Verslas

Po skaudžių neblaivių vairuotojų sukeltų avarijų susisiekimo ministras Rokas Masiulis sako, kad svarstomos galimybės įdiegti nuomuojamuose automobiliuose vadinamuosius alkoblokus, viešinti pagautų neblaivių vairuotojų pavardes. Anot jo, kol kas svarstomi galimi įpareigojimai alkoblokus, kurie neleistų užvesti automobilio neblaiviems asmenims, įdiegti automobilių dalijimosi paslaugas teikiančioms įmonėms, tačiau svarstoma ir kitų priemonių.

Mobiliojo ryšio bendrovės „Tele2“ vadovas sako, kad pirmąjį šių metų ketvirtį įmonė pajuto aršią konkurenciją su kita telekomunikacijų bendrove „Telia Lietuva“. „Pirmojo ketvirčio rezultatai yra tikrai geri, mūsų strategija veikia. Šitas ketvirtis pažymėtas nemaža konkurencine kova, yra agresyvus „Telia Lietuvos“ elgesys, siūlant „Telia One“ (namų interneto, mobiliojo ryšio ir televizijos paslaugų rinkinys – BNS) su nuolaidomis, yra viena iš pagrindinių temų.

„Barclays“ atėjimas į Lietuvą buvo reikšmingas žingsnis ir signalas investuotojams. Tačiau dabar, pranešus apie maždaug trečdalio darbuotojų atleidimą, kyla paprastas klausimas – kodėl? Analitikų nuomonės išsiskiria, tačiau tikinama, kad jei nerasime atsakymo, tokiu keliu gali pasukti ir kitos įmonės. „Barclays“ išplatintame pranešime konkrečių priežasčių, kodėl mažinami veiklos mastai Lietuvoje, nenurodyta. Kalbama tiesiog apie struktūrinius pokyčius optimizuojant veiklą.

Siekdami užtikrinti, kad neblaivūs vairuotojai negalėtų naudotis „CityBee“ paslauga, trumpalaikės automobilių nuomos bendrovė „CityBee“ testuoja alkoblokų integravimo galimybes. „Jau kurį laiką ieškojome efektyviausio sprendimo, kad neblaivūs asmenys negalėtų sėsti prie „CityBee“ automobilių vairo. Susiduriame su iššūkiais, ieškodami alkoblokų technologijos, kuri būtų pritaikyta masinei automobilių dalinimosi paslaugai.

Viena didžiausių pieno perdirbimo bendrovių šalyje Vilkyškių pieninė ketina plėstis šalia jau veikiančio jos sūrių gamybos ir išrūgų perdirbimo komplekso Tauragėje. Rajono meras sako, jog investicijos į naują pieno perdirbimo gamyklą sieks iki 40 mln. eurų, bus sukurta 50 naujų darbo vietų. Tauragės rajono meras Sigitas Mičiulis BNS pranešė, kad Vilkyškių pieninė, pateikusi prašymą rajono tarybai išsinuomoti sklypą, nurodė, jog planuoja 30–40 mln. eurų investicijas.

Lietuviško kapitalo įmonė„Girteka Logistics“ 2017 metais organiškai augo 30 procentų. Pasiekė tokių rezultatų, kaip praneša, neplanuoja sustoti ir sieks dar didesnio augimo. „Girteka Logistics“ nurodo, kad tolimesniam planuotam įmonės augimui reikalingi verslo plėtros, pardavimų vadybininkai, finansininkai, analitikai, personalo, IT srities specialistai bei kitų specialybių profesionalai. „Girteka Logistics“ šiandien skelbia, kad turi daugiau nei 350 naujų darbo vietų.

Mokesčių reformos dar laukia ilgas kelias pro Seimo koridorius, tačiau dabartinis Finansų ministerijos siūlymas akivaizdus – stiprinti viduriniąją klasę. Tiesa, ir daug didesnes nei vidutines pajamas gaunantieji, nemaža sumele pasipildytų piniginę. Iš Finansų ministerijos skaičiavimų matyti, kad per tris metus didžiausią pokytį pajaustų nuo 1100 iki 1500 eurų dabar uždirbantys asmenys, neatskaičius mokesčių. Tuomet gaunama suma „į rankas“ pradeda mažėti, tačiau nuo 2800 eurų ir vėl padidėja.

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) informuoja, šiemet viešojo maitinimo paslaugas teikiantis sektorius bus viena iš keturių prioritetinių sričių, kuriai, siekiant sumažinti pajamų apskaitymo bei mokesčių vengimo mastą, VMI skirs išskirtinį dėmesį bei atitinkamus išteklius. Maitinimo ir gėrimų teikimo veiklą Lietuvoje vykdo per 2 tūkst. įmonių. Po atliktos analizės pirmajame etape į mokesčių inspekcijos akiratį yra pakliuvę 194 mokesčių mokėtojai, vykdantys maitinimo ir gėrimų tiekimo veiklą.

Lietuvos bankas atlikęs tyrimą įpareigojo „Swedbank“ atlyginti nuostolius savo klientams, kuriuos netinkamai informavo apie kredito kortelės sutarties keitimo metu padidintą kredito kortelės palūkanų normą. Lietuvos bankas nustatė atvejų, kai klientai, kuriems „Swedbank“ padidino kredito kortelės limitą, nebuvo tinkamai informuoti apie tai, kad keičiant sutarties sąlygas jiems buvo padidintas ne tik kredito limitas, bet ir kredito palūkanų norma. 2016 m. sausio mėn.– 2017 m. gegužės mėn.

Energetikos ministerija ir Vokietijos kapitalo energijos gamybos įmonė „Danpower Baltic“ vėliausiai antradienį turėtų paskelbti, ar joms pavyko taikiai susitarti dėl bendrovės veiklos Vilniuje ir Kaune. Abi pusės kovo pradžioje kreipėsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą (LVAT) prašydamos atidėti bylos svarstymą dėl įmonės „Danpower Baltic Taika elektrinė” leidimo plėtoti elektros gamybos pajėgumus Kaune.

Suomijos aviakompanija „Finnair“ pranešė nuo kito skrydžių sezono - ateinančio žiemos sezono - skraidinsianti iš Estijos sostinės į Suomijos Laplandijos regioną. „Finnair“ tiesioginius reisus lėktuvu „Airbus A320“ iš Talino į Kittilos oro uostą nuo gruodžio vidurio iki skrydžių sezono pabaigos planuoja kiekvieną penktadienį. „Laplandija įžymi siūlomų žiemos pramogų įvairove.

Kaune, prie paminklo partizanų vadui Adolfui Ramanauskui-Vanagui, turėtų būti ir jo vardo skveras. A. Ramanausko-Vanago skvero pavadinimas bus suteiktas sklypo daliai ties Kalniečių ir Kampo gatvių sankryža. Čia 2012 metais pastatytas paminklinis akmuo partizanų vadui atminti, šiemet prie jo įrengtas stiebas ir iškelta valstybės vėliava. Klausimą antradienį svarstys Kauno savivaldybės taryba.

Ukrainai planuojant jau netrukus vežti keleivius traukiniu Kijevas–Minskas–Vilnius–Ryga, „Lietuvos geležinkeliai“ teigia, kad dėl to tebevyksta derybos. „Kalbamės apie tai (...) Negalėčiau įvardyti konkrečios datos, nes reikia suderinti daugybę detalių, žinoma, iš ukrainiečių pusės yra suinteresuotumas ilgai nedelsti, bet mes norime, kad tas laikas būtų patogus ir suderintos kitos detalės“, – BNS sakė „Lietuvos geležinkelių“ atstovas Mantas Dubauskas.

Siekiant didesnės konkurencijos finansų sektoriuje, Lietuvos įmonėms siūloma leisti dalyvauti tarpusavio skolinimosi veikloje ir teikti paskolas. Dabar šioje veikloje skolinti gali tik fizinis asmuo, o įmonėms tokia galimybė nenumatyta. Vartojimo kredito įstatymo pataisą Seime registravo Biudžeto ir finansų komiteto narys Andrius Palionis, anot kurio, tarpusavio skolinimosi platformos yra alternatyva ir kredito unijoms, ir bankams.

Griežtus reikalavimus darbo skelbimuose keičia švelnesni pageidavimai, vis svaresnės tampa asmeninės darbo ieškančiojo savybės. Tokias išvadas padarė specialistų paieškos portalas CVMarket.lt, išanalizavęs darbdavių reikalavimus darbuotojams 2009 ir 2017 metų darbo skelbimuose. „2009 metus prisimename, kaip ekonominio sunkmečio laikotarpį, kai santykiuose „darbdavys–darbuotojas“ būtent pirmasis diktavo žaidimo taisykles.

Nekilnojamasis turtas jau daugelį metų išlieka viena populiariausių investicijų ir ši tendencija nesikeičia. Pastarųjų 4–5 metų pardavimų statistika rodo, kad trečdalio būsto įsigijimo priežastis – investavimas. Tačiau investuotojų tikslai būna skirtingi, tad remdamiesi jais nekilnojamojo turto plėtotojai išskiria du pagrindinius tipus. „Pirmajam investuotojų tipui galima priskirti asmenis, kurie siekia greitos grąžos ir stengiasi iš įsigyto būsto gauti maksimalią naudą per itin trumpą laiką.

„Barclays“ operacijų centras Lietuvoje praneša, kad yra svarstoma optimizuoti jo veiklą. Pasak „Barclays“ operacijų centro Lietuvoje vykdomojo direktoriaus Mariano Andrade Gonzalez, šis sprendimas susijęs su ilgalaike globalia banko strategija bei procesų optimizavimu. „Kaip bet kuri kita didelė organizacija, „Barclays“ nuolat peržiūri savo veiklą visame pasaulyje. Tokiu būdu siekiama, kad bendrovės struktūra ir lokacijos, kuriose ji veikia, užtikrintų didesnį veiklos efektyvumą.

Artinantis naujai dirbtinio intelekto bangai, kuri, kaip baiminamasi, pasiglemš žmonių darbo vietas, o dar vėlesniais etapais apskritai ims kelti grėsmę žmogui, vis dažniau pasirodo tyrimai, kurie tai paneigia. Pavyzdžiui, dirbtinio intelekto forumo tyrimo duomenimis, žmonių darbo vietoms jis įtakos beveik neturės, o apie fantastiniuose filmuose matomus scenarijus, kol kas, apskritai galvoti per anksti.

Jau nuo gegužės 1 dienos įsigalioja naujasis įstatymas, kuriuo kiekvienas gyventojas privalo savo namuose įsirengti dūmų detektorių. Nepriklausomai nuo to ar gyvena name, ar bute. Ugniagesiai jau vaikštinėja pas gyventojus į namus, o vartotojų teisių apsaugos specialistai tikrina prekybininkus.

Mokesčių reformą parengusios Vyriausybės siūlymas leisti gyventojams susigrąžinti dalį pajamų mokesčio (GPM) už legaliai įsigytas namų ūkio paslaugas vertinamas skirtingai. Finansų ministras Vilius Šapoka tikisi, kad ši naujovė bus populiari, tuo metu Seimo Audito komiteto pirmininkė konservatorė Ingrida Šimonytė didelio poveikio neprognozuoja. „Tikiuosi, kad tas mastas tikrai bus didelis“, – BNS sakė V. Šapoka.

Krepšinis vadinamas antrąja Lietuvos religija, užtat valstybės atkūrimo šimtmetį švenčiančios Lietuvos gyventojai labiau nei mūsų krepšininkų pasiekimais pasaulyje didžiuojasi sparčiu interneto ryšiu. Kompanijos „Telia“ užsakymu atlikta gyventojų apklausa taip pat parodė, kad labiausiai Lietuvą garsina pasiekimai pamatinės ir kertinės interneto technologijos – šviesolaidžio – srityje. „Krepšinis Lietuvoje žaidžiamas bemaž šimtmetį, o prie interneto mūsų šalis prisijungė tik 1991-aisiais.

Vilniuje į gatves išrieda pirmieji lenkiški „Solaris“ autobusai. bendrovės „Susisiekimo paslaugos“ laikinasis vadovas Vaidotas Meškauskas sako, jog pernai prasidėjęs miesto viešojo transporto atnaujinimas tęsiamas, o šį pavasarį bei vasarą bus intensyviausia jo banga. „Miestiečiai Vilniuje matys vis daugiau naujų ryškiai raudonų autobusų“, – pranešime spaudai cituojamas V. Meškauskas.

Inovacijų reformą vykdanti Ūkio ministerija perims eksperimentinės plėtros reguliavimą ir bus atsakinga už naujo produkto veiklų skatinimą nuo idėjos iki to produkto pateikimo rinkai. Tai iš esmės pakeis mokslo ir verslo bendradarbiavimo principus ir užtikrins mokslininkų įsitraukimą į inovatyvių produktų kūrimą ir paslaugų verslui teikimą.

Viešoji erdvė net suprakaitavusi virškina savaitės pradžioje pristatytas viešojo sektoriaus reformos gaires ir vieną po kitos lendančias detales. O virškinti yra ką – naujovių kąsnis didelis ir riebus. Įspūdžiai nevienareikšmiai. Toli gražu ne viskas sklandu, apgalvota ir išbaigta. Vis tik džiugina tai, kad ši Vyriausybė pabandė įvertinti visą viešojo sektoriaus organizmą kompleksiškai, o ne puolė fragmentiškai preparuoti pavienių jo sričių.

Savarankiškai dirbančius gyventojus siūloma atleisti nuo „Sodros“ įmokų, jeigu jie jau apdrausti socialiniu draudimu kitur ir jei kitame darbe įmokas moka nuo daugiau kaip 1,2 minimalios algos – šiuo metu 480 eurų. Tokią Valstybinio socialinio draudimo įstatymo pataisą Seime registravo valdantiesiems priklausantys Biudžeto ir finansų komiteto nariai socialdemokratas darbietis Andrius Palionis ir „valstietis“ Valius Ąžuolas.

  Lietuvos pirkimo išsimokėtinai bei vartojimo paskolų bendrovė „Mokilizingas“ parduodama už 15 mln. eurų. 100 proc. įmonės akcijų pirkimo-pardavimo sutartis pasirašyta penktadienį Vilniuje, pranešė bendrovės.   Estijos bankas „Inbank“ perka „Mokilizingą“ iš ligšiolinių savininkų „LHV Group“ ir bendrovės „Inovatyvūs prekybos sprendimai“. Per Talino vertybinių popierių biržą pranešta, kad sandoris bus įgyvendintas iki gegužės 31 dienos.

Alkoholio akcizų pajamos, 2017-ųjų pradžioje staiga šoktelėjusios dėl būsimo akcizų didinimo, šiemet pirmąjį ketvirtį, palyginti su pernai tuo pat laiku, smuko. Skirtingai nei stipraus alkoholio, alaus akcizų pajamos gerokai išaugo. Didmeninė prekyba alkoholiu (remiantis akcizų sandėlių duomenimis) taip pat traukėsi, rodo naujausi Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) duomenys. Deklaruoti alkoholio akcizai sausį–kovą siekė 69,147 mln. eurų – 30 proc. mažiau nei pernai (98,756 mln.

Investicijų bendrovės „Lords LB Asset Management“ Vilniuje plėtojamame projekte šalia Lukiškių aikštės ketina kurtis tarptautinis viešbučių tinklas „Clarion“. Tai BNS patvirtino „Lords LB Asset Management“ atstovas spaudai Justas Vaitkevičius. Tai būtų pirmas šio tinklo viešbutis Lietuvoje.

Valstybės ir savivaldybių biudžetų pajamos sausio–kovo mėnesiais siekė 1,975 mlrd. eurų – 0,8 proc. (15,7 mln. eurų) daugiau nei nei planuota ir 2,8 proc. (54,3 mln. eurų) daugiau nei pirmąjį 2017-ųjų ketvirtį. Valstybės biudžeto pajamos šiemet buvo 1,545 mlrd. eurų – 0,1 proc. (1,3 mln. eurų) mažesnės, tačiau 0,2 proc. (3,6 mln. eurų) didesnės nei per tris 2017 metų mėnesius, pranešė Finansų ministerija. Pridėtinės vertės mokesčio (PVM) pajamų šiemet surinkta 898,4 mln. eurų – 1,3 proc.

Amerikiečiai išmeta beveik 150 tūkst. tonų maisto per dieną, t. y. vidutinis gyventojas kasdien išmeta vidutiniškai vieną svarą (422 gramus) maisto, o didžiausią šių atliekų dalį sudaro vaisiai ir daržovės, parodė naujausias tyrimas. Žemės plotas, kuris kasmet naudojamas auginti maistą, kuris atsiduria JAV gyventojų šiukšlių dėžėse, sudaro 30 mln. akrų (apie 12,1 mln. hektarų), arba 7 proc. visos pasėlių žemės Jungtinėse Valstijose. Taip pat iššvaistoma apie 4,2 trln. galonų (apie 15,9 trln.

Jau greitai iš Lietuvos skraidinamų krovinių kiekis išaugs dvigubai, o prekių pervežimas tarp Baltijos regiono ir Azijos šalių taps dar spartesnis. Tai lems į Vilniaus oro uostą iš Rygos savo veiklą nusprendusi perkelti krovininių skrydžių bendrovė „Turkish Cargo“. Pastarosios orlaiviai su įvairiausiais siuntiniais iš sostinės oro vartų kils du kartus per savaitę.

Mažmeninės prekybos tinklo „Rimi Lietuva“ savininkė „ICA Gruppen“, negavusi Konkurencijos tarybos leidimo užbaigti „Iki“ tinklo įsigijimo sandorį, gali bylinėtis, mano teisininkai. Pasak advokato Andriaus Bambalo, „ICA Gruppen“ bei prekybos tinklą „Iki“ valdančios bendrovės „Palink“ akcininkai gali kreiptis į teismą, jeigu yra įsitikinę Konkurencijos sprendimu nepagrįstumu. „Nėra, kad sandoris iki galo žlugęs.

Premjeras Saulius Skvernelis neatmeta galimybės labiau apmokestinti daugiau nei 500 hektarų dirbamos žemės valdančius ūkininkus. „Jeigu pamatyčiau konkretų įstatymo projektą, tikrai ir vertintume. Iš principo kategoriškai neatmetu, tai galimas ir svarstytinas klausimas, tačiau reikėtų pasižiūrėti visame mokestiniame kontekste. Bet variantas toks galimas“, – pareiškė premjeras ketvirtadienį per Vyriausybės valandą Seime.

Šį savaitgalį „Swedbank“ ketina atlikti planinius duomenų centrų patikrinimo ir priežiūros darbus, kurie vykdomi kiekvienais metais. Šie darbai bus vykdomi nakties metu, siekiant sukelti kuo mažiau nepatogumų klientams. Atliekant šiuos darbus tikėtini trumpalaikiai banko paslaugų trikdžiai. Numatoma, jog balandžio 21, 22 ir 23 dienomis tarp 2:00 ir 7:00 val.

Šiąnakt iš Šeštokų stoties netoli Lenkijos ir Lietuvos sienos pajudėjo pirmasis „Amber Train“ traukinys, vežantis krovinį į Paldisko uostą Estijoje. „Amber Train“ yra intermodalinis traukinys, važiuosiantis maršrutu Šeštokai-Ryga-Talinas ir tokiu būdu sujungsiantis geležinkeliu tris Baltijos valstybes bei atversiantis naujas verslo galimybes krovinių vežėjams.

Šiandien Vilniuje atsidarė pirmasis Baltijos šalyse „Courtyard by Marriott“ viešbutis. Į verslo klientus orientuotas keturių žvaigždučių viešbutis svečiams pasiūlys 199 kambarius, beveik 250 vietų konferencijų centrą, restoraną su vasaros terasa. Pirmiesiems atvykusiesiems „Courtyard by Marriott“ taikys specialias nakvynės kainas.

Lietuvai siekiant didinti atsinaujinančių energetikos išteklių dalį elektros gamyboje, Lietuvoje inicijuojama nauja „žaliosios“ energetikos skatinimo schema. Tikimasi jau kitais metais pradėti rengti techniškai neutralius jos rėmimo aukcionus, kur konkuruotų vėjo, saulės, biomasės energetikos plėtotojai, o vietoj supirkimo tarifo jiems būtų skiriama premija arba priedas prie rinkos kainos.

Siekiant išspręsti ginčą su Aplinkos ministerija dėl bankrutavusios atliekų tvarkytojos „Metrail“, verslas siūlo steigti beveik 2,8 mln. eurų vertės garantinį fondą. Jis turėtų užtikrinti, jog gamintojai ir importuotojai laikysis pažado per penkerius metus papildomai sutvarkyti 15 tūkst. tonų pakuočių atliekų. Dalį gamintojų ir importuotojų vienijanti viešoji įstaiga „Žaliasis taškas“ pranešė, kad verslininkai ketvirtadienį Aplinkos ministerijai išsiuntė taikos susitarimo projektą.

Siekdama kovoti su jūrų tarša, Didžioji Britanija planuoja Anglijoje uždrausti prekybą plastikiniais šiaudeliais, maišikliais ir ausų krapštukais. Ministrė pirmininkė Theresa May pareiškė, kad kiek vėliau šiais metais vyriausybė pradės konsultacijas dėl šių vienkartinio naudojimo prekių uždraudimo, o dar vėliau bus priimtas atitinkamas įstatymas. 2015 metais daugumoje Didžiosios Britanijos parduotuvių buvo įvestas nedidelis pirkinių maišelių mokestis.

Simboliniu laiko kapsulės įkasimu pradėtos pirmosios Baltijos šalyse Prancūzijos sporto prekių milžino „Decathlon“ parduotuvės statybos. Tai pirmasis komercinis objektas, iškilsiantis nekilnojamojo turto bendrovės „VPH“ vystomame daugiau nei 9 hektarų „VNO verslo ir prekybos parke“. Planuojama, kad unikalios koncepcijos parduotuvė duris atvers šį rudenį. „Decathlon“ parduotuvės visame pasaulyje kuriamos taip, kad kartu būtų ir laisvalaikio praleidimo erdvės.

Šiuo metu daugelis planuoja vasaros atostogas, o viena pagrindinių lietuvių poilsio krypčių – Turkija, kuri tautiečius vilioja ne tik puikiais orais, bet dažnai ir mažesnėmis kainomis. Svarstantys atostogų metu įsigyti žinomų ženklų prekių sau ar lauktuvėms turėtų atkreipti dėmesį į opią problemą – klastotes, kurios supakuotos į lagaminus skrendant namo gali lemti nemalonų susitikimą su muitinės pareigūnais.

Jau šiemet Lietuvos žvalgybos pareigūnai gali tikėtis uždirbti daugiau – Seimas ketvirtadienį priėmė tai numatančias įstatymų pataisas. Už naujas Žvalgybos įstatymo nuostatas balsavo 95 Seimo nariai, prieš buvo trys, susilaikė penki parlamentarai. Planuojama, kad žvalgybininkų atlyginimai didės dviem etapais – nuo šių metų liepos 1-osios ir nuo kitų metų liepos 1-osios.

Europos Komisija skirs 125 tūkst. eurų techninei Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizavimo su kontinentine Europa studijai. Studijos, kurios bendra jos vertė yra 250 tūkst. eurų, rezultatus ketinama pristatyti birželį. Dotacijos sutartis pagal Europos infrastruktūros tinklų priemonę (CEF) pasirašyta Sofijoje, kur ketvirtadienį įvyko neoficialus Energetikos tarybos posėdis, pranešė Europos Komisija.

Pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifo grąžinti į ikikrizinį lygį neketinama, sako finansų ministras Vilius Šapoka. „Šiuo klausimu nėra jokių svarstymų (...) Dabartiniame ekonomikos cikle tai paskatintų infliaciją“,– ketvirtadienį Seime BNS pareiškė V. Šapoka. Įprastas PVM tarifas šiuo metu yra 21 proc., jis galioja nuo 2009 metų rudens. Pernai lapkritį Seimas nesutiko sumažinti PVM tarifą iki 18 procentų. Liberalai tuomet jį mažinti siūlė pamažu – per trejus metus po 1 punktą kasmet.

Lenkiškomis kainomis garsėjantis „Pepco“ atidarė jau ketvirtą parduotuvę. Šį kartą Vilniuje. Naujienų portalui tv3.lt pavyko sužinoti ne tik perkamiausias ar brangiausias prekes, bet ir kur vyks tolimesnė plėtra. Vos žengęs į Lietuvą „Pepco“ sulaukė didžiulio lietuvių susidomėjimo. Pagrindinė priežastis – „lenkiškos“ kainos.

Valdančiajai daugumai nepriklausančių Seimo frakcijų atstovai kritikuoja Vyriausybės paskelbtus pensijų kaupimo ir mokesčių pertvarkos planus. Anot jų, pasiūlymai yra „žali“ ir kelia daug klausimų. Parlamentarai labiausiai pasigenda konkrečių skaičiavimų, taip pat mano, kad planuojamų permainų dokumentai Seimą pasieks pasikeitę. Daugiausia kritikuojamos „Sodros“ įmokų „lubos“ ir antro būsto apmokestinimas.

Premjeras Saulius Skvernelis sako, jog jeigu niekas nebus daroma dėl taršių automobilių, po trejų metų iš biudžeto teks mokėti su tarša susijusias išmokas. „Jokio automobilio mokesčio nėra, negalvojama ir nebus teikiama, tačiau mes turime labai taršų automobilių parką ir jeigu nieko nedarysime, tai po trejų metų mums reikės mokėti pakankamai dideles išmokas iš biudžeto, susijusias su tarša“, – interviu Žinių radijui sakė S. Skvernelis.

Tvirčiausias per pastaruosius keletą metų ekonomikos atsigavimas ir vis dar itin palankios finansavimo sąlygos atveria kaip reta palankių galimybių langą struktūrinėms reformoms įgyvendinti ir viešiesiems finansams sutvarkyti. Apie tai Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas kalbės Tarptautinio valiutos fondo pavasario susitikimuose Vašingtone.

"Sodrai" už privalomą sveikatos draudimą šalies gyventojai įsiskolinę apie 100 mln. eurų - spėjama, kad didžioji dalis skolininkų - emigrantai, rašo naujienų portalas 15min.lt. "Manome, kad daugelis ilgalaikių skolininkų yra išvykę iš Lietuvos. Tai rodo ir tas faktas, kad daugeliui iš jų per pastaruosius kelerius metus neprireikė nemokamos sveikatos priežiūros paslaugų Lietuvoje.