savižudybės

Visuomenėje vis dažniau prabylant apie tai, kad jaunimas tampa net tik fiziškai, bet ir psichologiškai silpnesnis, specialistais ir įvairiomis specialiomis psichologinėmis programomis apsiginkluoja ir kariuomenė. Ypač po to, kai pastaraisiais metais viena po kitos joje pasipylė savižudybės. Per dvejus metus, veikiausiai dėl asmeninių priežasčių, nusižudė trys kariai, dar dėl vieno mirties aplinkybių vyksta tyrimas.

Psichiatrijos gydytoja-rezidentė Juta Zinkevičiūtė sako, kad Lietuvoje paaugliai vis dar siekia tobulo kūno pačiais įvairiausiais būdais. Vieni sveikai maitinasi ir sportuoja, o kiti griebiasi kraštutinumų. Deja, bet anoreksija bei bulimija vis dar pasiveja jaunas merginas.

Rusija pateko į demografinę bėdą. Ilgainiui tai taps rimta Rusijos problema. Tačiau trumpuoju laikotarpiu, tai gali tapti bloga žinia Rusijos kaimynėms, nes Vladimiras Putinas galimai ieškos karinių demografinių sunkumų sprendimų, rašo „The Washingtin Post“ kolumnistas Maxas Bootas. Beveik kiekvienais metais nuo komunizmo pabaigos, mirčių skaičius viršijo gimimų skaičių. Rusijos gyventojų skaičius pasiekė aukščiausią tašką 1993 m. – tada šalyje gyveno 148,6 mln. žmonių.

Sausio 2 dieną pasirodė žinia apie dainininko, grupės „2 Donatai“ lyderio Donato Čižausko mirtį. Žiniasklaidoje keliama versija, kad vyras nusižudė, kuri naujienų portalui tv3.lt kol kas nėra patvirtinta, dar kartą į paviršių iškėlė opią problemą – Lietuva vis dar yra tarp savižudybių skaičiumi pirmaujančių šalių.

Nors Lietuvai vis dar nepavyksta atsikratyti ilgus metus klijuojamos labiausiai besižudančios šalies Europoje etiketės, situacija kiek gerėja. Visgi specialistai pažymi, kad dar nepakankamai įdedama pastangų siekiant išsaugoti piliečių gyvybes. Palyginęs dabartinę situaciją su tais laikais, kai dar studijavo, Seimo narys psichiatras Linas Slušnys patvirtino, kad pasidžiaugti yra kuo.

Praėjusių metų pabaigoje įtariant nusižudžius du šauktinius, tiek kariuomenė, tiek ekspertai sako, kad tai atspindi bendras tendencijas šalyje, o kariuomenės didesnės rizikos erdve bent jau kol kas laikyti nereikėtų. Nuolatinė privalomoji pradinė karo tarnyba šalyje sugrąžinta 2015-aisiais, per šį laiką fiksuoti penki jaunuolių savižudybės atvejai, tačiau du iš jų įvyko pernai spalio pradžioje ir lapkričio pabaigoje.

Pastarąją savaitę pasirodo naujienos apie visuomenėje gerbiamų žinomų profesijų atstovus, kurie nusižudė. Psichiatras Martynas Marcinkevičius sako, kad šie atvejai neparodo tikrosios situacijos, tačiau ateityje savižudybių skaičių kreivė šaus į viršų. Vilniaus miesto Psichikos sveikatos centro direktorius, psichiatras Martynas Marcinkevičius pasakoja, kad šiuo metu savižudybių skaičiai drastiškai nepadidėjo, o statistiškai per dieną Lietuvoje nusižudo maždaug 2 žmonės.

Lietuva – antra pasaulyje pagal savižudybių skaičių – pernai mūsų šalyje nusižudė virš 600 gyventojų. Pagal savižudybių skaičių Lietuvą pasaulyje lenkia tik Pietų Korėja. Nerimą kelią ne tik beveik dvigubai išaugęs moterų savižudybių skaičius, bet ir paauglių psichologinė būklė – net apie 40 procentų Vilniaus dešimtokų galvojo apie savižudybę. Pasak ekspertų, Lietuvoje, o ypač regionuose, vis dar labai trūksta psichinės sveikatos specialistų, o kai kur jų iš viso nėra.

Pagal savižudžių skaičių tarp pirmaujančių valstybių įsitvirtinusi Lietuva kitas Europos šalis lenkia ir savižudybių gausa laisvės atėmimo įstaigose – pastaraisiais metais jų ir vėl ėmė daugėti. Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos duomenimis, pernai laisvės atėmimo įstaigose mirė 25 asmenys, iš jų 7 nusižudė. 2019 m. mirė 22 nuteistieji, iš jų 8 nusižudė, rašoma pranešime spaudai.