Per dvejus metus, veikiausiai dėl asmeninių priežasčių, nusižudė trys kariai, dar dėl vieno mirties aplinkybių vyksta tyrimas.
Prieš keturis mėnesius šauktinių būrį papildęs kaunietis Žygimantas pasakoja, kad kariai daug sportuoja, vykdo kitas užduotis. Žygimantas sako, kad pradėjus tarnybą, lengva nebuvo. Ir ne vien jam, tad susirinkę dažnai pasikalba ir vienas kitą padrąsina.
„Yra didelė vyrų kompanija vienoje patalpoje, tai faktas, kad bus tų visokių asmeninių pasikalbėjimų. Na, patarimų tai stengiamės duoti kiekvienas iš savo patirties. Būna ir pasikalbam, būna ir tų visokių ašarų, kai jau labai ten sunku būna“, – pasakoja Žygimantas Dubickas.
Kariui paantrina ir kartu tarnaujantis prieniškis Deivydas.
„Sunkiausia buvo įsivažiuoti į tą rutiną, discipliną. Ypač, kai reikia keltis šeštą ryto, eiti miegoti dešimtą ir kai būna nustatyti pusryčiai, pietūs ir vakarienė, nes pripratęs valgyti kada noriu“, – teigia karys Deivydas Žilinskas.
Tačiau prie rutinos lengvai pripranta ne visi.
„Būna, kad sako „aš daugiau nebegaliu, aš daugiau nepajėgsiu“, bet tempiam vienas kitą už ausų, ir gaunasi labai gerai“, – tvirtina karys Deivydas Žilinskas.
Tačiau ištempti kariams vienam kitą ne visada pavyksta. Pastaraisiais metais kariuomenėje padaugėjo savižudybės atvejų. Nuo 2021 metų nusižudė trys kariai, dar dėl vieno mirties aplinkybių atliekamas tyrimas. Iš viso per pastaruosius aštuonerius metus nusižudė aštuoni kariai ir dažniausiai, kaip sako karo medicinos psichologai, karių savižudybės priežastys nesusijusios su tarnyba.
„Priežastys, tikrai sunku atsakyti, jos vienos dažniausiai nebūna. Vertinant savižudybės riziką yra vertinami apsauginiai veiksniai, tai yra tai, kas padeda gyventi, tai kas stiprina, maitina gal, ir yra rizikos faktoriai. Tai rizikos faktoriai yra vienišumas, finansiniai kažkokie sunkumai, netektys, krizės ir panašiai“, – pasakoja karo medicinos tarnybos psichologas Miroslavas Filistovič.
Savižudybių skaičius mažėja
Kariuomenės atstovai sako, kad skelbti pavojaus dėl to nereikia – savižudybių kariuomenėje tikrai mažiau, nei civiliniame gyvenime. O jeigu lygintume su kitomis šalimis, pavyzdžiui Vokietijos kariuomene, savižudybių skaičius panašus.
Lyginant su policija, nuo 2004 metų nusižudė 32 pareigūnai. Tačiau tiek kariuomenė, tiek krašto apsaugos ministras sako, kad psichologinė pagalba kariams teikiama nuo pat pirmų jų atėjimo į kariuomenę dienų.
„Ta psichologinė parama, pasižiūrėjau kokia jos aprėptis, kiek kreipėsi, tai ji metai iš metų plečiasi. Nes norime įtikinti ir aš manau, kad įtikinome jaunus žmones, kad tai nėra blogai kreiptis psichologinės paramos. O paramą suteikia kariuomenėje ne tik specialistai, kurių skaičius padidėjo, bet ir kapelionai, ir vadai“, – tvirtina krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.
Kariuomenė paantrina, esą būtų daugybės atvejų, kaip pasitelkiant specialias priemones, pavykdavo sustabdyti karį nuo savižudybės.
„Yra pasitaikę atvejų, kai yra svarstoma, ar karys, dėl tam tikros būsenos, gyvenimo situacijos, tinkamas tarnybai. Esant tam tikriems klinikiniams atvejams, yra rekomenduojama ir yra siunčiamas karys gydytojo psichiatro konsultacijai“, – sako karo medicinos tarnybos psichologas Miroslavas Filistovič.
Ir dažniausiai toks karys tarnybos jau nebetęsdavo.
Tam, kad kariuomenėje šauktiniai jaustųsi kuo ramiau, kaip sako karo medicinos psichologas, nuolat vykdomi savižudybės prevenciniai ir praktiniai mokymai. Vykdomos įvairios kitos programos. Ir svarbiausia, kaip pabrėžia, ir kai kurie patys šauktiniai – psichologai kariuomenėje budi nuolat, tad bet kuriuo metu galima kreiptis pagalbos.
Daugiau apie tai – vaizdo įraše straipsnio pradžioje.
Ka daryti kareiviui jeigu nera tualetinio popierio su aromatais?
Kuo labiau saugonami popinami mamyciu ginami lepuneliai, kuo maziau gyvenimo issukiu ir sunkumu, tuo sparciau auga nevykeliu banda.
Prisiminus 20a. ir tuos lepunelius ten perkelus...- baisu ir pagalvoti kas butu atsitike.
