Siunčia įspėjimą daržininkams – būkite atsargūs naudojant šias priemones

Daugelis vaisių ir daržovių augintojų, siekdami išauginti gausų derlių ar optimizuoti maisto produktų gamybą, ūkininkaudami į pagalbą neretai pasitelkia pesticidus. Pesticidai – augalų apsaugos produktai, skirti apsaugoti augmeniją nuo kenkėjų.

Jie naikina ligas sukeliančius ir keliančius grėsmę visuomenės sveikatai organizmus, naikina pasėlius pažeidžiančius vabzdžius, grybus ir piktžoles, kontroliuoja kenkėjus, kurie gadina visuomenės saugumui gyvybiškai svarbius namus ir statinius. Apsaugos funkcijai įgyvendinti pesticidai pasižymi bendra savybe – toksiškumu, kurio raiška priklauso nuo pesticido poveikio laiko. 

Pažymėtina, kad ūkininkai skatinami gaminti ekologiškus maisto produktus, tačiau tai nereiškia, kad ekologiško produkto sudėtyje nėra pesticidų. Tokių produktų sudėtyje gali būti natūralių (ne žmogaus pagamintų) pesticidų, kurie rūšiuojami pagal laukiamą toksiškumą organizmui ir aplinkai.

Šiuo metu nustatomų pesticidų likučių maiste keliama rizika vartotojams skaičiuojama vertinant kiekvieną pesticidą atskirai, tačiau Europos Sąjungos reglamentuose numatyta ir turi būti nagrinėjamas suminis ir sinerginis pesticidų, esančių maiste ir pašaruose, poveikis.

Pesticidų poveikis organizmui gali būti ūmus ir lėtinis. Patekus pesticidams į organizmą per burną, per odą ar įkvėpus gali pasireikšti ūmaus apsinuodijimo simptomai: pykinimas, pilvo skausmas, vėmimas, viduriavimas, odos sudirginimas, bėrimas, nosies, gerklės deginimas, dusinimas, galvos skausmas, svaigimas. Šie ūmaus apsinuodijimo pesticidais reiškiniai panašūs į peršalimą ar gripą. Apsinuodijimo rizika tiesiogiai priklauso nuo pesticido toksiškumo ir jo poveikio laiko. 

Lėtinio pesticidų poveikio metu ūmios organizmo reakcijos nepasireiškia, tačiau į organizmą patekęs pesticidas ardo natūralius medžiagų apykaitos procesus, sudaro sąlygas piktybiniams navikams atsirasti, pažeidžia smegenų ir nervų, reprodukcinę sistemas, vidaus organus bei sukelia negrįžtamus endokrininės sistemos pakenkimus.

REKLAMA

Kas žinotina apie saugų pesticidų naudojimą? 

Bet kokio pesticido naudojimas yra tam tikra rizika naudotojo sveikatai ir aplinkos saugai. Geriausia pesticidų nenaudoti, bet nusprendus, kad pesticido naudojimas yra būtinas, stenkitės surasti savo tikslams mažesnio toksiškumo pesticidą. Mažesnio toksiškumo pesticidai ženklinami piktograma   ir signaliniu žodžiu „Atsargiai“.   Rinkdamiesi pesticidą vadovaukitės šiais kriterijais:

parinkto pesticido paskirtis tikrai atitinka siekiamą tikslą;

pesticidas yra registruotas Lietuvoje;

pakuotės masė yra optimali saugiam naudojimui (nesusidarys utilizuotinų likučių); jokiu būdu nepirkite pesticido atsargai, nes likučiai ir jų utilizavimas yra reikšmingi rizikos faktoriai Jums ir Jūsų šeimai apsinuodyti;

yra sąlygos saugiai laikyti pesticidą pagal gamintojo nurodymus ir užtikrinti, kad nei vaikai, nei naminiai gyvūnai nepasiektų pakuotės.

Atidžiai susipažinkite su informacija, pateikta pesticido etiketėje:

orientuokitės į pakuotės etiketėje esamą signalinį žodį „Atsargiai“ ir piktogramą  ;

atkreipkite dėmesį į atsargumo frazes, kad žinotumėte, kaip pesticidą reikia naudoti saugiai;

įsidėmėkite, ką reikės daryti, jei pesticidas patektų į akis, burną, plaučius ar ant odos: ar bus įmanoma parūpinti pirmosios pagalbos priemonių darbo su pesticidu vietoje; 

kokiu telefonu Lietuvoje kreiptis pajutus negalavimą (apsinuodijus); 

atkreipkite dėmesį į galimus pesticido naudojimo ribojimus aplinkai apsaugoti. 

Perkant pesticidą ypač svarbu atkreipti dėmesį į būtinų asmeninių apsaugos priemonių naudojimą.

Ką daro Europos Sąjungos Komisija ir Europos Parlamentas siekdami apsaugoti gyventojus nuo nepageidautino pesticidų poveikio?

Europos Komisija 2020 m. spalio 14 d. paskelbė naują cheminių medžiagų strategiją tvarumui užtikrinti. Komisija planuoja imtis veiksmų, kad iki 2030 m. 50 proc. būtų sumažintas cheminių pesticidų naudojimas ir jų keliama rizika, įskaitant pavojingesnių pesticidų naudojimą. Strategijai įgyvendinti Komisija:

REKLAMA

rems mokslinių tyrimų projektus siekdama įvairinti alternatyvias kenkėjų kontrolės strategijas, priemones ir technologijas ir nustatyti pesticidų naudojimo poveikį aplinkai ir žmonių sveikatai;

imsis priemonių paspartinti mažesnės rizikos augalų apsaugos produktų kūrimą, nustatydama 2030 m. tikslą laipsniškai atsisakyti didelės rizikos pesticidų;

pripažins cheminę taršą (įskaitant pesticidus) kaip vieną iš pagrindinių biologinės įvairovės krizės veiksnių ir pateiks teisinius pasiūlymus, kaip išspręsti patvarių, kaupiamų ir judančių cheminių medžiagų aplinkoje problemas ir jų neigiamą poveikį žmogui ir aplinkai; 

užkirs kelią endokrininę sistemą ardančių cheminių medžiagų poveikiui, nes įrodyta, kad šios medžiagos prisideda prie reikšmingo lėtinių ligų padaugėjimo, o kai kurie iš jų gali sutrikdyti imuninės sistemos atsaką, rašoma pranešime spaudai. 

Europos Parlamentas nusprendė, kad norint tinkamai apsaugoti pažeidžiamas grupes, tokias kaip vaikai, nėščios ir krūtimi maitinančios moterys ar pagyvenę žmonės, reikalingos tikslinės reguliavimo priemonės. Europos Komisijai patarta skirti ypatingą dėmesį cheminėms medžiagoms, kurios kaupiasi ir išlieka organizme, toms, kurios perduodamos vaikams per nėštumą ar motinos pieną, ir toms, kurios gali turėti įtakos kartoms. Atitinkamuose Europos Sąjungos teisės aktuose, susijusiuose su susirūpinimą keliančiomis medžiagomis, įskaitant neurotoksinus ir endokrininę sistemą ardančias medžiagas, turėtų būti nustatyti nuoseklūs rizikos valdymo reikalavimai.

Dr. Viktorija Karlienė, Sveikatos mokymo skyriaus vyriausioji specialistė, Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras.  


Rašyti komentarą...
SKAITYTI KOMENTARUS (0)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų