Lygiai taip pat elgtis su laukiniais gyvūnais, ypač jeigu jie rasti ne sužeisti, o valandai kitai tėvų palikti be priežiūros.
Apie prieš kelias dienas į gyvūnų prieglaudą iš Utenos miškų patekusio lapiuko bėdas pasakojo gyvūnų prieglaudos vadovė Tautmilė. Maždaug trijų mėnesių gyvūną jai perdavė ant kelio jį sužeistą radę žmonės. Pūstauodegio kol kas laukia kojos operacija. Pagijęs greičiausiai jis bus paleistas atgal į gamtą. Tik štai gydyti tokius nelaimėlius, kaip sako Tautmilė, Lietuvoje beveik nėra kam.
„Gydytojų, dirbančių su laukiniais gyvūnais, yra labai labai mažai. Na vienetėliai, mes Vilniuje turime vieną vienintelį. Gal kas dirba su egzotiniais, bet tai vienetai, tai nėra propaguojama“, – kalba „Tautmilės globos“ vadovė T. Stanevičiūtė.
„Buivydiškių veterinarinės klinikos“ vadovas iš narvelio traukia sužeistą vanagą ir neslepia – dažna klinika nesiima gydyti tokių paukščių ar kitų gyvūnų, nes tai tiesiog neapsimoka. Pats sako taip pat gydantis tik iš idėjos.
Pasak veterinaro, ne tik trūksta specialistų – pagydytus vanagą ir kitus gyvūnus ne visada galima paleisti į laisvę. Būna atvejų, kai gyvūnai lieka neįgalūs, o štai kur tokius laikyti – Lietuvoje problema.
„Viena pagrindinių problemų, kad suteikus pagalbą, nėra kur jų laikyti panašiausiomis sąlygomis, būtent laukiniams gyvūnams. Mes kaip klinika suteikiam pirmą pagalbą, operaciją... Bet stengiamės nelaikyti jų klinikoje, nes tai stresas“, – sako klinikos vadovas Pavelas Trusevičius.
Kol kas neįgaliais gyvūnais pasirūpina privačios prieglaudos, arba gyvūnų globos asociacija. Aplinkos ministerija prašo kantrybės, esą rudenį duris atvers prabangus, penkis milijonus eurų kainuosiantis laukinių gyvūnų globos centras.
„Šitame centre bus laikomi gyvūnai, kurie negali būti paleidžiami į gamtą. Ar tai bus gandrai, ar plėšrieji gyvūnai, na tokiam eksponavimui, edukavimui, tie gyvūnai bus laikomi iki jų natūralios mirties. Kiti gyvūnai bus perduodami partneriams, zoologijos sodams ar kitoms grupėms“, – teigia Aplinkos ministerijos atstovė Laura Janulaitienė.
Valstybė žada organizacijoms, kurios apsiims laikyti tokius gyvūnus skirti pinigų. Tiesa, gamtininkai ir veterinarai mato ir kitą bėdą – vis dažniau žmonės iš gamtos ima visiškai sveikus gyvūnus, nes įsivaizduoja, kad gelbėja juos nuo pavojaus. Ypač tariamai gelbėjami paukščių jaunikliai, kai šie pradeda mokytis skraidyti.
„Jie tik bręsta, pradeda jau skraidyti. Tada kai pašokinėja, patreniruoja sprandus. Tėvai juos pamaitina, tai reiškia jeigu mes paimam strazdų jauniklius, tai tas pats, jeigu tu iš gamtos paimtum paukštį, ir prižiūrėtum, nors jo visai nereikia prižiūrėti“, – pasakoja ornitologas Gediminas Petkus.
Daugiausia ką galime padaryti radę paukštuką ant žemės – pakelti jį ant medžio šakos. Tiesa, būna, kai paukščiai specialiai iš lizdo išmetą paliegusį jauniklį. Tad nederėtų pulti kelti, kad ir gandriuko, atgal. Gandrai tokį gali dar ir snapu užkapoti.
„Tai paliegę, ar susirgę, ar kitaip į aplinką negalintys reaguoti vaikai“, – sako gamtininkas Selemonas Paltanavičius.
Gamtininkai ragina radus paukštį ar kitą gyvūną pirmiausia susisiekti su bendruoju pagalbos centru, jie geriausiai patars, kaip su sparnuočiu elgtis – laukti specialistų, ar palikti jį ramybėje. Bet jokiu būdu nesinešti gyvūno namo, nes pripratęs prie žmogaus, jis jau negalės gyventi savarankiškai.
Plačiau apie tai – vaizdo įraše straipsnio pradžioje.
