Tiesa, prieš dėdami maistą, lesyklas turėtume labai gerai išvalyti. O lesalas turėtų būti tinkamas paukščiams, bet tikrai ne trupiniai nuo pietų stalo. Padėti turėtume tik smulkiems sparnuočiams – vandens paukščių lesinti jokiais būdais nereikia.
„Tiek daug ėda... – Tai kiek kartų per dieną nešat? – Du, tris“, – pasakoja vilnietė Janina.
Ir nors lesalo reikia daug, aštuoniasdešimt septynerių vilnietei Janinai lesinti zyles ir kitus smulkius sparnuočius vienas malonumas. Prie šios lesyklos, vos artėjant žiemai dienos pradeda trumpėti, moteris eina jau keturiasdešimt metų: „Na, kad myliu labai, ir taip nuo vaikystės.“
Kuo lesinti Janina žino: „Negalima duonos, skrandžiui blogai. Dar bulką galima biškutį. Na ir kruopos.“
Lietuvos ornitologų draugijos atstovas paantrina – dabar pats metas pildyti lesyklas tinkamu lesalu. Mat dienos trumpos ir paukščiai nespėja gamtoje rasti maisto. Jeigu norime, kad sparnuočiai mus lankytų kasdien, geriausia į lesyklas berti tik tai, kas jiems skaniausia – saulėgrąžas. Nesvarbu, gliaudytos jos bus ar ne. Svarbiausia – nesūdytos.
Antroje vietoje paukščių meniu – nesūdyti lašiniai. Tiesa, košių bei kitų likučių nuo pietų stalo, kaip sako gamtininkai, į lesyklas dėti negalima, nors kartais žmonės vis dar palieka tokio maisto.
„Ateini į miesto lesyklą, ir randi kokį picos gabaliuką. Ar kokį sumuštinį, na tai yra nežmogiška paukščių atžvilgiu. Nederėtų to daryti“, – pasakoja Lietuvos ornitologų draugijos ornitologas Gediminas Petkus.
Atskleidė, kokių sparnuočių nemaitinti
Norint pritraukti kuo įvairesnių paukščių, galima juos lesinti sorų kruopomis, kviečių grūdeliais, kanapių sėklomis, riešutais. Pastaraisiais metais į lesyklas vis dažniau užsuka ne tik didžiosios, mėlynosios zylės.
„Ir žvirblius, ir kėkštus tuos pačius galime matyti. Žaliukes, sniegenos dar gal negreitai pasirodys, jau kai baigs savo maisto resursus. Miškuose parkuose atskirsi irgi, bet vėliau. Kuo įvairesnis lesalas, tada žiūrėk ir atskrenda koks genys, ypač, jeigu pakabinsim kokį lašinį nesūdytą. Tada žiūrėk atskrenda svilikas. Spalvotas paukštis ryškus, kuris beje, į langus pabeldžia, ir žmonėms atrodo, kad ką čia reiškia, gal kokią žinutę atnešė. Bet svilikas taip daro, nes mato savo atvaizdą. Jam atrodo, kad koks konkurentas“, – teigia Lietuvos ornitologų draugijos ornitologas Gediminas Petkus.
O jau kokią įrengti lesyklą – kiekvieno fantazijos reikalas. Lesyklos gali būti pačios įvairiausios: ir pirktinės, ir kurtos savo rankomis. Jeigu lesykla senesnė, ornitologai pataria ją gerai išdezinfekuoti. Ir kai jau lesykla paruošta naudoti, galime pilkti ir saulėgrąžas.
„Higiena svarbi ne tik žmonėms, bet ir gyvūnams. Ir paukščiams, ir kai lesinam paukščius, sakyčiau kas mėnesį, jeigu labai aktyviai lesini, vis pravalyti pasižiūrėti. Jeigu lieka lukštas – kompostuoti“, – sako Lietuvos ornitologų draugijos ornitologas Gediminas Petkus.
Geriausia, kad lesykla būtų įrengta prie krūmynų, aukščiau, kad katinai nesisukinėtų, nekeltų grėsmės zylėms, nevogtų lašinių. O kai jau pradėjome lesinti paukščius – sustoti nevalia. Paukščiai įpranta, ir kasdien skrenda į tą pačią vietą. Neradę ten lesalo paspaudus šalčiams, gali žūti.
Lietuvoje šaltuoju metų laiku į lesyklas atskrenda apie keturiasdešimt paukščių rūšių. Šylant klimatui jų daugės, mat kai kurie neskrenda į šiltuosius kraštus, o lieka žiemoti Lietuvoje. Gamtininkai primygtinai prašo žmonių nelesinti vandens paukščių: nei ančių, nei gulbių, šie sparnuočiai tiesiog aptings ir nebemokės maisto ieškoti patys, o žiemą, paspaudus didesniam šaltukui, gali žūti.
Daugiau apie tai – vaizdo įraše straipsnio pradžioje.
