perteklius Lietuvoje paplitę bijūnai – ne tik gražūs, bet ir gydomųjų savybių turintys augalai.

Gegužė daugeliui sodininkų yra tikras darbymetis. Po ilgų ir permainingų pavasario savaičių pagaliau baigiasi vėlyvųjų šalnų pavojus, todėl atsiveria puikios galimybės sodinti šilumą mėgstančius augalus. Būtent dabar daugelis gėlių ir daržovių geriausiai prigyja bei pradeda sparčiai augti. Specialistai sako, kad tinkamai pasirinkti augalai jau po kelių savaičių gali visiškai pakeisti sodo vaizdą.

TV3 laida „Kasdienybės čempionai“ – ne tik smagus vakaro praleidimo būdas, bet ir naudinga laida, kurioje galima sužinoti neįprastų, bet veikiančių buities patarimų.

Viena mėgstamiausių garsios dainininkės Livetos Kazlauskienės veiklų – rūpinimasis sodu, gėlėmis ir vaismedžiais. Per daugelį metų ji atrado ne vieną gudrybę, padedančią pavasarį ir vasarą savo kiemą paversti tikra spalvų, kvapų ir gausaus derliaus oaze. Naujienų portalui tv3.lt Liveta papasakojo apie savo 3 patikrintus triukus, kurie leidžia pripildyti sodą kvapų ir spalvų bei mėgautis saldžiais vaisiais.

Piktžolės daugeliui sodų ir kiemų savininkų tampa tikru galvos skausmu, tačiau, pasirodo, jų atsikratyti galima itin paprastai ir beveik nieko nekainuojančiu būdu. Socialiniuose tinkluose išpopuliarėjo metodas, kuriam tereikia vieno daikto, kurį namuose turi kone visi, rašo express.co.uk.

Sultingos, saldžios ir ryškiai raudonos braškės – daugelio sodininkų vasaros pasididžiavimas. Tačiau net ir kruopščiai prižiūrimi augalai ne visada užaugina tokį derlių, kokio tikimasi. Gegužę braškėms ypač svarbios tinkamos augimo sąlygos, nes būtent tuo metu pradeda formuotis būsimi vaisiai. Specialistai perspėja, kad viena didžiausių problemų šiuo laikotarpiu tampa perteklinė drėgmė, galinti paskatinti puvimą, ligas ir šliužų antplūdį.

Sodininkai dažnai susiduria su ta pačia problema – vos tik oras sušyla, skruzdėlės ima aktyviai plėsti savo teritorijas ir užvaldo vejas, terasas bei gėlynus. Nors rinkoje gausu brangių kenkėjų kontrolės priemonių, vis dažniau dėmesys krypsta į paprastus buities sprendimus.  Teigiama, kad vienas virtuvėje randamas prieskonis gali stipriai sutrikdyti jų orientaciją ir padėti atsisveikinti su skruzdėlėmis.

Pavasaris hortenzijoms yra itin svarbus metas – būtent dabar formuojasi būsimi vasaros žiedai. Nors šie augalai dažnai laikomi nereikliais, sodininkai perspėja, kad be tinkamos priežiūros hortenzijos gali pradėti vysti, rudoti arba žydėti daug silpniau. Ypač svarbu pasirūpinti dirvožemiu po lietingo pavasario, kai žemė netenka dalies maistinių medžiagų.

Ne paslaptis, kad tūkstančiai lietuvių su nekantrumu laukė meto, kuomet galės sugrįžti į savo sodus ir daržus bei griebtis pavasario darbų. Tuo tarpu parduotuvių lentynos ir prekystaliai turguose jau kurį laiką vilioja pirkėjų akis spalvotais gėlių žiedais, augalų sėklomis ir sodinukais.

Kada geriausias laikas sėti agurkus, kad derlius būtų gausus ir vaisiai tvirti? Pateikiame jums atsakymą. Vis tik atminkite, kad auginant agurkus svarbus ne tik sėjos laikas, bet ir laistymo bei augalų priežiūros būdas. Sodininkai pabrėžia, kad svarbiausia yra dirvos temperatūra, reguliarus laistymas ir savalaikis derliaus rinkimas, rašo fakt.pl. Agurkai yra vienos dažniausiai auginamų daržovių soduose.

Sodininkystės entuziastė pasidalijo pigiu ir išradingu būdu, kaip apsaugoti sode augančius vaisius ir uogas nuo paukščių. Artėjant vasarai daugelis sodininkų džiaugiasi pirmosiomis uogų ir vaisių derliaus užuomazgomis. Tačiau ne tik žmonės laukia šio sezono – paukščiai taip pat neretai suspėja pasimėgauti derliumi anksčiau, nei jis atsiduria jūsų rankose, rašo express.co.uk. Nors tai gali erzinti, egzistuoja paprastas būdas apsaugoti sodą nenaudojant kenksmingų priemonių.

Gegužė sodininkams – vienas svarbiausių mėnesių visame sezone. Šiuo metu sodai pradeda sparčiai augti, žydėti ir ruoštis vasaros karščiams, todėl tinkama priežiūra gali lemti, kaip jūsų kiemas atrodys artimiausiais mėnesiais. Nors daugelis jau pasodino augalus ar sutvarkė gėlynus, darbų sąrašas dar tikrai nesibaigė. Specialistai įspėja, kad dabar padarytos klaidos gali kainuoti nusilpusią veją ir prastesnį augalų augimą vasarą.

Hortenzijos yra vieni mėgstamiausių dekoratyvinių augalų soduose dėl savo ryškių, gausių žiedų ir įspūdingos išvaizdos. Tačiau daugelis sodininkų net nenutuokia, kad šie augalai gali keisti spalvą priklausomai nuo dirvožemio sudėties. Tinkamai pakoregavus dirvos savybes, hortenzijos gali žydėti mėlynais, rožiniais ar net violetiniais atspalviais. Sodininkystės entuziastai vis dažniau dalijasi paprastais būdais, kaip tai pasiekti be sudėtingų priemonių.

Didžiuliai šalčiai šią žiemą tapo rimtu išbandymu ne tik žmonėms, bet ir augalams – kai kur temperatūra krito net iki –32 laipsnių. Tokios sąlygos negailestingai atskleidė, kurie augalai išties atsparūs, o kuriems prireiks daugiau priežiūros. Su iššūkiais susidūrė ir dainininko bei verslininko Mečislovo Subelio rožių sodas, tačiau žinomas vyras tikina – tinkami pavasario darbai yra raktas į gražų vaizdą sode.

Pats metas susirūpinti sklypo aptvėrimu. Pasirinkusieji augalus neturėtų nusivilti šiuo ekologišku sprendimu – tankiai susodinti krūmai ar medžiai ne tik papuoš teritoriją, bet ir apsaugos nuo dulkių, vėjo, triukšmo ir sukurs atskiro pasaulio atmosferą. Daugumą medžių ir krūmų galima sodinti pavasarį – balandį ir gegužės pirmojoje pusėje, taip pat rudenį – rugsėjo pradžioje, spalį. Vazonėliuose išaugintus sodinukus į sodą galima perkelti visą šiltąjį metų laikotarpį.

Atslinkus šiltesniems orams, daugelis sodininkų jau planuoja pomidorų sezoną ir ruošiasi juos sodinti į lauką. Tačiau vien tinkamo laiko pasirinkimas dar negarantuoja gausaus derliaus – svarbi ir priežiūra. Ekspertai įspėja, kad dažna klaida yra per anksti į lauką perkelti pomidorų daigus, taip juos paveikiant šalnoms. Tuo pačiu vis daugiau žmonių ieško natūralių būdų, kaip sustiprinti augalus be cheminių trąšų.

Balandis ir gegužė Lietuvoje – vieni svarbiausių mėnesių turintiems sodą ar daržą. Nors šiemet orai dar gana vėsūs, darbų sode tikrai netrūksta. Būtent dabar atliekami darbai sode dažnai lemia, ar vasarą džiaugsimės gausiu derliumi, ar teks nusivilti. Patyręs sodininkas Rimantas sako, kad didžiausia klaida – manyti, kad dar per anksti kažką daryti. Pasak jo, net ir vėsesniais balandžio ar gegužės orais yra nemažai svarbių darbų, kuriuos reikia atlikti nedelsiant.

Socialiniuose tinkluose išplito sodininkams aktuali patirtis – kaip apsaugoti augalus nuo grambuolių lervų, galinčių sunaikinti visą derlių. Paskyros pavadinimu „Mamos blogas“ pasidalintame įraše atskleidžiamas paprastas metodas, kurį autorė taiko jau ne vienerius metus. Šiltnamyje – pavojingas radinys Įraše aprašoma situacija, su kuria susiduria ne vienas daržininkas – netikėtai aptiktos grambuolio lervos prie augalų šaknų.

Bijūnų sodinimas pavasarį yra įmanomas, nors šis variantas laikomas aikštingesniu nei sodinimas rudenį. Pavasarį augalas greičiau pradeda augti, aktyviai augina antžeminę dalį ir tuo pat metu bando įsišaknyti, todėl bet kokia klaida iškart atsispindės jo būklėje. Dažniausiai problemos kyla ne dėl paties sezono, o dėl netinkamo gylio, silpno sodinuko, netinkamos vietos ir per didelių lūkesčių. Daugelis sodininkų galvoja, kad jei krūmas prigijo, jis būtinai greitai sužydės.

Nuo močiutės daržo iki šiuolaikinių kiemų projektavimo: jaunas, pradedantis kraštovaizdžio dizainerio kelią Arijanas Maskaliūnas dalijasi įžvalgomis apie besikeičiančias tendencijas ir tai, kaip lietuvių kiemai per tris dešimtmečius tapo patogumo, o ne darbo erdve.

Kurmiai dažnai laikomi vienais labiausiai erzinančių sodo „gyventojų“. Nors jie retai minta augalais, jų išrausti tuneliai gali padaryti daug žalos vejai, gėlynams ir daržovėms. Požeminiai takai ne tik suardo augalų šaknis, bet ir sudaro palankias sąlygas kitiems kenkėjams, tokiems kaip pelės. Dėl to net ir nedidelė kurmių veikla gali greitai virsti rimta problema. Laimei, yra keli paprasti ir veiksmingi būdai, padedantys sumažinti jų aktyvumą ir apsaugoti sodą, rašoma marthastewart.com.

Balandis daugeliui sodininkų yra vienas svarbiausių mėnesių, kai sodas po žiemos pradeda atgyti. Šiltesnės dienos ir ilgėjantis šviesos metas sudaro idealias sąlygas augalams augti, tačiau kartu atsiranda ir naujų iššūkių. Jauni daigai šiuo laikotarpiu yra itin pažeidžiami – juos gali užpulti grybelinės ligos ar įvairūs kenkėjai. Nors dažnai pasirenkamos cheminės priemonės, specialistai primena, kad veiksmingų sprendimų galima rasti ir virtuvėje.

Gėlininkai per paskutines šilto kovo mėnesio dienas iš gėlynų išrinko senus medžių ir krūmų lapus, kitas augalų liekanas, supureno žemę ir išnaikino piktžoles. Dabar visi laukia, kol po netikėto balandžio pradžios atšalimo oras vėl atšils, kad galėtų toliau pasirūpinti gėlynais. Ruošiamės sodinti Rožės jau nudengtos nuo kovo mėnesio. Balandį narcizus, tulpes, hiacintus ir smulkias svogūnines bei daugiametes gėles tręšiame kompleksinėmis trąšomis.

Kompostas dažnai vadinamas „sodininko auksu“, nes jis paverčia maisto atliekas vertingu dirvožemio pagerintoju. Tačiau ne viskas, kas atrodo organiška, yra tinkama keliauti į komposto dėžę. Sodininkystės ekspertai įspėja, kad netinkamai parinktos atliekos gali pritraukti kenkėjus, skleisti nemalonius kvapus ar net pakenkti augalams. Dar blogiau – kai kurios medžiagos visiškai nesuyra arba į dirvą išskiria kenksmingas medžiagas.

Pavasaris daugeliui žmonių reiškia vieną – darbų sode pradžią. Tvarkydami aplinką žmonės dažnai kasa žemę, sodina augalus ar atnaujina kiemą, tikėdamiesi gražesnės aplinkos. Tačiau kartais paprasti sodo darbai gali atnešti visiškai netikėtų staigmenų. Natalija, nusprendusi pasirūpinti savo kiemu, patyrė būtent tai – jos kasimo darbai baigėsi atradimu, kurio ji niekada nepamirš. Tai, ką ji aptiko po žeme, ne tik nustebino ją pačią, bet ir sukėlė didelį susidomėjimą internete, rašoma mirror.co.

Net ir kruopščiai prižiūrint sodą, kartais augalai gali nustoti žydėti. Jei pastebėjote, kad rododendrai ar kamelijos nustojo žydėti taip, kaip anksčiau, priežastis gali būti paprastesnė, nei atrodo. Sodininkystės ekspertas Michaelas Griffithsas teigia, kad dažniausiai problema slypi dirvoje – ir ją galima lengvai išspręsti, rašo express.co.uk. Pagrindinė priežastis – netinkamas dirvožemis Rododendrai ir kamelijos geriausiai auga rūgščioje dirvoje.

Samanos gali atsirasti net ir prižiūrėtoje vejoje, o dažniausiai tai reiškia, kad dirvožemis yra suspaustas ir blogai praleidžia vandenį. Jei veja netolygi, per daug minkšta ar apaugusi samanomis, kartais pakanka vieno paprasto pokyčio priežiūroje, kad situacija iš esmės pagerėtų, rašo express.co.uk. Kodėl vejoje atsiranda samanos? Samanos dažniausiai įsitvirtina ten, kur žolė silpsta. Tai ženklas, kad dirvožemis per daug suspaustas ir neleidžia vandeniui nutekėti.

Atėjus pavasariui, daugelis žmonių daugiau laiko praleidžia savo kiemuose ir soduose, tačiau kartu su šiltesniu oru atsiranda ir nepageidaujamų svečių. Būtent šiuo metų laiku žiurkės ir pelės tampa ypač aktyvios, nes ieško maisto ir tinkamų vietų lizdams. Specialistai įspėja, kad jei laiku nepastebėsite pirmųjų ženklų, graužikai gali greitai įsikurti jūsų kieme ar net namuose. Tokia problema ne tik kelia diskomfortą, bet ir gali tapti pavojinga sveikatai, nes graužikai platina įvairias ligas.

Daugelio sodininkų svajonė – tanki, sodriai žalia veja be samanų, piktžolių ar pageltusių plotų. Tačiau po žiemos veja dažnai atrodo pavargusi, o jos atgaivinimas gali pareikalauti nemažų išlaidų trąšoms ar specialioms priemonėms. Specialistai tikina, kad kartais veiksmingiausios priemonės slypi visai šalia – net virtuvės spintelėje. Viena iš tokių netikėtų, bet vis dažniau aptariamų gudrybių – paprasto cukraus naudojimas vejos būklei pagerinti, rašoma express.co.uk.

42-ejų Evelina Starinskienė iš Šakių rajono savo namų aplinką pavertė išskirtine spygliuočių oaze, kuri traukia akį ramybe, tvarka ir apgalvotu paprastumu. Nuo vaikystės, augdama didelėje sodyboje, ji aiškiai žinojo, ko nori – ir dar svarbiau, ko tikrai atsisakys savo kieme. Ilgi ravėjimo ir nuolatinės priežiūros metai suformavo tvirtą viziją: jokio vargo su gėlynais, tik estetiška, lengviau prižiūrima žaluma.

Lietuvoje nuo 2004 metų invazinių rūšių sąrašą papildę gausialapiai lubinai apima vis didesnes teritorijas. Specialistai primena, kad dabar pats metas stabdyti jų plitimą – šienaukite ir iškaskite šiuos augalus, kad jie nebesidaugintų. Žemaitijos saugomų teritorijų direkcijos atstovai primena, kad balandžio mėnesio pradžia yra puikus metas gausialapių lubinų naikinimui.

Kurmiarausiai vejoje daugeliui sodininkų tampa tikru galvos skausmu. Nors kurmiai sode iš tiesų atlieka naudingą darbą naikindami dirvožemyje gyvenančius kenkėjus, jų išrausti tuneliai gali sugadinti tvarkingą veją ar net pažeisti augalų šaknis. Dėl to kurmiai dažnai tampa nepageidaujamais kiemo gyventojais. Vis dėlto kovoti su jais nebūtina naudojant agresyvias chemines priemones ar nuodus.

Vos pasodinote daržoves, o jos ima vysti ir nykti? Gali būti, kad jūsų darže jau darbuojasi vieni klastingiausių kenkėjų – kurkliai, kurie tyliai naikina augalus iš po žemių. Nors šie vabzdžiai retai pasirodo paviršiuje, jų daroma žala gali būti itin didelė ir pastebima per labai trumpą laiką. Sodininkai neretai griebiasi įvairiausių priemonių, tačiau ne visos jos būna veiksmingos kovoje su kurkliais.

Užrūgštėjęs dirvožemis – problema, su kuria susiduria ne vienas sodininkas, o dėl šios priežasties kenčia augalai. Kokie ženklai leidžia suprasti, kad dirvožemis rūgštėja, ir kaip su tuo kovoti? Specialistai pateikė aiškius atsakymus. TV3 žiniasklaidos grupės laidoje „Svajonių sodai“ patarimais, kas išduoda užrūgštėjusį dirvožemį ir kokia priemonė padės ją atstatyti, pasakojo bendrovės „Emolus“ konsultantė Aistė Levanienė ir direktorius Gediminas Levanas.

Norėdami, kad uogakrūmiai šiais metais gausiai derėtų, nepamirškite jų patręšti. Balandžio mėnesį serbentų krūmų savininkai turi pasirūpinti jų mityba. Šiuo metu augalai bunda po žiemos miego ir puikiai pasisavina maistines medžiagas. Žinodami, kuo pavasarį tręšti juoduosius serbentus, vasarą galėsite surinkti dvigubą derlių. Atkreipkite dėmesį, kad daugumai uogakrūmių reikia panašių mikroelementų. Todėl serbentų ir aviečių tręšimo būdai pavasarį beveik nesiskiria.

Pavasarį sodininkai skuba atnaujinti savo kiemus, balkonus ir terasas naujais augalais bei vazonais. Tačiau, pasak specialistų, viena dažnai pamirštama detalė gali lemti, ar jūsų augalai vešės, ar greitai nunyks. Pavasaris – puikus metas sugrįžti į sodą ir įnešti naujų spalvų. Daugelis šiuo laikotarpiu lankosi sodo centruose ar namų prekių parduotuvėse, ieškodami naujų vazonų ir augalų talpų.