Esą apie 5-iais procentais šį mėnesį pabrangęs šildymas žiemą brangs dar labiau. Vyriausybė jau ruošiasi papildomai skolintis 25 mln. eurų, kad turėtų iš ko mokėti kompensacijas gyventojams už brangstantį šildymą.
Prasidėjęs lapkritis Lietuvoje pasižymi ir energijos kainų biržose kritimu. Pastaruoju metu elektra praėjusią kainavo pigiausiai per visus šiuos metus – 6,3 ct/kWh.
„Padidėjusi vėjo generacija praeitą savaitę parodė, kad skaičiuojant savaitės vidurkį biržos kainos, tai jis mažiausias šiais metais“, – sako energetikos duomenų analitikas Vytenis Gudelis.
Europos energijos išteklių biržose ramybė – saugyklos užpildytos, atpigo dujos, nafta, žemos ir biokuro kainos.
„Matome ne tik biokuro, bet ir kitų sektorių, palyginus Izraelio karo įtaką kainoms, rinkos nebesukrečia kaip sukrėtė įvykiai prieš metus“, – teigia energetikos agentūros vadovė Agnė Bagočiutė.
Tačiau iš energetikos išteklių pigimo eiliniams vartotojams – beveik jokios naudos. Turintieji išmanius elektros skaitiklius dar gali šiek tiek susimažinti savo sąskaitas, tačiau vairuotojams degalai pastarąją savaitę atpigo vos 1–2 centais, o nuo sausio vien dėl didėsiančio akcizo dyzelino litras brangs 4 centais.
Energetikos analitikai gąsdina, kad kainas jau tuoj ims į viršų tempti artėjanti žiema – tai esą rodo biokuro, naftos, dujų, elektros pirkimo ateities sandoriai biržose.
„Vidutinė biržos kaina antro pusmečio būna didesnė už pirmo pusmečio vidutinę kainą apie 15 proc. Žiemos laikotarpis, padidėja suvartojimas“, – tvirtina energetikos duomenų analitikas Vytenis Gudelis.
Lietuvoje biržoje elektros kaina nukrito į šių metų žemumas, tačiau Energetikos reguliavimo taryba visuomeninį tarifą žada sumažinti vos 1 centu, o dujų buitiniams vartotojams ateinantį pusmetį nežada piginti. Tačiau štai bendrovės ESO nepagrįstai iš vartotojų surinktus 160 mln. eurų vartotojams sutiko grąžinti tik po 15 metų.
Štai ir dar vienas paradoksas – „Ignitis“ grupei priklausanti biokurą deginanti Vilniaus kogeneracinė jėgainė esą net ir dirbdama visa galia nepadės vilniečiams sumažinti šildymo kainų bent iki Kauno lygio.
„Jei nebus pakeista kuro struktūra, Vilniuje kainos išliks aukštesnės nei kituose miestuose, kur kainas nulemia biokuras“, – sako energetikos agentūros vadovė Agnė Bagočiutė.
Socialdemokratai kaltina Kreivį
Dėl abejingumo vartotojų piniginėms socialdemokratai kaltę verčia energetikos ministrui Dainiui Kreiviui, tačiau šis atsakomybės ir toliau kratosi.
„Energetikos ministras kaltas už viską – kainos rinkoje pakilo dėl karo – ministras kalčiausias. Vienas iš rinkos dalyvių neatlaikė konkurencijos – ministras kaltas. Aš visą laiką kaltas. Kaltas, tai stengiuos spręsti klausimus, nebūti kaltu“, – spalio pabaigoje žurnalistams sakė energetikos ministras Dainius Kreivys.
„Taiko padidintus tarifus, mėgina sukaupti kapitalą, kurį nori išmokėti dividendams. Gerų laikų tipinis vartotojas tiesiog nejaučia. Akivaizdi politinės valios ir vadybos stoka“, – teigė socialdemokratas Gintautas Paluckas
Šį mėnesį šildymas Lietuvoje jau pabrango vidutiniškai 6 proc., palyginti su spalio mėnesiu, ir artėjant žiemai energetikai pranašauja kainas tik kilsiant. Ir štai Vyriausybė jau prašo Seimo leidimo papildomai skolintis 25 milijonus eurų kompensacijoms gyventojams už aukštas šildymo sąskaitas, nors metams planavo pakaksiant 220 mln. eurų.
„Kompensacijos gali būti skiriamos ir išimties tvarka net jei gyventojas turi turto, daugiau lėšų nei normatyvas, jei žmogaus situacija tokia, kad specialistai nustato, kad reikalinga pagalba, kompensacija, visus raginu kreiptis“, – tvirtino ministrė Monika Navickienė.
Visgi išankstiniais Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos skaičiavimais, įvedus turto vertinimą šį šildymo sezoną kompensacijų gavėjų gali būti penktadaliu mažiau nei praėjusį sezoną – iš viso apie 200 tūkst.
Daugiau apie tai – vaizdo įraše straipsnio pradžioje.
