sodas

Sultingų, saldžių ir aromatingų pomidorų skonis priklauso ne tik nuo jų veislės ar auginimo sąlygų, bet ir nuo laistymo. Per didelis vandens kiekis gali vaisių skonį susilpninti, todėl pomidorams pradėjus nokti svarbu žinoti kelias pagrindines taisykles. Apie jas „Facebook“ įraše papasakojo puslapį „Skanus pomidoras“ administruojanti sodininkė Roma Valutkevičienė, o šiuo įrašu ji sutiko pasidalinti ir su naujienų portalu tv3.lt.

Šilauogių derlius dar ne visur baigėsi, tačiau pats metas pagalvoti ir apie artėjantį rudenį. Nors rugpjūtį sode dar jaučiama vasara, šilauogių krūmai pamažu pradeda ruoštis šaltajam sezonui, todėl jų priežiūros pamiršti nereikėtų. Nuo to, kaip augalai bus paruošti žiemai, gali priklausyti ir jų būklė pavasarį, ir kitų metų uogų derlius. Patyręs sodininkas Julius naujienų portalui tv3.lt anksčiau atskleidė, kokių darbų šiuo metu nederėtų atidėlioti.

Hortenzijos puošia vis daugiau lietuvių kiemų, tačiau jų augintojams neretai kyla įvairiausių klausimų: kur šiuos augalus sodinti, kad šie sukrautų daugiausiai žiedų? Kaip dažnai tręšti, kada genėti hortenzijas ir ką daryti pradėjus gelsti lapams? Panevėžio rajone esančio hortenzijų parko savininkė Rūta Čepukonytė sako, kad tinkamai parinktos hortenzijos nėra lepios, tačiau viena klaida gali lemti smulkesnius žiedynus ir silpnas, linkstančias šakas.

Vasarai persiritus į antrąją pusę, daržuose ir šiltnamiuose jau turėtų raudonuoti pomidorai. Tačiau kartais, kad ir kiek lauktume, pomidorai vis tiek lieka žali. Gera žinia ta, kad derliaus dar tikrai nereikia nurašyti. Žinomas britų sodininkystės ekspertas Monty Donas pasidalijo keliais paprastais darbais, kuriuos verta atlikti dabar, kad pomidorai greičiau sunoktų, rašo idealhome.co.uk.

Vasaros pabaigoje, kai naktys tampa vėsesnės, dažniau lyja, o šiltnamiuose ilgiau laikosi drėgmė, pomidorų augintojai susiduria su viena pavojingiausių šių augalų ligų – pomidorų maru. Sodininkė Roma Valutkevičienė įspėja, kad laiku nepastebėta liga vos per kelias dienas gali sunaikinti didelę dalį derliaus. Vis dėlto, tinkamai prižiūrint pomidorus ir iš anksto imantis profilaktinių priemonių, šios ligos galima išvengti.

Nors dar mėgaujamės vasariškais orais, gamtoje jau pamažu ryškėja pirmieji artėjančio rudens ženklai. Trumpėjančios dienos ir vėsesnės naktys verčia sodininkus susimąstyti apie sezoninius darbus bei vejos paruošimą šaltesniam laikotarpiui. Rudenėjant dirvožemis pamažu vėsta, todėl žolė natūraliai pradeda augti lėčiau, tačiau prieš užklumpant žiemiškiems orams veją dažniausiai dar verta nupjauti paskutinį kartą.

Rugpjūtis – ypatingas mėnuo kiekvienam sodininkui ir daržininkui. Tai laikas, kai vasara pasiekia brandą, o visas pavasarį ir vasaros pradžioje įdėtas darbas ima atsilyginti pilnais krepšiais daržovių, vaisių ir uogų. Daržuose noksta pomidorai, agurkai, paprikos, pupelės ir moliūgai, soduose linksta obelų bei kriaušių šakos, o gėlynai džiugina spalvų gausa. Tačiau kartu rugpjūtis primena, kad ruduo jau ne už kalnų.

Marijampolietės Anetos Lukauskienės sode – neįprastas vaizdas, labiau primenantis pavasarį nei vasaros pabaigą. Rugpjūtį moters kieme netikėtai pražydo jauna obelaitė. Nors tokie atvejai nėra dažni, specialistai aiškina, kad pakartotinį žydėjimą gali lemti neįprastos oro sąlygos ir augalo patirtas stresas. Aneta pasakoja, kad obelaitę įsigijo šių metų pavasarį ir net neįsivaizdavo, kad po kelių mėnesių ji vėl sukraus žiedus.

Šiuo metu rožės jau turėtų būti pasipuošusios gausiais žiedais, tačiau sodininkai žino, kad rugpjūtis joms yra itin pavojingas metas dėl juodosios dėmėtligės. Nors daugelis mano, kad ši grybinė liga plinta tik drėgnais pavasario ar rudens mėnesiais, iš tiesų jai vystytis reikia šilumos ir drėgmės. Būtent tokios sąlygos yra palankios juodajai dėmėtligei plisti, dėl to daugelis sodininkų ligą pastebi tik tada, kai jau būna per vėlu, rašo express.co.uk.

Esant geriems orams daugelis vyresnio amžiaus žmonių skuba į sodus ir daržus – ravėti lysvių, prižiūrėti šiltnamių, genėti vaismedžių ar nuimti pirmąjį derlių. Tačiau kartu su didesniu fiziniu aktyvumu vasarą dažniau pasireiškia ir sveikatos negalavimai, kurių nereikėtų ignoruoti. Vienas jų – galvos svaigimas.

Dabar tas metų laikas, kai kiekvienas, turintis sodą, kiemą ar kitą lauko erdvę, svarsto, kaip ją pagražinti ir ieško naujų idėjų. Todėl sodininkė ragina prieš ką nors išmetant pagalvoti, ar daiktas negalėtų būti panaudotas dar kartą ir gauti naują paskirtį, galbūt būtent jūsų sode.

Pomidorai – vieni populiariausių daržo augalų, tačiau net ir kruopščiai prižiūrimi jie ne visuomet noksta taip greitai, kaip norėtųsi. Kartais ant augalo užauga daug vaisių, tačiau jie ilgai išlieka žali, o jų augimas, regis, sustoja. Prie to gali prisidėti nepakankamas laistymas, maistinių medžiagų trūkumas ar pernelyg tankiai suaugę stiebai, užstojantys saulės šviesą.

Nors vidurvasarį dažnas kiemas gali atrodyti išblukęs po kaitria saule, dabar yra pats tinkamiausias laikas suplanuoti sprendimą, kuris jūsų sodybai suteiks gyvybės.  Viena tokių gėlių, galinčių sukurti tikrą stebuklą, yra piliarožė (lot.

Paukščių būriai per kelias valandas gali sunaikinti visą ilgai lauktą šilauogių derlių, todėl vis daugiau sodininkų ieško būdų, kaip apsaugoti uogas nekenkiant gamtai. Sodyboje su vyru bites, pomidorus ir net šitake grybus auginanti Elena, nuo 2012 metų rašanti tinklaraštį „Statau sodybą“, kuriame dalijasi savo sodybos darbais ir praktiniais patarimais, šiemet pirmą kartą įrengė specialią apsaugos konstrukciją šilauogėms.

Vos tik soduose sužaliuoja daržovės ir pražysta gėlės, pasirodo ir nepageidaujami svečiai – šliužai bei sraigės. Per vieną naktį jie gali apgraužti kruopščiai prižiūrėtus augalus ir sunaikinti ne vienos savaitės darbą. Nors parduotuvėse gausu įvairių cheminių priemonių, vis daugiau sodininkų ieško natūralių ir aplinkai draugiškų sprendimų. Viena sodininkė pasidalijo paprastu būdu, kuris, jos teigimu, padeda apsaugoti augalus be granulių ar purškalų.

Kai kaimyno medžių šakos, krūmai ar šaknys perauga į svetimą sklypą, dažnas gyventojas susiduria su klausimu – ar galima jas tiesiog nupjauti? Nors įstatymai numato galimybę ginti savo nuosavybę, tai nereiškia, kad kaimyno augalus galima genėti savo nuožiūra. Tam taikomos konkrečios sąlygos, o neteisėti veiksmai gali užtraukti atsakomybę. Ypač svarbu žinoti, kada augalo dalys iš tiesų trukdo naudotis sklypu ir kokių veiksmų pirmiausia reikėtų imtis.

Vasarą soduose netrūksta gyvybės – kartu su augalais juose neretai apsigyvena ir įvairūs gyviai. Nors vieni jų nekelia jokių rūpesčių ir galbūt net džiugina sodininkus, kiti gali apgraužti augalus ar išrausti žemę, todėl netikėtai atsiradusios duobutės darže ne vienam sodininkui sukelia klausimų. Būtent tokia situacija neseniai buvo aptariama „Facebook“ grupėje „Sodas – Daržas – Kiemas – Namai“, kur viena vartotoja pasidalino neįprastai atrodančių duobučių žemėje nuotraukomis.

Daugelis sodininkų mano, kad hortenzijoms nužydėjus belieka laukti kito sezono. Tačiau specialistai sako, kad tam tikroms hortenzijų rūšims galima padėti pražysti dar kartą. Tam nereikia nei brangių trąšų, nei sudėtingų priežiūros priemonių – pakanka vieno paprasto darbo tinkamu metu. Liepa tam yra ypač palankus mėnuo, tačiau svarbu žinoti, ką ir kaip daryti. Netinkamas genėjimas gali ne tik neatnešti naudos, bet ir atimti kitų metų žiedus, rašoma mirror.co.uk.

Jei ant lauke augančių augalų lapų netikėtai atsiranda skylės, daugelis sodininkų sunerimsta, kad tai gali pakenkti augalo sveikatai. Lapų pažeidimus gali sukelti įvairios priežastys, tačiau dažniausiai dėl jų kaltos penkios, rašo thespruce.com. Gera žinia yra ta, jog skylės lapuose dar nereiškia, kad augalo išgelbėti neįmanoma – reikia tik žinoti, kaip jį apsaugoti nuo tolimesnės žalos.

Pastaraisiais metais vis daugiau gyventojų skundžiasi invazinių šliužų antplūdžiu. Socialiniuose tinkluose netrūksta nuotraukų, kuriose matyti nugraužti daržai, gėlynai ir vaiskrūmiai, o žmonės dalijasi įvairiais būdais, kaip bando kovoti su šiais kenkėjais. Vis dėlto specialistas pabrėžia, kad geriausių rezultatų galima pasiekti taikant kelis kovos būdus ir nuosekliai mažinant šliužų populiaciją.

Vasara dažnai reiškia ne tik šiltesnius orus ir daugiau laiko gamtoje, bet ir suaktyvėjusį graužikų veisimąsi. Ypač žiurkės šiuo laikotarpiu tampa aktyvesnės, ieško naujų teritorijų ir lengvai pasiekiamų maisto šaltinių. Specialistai įspėja, kad būtent nuo birželio pabaigos iki liepos pradžios yra kritinis metas imtis veiksmų, jei norima išvengti jų įsikūrimo sode. Nors įprastai kovai su žiurkėmis naudojami spąstai ar nuodai, ekspertai pabrėžia, kad yra ir paprastesnių, natūralesnių būdų.

Vasaros pradžioje daugelis sodininkų ima pastebėti besiraitančius augalų lapus, sulėtėjusį augimą ar net ant stiebų ir kamienų besibūriuojančius vabaliukus. Pasak ilgametę patirtį turinčio sodininko Gedimino Cijūnaičio, būtent tai gali būti vieni pirmųjų ženklų, kad augalus užpuolė amarai.  Jis pasidalino keliais svarbiais patarimais, kaip šių nepageidaujamų gyvių atsikratyti bei kaip iš anksto užkirsti kelią amarų atsiradimui.

Apie spygliuočių parudavimo po žiemos priežastis ir dažniausiai pasitaikančias priežiūros klaidas pasakoja UAB „Gruta“ projektavimo skyriaus vadovė Ingrida Vainauskienė. Ji paaiškina, kaip atskirti gyvas ir nudžiuvusias šakas bei kada nereikėtų skubėti genėti augalų. Taip pat specialistė dalijasi patarimais apie tręšimą, atsigavimą ir prevencines priemones. Pasak jos, tinkama priežiūra padeda spygliuočiams sėkmingai atsistatyti po žiemos pažeidimų.

Kad ir kaip kruopščiai išravėtumėte piktžoles, dažnai pakanka vos kelių dienų, kad jos vėl pasirodytų tarp trinkelių ar terasoje. Dėl to daugelis ieško paprastų ir saugesnių būdų, kaip jų atsikratyti nenaudojant cheminių herbicidų. Pasirodo, viena veiksminga priemonė dažniausiai atsiduria tiesiog kriauklėje po vakarienės gaminimo.

Nuo gegužės vidurio iki birželio pabaigos Lietuvos botanikos soduose įvairiomis spalvomis ir žiedais džiugina rododendrai. Šie nuostabūs augalai jau populiarūs ir lietuvių darželiuose. Rododendrų rūšys Rododendrai – gausiausia erikinių (Ericaceae) šeimos gentis. Jų priskaičiuojama 10–12 tūkst. veislių. Išvertus iš graikų kalbos, augalo pavadinimas reiškia „rožės medis“. Beje, Lietuvoje paplitusi vienintelė vietinė rododendrų rūšis – pelkinis gailis.

Atšilus orams daugelis džiaugiasi ilgesnėmis dienomis ir daugiau laiko leidžia lauke, tačiau kartu su vasara suaktyvėja ir įvairūs kenkėjai. Vieni nemaloniausių iš jų – žiurkės, kurios šiltuoju metų laiku aktyviau ieško maisto, veisiasi ir dažniau užklysta į žmonių valdas. Šie graužikai gali apsigyventi ne tik soduose ar kiemuose, bet ir garažuose, rūsiuose, sandėliukuose bei net namų viduje. Be to, jie gali platinti ligas, gadinti turtą ir užteršti maisto atsargas, rašoma mirror.co.uk.

Nors raukšlėtalapis erškėtis žavi kvapniais žiedais ir ryškiais vaisiais, specialistai įspėja – šis iš pirmo žvilgsnio nekaltas augalas yra viena pavojingiausių invazinių rūšių Lietuvoje. Sparčiai plintantis krūmas išstumia vietinius augalus ir kelia grėsmę biologinei įvairovei, todėl žmonės raginami jo nesodinti kiemuose ir elgtis atsakingai, kad augalas nebeplistų.

Atšilus orams daugelis džiaugiasi galėdami daugiau laiko praleisti sode ar kieme. Tačiau kartu su pavasariu į aplinką sugrįžta ir vieni nemaloniausių vabzdžių – vapsvos. Jos gali tapti tikru galvos skausmu, ypač jei nusprendžia susukti lizdą šalia namų, pašiūrėje ar garaže. Tokiais atvejais vabzdžiai tampa agresyvesni, o jų pašalinimas gali būti sudėtingas ir net pavojingas.

Piktžolės yra nuolatinis galvos skausmas tiek sodininkams, tiek namų savininkams. Jos greitai įsitvirtina tarp trinkelių, terasų plyšių ar šaligatvių, o jų šalinimas dažnai pareikalauja nemažai laiko ir pastangų. Nors prekyboje netrūksta įvairių cheminių priemonių, daugelis žmonių ieško paprastų, nebrangių ir veiksmingų alternatyvų. Viena sodininkė pasidalijo metodu, kuris, anot jos, leidžia piktžolių atsikratyti vos per kelias valandas, rašoma mirror.co.uk.

Žvaigždūnės (Skabioza) „Chile Black“ – vienas neįprasčiausių sodo daugiamečių augalų, pasižymintis giliu vyno atspalviu. Apvalūs, tamsiai bordo spalvos aksominiai žiedynai tikrai primena mažus veliūrinius rutuliukus, sklandančius virš gėlyno. Saulėje ši spalva tampa beveik juodai vyšninė, todėl augalas atrodo itin prabangiai ir nestandartiškai. Svarbu: birželio mėnesį žvaigždūnes geriausia sodinti jau paruoštais sodinukais arba paaugintais krūmeliais konteineriuose.

70-metė Violeta Polkienė ir jos vyras Augustas šiandien gyvena Agluonėnų kaime, Klaipėdos rajone, kur jau daugiau nei 16 metų kuria savo sodybą. Nors gyvenimas sodyboje iš pirmo žvilgsnio atrodo ramus ir idiliškas, tačiau kasdienybėje netrūksta nei darbo, nei iššūkių.

Bijūnai jau ne vienerius metus išlieka vienomis mėgstamiausių gėlių lietuvių soduose. Jie vertinami dėl savo įspūdingų žiedų, ilgaamžiškumo ir gana nesudėtingos priežiūros. Vis dėlto ne vienas sodininkas susiduria su problema, kai vešlus augalas auga metų metus, tačiau taip ir nesukrauna žiedų. Daugiau nei dešimtmetį savo ūkyje bijūnus auginanti Renata Jančoraitė sako, kad dažniausiai dėl to kalta ne netinkama priežiūra ar trąšų trūkumas, o klaidos, padarytos dar sodinant augalą.

Augalai ne tik puošia sodą ar kiemo erdves, bet ir kuria jaukesnę, gyvesnę aplinką visais metų laikais. Tačiau didžiausią įspūdį jie palieka tada, kai pradeda žydėti. Deja, ne visi lauko augalai žydi lengvai, o kai kuriems net ir palankiomis sąlygomis gali prireikti daugiau laiko, kol jie pradeda formuoti žiedus. Būtent todėl augalų priežiūra tampa svarbiausiu veiksniu, lemiančiu jų žydėjimo trukmę ir intensyvumą, rašoma patchplants.com.

Erkės vis dažniau sutinkamos ne išėjus kur į mišką ar pievą, o tiesiog mūsų soduose. Jos laukia grobio žemai prie žemės, vietose, kur dažnai lankosi žmonės ir gyvūnai. Labai svarbi yra tinkama sodo priežiūra, kuri gali reikšmingai sumažinti erkių kiekį. Nors daugeliui sodas asocijuojasi su saugia erdve, realybė yra kitokia. Verta žinoti, kur erkės dažniausiai sutinkamos ir kaip sumažinti jų kiekį, kad būtų galima ramiai vaikščioti po žalią erdvę aplink namus.

Pradėjus žydėti lubinams, aplinkosaugininkai primena, kad šių ir kitų invazinių rūšių auginimas, dauginimas, mainymas, įvežimas, perkėlimas, prekyba ar kitoks jų naudojimas neturint reikiamo leidimo yra draudžiamas. Lubinai žydi mėlynais, violetiniais, balkšvais ar rausvais žiedais. Šie augalai didina azoto atsargas dirvožemyje, todėl tose vietose ima nykti pievų, smėlynų ir kitų buveinių augalų rūšys. Jie pasižymi gebėjimu greitai daugintis, prisitaikyti prie įvairių gamtinių sąlygų.

Jei norite, kad jūsų namų įėjimas šią vasarą atrodytų jaukiau, gyviau ir išskirtiniau, vijokliniai augalai yra vienas paprasčiausių, bet efektingiausių sprendimų. Jie ne tik suteikia estetinį grožį, bet ir kuria natūralią, kvapnią atmosferą prie pat durų. Per kelis mėnesius tinkamai parinkti augalai gali visiškai pakeisti namo fasado nuotaiką. Kaip pažymi interjero ir sodo idėjomis besidalijantis leidinys „Ideal Home“, yra keletas vijoklių, kurie šiam tikslui tinka ypač gerai, rašoma mirror.co.

Dar tik gegužė, o česnakai lysvėse jau geltonuoja? Pakalbėkime apie tai, kodėl taip nutinka ir kaip jiems padėti. Česnakų niekaip nepavadintume ypač kaprizinga kultūra. Tačiau juos auginant taip pat gali kilti bėdų, apie kurias pirmiausia signalizuoja pasikeitusi laiškų spalva bei išvaizda. Ir šias problemas būtina išspręsti kuo greičiau, kad neprarastume derliaus. Ypač, jeigu tokios nepageidautinos permainos česnakus lysvėse ištinka pavasarį, kai apie derliaus ėmimą dar nėra net kalbos.

Piktžolės, dygstančios tarp terasos lentų ar trinkelių, daugelį namų savininkų priverčia griebtis ravėjimo įrankių ar cheminių priemonių. Tačiau kai kurie sodininkystės entuziastai tikina, kad yra ir paprastesnių būdų kovoti su šia problema. Vienas jų – druska, kuri, tinkamai naudojama, gali padėti išdžiovinti nepageidaujamus augalus ir sulėtinti jų ataugimą. Tokį metodą pristatė „YouTube“ kanalo „Ecologicaltime“ kūrėjas Philipas Baronas.

Varėnos krašte, pušynų ir laukinių pievų apsuptyje, slepiasi vietos, kuriose augalai vasarą skleidžia pavėsį, kvapus, grožį, ramybę. Dar daugiau – čia apie juos galima sužinoti, juos patirti, susipažinti su grožį puoselėjančiais šeimininkais ir grįžti namo su lauktuvėmis.

Sodas daugeliui atrodo visų pirmiausia kaip grožio ir estetikos projektas, tačiau, pasak kraštovaizdžio dizainerės Joana Bakūnė, tai pirmiausia turėtų būti patogi gyvenimo erdvė. Ji įspėja – būtent neteisingi prioritetai, madų vaikymasis ir bandymas sutalpinti „viską“ į nedidelį plotą dažniausiai lemia, kad kiemas tampa ne džiaugsmu, o nuolatiniu darbu.

Vos tik pradeda šilti orai, sodus papuošia įspūdingais žiedais apsipylusios magnolijos. Dar prieš išsprogstant lapams jos nusidažo baltais, rausvais ar net sodriai purpuriniais atspalviais ir kiekvieną pavasarį vėl sukelia tikrą susižavėjimo bangą. Tačiau nors magnolijos atrodo gana egzotiškai, specialistai sako, kad sėkmingai jas auginti Lietuvoje tikrai įmanoma – svarbiausia žinoti kelias esmines taisykles.

Žiurkės namuose ar sodyboje – problema, su kuria susiduria ne vienas gyventojas. Dažnu atveju patys žmonės net nesusimąstydami sudaro palankias sąlygas graužikams apsigyventi šalia jų – palieka maisto, nesandarias angas ar neprižiūrėtą aplinką. Vis dėlto bandymai graužikus naikinti savarankiškai kartais baigiasi dar didesnėmis problemomis – nuo nepakeliamo kvapo namuose iki pavojų augintiniams ar patiems gyventojams.

Daugelyje šaltinių teigiama, kad serenčiai yra tarsi „stebuklingas pagalbininkas“ sode: užtenka juos pasodinti kur nors, ir jie atbaido kenkėjus. Tačiau ar tai iš tiesų tiesa? Į šį klausimą atsakė sodininkystės ekspertai. Iš tiesų serenčių sodinimas lysvėse gali suteikti tam tikrą apsaugos lygį, tačiau jis nėra itin reikšmingas, pažymi leidinys The Spruce.

Norint, kad avietės gausiai derėtų, šiuo metu jas reikia tinkamai prižiūrėti. Nuo pat pavasario jomis reikia pradėti rūpintis. Aviečių krūmai nėra reiklūs, tačiau gausaus derliaus sulauksite tik tada, jei joms nieko netrūks! Trąšų naudojimas Pagrindiniai aviečių krūmų poreikiai – tinkamas dirvožemio pH, kuriame gausu maistingųjų medžiagų, pakankamai šviesos ir daug vandens. Kadangi aviečių šaknys yra negilios, išsidėsčiusios horizontaliai po žeme, jas galima pažeisti neatsargiai kasant.

Bijūnai daugelį metų išlieka vienomis populiariausių gėlių lietuvių soduose – jie vertinami dėl savo įspūdingų žiedų, tačiau augintojams neretai tenka ieškoti būdų, kaip apsaugoti sunkius bijūnus stiebus nuo išvirtimo. Instagram paskyros „@jura.sode“ autorė Jūratė pasidalino vaizdo įrašu, kuriame parodė, kaip itin pigiai ir paprastai pasigaminti atramas bijūnams.

Violetiniai lubinai pakelėse ar ryškios rykštenės pievose daugeliui atrodo graži vasaros dalis. Tačiau specialistai įspėja – dalis dekoratyviai atrodančių augalų sparčiai plinta ir kelia grėsmę Lietuvos biologinei įvairovei. Invaziniai augalai – tai nevietinės rūšys, kurios greitai plinta ir išstumia vietinius augalus iš jų buveinių. Lietuvoje invazinių rūšių sąraše šiuo metu yra 18 augalų rūšių. „Invaziniai augalai keičia ne tik kraštovaizdį.

Vasarai artėjant, daugelis sodininkų jau svajoja apie spalvingus, vešlius ir žiedais nusėtus kiemus. Tačiau tam, kad sodas iš tiesų atrodytų įspūdingai, vien laistymo nepakanka – svarbu žinoti ir tinkamas augalų priežiūros gudrybes. Viena iš jų pasidalijo buvęs karaliaus Karolio III sodininkas Jackas Stooksas, net du dešimtmečius dirbęs garsiuosiuose „Highgrove House“ soduose. Pasak jo, egzistuoja paprastas, bet itin veiksmingas būdas padėti rododendrams ir azalijoms klestėti.

Pavėsingos vietos, ne vieno manymu, yra tiesiog pasmerktos būti neapželdintos, nes čia „niekas neauga“. Specialistė skuba paneigti šį mitą ir vardija augalus, kurie puikiai augs pavėsyje ir sukurs įspūdingą grožį kieme. TV3 žiniasklaidos grupės laidoje „Svajonių sodai“ parduotuvių tinklo „Žalia stotelė“ agronomė-ekspertė Eglė Petkevičiūtė išdavė naudingus patarimus tiems, kurie nežino, ką sodinti pavėsingose vietose. „Dalinis pavėsis ir pavėsis nėra nuosprendis.

Bijūnai – nuo senų laikų žinomos ir mylimos darželių gėlės. Vienu metu nepelnytai praradę gėlininkų dėmesį, pastaruoju metu bijūnai darosi vis populiaresni. Šie gražūs, dekoratyvūs daugiamečiai žoliniai augalai tinka ir gėlynams, ir puokštėms. Bijūnų puošnūs ne tik žiedai, bet ir tamsiai žali lapai, krūmo forma. Kenkia drėgmės perteklius Lietuvoje paplitę bijūnai – ne tik gražūs, bet ir gydomųjų savybių turintys augalai.