Naujienų portalui tv3.lt agronomas Dainius Rėklaitis sako, kad invaziniai šliužai neturi natūralių priešų, todėl jų sparčiai daugėja. Jis pasidalijo veiksmingiausiais būdais, kurie gali padėti apsaugoti sodą ir daržą.
Atskleidė, kaip panaikinti šliužus sode
Pasak D. Rėklaičio, pirmiausia svarbu suprasti, kad šie šliužai nėra tokie, kokius anksčiau buvo įprasta matyti Lietuvoje. Jie yra invaziniai, todėl plinta gerokai sparčiau.
„Tai yra invaziniai šliužai, kurie pas mus atsirado įvežant įvairius augalus. Jie neturi natūralių priešų, todėl labai sparčiai plinta. Jie yra kitokie nei anksčiau Lietuvoje gyvenę šliužai“, – aiškina agronomas.
Jis sako, kad vienas paprasčiausių ir veiksmingiausių būdų – reguliarus šliužų rinkimas rankomis. Tai geriausia daryti vakare, anksti ryte arba po lietaus, kai aplinka drėgna.
„Jų reikėtų ieškoti komposto krūvose, po lentomis, akmenimis, o po lietaus jie dažnai išlenda į žolę ir būna gerai matomi“, – pataria jis.
Pasak D. Rėklaičio, dar viena veiksminga priemonė – geležies fosfato pagrindu pagamintos granulės, kurios padeda sumažinti šliužų populiaciją. Be to, specialistas priduria, kad gerų rezultatų duoda ir alaus spąstai.
„Parduotuvėse galima įsigyti specialių indelių, į kuriuos pilamas alus. Kadangi aluje yra mielių, jų kvapas šliužus labai traukia.
Pats esu ne kartą naudojęs ir paprastą penkių litrų talpą – išpjaunu angą, įpilu alaus ir pastatau pavėsyje, po krūmais, tujomis ar kadagiais. Jei sklype šliužų daug, rezultatas labai greitai tampa matomas“, – pasakoja vyras.
Svarbiausia – mažinti šliužų populiaciją
Agronomas pabrėžia, kad invaziniai šliužai gali padaryti didelę žalą tiek daržovėms, tiek dekoratyviniams augalams ar uogakrūmiams. Pasak jo, ypač nukenčia kopūstai, braškės, moliūgai ir įvairūs lapiniai augalai.
„Jie nuėda įvairias daržoves – kopūstus, braškes, labai mėgsta moliūgus. Taip pat pažeidžia dekoratyvinius augalus, įvairius lapinius augalus.
Kenkia ne tik daržovėms, bet ir vaiskrūmiams, uogoms, todėl problemų pridaro tikrai nemažai“, – sako pašnekovas.
Specialistas taip pat atkreipia dėmesį, kad visiškai išnaikinti invazinių šliužų nepavyks, todėl svarbiausias tikslas – nuolat mažinti jų populiaciją. Tam svarbu ne tik prižiūrėti savo sklypą, bet ir bendradarbiauti su kaimynais.
„Jeigu šalia esantis sklypas yra apleistas, nepjauta žolė, šliužai ateina iš ten. Todėl jei kiekvienas prižiūrės savo aplinką ir skatins tai daryti kaimynus, šliužų populiaciją bus galima labai stipriai sumažinti“, – pabrėžia D. Rėklaitis.
Ką daryti su surinktais šliužais?
Paklaustas, ką reikėtų daryti su surinktais šliužais, agronomas pripažįsta, kad vieno aiškaus ir visiems tinkamo sprendimo nėra.
Jis dalijasi, kaip elgiasi pats – surinktus šliužus išveža kartu su kitomis žaliosiomis atliekomis.
„Kadangi renku ir visas žaliąsias atliekas – nupjautą žolę, nugenėtas šakas – viską vežu į žaliųjų atliekų aikštelę. Ten išvežu ir surinktus šliužus.
Nesu numatęs kažkokio specialaus jų sunaikinimo būdo ir negalėčiau pasakyti, kad yra vienas teisingas sprendimas. Aš pats darau būtent taip“, – pasakoja specialistas.
Anot jo, svarbiausia yra nepaleisti surinktų šliužų kitur, nes taip problema tik persikeltų į kitą vietą.
Sužinokite vaiko vardo reikšmę ir kilmę
Daugiau nei 4000 vardų reikšmių rasite tevu-darzelis.lt
