Edita Vilkelienė

Nuo gripo Lietuvoje šį sezoną jau mirė du žmonės. Abu mirusieji – nepasiskiepiję senjorai. Pasak medikų, sergamumas peršalimo ligomis, o ypač gripu, pastarosiomis savaitėmis ėmė augti it ant mielių. Daugiausia užsikrėtusių gripu – Vilniuje ir Kaune, mažiausiai – Alytuje. Vilnietė Eleonora po apžiūros pas gydytoją skuba namo. Sako – į polikliniką ją buvo atviję liekamieji peršalimo padariniai. „Tai buvo peršalimas, buvo bronchitas ir kamavo labai stiprus kosulys.

Žaliojo medinio drakono metai pakeisiantys triušio metus, pasak astrologų, bus gerokai smagesni už 2023-uosius. Numerologai pritaria – tai bus stabilumo metai. Skaičiai rodo, kad ramiau imsime gyventi nuo balandžio. Tik štai tokiomis pranašystėmis tiki ne visi, o mokslininkai priduria – kokie metai bus, priklauso tik nuo mūsų pačių. Astrologė Palmira Kelertienė sako, šiemet kaip niekada mugėse pardavinėjamais žaliojo drakoniuko meduoliais reikėtų džiaugtis.

Ukrainiečius karius savanoriai užsimojo išmokyti tatuiruočių meno paslapčių. Ir, pasirodo, norinčiųjų per akis. Dažnas kariūnas, sugrįžęs iš karo, nori atverti kitą gyvenimo puslapį su nauja, sau pritaikyta profesija. Taškelis po taškelio, ir ant dirbtinės odos gabalo – tuoj atsiranda Ukrainos savanorių armijos herbas. Šis paveikslėlis artimas širdžiai 20-mečiui Viačeslavui Lobui. Vaikinas ir pats įsiliejo į „Fraikor“ savanorių gretas. Pernai aktyviai dalyvavo Charkivo kontrpuolime.

Kūčių vakarienė paragauta, belieka tik sulaukti Kalėdų Senelio, nes kokios gi šventės be dovanų. Be jų švenčių neįsivaizduoja jau ne tik vaikai, bet ir dalis suaugusiųjų. Tik štai labai retas žino, iš kur atsirado dovanojimo tradicija ir kas tas paslaptingasis Kalėdų Senelis, kuris mus aplanko kiekvienais metais. Pasirodo, tai neišgalvota būtybė, kuria jau dabar kartais ima abejoti ir vaikai. Paaiškėja, kad Kalėdų Senelis išties yra. Taip prieš Kalėdas paštą tikrino senelis Kalėda.

Kaip tik šią akimirką visos krikščioniškos Lietuvos šeimos sėdasi prie šventinio Kūčių stalo. Ir veikiausiai nėra namų, kuriuose nebūtų kalėdaičių ar kūčiukų, tačiau taip buvo ne visada. Pasirodo, Dzūkijoje kadaise kūčiukai nebuvo populiarūs. Ant dzūkų stalo dažniau puikuodavosi virtinukai su aguonomis. O štai Žemaitijoje ypatinga vakarienė neapseidavo be tradicinės cibulynės. Kaip ir Aukštaitija neįsivaizduoja šventinio stalo be avižinio kisieliaus.

Jau netrukus sėsime prie Kūčių stalo ir laužysime šventą duoną – kalėdaitį, arba dažno vadinamą paplotėlį. Tik štai retas žino, kokios yra dalijimosi kalėdaičiu tradicijos. Pavyzdžiui, Aukštaitijoje šeimos turėjo unikalų paprotį – ne tik pasidalyt kalėdaičiu tarpusavyje, bet ir smulkiais gabaliukais puošti šventinius patiekalus. Taip jie esą būdavo pašventinti. O daugelyje šalies vietų žmonės lauždami kalėdaitį net ir pasiburti nevengdavo.

DzūkIjos miškuose prieš Kalėdas kaip iš gausybės rago pasipylė grybai. Nors pasirinkimas jų menkesnis nei rudenį, bet varėniškis grybautojas juokauja, kad Kūčių stalui tikrai užteks. Ir nesvarbu, kad iš samanų galvas kelia tik voveraitės, dzūkų dar vadinamos lepeškomis. Grybų žinovai išsiruošusius grybauti įspėja – iš samanų galima traukti tik tuos grybus, kurie yra sveiki ir nepakeitę spalvos. O štai minkštos ir slidžios voveraitės jau gali būti nuodingos.

Rusijos milijardieriaus Romano Abramovičiaus ausys kyšo Lietuvoje. Migracijos departamentas patvirtino, kad du Rusijos prezidento Vladimiro Putino pakaliko vaikai Arkadijus ir Anna Abramovičiai turi Lietuvos pilietybę. Lietuviški pasai atvėrė kelius milijardieriui apeiti jam pritaikytas sankcijas – tai atskleidė tiriamosios žurnalistikos centro „Siena“ žurnalistai. Prieš penkerius metus Lietuvą apskriejo žinia, kad mūsų šalyje slapčia apsilankė vienas turtingiausių pasaulio milijardierių.

Iki Kalėdų likus mažiau nei mėnesiui, paštininkai raitojasi rankoves – žmonės jau skuba siųsti kalėdines siuntas ar laiškus užsienyje gyvenantiems draugams, giminaičiams. Ypač, jeigu norime, kaip sako paštininkai, kad Kalėdų senelio dovanos adresatus pasiektų dar iki švenčių, o ne po jų. Paštininkai pastebi, kad kasmet tokių siuntų daugėja, mat žmonės mieliau dovanas renka elektroninėse parduotuvėse.

Internete žaibiškai išplitus įrašui, kuriame mama dalijasi vaizdu, kaip rugsėjį Vaiko teisių apsaugos specialistai kartu su policija iš jos paėmė sūnų močiutės tremtinės akivaizdoje, sukėlė jau ne tik eilinių tautiečių pyktį. Į vaizdo įrašą sureagavo ir prezidentas Gitanas Nausėda. Šalies vadovas „Facebook“ pažėrė kritikos vaiko teisių specialistams. Esą jėga, kurią prieš mažametį panaudojo Vaiko teisės, buvo nepamatuota.

Socialiniuose tinkluose „Facebook“ ir „TikTok“ tūkstančiai žmonių dalinasi ir piktinasi vaizdo įrašu, kuriame matosi, kaip Vaiko teisių apsaugos specialistai kartu su policija iš mamos jėga paima verkiantį ir besipriešinantį sūnų. Klykiantis mažametis apsikabinęs mamą šaukia, kad bijo, jog daugiau jos niekada nematys.

Trumpėjant dienoms ir vėstant orams, gamtininkai ragina pasirūpinti sparnuočiais – pats laikas įrengti jiems lesyklas ir jas nuolat pildyti. Į jas ieškoti maisto jau suskrenda ne tik didžiosios ar mėlynosios zylės, bet ir žvirbliai, geniai, bukučiai bei vis dažniau Lietuvoje žiemoti likę varnėnai. Tiesa, prieš dėdami maistą, lesyklas turėtume labai gerai išvalyti. O lesalas turėtų būti tinkamas paukščiams, bet tikrai ne trupiniai nuo pietų stalo.

Santaros medikų bendruomenę sukrėtė žinia – namuose nusižudė jaunas, vos trisdešimt šešerių pilvo chirurgas. Policija pradėjo ikiteisminį tyrimą, tad informacijos šykšti ir nusižudžiusio gydytojo vadovai, tyli ir pareigūnai. Policijos teigimu, medikų namuose rastas legaliai laikytas šautuvas. Lietuvos medikų sąjūdžio vadovė prabyla apie nepakeliamą darbo krūvį, mažus atlyginimus medikams. Esą prieš du mėnesius dėl šios priežasties nusižudė ir Šiaulių ligoninės akušerė.

Dainavos žynys, druskininkiečių dar vadinamas raganiumi, jau imasi prognozuoti, kas laimės kitąmet vyksiančius Prezidento rinkimus. Tiesa, dažnas druskininkietis tokiomis prognozėmis tiki vis rečiau, o ir pats žynys prisipažįsta, kad po karantino norinčiųjų pažvelgti į ateitį gerokai sumažėjo. Tačiau psichologai su tuo nesutinka.  Kitąmet vykstančių Prezidento rinkimų atomazgą prognozuoja Dainavos žyniu pramintas druskininkietis Egidijus Mažintas.

Ir ugniagesiai gelbėtojai, ir draudikai tikina, kad kasmet grėsmingai daugėja gaisrų, ugnis pasiglemžia vis daugiau gyvybių. Šiemet gaisruose žuvo dvidešimčia žmonių daugiau nei pernai. Ir nors statistika liūdna, lietuviai vis dar vengia namie įsirengti dūmų detektorius. Viena draudimo bendrovių sugalvojo akciją ir detektorius žmonėms dalijo nemokamai.

Neįprasta vagystė sostinėje – per vieną naktį dvidešimt penkių mašinų savininkai neteko vieno arba abiejų savo mašinos valstybinių numerių. Ilgapirščiai darbavosi apie ketvirtą ryto – daugiausia juos viliojo įdomesni, senesnio modelio numeriai. Neišbaidė vagių net ir įspėjimas apie tai, kad privačioje teritorijoje įrengta vaizdo filmavimo kamera – ji ir įamžino ilgapirščius.

Kai kuriose šalies bažnyčiose atsirado naujovė tikintiesiems – aukoti bažnyčiai jie gali jau ne tik grynais ar pavedimu, bet ir naudodamiesi banko kortelėmis. Tam maldos namai nuomojasi ir įrengia atsiskaitymo aparatus. Tiesa, daugumoje jų minimaliausia auka – penki eurai. Kai kurie tikintieji džiaugiasi naujove, nes nereikia sukti galvos dėl grynųjų. Kiti žmonės priduria, esą atsiradus tokiems aparatams maldos namuose bus daugiau skaidrumo.

Prabėgus Vėlinėms kapines prižiūrinčios įmonės raitojasi rankoves ir žvakių kalnus į atliekų surinkimo vietas veža net ir naktimis, mat kapinių atliekų konteineriai pildosi akimirksniu. Taip buvo jau visą mėnesį iki Mirusiųjų pagerbimo dienos ir taip bus dar mažiausiai dvi savaites. Tvarkytojai skaičiuoja – bent Vilniaus kapinėse šiemet šiukšlių kone penkis kartus daugiau nei buvo pernai tuo pačiu laiku.

Kone visoje Lietuvoje pakvipo įvairiausių skonių pyragais ir dažnas juos ne tik skubėjo kepti, ragauti, bet ir dalytis gerumu. Mat kartu su TV3 televizijos inicijuota „Pyragų diena“, kai daugybė žmonių dalijasi ir aukoja vieną, kitą eurą mažiesiems ligoniukams, kasmet duodamas startas jau dvidešimt pirmus metus skaičiuojančiai „Išsipildymo akcijai“. Itin atsakingai ruošdama šeimos taip mėgstamą „Tinginį“, talkon aštuonmetę dukrą Eleną ir kitus šeimos narius kviečia „Maximos“ atstovė Ona.

Žmonės skubėjo ne tik į žmonių kapines. Dažnas nešinas žvakutėmis traukė lankyti gyvūnų kapų. Tokias kapines prižiūrinčios įmonės pastebi – daugėja žmonių su mirusiais gyvūnais besielgiančių lyg su mirusiais žmonėmis – populiarėja gyvūnų kremavimas, ir prabangesni, tūkstančius kainuojantys paminklai jiems. O dvasininkai gūžčioja pečiais – kad laidojame gyvūnus specialiose kapinėse – gerai, bet, kad statome kryžius su krikščioniškais simboliais ant jų – šventvagystė.

Visuomenėje vis dažniau prabylant apie tai, kad jaunimas tampa net tik fiziškai, bet ir psichologiškai silpnesnis, specialistais ir įvairiomis specialiomis psichologinėmis programomis apsiginkluoja ir kariuomenė. Ypač po to, kai pastaraisiais metais viena po kitos joje pasipylė savižudybės. Per dvejus metus, veikiausiai dėl asmeninių priežasčių, nusižudė trys kariai, dar dėl vieno mirties aplinkybių vyksta tyrimas.

Mūsų bendradarbiai Ukrainoje, apsilankę Charkive, skuba dalytis istorija apie tūkstančius beglobių šunų ir katinų. Savanoriai miesto centre jiems įkūrė mobilias prieglaudas ir leidžia žmonėms, kurių širdis suvirpina vienas ar kitas pūkuotis – parsinešti naują draugą namo. Tiesa, norinčiųjų priglausti niekam nereikalingus gyvūnus kasdien vis mažiau, o štai beglobių gyvūnų kasdien daugėja.

TV3 Žinių bendradarbiai iš karo niokojamos Ukrainos pasakoja apie šešiolikmetį ukrainietį, savo kolekcijoje turintį maždaug pusšimtį paties kurtų bepiločių skraidyklių. Ir jas vaikinas jau ne tik kolekcionuoja, bet ir dovanoja kovotojams už Ukrainos laisvę. Juos su malonumu perėmė keli kariniai daliniai. Vaikino skraidyklės jau kyla ne tik Charkivo, bet ir Donecko, Zaporižios kryptimis.

Iki Vėlinių likus dviem savaitėms prekybininkai trina rankas ir pirkėjus vilioja pigesnėmis kapų žvakutėmis. Nors perkantieji sako, kad kasmet prieš Vėlines žvakės kaip tik brangsta dešimčia ar penkiolika centų. Bet net ir keiksnodami augančias kainas, žvakes perka milžiniškais kiekiais.  Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.  Tvarkydama karininko tėvo, mamos ir brolių kapavietę vilnietė Jūratė dega net ne vieną žvakelę.  „Čia yra keturi žmonės, tai statau visada keturias.

Lietuvoje nauja masinė informacinė ataka. Pusantro tūkstančio laiškų su grasinimais sulaukė ne tik mokyklos, darželiai, bet ir savivaldybės, įvairios galerijos ir bibliotekos. „Pabaltijo teroristais“ prisistatę asmenys kai kuriose įstaigose grasino, kad nurodytuose pastatuose sprogimas driokstėlės dvylika minučių po vidurdienio. Policija gavo net pusantro tūkstančio pranešimų dėl grasinamo pobūdžio laiškų įstaigoms ir privatiems asmenims.

Apsiginklavę muzikos instrumentais į Šimonių girią buvo sugūžėjusi grupelė miško gynėjų, pasipiktinusių, kad saugomoje girios teritorijoje miško savininkai kerta savo medžius. Iš įvairių šalies miestų suvažiavę keletas aktyvistų ne tik surengė protesto akciją, bet ir stabdė techniką jėga, reikalavo nustoti niokoti Šimonių girią. Į konfliktą teko įsikišti ir policijai.

Pilaitės mikrorajono gyventojus kausto baimė – vien per savaitgalį šiame sostinės rajone užpuolikas apiplėšė ir sužalojo tris moteris. Nors policija ramina gyventojus, kad nusikaltėlis jau sulaikytas, bendruomenė nusprendė vienytis ir pamainomis vakarais patruliuoti. Žmonės tikina, kad mikrorajone nesaugu, tėvai bijo išleisti vaikus vienus į gatvę, o moterys pasakoja, kad mikrorajone siaučia net keli nusikaltėliai. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Sergamumui koronavirusu ir kitomis peršalimo ligoms augant it ant mielių, specialistai dega žalią šviesą paprastesnei vakcinacijai. Jau nuo kitos savaitės pabaigos norintieji pasiskiepyti nuo gripo ir koronaviruso tai galės padaryti vienu metu. Labiausiai turi suskubti vyresni, rizikos grupėms priklausantys žmonės, mat pavojingosios infekcijos juos į ligos patalą guldo dažniausiai. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Kariuomenės ir policijos galvos skausmu tampa prastas vaikinų ir merginų fizinis pasirengimas. Kariškiai suskaičiavo, kad tik vienas iš dešimties vaikų, baigusių mokyklą ir pakliuvusių į kariuomenę, geba išlaikyti karinio fizinio pasirengimo testą.  Švietimo, mokslo ir sporto ministerija mokyklose žada papildomą kūno kultūros pamoką per savaitę. Tiesa, valdininkai pastebi, kad dėl prastos vaikų fizinės būklės iš dalies atsakomybę turi prisiimti ir vaikų tėvai.

Kelionių agentūros trina rankas – daugėja turistaujančių senjorų, tačiau jų atostogoms svečiose šalyse koją kiša, kaip skundžiasi patys keliaujantys, draudikai. Žmonės piktinasi esantys diskriminuojami, mat draudikai esą nenori drausti vyresnių dėl jų garbaus amžiaus. Draudikai tokias kalbas kategoriškai neigia, esą nė vienam žmogui jokia draudimo bendrovė nėra atsakiusi draudimo tik dėl amžiaus.

Šešiasdešimties metų vilniečio bandymas išsigydyti nemigą džiovintomis musmirėmis baigėsi reanimacijoje. Vyras pateko į Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę sunkios būklės. Kaip pats pasakoja, po trijų suvalgytų musmirių kepurėlių ėmė elgtis neadekvačiai: trankė galvą į lovą, nesiorientavo aplinkoje, vyrą krėtė drebulys. Atskubėję medikai vyrui surišo rankas ir kojas, išvežė į ligoninę. Gydytojai vyrą panardino į komą.

Alytų sudrebino šokiruojantys vaizdai  – facebooke žaibiškai plinta įrašas, kuriame matyti, kaip vyras tvirkina apsvaigusį paauglį – čiulpia penkiolikmečio lytinį organą. Dėl įvykio policija pradėjo tyrimą, mat pareigūnams pasiskundė paauglio motina, sūnaus telefone radusi vaizdo įrašą. Policija detalių neatskleidžia, tačiau TV3 šaltinių teigimu, tvirkinimu įtariamas – 24 m. vyras, galimai turintis protinę negalią.

Tragedija Vilniuje – 60 metų moteris prastai pasijuto po jai atliktos odontologijos procedūros. Privačioje klinikoje ją skubiai gaivino odontologai ir anesteziologė, vėliau reanimobiliu moterį išvežė į ligoninę – ten ji mirė. Prieš procedūrą dantų gydytojo kėdėje pacientei buvo suleisti vaistai. Ar jie galėjo turėti įtakos nelaimei, aiškinasi teisėsauga.  Vienoje iš sostinėje įsikūrusių „Denticijos“ klinikų ketvirtadienį ir toliau virė darbas.

Karščiams mušant rekordus, kai termometrai rodo daugiau trisdešimt šilumos, pokštauti ėmė ir augmenija – Vilniaus centre pražydo kaštonas, kai kur žiedais apsipylė ir obelys. Gamtininkai anomalija to vadinti neskuba, tačiau neslepia, jeigu karščiai nesitrauks, tokių vaizdų tik daugės. O karščiai, kaip sako klimatologai, traukiasi labai nenoriai, ir šis rugsėjis net žadamas vienu kitu laipsniu šiltesnis nei įprastai.

Skandalas Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje – per aštuonis šių metų mėnesius ligoninę paliko apie septyniasdešimt darbuotojų. Penki medikai išėjo pastarosiomis savaitėmis. Ir gydytojai, ir kiti ligoninės darbuotojai skundžiasi įtampa darbe bei sunkiai pakeliamais krūviais. Dalis medicinos darbuotojų prisipažįsta išeinantys į niekur. Per Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninės vartus išskuba ne tik greitosios automobilis.

Atskubėjęs ruduo į ligos patalą guldo vis daugiau peršalusių ar užsikrėtusių pavojingąja COVID-19 infekcija. Per savaitę užregistruota per pusę tūkstančio susirgusių koronavirusu. Situacija nėra dramatiška, tačiau specialistai ragina žmones išlikti budriems – pajutus bent menkiausius simptomus, likti namie, o jeigu reikia medikų pagalbos – į gydymo įstaigas skubėti tik su veido kaukėmis.  Aldoną į gydymo įstaigą atvijo kosulys, kaip paaiškėjo, tapęs sudėtingesnio peršalimo simptomu.

Vilniaus paplūdimyje pasipiktinusi vilnietė užfiksavo galimą pedofilijos atvejį: vidury baltos dienos, kaip sako moteris, maždaug šešiasdešimties, pusnuogis vyras ant savęs laikė visiškai nuogą 4–5 metų mergaitę. Gali būti, kaip sako vilnietė, tai senelis su anūke, bet moterį šokiravo, kad maždaug pusvalandį laikydamas vaiką vyras lietė kūną, trynė į save. Moteris kreipėsi į policiją, tačiau atvykę pareigūnai nei mergaitės, nei įtarimus sukėlusio vyro nerado.

Tragikomiškas konfliktas Alytaus rajone: nesugebėję girtam vyrui uždėti antrankių, du policijos pareigūnai dešimtis kartų čirškino jį elektrošoku. O incidentas kilo dėl to, kad pro šalį ėjęs girtas vyriškis pareigūnus neva įžeidė necenzūriniais žodžiais. Tiesa, pats nelaimėlis ginasi – policininkų sako neįžeidinėjęs, o replikavęs sūnui.

Prasidėjus obuolių, slyvų ar kitų gėrybių metui, žmones aktyviau atakuoja ir šių skanumynų mylėtojai – širšės ar vapsvos. Specialistai skaičiuoja, kad palyginus su pernai metų tuo pačiu laiku, šiemet kvietimų naikinti šių vabzdžių padaugėjo net septynis kartus.  Gyventoja Deimantė Uleckytė prie savo namo kovoja su plėvesparniais, kurių čia, kaip aiškėja, yra net dvi rūšys – urvinės vapsvos ir širšės. Kova prasidėjo maždaug prieš dvi savaites.

Karščiai iš Lietuvos trauktis neketina. Sinoptikai ir artimiausiomis dienomis žada per 30 laipsnių, tad sveikatos specialistai perspėja, kad daliai žmonių gresia rimti sveikatos sutrikimai. Per karščius kviečiančiųjų greitąją padaugėja maždaug trečdaliu. Prasta savijauta skundžiasi ne tik vadinamieji širdininkai, bet ir sergantieji inkstų ar psichikos ligomis. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže. 94-erių senjorė Valė apie 12 valandą dienos išsiruošia laistyti šiltnamio.

Vilniaus viešojo transporto bendrovėje – tikras radinių biuras, mat pastaruoju metu žmonės autobusuose ar troleibusuose pameta vis daugiau daiktų. Per mėnesį vidutiniškai darbuotojai jų aptinka pusantro šimto: žmonės palieka ir dokumentus, ir telefonus, net ramentus ar vaikščiojimo lazdeles. O štai vienas paskutinių radinių nustebino ir visko mačiusius – autobuse vairuotojas rado guminę valtį ir maišą žuvies. O keleivio žvejo – nė pėdsako.

Ukrainiečių šeima turi namus, tačiau gyvena elgetų gyvenimą. Rusofašistams subombardavus jų namus, tik ką suremontuotas butas virto avariniu, tad Saltivkos gyventojams beliko tik įsikurti prieš 30 metų vestuvių progą gautoje turistinėje palapinėje. Į namus jie užsuka tik pasigaminti šilto maisto, nes būti namuose ilgiau – pavojinga gyvybei. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Lietuvoje pirmą kartą šią vasarą lankosi su okupantais Ukrainoje kariaujančių ar gyvybę už laisvę padėjusių ukrainiečių karių vaikai. Mažieji sako, kad nors Šaulių sąjungos stovykla trunka tik penkias dienas, bet ir tiek užtenka ne tik pakeliauti po Lietuva, bet ir ramiai išsimiegoti: be oro pavojaus sirenų, ar bombardavimų. „Karas labai pakeitė mano gyvenimą, nes kare žuvo mano tėtis. Jis žuvo prie Bachmuto. Man labai sunku“, – guodžiasi ukrainietė Valerija.

Malšinti skandalo Zarasų ligoninėje, kurią prieš savaitę po konflikto su Zarasų mere paliko septyniolika žmonių, dvylika jų – medikai, puolė ir pats sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys. Tačiau net ir po susitikimo su išėjusiais gydytojais, vadovu ministrui sugrąžinti specialistų nepavyko. Merė žada sukti galvą, kuo pakeisti išėjusius gydytojus ir atgaivinti paralyžiuotą ligoninės darbą.

NATO valstybių vadovų priėmimas Vilniuje bus pažymėtas iškilminga vakariene Prezidentūroje. Akies krašteliu žvilgtelėti, kaip vyksta pasiruošimas dar vienam ypatingam renginiui, į Daukanto aikštę smalsuoliai traukė jau nuo pat ankstaus antradienio ryto. Tiesa, kai kurie vilniečiai apgailestauja, kad gyvai pamatyti, kaip pasipuošusios pirmosios ponios, neteks, mat dėl saugumo patekti prie Prezidentūros negalima jau nuo pietų.

Liepos 10 d. yra lietinga ar sausa diena – toks klausimas nuo ankstaus ryto kamuoja neretą mūsų senolį, mat nuo seno tikėta, kad Septynių miegančių brolių dieną orų spėjimai būna teisingi. Esą kokia diena bus šiandien, tokios bus ir artimiausios septynios dienos arba net visos septynios savaitės.  Akyliau šios dienos orus stebi Panevėžio rajone esančio Trakiškio gyventoja Vladislava.

Paukščiams pradėjus mokyti jauniklius skraidyti, veterinarijos klinikose netyla skambučiai. Žmonės klausia, ką daryti su ant žemės rastais sparnuočiais. Gamtininkai prašo tokius paukščius palikti ten, kur rado, ir negelbėti nuo žmonių įsivaizduojamo pavojaus. Lygiai taip pat elgtis su laukiniais gyvūnais, ypač jeigu jie rasti ne sužeisti, o valandai kitai tėvų palikti be priežiūros.

Minint saulėgrįžą žolininkai ragina suskubti į laukus prisirinkti vaistažolių. Mat jau po birželio dvidešimt ketvirtosios dalis žolelių praras dalį gydomųjų savybių. O žolių, kaip sako žinovai, šiuo metu gamtoje apstu nuo dzūkiško, vyrams reikalingo vadinamojo stanaunyko iki moterims kartais taip reikalingų dobilų. O kur dar gėlės ir lapeliai, skirti patiriantiems nuolatinį stresą raminti.

Liko vos dvi savaitės visiems šalies vairuotojams savo mašinoms nupirkti brangesnes naujo pavyzdžio vaistinėles, kuriose be tvarsčių, vienkartinės kaukės, skirtos gaivinti, ir ledo maišelių dar turės būti du turniketai. O senąsias vaistinėles visi norintieji gali paaukoti Ukrainai, dalyvaudami akcijoje „Milijonas vaistinėlių Ukrainai“.  Turniketą, artėjant liepos 1 d., kai visi vairuotojai privalės turėti naujo pavyzdžio vaistinėles, apžiūri vilnietis Algis.