Gyventoja Deimantė Uleckytė prie savo namo kovoja su plėvesparniais, kurių čia, kaip aiškėja, yra net dvi rūšys – urvinės vapsvos ir širšės. Kova prasidėjo maždaug prieš dvi savaites.
„Labiausiai gal dėl šuniuko kelia baimę, nes jis tikrai pagauna, pakramto jas. Tai baisu, kad kažkada neįgeltų. Terasoje sėdint jos atskrenda ir taip mus pakrutina“, – sako D. Uleckytė.
Apie metus čia gyvenantys namo šeimininkai sako, kad toks širšių ir vapsvų antplūdis yra pirmas. Iš pradžių bandė naikinti savo jėgomis, tačiau kova bevaisė.
„Nusipirkome flakonėlį, kur parašyta nuo širšių, bet taip... Beprasmiškai“, – tvirtina gyventoja.
Ir gerai, kad nepasisekė. Kaip aiškina įmonės kovojančios su vabzdžiais atstovas, geriau širšių ar vapsvų patiems, neturint specialių žinių, neliesti.
„Gyventojams nepatartina lįsti prie širšių lizdų, kažkaip krapštyti juos. Taip dažniausiai širšės suerzinamos ir po to žmonės nukenčia. Mes turime tokių atvejų, net ne vieną, kai kreipiasi jau po įgėlimo“, – teigia „Dezinfos“ atstovas Edmundas Skardžius.
O darbo kovotojams su neprašytais svečiais – netrūksta.
Įmonių, kovojančios su šiais vabzdžiais, atstovai purškia specialius miltelius ten, kur vapsvos pradėjo kurtis, ir į ten, kur gali persimesti, pajutusios pavojų – į sienų plyšius.
O maždaug po valandos naikinimo kenkėjai ima gaišti. Įmonės atstovas sako, kad šiemet širšių ar vapsvų, palyginus su pernai metais – gerokai daugiau. Tai rodo pagalbos prašymų statistika. Prašančiųjų padėti – šiemet septynis kartus daugiau. Kodėl taip yra, mokslininkai spėlioja.
„Daug kas lemia: ir klimatas, ir šiluma, drėgmė, aplinka“, – tvirtina E. Skardžius.
Kad plėviasparnių šiemet itin daug, pastebi ir medikai. Vilniaus skubiosios medicinos pagalbos specialistas sako, kad šiemet jau teko gaivinti alergiškus pacientus. Tad dalijasi patarimais, ką daryti, kai įgelia vabzdžiai.
„Širšių įgėlimų labai daug šiemet. Jeigu alergiškas įgėlimams, širšėms, reikia turėti su savimi antialerginius vaistus ir visą laiką juos pavartoti. Dauguma žmonių žino, kurie yra alergiški, jie turi tuos vaistus. O kurie nežino, tai reikia kviesti greitąją, atlaisvinti drabužius nuo kaklo, nes gali prasidėti dusulys, pykinimai, vėmimai“, – sako skubiosios medicinos pagalbos specialistas Karolis Ručys.
Ir medikai, ir vabzdžių žinovai prašo gamtoje būti atidesnius. Geriant sultis ar alų, apsižiūrėti, ar kartu juo nesimėgauja ir širšė.
O visą širšių naikinimo procesą akylai ir gana ramiai stebi neįprastas svečias, vabzdys – maldininkas. Lietuva nėra jo namai, bet, pasak žinovų, jis čia užsuka gana dažnai.
Ir ne tik stebi, maldininkas specialistams dar padeda kovoti su širšėmis ar vapsvomis, jomis minta. O atkeliavo jis iš pietų.
„Tai šiltų kraštų gyventojas. Jis daugiau pietinių Europos kraštų gyventojas. Pas mus atskrenda vasaros metu. Pastaraisiais metais kone visuose Aukštaitijos rajonuose esame juos sutikę“, – pasakoja E. Skardžius.
Šiemet sutikti savo valdose maldininką galėjo uteniškiai ar Rokiškio gyventojai. Ne vienas atvejis, kai žmonės dalijosi nuotraukomis, buvo ir Vilniuje. Specialistai sako, kad maldininkus matysime dažniau, mat klimatas šyla ir tropikų karštis maldininkus į mūsų šalį vilios dažniau. Bijoti jų, kaip aiškina specialistai, nereikia. Tai nenuodingas, negeliantis, taikus vabzdys.
Daugiau detalių ieškokite TV3 žinių reportaže, esančiame straipsnio pradžioje.
