Juos su malonumu perėmė keli kariniai daliniai. Vaikino skraidyklės jau kyla ne tik Charkivo, bet ir Donecko, Zaporižios kryptimis.
Oro žvalgybininkas „Emti“ šįryt savo bepilote skraidykle gerokai susuko okupantams galvą ir suardė jų planus.
„Dronai leidžia priešą naikinti per nuotolį. Jie suteikia galimybę naikinti tiek pačius okupantus, tiek jų techniką būnant 2, 3, 4, 5 kilometrų atstumu nuo fronto linijos“, – sako oro žvalgybininkas „Emti“.
O vakare žvalgybininkas darbuojasi ne vienas, su šešiolikmečiu charkiviečiu Radomiru. Vaikinas jau pelnė Ukrainos oro žvalgybos pareigūnų pripažinimą, nes įvairiems padaliniams perdavė daugiau kaip pusšimtį savo paties rankomis surinktų bepiločių skraidyklių. Šia veikla mokinys susidomėjo ir jos ėmėsi per vasaros atostogas.
„Turėjau savo „Mavic 3 Classic“ droną. Tada „YouTube“ svetainėje pamačiau vaizdo įrašą apie FPV dronus, todėl pradėjau domėtis, kaip juos pasigaminti, kaip jais skraidyti. Kad su jais galima daryti triukus, nėra jokių judėjimo apribojimų“, – pasakoja Radomiras Tyutyunnikas.
Radomiro tėvas Aleksandras tuo metu vis dar buvo fronte. Visą savo gyvenimą atidavęs kariuomenei, rusofašistams įsiveržus į Ukrainą į savo veiklą įsitraukė dar labiau.
„Buvau eilinis pėstininkas viename iš pėstininkų batalionų, dalyvavusių Charkivo gynyboje. Kovojant dronų klausimas tapo itin aktualus ir, galiu sakyti, jautėme dronų badą. Mums labai trūko šių priemonių“, – sako Aleksandras.
Iš tėvo išgirdęs apie problemą, Radomiras ėmėsi darbo. Noras kurti dronus kariuomenei buvo stipresnis už paauglišką siekį konstruoti savo malonumui. Iš pradžių vaikinas užsisakė du dronus iš Kinijos, bet paskui nusprendė juos surinkti pats, nes taip buvo greičiau ir daug pigiau.
„Ir netgi surinko pirmąjį droną, kad šis išgelbėtų tėvo gyvybę. Kad užduotis būtų įvykdyta, ją atliko per nuotolį, neįtraukdamas žmonių, tad tai išsaugojo mūsų karių ir jo artimojo gyvybę“, – teigia Jungtinių pajėgų grupės „Charkivas“ spaudos atstovas Aleksandras Bondarenko.
Berniuko pomėgis virto savanoryste. Po pamokų jis pradėjo kasdien mokytis šiuolaikinių technologijų paslapčių.
Radomiro surinkto drono kaina – maždaug 350 eurų. Brangiausia dalis – keturi varikliai. Visas dalis jis užsisako atskirai ir per pusantros valandos viską surenka.
„Varikliai atsakingi už drono keliamąją galią, kamerą, vaizdo įrašus, todėl galite matyti. Matome skrydžio valdiklį, tai pagrindinės drono smegenys. Prie jo prijungta kamera, varikliai, vaizdo siųstuvas, jis perduoda vaizdą į akinius. O čia yra imtuvas, jį matote iš šios pusės. Tai telemetrija, kuri leidžia valdyti droną“, – pasakoja Radomiras.
Oro žvalgybos ekspertai teigia, kad dronų išties trūksta. Juolab kad ir okupantai nesnaudžia, bando kopijuoti idėjas.
„Jie perėmė šią patirtį iš mūsų. Mes pirmieji tai padarėme. Tik ne viskas jiems sekasi. Bet dronų jie turi daug“, – teigia oro žvalgybininkas „Emti“.
Oro žvalgybininkas sako, kad pastaraisiais mėnesiais Charkivo srityje prasidėjo tikra abiejų pusių oro žvalgybos grupių medžioklė.
„Pastaruosius du mėnesius esame medžiojami oro žvalgybos būrių. Jie bando mus surasti, o kai jų „Mavics“ mus pamato, jau žinome, kad galime tikėtis artilerijos ugnies“, – sako „Emti“.
Radomiras nesuskaičiuoja, kiek nuo jo skraidyklių krito okupantų. Tik pabrėžia, kad padeda Ukrainos kariams, siekdamas išgelbėti Ukrainą ir jos gynėjų gyvybes. Būtent apie tai jis galvoja konstruodamas dronus.
Kitais metais vaikinas rinksis universitetą, kuriame tęs studijas. Jis sako, kad dabar savo gyvenimą sies su dronais. Tačiau nekonkretizuoja, kokią specialybę rinksis. Ir pajuokauja, kad galbūt apie ją sužinosime vėliau, naujienose.
Daugiau apie tai sužinokite vaizdo įraše straipsnio pradžioje.
