Video

Pergalę NBA iškovojo Dalaso „Mavericks“ (21/16) komanda. Jasono Kiddo auklėtiniai svetimoje arenoje 126:125 (32:30, 36:34, 35:29, 23:32) palaužė San Antonijaus „Spurs“ (12/24) ekipą. Luka Dončičius per 37 minutes pelnė 51 tašką (12/19 dvit., 6/10 trit., 9/15 baud.), sugriebė 6 kamuolius, atliko 9 rezultatyvius perdavimus, perėmė 4 kamuolius, bet prasižengė 3 kartus. Slovėnas trečią kartą per paskutines penkias rungtynes įmetė bent 50 taškų.

Pergalę NBA lygoje iškovojo Memfio „Grizzlies“ (22/13) ekipa. Tayloro Jenkinso auklėtiniai savo sirgalių akivaizdoje 116:101 (31:25, 22:25, 30:29, 33:22) įveikė Naujojo Orleano „Pelicans“ (23/13) krepšininkus. Jonas Valančiūnas per 22 minutes surinko 6 taškus (1/4 dvit., 1/1 trit., 1/2 baud.), sugriebė 6 kamuolius, blokavo 3 metimus perėmė 1 kamuolį ir prasižengė 6 kartus. „Pelicans“ komandoje rezultatyviausias buvo Zionas Williamsonas, surinkęs 20 taškų.

2023-ieji – Juodojo vandens triušio metai įžengė ir į Lietuvą. Naujų ir senųjų metų sandūros naktį į dangų buvo iššauta mažiau fejerverkų, o tai liūdina menkiau uždirbsiančius prekybininkus, bet džiugina prieš fejerverkus esančius kritikus. Pardavėjai pripažįsta, kad pardavimai vis tiek bus mažesni nei pernai: vieni sako, kad jie menks apie septintadalį (15 proc.), kiti, kad – net iki 40 procentų.

Naujųjų metų išvakarėse mus gąsdina ir Kinija, dėl kurios Europai gali pritrūkti dujų, ir Austrija, kurios ministrė žada elektros tiekimo pertrūkius. Bet gal, nepaisant šių gąsdinimų, kitąmet gyvensime geriau nei šįmet?  Į šį klausimą TV3 žinių „Dienos komentare“ atsakė ekonomistas Aleksandras Izgorodinas.

Patrulių ekipažas sustabdė automobilį dokumentų patikrinimui. Prabangaus automobilio vairuotojas iškart prisipažino, kad neturi vairuotojo pažymėjimo, tačiau pareigūnai greitai pastebėjo itin keistas vyriškio manieras, tarsi jis kažką slėptų. Visą situaciją nufilmavo ir laidos „Farai“ operatoriaus kamera. Piliečio tvirtinimu, baltos spalvos „Porsche“ kabrioletas priklauso netoliese gyvenančiam jo draugui.

Šiemet Lietuvių kišenes labiausiai tuštino brangęs maistas, o kitąmet viena skaudžiausių temų taps ženkliai išbrangusios paskolų palūkanos. Europos Centriniam Bankui didinant palūkanų normas, paskolas pasiėmusiems lietuviams atsiras galvos skausmas, kaip susimokėti bankui kas mėnesį papildomus kelis šimtus eurų. Brangstančios paskolos didžiulį nerimą kelia ir verslams. Na, o laimėtojais šioje situacijoje ekspertai regi bankus, kuriems skolininkai ir turės susimokėti didesnes įmokas.

Šventėms ruošiasi ir ilgapirščiai. Pastarieji laukia tuščių namų ar automobiliuose paliktų brangių daiktų. Šiais metais vagysčių skaičius išaugo ir dėl ekonominio sunkmečio. Pavyzdžiui, vagysčių iš automobilių, palyginus su pernai, šiemet padaugėjo ketvirtadaliu. Pareigūnai sako, kad vagysčių per šventes labai padaugėja. O domina vagis ir žmonių namai, ir parduotuvės, ir automobiliai. Štai, kaip saugosi gyventojai: „Nepalieku kažkokių vertingų daiktų net ir šiuo laikotarpiu.

2023-ieji – Juodojo vandens triušio metai. Tiesa, oficialiai triušis šeimininkauti pradės ne nuo sausio 1 dienos, o nuo sausio 22-osios. Tad ką žada triušis 2023-iaisiais, atskleidžia ne tik astrologas Naglis Šulija, bet ir švelniakailius jau ketvirtį amžiaus auginantis ir puikiai juos perpratęs Panevėžio krašto ūkininkas. Smalsiai besidairantis triušis mėgaujasi dėmesiu, o ypač šeimininko draugija. „Kol tu jam geras ir jis geras, bet jeigu kas, tai jis apsigina.

Kol Rusija negailestingai niokoja Ukrainą ir kasdien žudo šimtus nekaltų žmonių, Lietuvoje vis dažniau pasigirsta diskusijos apie tai, ar tikrai turėtume savo vaikus mokyti rusų kalbos. Kai kurie užsimoja ir dar daugiau – tikina, kad naikinti reikėtų ir rusiškas mokyklas, mat jose ugdomi nelojalūs piliečiai. Tačiau visuomenės veikėjas ir turinio kūrėjas Algis Ramanauskas sako, kad neturėtume imtis tokių priemonių staigiai, nes tai būtų neišmintinga.

Iki Naujųjų – vos kelios akimirkos – puikus metas apgalvoti, ką per metus galėjome daryti geriau, ir sudaryti tikslų sąrašą naujiems metams. Tą tautiečiai dažnai ir daro – prisižada nuo sausio pradėti sportuoti, sveikiau maitintis, būti geresniems savo artimiesiems, o galbūt mesti rūkyti ar gerti. Tačiau, anot psichologo, tokius tikslus dažnai diktuoja įkvepianti šventinė naujo slenksčio atmosfera, o grįžus rutinai – motyvacija labiau stengtis dingsta.

Naujųjų išvakarėse Ukrainoje – dar viena okupantų surengta masinė raketų ataka. Yra aukų. Sužalotas Japonų žurnalistas. O Putinas kelia šampano taurę. Susitiko su rusų kariais. O kol mes laukiame 2023-iųjų – pasaulis juos jau sutinka. Fejerverkų puokštė Sidnėjuje ir Naujojoje Zelandijoje. Daugiau aktualiausių Lietuvos ir pasaulio naujienų – TV3 Žiniose arba transliacijoje.

Karas Ukrainoje atskleidė ne tik Kremliaus tikruosius kėslus Rytų Europoje, tačiau ir pademonstravo neeilinę Europos, Vakarų vienybę pavojaus akivaizdoje. Skirtingai negu tvirtinama Rusijos propagandoje, daugelio ES šalių žmonės spaudė savo elitą ir politikus imtis griežtų sankcijų prieš agresorę. Naujienų portalo tv3.lt tinklalaidėje „Sukasi pasaulis“ portalo žurnalistai aptarė svarbiausius metų įvykius.

Kauno miesto mero Visvaldo Matijošaičio verslas vis dar nepasitraukė iš Rusijos, nors tą žada padaryti nuo karo Ukrainoje pradžios. Ir nors dalis visuomenės smerkia V. Matijošaitį, į kritikų gretas nestoja prezidentas Gitanas Nausėda. Jo teigimu, reikia atsakyti į klausimą, ar V. Matijošaičio verslas iš Rusijos nepasitraukia dėl siekimo naudos sau, ar dėl to, kad tą itin sunku padaryti.

Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad neketina užleisti vietos Europos Vadovų Taryboje (EVT) premjerei Ingridai Šimonytei. Pasak jo, Lietuvoje susiklostė tokia tradicija, kad šaliai atstovauja prezidentas ir G. Nausėda tikisi, kad tokią pačią teisę paliks savo įpėdiniui, kuris jį pakeis Daukanto aikštės rūmuose. Kas atstovaus Lietuvai Europos Vadovų Taryboje – vienas iš klausimų, dėl kurių pastaraisiais metais kilo ne viena kaktomuša tarp valdančiųjų konservatorių ir prezidentūros.

Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad diskusijos viešojoje erdvėje dėl Vokietijos brigados dislokavimo ne padeda, o kaip tik kenkia Lietuvai siekiant didesnės NATO partnerių pagalbos. Taip šalies vadovas reagavo į užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio pasiūlymą peržiūrėti susitarimą tarp Gitano Nausėdos ir Vokietijos kanclerio Olafo Scholzo.

Paskutinį 2022-ųjų metų vakarą – speciali „Dėmesio centre“ laida. Joje Edmundas Jakilaitis kartu su Lietuvos prezidentu Gitanu Nausėda kalbasi apie dramatiškiausius Europoje XXI-ojo amžiaus metus – karą prieš Ukrainą, energetiką, infliaciją ir daugelį kitų temų, kurios vienaip ar kitaip susijusios su Rusijos pradėtu karu prieš Ukrainą. O ką paruoš artėjantys metai? Ar jie bus bent kiek lengvesni? Apie visa tai – Edmundo Jakilaičio pokalbis su Lietuvos prezidentu Gitanu Nausėda.

Į „TV Pagalbą“ kreipėsi 59-erių Rimantas, kuris suabejojo savo žmonos ištikimybe ir prašo atlikti DNR testą vaiko biologinei tėvystei nustatyti. Vyras tėčiu tapo sulaukęs 55-erių, tačiau nuo pat vaiko gimimo jam kilo dideli įtarimai, kuriuos paaštrino piktos aplinkinių šnekos. Jų meilę jau kurį laiką griovė Rimanto draugai, kurie tvirtino, kad vaikelis yra ne jo. 45-erių Audronė ilgą laiką dvejojo, ar nusižeminti ir leisti vyrui atlikti jo taip trokštamą DNR testą.

Aukštų kainų pasiutpolkės ritmu trypia ir Lietuvos nekilnojamojo turto (NT) rinka. Plėtotojai vis dar nerodo noro mažinti būsto kainų, daugėja ir nutraukiamų sandorių. Anot NT eksperto Arnoldo Antanavičiaus, kainos galėtų kristi defliacinėje aplinkoje, o tokių apraiškų kol kas nematyti. Pokalbis su A. Antanavičiumi – TV3 žinių „Dienos komentare“. Nuo pandemijos pradžios būstas Lietuvoje pabrango 50 procentų. Tik pastaraisiais mėnesiais kainos vos vos pakrypo žemyn, tačiau brangsta paskolos.

Parduotuvių tinklo „Žalia stotelė“ specialistė Liucija Kunigiškytė TV3 laidoje „Svajonių sodai“ pristatė populiarias pomidorų veisles, kurias verta išbandyti artėjantį pavasarį. Pasak ekspertės, tai veislės, kurias lietuviai bene dažniausiai augina savo šiltnamiuose – nuo ankstyvųjų iki vėlyvųjų.

Jau netrukus išauš naujųjų metų rytas ir mes žengsime į 2023-iuosius metus. 2022-aisiais įvyko daug visą pasaulį sukrėtusių įvykių. Labiausiai visą mūsų kasdienybę supurčiusi 2022-ųjų tragedija – Rusijos pradėtas karas prieš Ukrainą.

Mūsų bendradarbiai Ukrainoje kviečia pasižvalgyti, kaipgi nuo rusų okupantų šalį ginantys Ukrainos kariai apkasuose ar mūšio lauke laukia Naujųjų metų. Charkivo srityje – vietoj sprogimų ar mirtinos tylos – vyksta spektaklis. O karo išvarginti šalies gynėjai iš apkasų ar kovos lauko išeina pasidžiaugti reginiu. Kariškiai pirmieji pamato naujos pjesės „Tegul sekasi“ fragmentus. Tai kartvelų pjesė, pritaikyta šiuolaikiniams įvykiams Ukrainoje. „Jis labai trumpas.

Lietuviai dėl ateities nusiteikę pesimistiškai. Net devyni iš dešimties gyventojų mano, kad bendra situacija šalyje blogėja. Tą rodo naujas LRT užsakymu atliktas tyrimas, kuris atskleidžia ir tai, kad lietuviai labiausiai pasitiki kariuomene ir policija, o mažiausiai – Seimu ir Vyriausybe.

Kai šalyje siaučia rekordinė infliacija, malonus akibrokštas iš Klaipėdos. Miesto valdžia nusprendė nuo Naujųjų metų atpiginti keliones mieste viešuoju transportu. Tiesa, aiškėja, kad atpigs penktadaliu tik metinis bilietas. Tad klaipėdiečiai reikalauja piginti visus bilietus, ne tik metinius. O Vilniaus ir Kauno viešojo transporto valdytojai skundžiasi, kad iš bilietų ir taip surenka per mažai pinigų, tenka vežėjus dotuoti iš miesto biudžeto, tad apie pigesnius bilietus nenori nė girdėti.

Vaikai vardu Berlynas, Preila, Kosmosas ar Pupa. Štai tokius vardus suteikia tautiečiai savo naujagimiams. Tėvai aiškina: kartais įstringa draugų vaikų vardai, o kartais tiesiog kyla mintis beieškant vardo internete. Metrikacijos specialistai vardija eiles neįprastų vardų ir sako, kad nemažai jų kol kas vieninteliai. O kalbos tyrėjai sako: vardų įvairėja ir toliau įvairės, net jeigu vardo reikšmė bus kontroversiška, mat tėvai nori unikalių vardų savo vaikams.

Kaune siaubingoje avarijoje žuvo 19-metė. Didžiuliu greičiu naktinėmis Kauno gatvėmis skriejęs „BMW“ Tunelio gatvėje rėžėsi į stulpą. Iš automobilio iškritusi mergina žuvo, o „BMW“ vairavęs jaunas kaunietis sunkiai sužeistas ir gydomas Kauno klinikose. Iš automobilio BMW telikęs metalo laužas, šalia iškritusi mergina, o vairuotojo vietoje prispaustas vaitojantis jaunuolis – tokį šiurpų vaizdą išvydo naktį apie 3 valandą į avariją Tunelio gatvėje sulėkę specialiųjų tarnybų atstovai.

Bene svarbiausias ir baisiausias besibaigiančių metų įvykis – Rusijos pradėtas karas Ukrainoje. Daliai analitikų kalbant apie 2023 metais ateisiančią kruvino konflikto pabaigą, Vytauto Didžiojo universiteto Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto dekanas Šarūno Liekis sako, kad pergalę nulems tai, kuri pusė investuos daugiau lėšų.

Šventėms lietuviai netaupo ne tik dovanoms ar maistui, bet ir alkoholiui. Prieš Naujuosius tautiečiai užplūdo Lenkijos parduotuves ir šluoja svaigalus negailėdami pinigų. Lenkijoje alkoholis pigiau. Verslininkai sako, kad prie to jie įpratę, mažiau lietuviai pirko tik per pandemiją, kai buvo draudžiama keliauti. Didžiuliais kiekiais lietuviai prieš Naujuosius perka alų Lenkijos parduotuvėse. Akivaizdu, tautiečiai nusiteikę švęsti trankiai ir traukia į Lenkiją apsipirkti.

Rusofašistai šiąnakt į Kyjivą paleido iranietiškus dronus, o Lukašenkos režimas pareiškė, neva Baltarusijoje nukritusi raketa – gali būti Ukrainos provokacija. Maskva jau skuba reikšti susirūpinimą dėl incidento. Tuo metu karščiausiame mūšio lauko taške okupantai užsibrėžė sau tikslą iki Naujųjų metų užgrobti visą Donecko sritį. Putinas šiandien susiskambinęs su Kinijos autoritariniu lyderiu pareiškė norintis stiprinti su Kinija karinį bendradarbiavimą.

Pasaulis neteko britų dizainerės Vivienne Westwood. Jos gyvybė ramiai užgeso namuose – Londone. Tačiau pasaulis ją visuomet prisimins kaip pašėlusią pankę, kuri ne tik sukėlė revoliuciją mados pasaulyje, bet ir į Bakingamo rūmus atsiimti apdovanojimo iš karalienės atvyko nedėvėdama kelnaičių. Tuo metu kaip tikra pankroko karalienė 71-erių britų dizainerė Vivienne Westwood žengė be sijono ir į klimato kaitos problemas atkreipti dėmesį skatinančiais marškinėliais.

15 milijonų drabužių – tiek kas savaitę atkeliauja į Ganą iš Vakarų valstybių ir Kinijos. Drabužiai Afrikos šalyje jau virtę tikrais šiukšlių kalnais, tad du jauni vyrukai sugalvojo, kaip juos bent kiek apmažinti. Šie kiekvieną savaitę neria į drabužių kalnus ir ieško lobių, kuriuos vėliau parduoda socialiniuose tinkluose ir turguje. Milžiniški išmestų drabužių kalnai stūkso Ganoje, Vakarų Afrikoje.

Valdančiųjų partijų lyderiai dugne, pasitikėjimas konservatoriais smunka, o daugiausia simpatijų Skvernelio partijai – tokius rezultatus pateikė naujausia visuomenės apklausa apie politikų populiarumą. Paklausti už ką balsuotų rinkimuose, gyventojai pirmiausia mini opozicijoje esančias partijas, Laisvės partija apskritai nesurenka net 5 procentų gyventojų pasitikėjimo.

Laidoje „Žmonės kalba“ – išskirtinis pokalbis su astrologu, TV3 orų pranešėju Nagliu Šulija. Kas 2023-iaisiais laukia Ukrainos, o kas nutiks Rusijai? Ar matosi bent menkiausia šviesa karo tunelio gale? Ką atneš juodojo vandeningojo triušio arba katino metai Lietuvai ir jos žmonėms? N. Šulija pateikia viltingų įžvalgų dėl šiuo metu Ukrainoje vykstančio karo.

Kuršių mariose ties Klaipėda pagaliau pasirodė stintos, jas gaudančių meškeriotojų nuotaikos įvairios. Turintys daugiau jėgų ir laiko bei sėdintys per naktį, laimikiu džiaugiasi. O štai sėkminga žvejyba dieną reikalauja patirties ir gudrybių. Vis tik, didžiausia laimė nusišypsojo vienam klaipėdiečiui, kuris gaudydamas stintas, ištraukė didžiulę savo gyvenimo žuvį.

Buvusi mokytoja iš Anykščių nesuka galvos, kuo puošti kalėdinę eglę ar ką dovanoti švenčių proga. Moteris pati sukuria puošmenas ir dovanas iš labai paprastų priemonių – vatos, klijų ir dažų. Tačiau iš pirmo žvilgsnio paprasta technika gaminami žaisliukai – išskirtiniai, tarsi mažyčiai meno kūriniai. Kurti iš vatos mokytoja ėmėsi per pandemiją, išėjusi užtarnauto poilsio.

Tiek klaipėdiečiams, tiek miesto svečiams neatsiejama uostamiesčio įvaizdžio dalis yra palei Kuršių marias uoste iškilę milžiniški, milijonus eurų kainuojantys kranai. Žilvinas – vienas iš žmonių, valdančių „Klaipėdos konteinerių terminalo“ kraną. Nors liaudyje įprasta jį vadinti kranistu, tikrasis vyro profesijos pavadinimas – dokininkas mechanikas. Žilvinas šiuo darbu susidomėjo prieš 22-us metus.

Italija tapo pirmąja Europos šalimi, kuri turistus iš Kinijos oro uostuose pasitinka su greitaisiais COVID-19 testais. Bent pusės keleivių, atskridusių iš Kinijos į Milaną, testai buvo teigiami. Pačiai Kinijai slepiant tikruosius infekcijos mastus šalyje, Europos šalys baiminasi naujo ligos protrūkio – panašius ribojimus jau įvedė ir Ispanija. Milano oro uoste turistus iš Kinijos darbuotojai pasitinka su greitaisiais COVID-19 testais.

Miestuose ir kaimuose bei privačiuose kiemuose žmonės išradingai pasitinka šventes. Nors elektra brangi – apie kaštus mažai kas galvoja. Sako, kaip tik norisi šviesų ir grožio, o šventės ir yra tas metas, kai reikia paišlaidauti. Marijampolės miesto Poezijos parke sužibo įspūdinga eglučių alėja. Panašiai Marijampolė puošiasi kiekvienais metais, tačiau tiek daug eglučių alėjoje dar niekada nebuvo. Šiemet marijampoliečių ir miesto svečių akis džiugina daugiau nei 100 eglučių.

Kalėdų karaliene vadinama gėlė puansetija raguvietės namuose dovanoja išskirtinį reginį. Moteris atskleidžia, kad ryškiaspalviais lapais gėlė pasipuošia jau ketvirtus metus. Ir žydi kone iki vidurvasario. O ir žinovai tikina, kad puansetija išties daugiametė gėlė, tik dažnas lietuvis pasibaigus šventėms jas tiesiog išmeta. Ir visai be reikalo. Raguvietei Reginai nedidukę puansetiją vazonėlyje prieš ketverius metus padovanojo dukra. Gėlę, anot moters, dukra pirko prekybos centre.

Akivaizdu, tautiečiai nusiteikę švęsti trankiai ir traukia į Lenkiją apsipirkti. Alkoholis čia pigesnis nei Lietuvoje. Bagažinės – pilnos įvairiausio alkoholio. Alus, putojantis vynas, stipresni gėrimai. Yra maisto produktų, bet nedaug. Juozas pigesnio alkoholio atvažiavo su dviem bičiuliais. Sako, visą turinį į tris dalis dalinti reikia, tikrai ne jis vienas vartos. Klientų trūkumu tikrai nesiskundžiame, sako parduotuvės vadovas Zbignevas.

Į „TV Pagalbą“ kreipėsi moteris, kuri nori išsiaiškinti, kas yra jos dukters biologinis tėtis. Praėjus daug metų Gražina siekia atlikti DNR tyrimą savo dukrai, nors galimas jos dukros tėvas jau yra miręs. Vienišos mamos situacija domėjosi gelbėtoja Sandra Žutautienė. Gražina pasakoja, kad su savo dukros biologiniu tėvu bendravo tik tris mėnesius iki pastojimo, tačiau vos tik vaikas gimė, vyras nutraukė su ja santykius.

Policija sulaukė neraminančio skambučio dėl palaido didžiulio šuns, kuris kelia grėsmę ir kitiems šunims, ir žmonėms. Keturkojis, nors ir atrodė abejingas žmonėms, mažesnius už save šunis puolė nedvejodamas. Visą situaciją nufilmavo ir laidos „Farai“ operatoriaus kamera. Paaiškėjo, kad vieną šunelį keturkojis bastūnas užpuolė, o savo augintinį šeimininkė skubiai išvežė pas veterinarą. Prie daugiabučio pareigūnus pasitiko ir daugiau pasipiktinusių namo gyventojų.

Dvi Lietuvos: kol vienų savivaldybių gyventojams šildymo sąskaitos problemų nekelia, kitų regionų gyventojai už šilumą moka kartais net ir tris kartus daugiau. Negana to, dalyje didmiesčių smarkiai vėluoja kompensacijos už šildymą – vis dar nagrinėjami 3 mėnesių senumo prašymai. Šilumininkai prognozuoja, kad artimiausių mėnesių sąskaitų dydžiai priklausys nuo orų. Velžio kaime Panevėžio rajone gyvenanti Genovaitė gauna 433 eurų pensiją.

Infliacija Lietuvoje trečią mėnesį iš eilės mažėja. Išankstiniais gruodžio duomenimis, ji siekia 20 procentų, pusantro procento mažiau nei lapkritį. Pasak ekonomistų, tai gera žinia, kitąmet maisto produktai esą gali pradėti pigti. Plačiau apie tai – TV3 žinių reportaže. Nors Kalėdos praūžė, žmonių su pirkinių maišeliais prekybos centruose pilna ir šiandien. Jei dovanų kažkam pristigo, prekybininkai vilioja akcijomis.

Austrai įspėja visą Europą – tikėtina, kad rusai bandys sutrikdyti elektros tiekimą. Austrijos gynybos ministrė sakė, kad klausimas vienas – kaip greitai tai nutiks? Energetikos ministras Dainius Kreivys ramino gyventojus – esą lietuviams nerimauti nėra ko. Pasak Kreivio, esame pasiruošę, sustiprinome apsaugą ir nuo kibernetinių, ir nuo fizinių grėsmių. Vis tik buvęs energetikos ministras Arvydas Sekmokas pirštu baksnoja į mūsų priklausomybę nuo elektros importo, o tai nėra labai gerai.

Ar kitais metais pradės veikti specialusis tribunolas, skirtas tirti Rusijos karo nusikaltimus Ukrainoje? Teisėjams ir prokurorams skundžiantis tragiškais atlyginimais ir darbo sąlygomis kyla klausimas, ar kitais metais pasikeis jų padėtis? Kas laukia kanapių dekriminalizavimo ir sutikimo seksui projektų? Apie visus šiuos klausimus naujienų portalo tv3.lt aktualių pokalbių laidoje „Dienos pjūvis“ kalba teisingumo ministrė Ewelina Dobrowolska. LAIDĄ „DIENOS PJŪVIS“ RASITE STRAIPSNIO PRADŽIOJE.

„Tėvų darželis“ ir naujienų portalas tv3.lt kartu pristato jau penkioliktąjį tinklalaidės „Tėvai paprastai“ epizodą. Trijų vaikų tėtis Simonas Urbonas ir vėl už tinklalaidės „Tėvai paprastai“ vairo. Prisipažinęs, kad jam tėvystė yra ir begalinis džiaugsmas, ir sunkus bei atsakingas darbas, šį kartą Simonas apie darbą, karjerą, apie pavargusius tėvus ir jų vaikus kalbina pianistę Ievą Dūdaitę ir Paramos vaikams centro įkūrėją, vaikų psichologę Aušrą Kurienę.

Užverti duris ir ant jų pakabinti spyną – toks likimas šiemet ištiko kai kurias įmones. Šiemet pradėtų bankrotų pusantro karto daugiau nei pernai. Tokio likimo bijo dar gyvi, bet ant plauko kabantys verslai ir kaltina vyriausybę, kuri esą pagalbos rankos verslininkams ištiesti nenori. Politikai atkerta, kad situacija yra geresnė nei buvo tikėtasi, o ekspertai antrina, kad verslai nėra socialiai išlaikytini objektai ir turi suktis, kaip išmano.

Elektra – aukso vertės, o generatoriai – būdas išlikti civilizuotame pasaulyje. Tą sako Charkivo srities gyventojai, likę be elektros energijos. TV3 Žinių bendradarbiai apsilankę vietovėje, esančioje už kelių kilometrų nuo sienos su Rusija, dalijasi tuo, ką ten pamatė. Kozača Lopanės kaimas, Charkivo sritis: nuo ten iki sienos su Rusija – vos keli kilometrai. Žinoma, dabar rašistų nėra.

Ukrainos gynybai reikalingos raketų paleidimo sistemos įstrigo Lietuvoje. Vilniaus rajone įsikūręs verslas nori padėti Ukrainai gintis ir padovanoti senus raketų paleidimo įrenginius, tačiau jų išvežti negali, nes jais pradėjo domėtis Lietuvos policija. Pareigūnai tiria raketų paleidimo sistemų subtilybes, aiškinasi, kas tai – karinė technika ar ginklai. Mat nuo to priklauso įrangos likimas.