Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.
94-erių senjorė Valė apie 12 valandą dienos išsiruošia laistyti šiltnamio. Moteris pripažįsta – kai termometro stulpelis siekia 30 ir daugiau karščio, laistyti daržus jai daug sudėtingiau. Anot Valės, nelaistyti ji negali, nes per tokius karščius daržovės tuoj pat džiūna, tad moteris stengiasi bent du kartus per dieną traukti laistymo žarną.
Ilgiau būti po saulėtu dangumi sveikata senjorei neleidžia, ją kankina lėtinės ligos. Tad tuoj padirbėjusi eina ilsėtis į pavėsį. Vilnietė prisipažįsta, kad nors gydytojai ir liepia jai dėvėti galvos apdangalą ar per karščius gerti daugiau vandens, ji neprisiverčia.
„Aš visą gyvenimą mažai. Nesinori“, – tikino Valė.
Medikai laikosi savo – per karščius ne tik ši senjorė, bet ir visi vyresni turi gerti daugiau vandens – nuo 2 iki 3 litrų – ir dieną iš namų geriau niekur neiti, ypač nuo 11 valandos ryto iki 17 valandos vakaro. O kas išeina, privalo pasisaugoti.
„Dėvėti galvos apdangalus, vėsintis vėsiu vandeniu – ypač senyviems žmonėms, kurie vartoja daug vaistų, serga kraujotakos sistemos ligomis, nervų, neurologinėmis ligomis. Jie turėtų vengti saulės piko“, – sakė skubiosios medicinos pagalbos specialistas Karolis Ručys.
Specialistas pastebi, kad per karščius būtent senjorai dažniausiai prašo pagalbos, skųsdamiesi pačiais įvairiausiais negalavimais. Pastarosiomis dienomis vien Vilniaus greitoji turėjo apie 200 kvietimų padėti.
„Turime daug alpimo epizodų, paūmėja lėtinės ligos. Senyvo amžiaus žmonės daugiau kviečiasi greitąją, nes gatvėse alpsta“, – kalbėjo K. Ručys.
Dėl karščių pacientais labiau pildosi ir ligoninių priimamasis. Santaros klinikų Skubios medicinos centro vadovas Andrius Klimašauskas sako, kad jeigu ne karščiai, pacientų būtų gerokai mažiau. O jeigu jie žinotų, kaip per karščius elgtis, jų būtų dar mažiau.
„Po 200 ligonių atvyko ir pirmadienį, ir antradienį, nors tikėjomės, kad bus kiek mažiau darbo. Tai širdies infarktas, galvos smegenų infarktas – tie pacientai, kurių šiuo metu daugiau yra“, – sakė medikas.
Tokie karščiai pavojingi ne tik žmonėms, bet ir miškams. Nors palyginti su birželiu, kai buvo ne tik karšta, bet ir sausiau, dabar padėtis geresnė, bet klausydami sinoptikų prognozių, miškininkai skuba organizuoti reidus, mat gaisrų ima daugėti.
„Dabar prasidėjo grybai, uogos, lankytojų labai daug. Todėl tikrai intensyviai budėsim, saugosim. Dabar vyrauja trečia miškų gaisringumo klasė, tokia vidutinė rizika kilti miško gasirams. Tačiau be abejo, jeigu savaitę, dvi laikysis tokie karščiai, su vėju, kai išdžiovina labiau, ypač pušynus, tai gaisrų rizika dar pakils“, – kalbėjo Miško apsaugos skyriaus vadovas Marius Ivanauskas.
Artimiausiomis dienomis karščiai dar karaliaus. Orų žinovai tokius orus jau vadina stichiniu reiškiniu - pavojingu sveikatai. Tiesa, nors termometrai ir rodys 30-35 laipsnių karščio, rekordo, fiksuoto 1994 metais Zarasuose, kai termometrai rodė 37,5 laipsnių, sinoptikai kol kas nežada.
„Lietuvoje yra buvę ir 37,5, bet labai labai seniai. Kol kas mes tokios temperatūros neviršijome ir panašu, kad artimiausiomis dienomis neturėtume viršyti“, – sakė sinoptikė Inga Grigorijans.
Pasak sinoptikų, vėsa į Lietuvą turėtų užsukti sekmadienį.
Visą reportažą žiūrėkite straipsnio pradžioje.
