Verslas

Didmeninėms elektros kainoms pastaruoju metu mušant dešimtmečio rekordus, artėjantis šaltasis sezonas ir laukiantis elektros bei kitų energetinių išteklių vartojimo pikas neleidžia tikėtis, kad jos galėtų pasukti žemyn. Ekonomistas Marius Dubnikovas sako, kad reguliuojamu tarifu mokantiems klientams elektros kainos jau dabar turėtų būti aukštesnės, todėl peržiūrint tarifą jo didinimo gali nepavykti išvengti, rašoma pranešime spaudai.

Telekomunikacijų bendrovės „Telia“ kompetencijų centras Vilniuje „Telia Global Services Lithuania“ iki 2024 metų planuoja pasamdyti 400 naujų darbuotojų.  Taip visas Švedijos grupės darbuotojų skaičius Lietuvoje išaugs iki 1,3 tūkst., teigiama „Telia“ pranešime.

Vyriausybė trečiadienį spręs dėl naujos tvarkos išmokant vienkartines kompensacijas už servitutus žemės sklypams, kuriuose yra elektros tinklo stulpai, pastotės ir kiti elektros energetikos objektai. Pernai Konstitucinis Teismas (KT) nutarė, jog dabartinė tvarka prieštarauja Konstitucijai.  Energetikos ministerijos teigimu, kompensacija būtų mokama nepriklausomai nuo to, ar servitutai nustatyti įstatymu, ar sutartimi.

Pastaraisiais metais Vilniaus miestas ypač mėgstamas kino ir serialų kūrėjų, – miestą savo kūrybinėms idėjoms įgyvendinti renkasi kino gamybos kompanijos iš JAV, Jungtinės Karalystės, Vokietijos, Prancūzijos, Švedijos, Norvegijos, tačiau Lietuvos sostinės populiarumas  nuolat auga ir tarp pasaulinio garso prekių ženklų reklamos kūrėjų, rašoma Vilniaus miesto savivaldybės pranešime.

Šių metų vasarą nedarbo išmokų prašė perpus mažiau žmonių nei pernai, o rugpjūtį pirmą kartą šiemet daugiau žmonių buvo atleista nei įdarbinta, praneša „Sodra“.   „Sodros“ direktorės Julitos Varanauskienės teigimu, nedarbo išmokų prašoma rečiau, nes „darbų yra, tik darbuotojų trūksta“.  Pasak jos, vien rugpjūtį „Sodra“ gavo beveik 24 tūkst. prašymų skirti nedarbo išmokas – 41 proc. mažiau nei prieš metus. „Liepą tokių prašymų buvo taip pat kiek daugiau negu 24 tūkst.

Seimo Sveikatos reikalų komitete trečiadienį bus svarstomos Alkoholio kontrolės įstatymo pataisos, kuriomis siūloma liberalizuoti alkoholio pardavimo laiką, bet sugriežtinti stipriųjų gėrimų vartojimą.  Komitetas spręs, ar leisti prekiauti alkoholiu kasdien nuo 10 val. iki 20 val., ar 18-19-mečiams leisti vartoti iki 15 proc. stiprumo alkoholį.  Dabar sekmadieniais alkoholio galima įsigyti nuo 10 val. iki 15 val., kitomis dienomis – iki 20 valandos.

Trečiadienį minint Tarptautinę dieną be automobilio, gyventojai kviečiami mašinas palikti namie, kai kuriose savivaldybėse viešuoju transportu bus galima keliauti nemokamai, miestai centrines gatves skirs pėstiesiems ir dviratininkams. Vilniuje Gedimino prospekto erdvė bus atverta tik pėstiesiems ir dviratininkams, joje numatytos įvairios aktyvios veiklos, vyks netaršių transporto priemonių paroda.

Rugsėjį verslams bus išmokėtos paskutinės subsidijos darbuotojų prastovose atlyginimams apmokėti. Tam bus skirta apie 14 mln. iš valstybės rezervo. Vis dėlto, turint minty, kad didžioji dalis verslų ir veiklų jau gali veikti, kyla klausimų – kodėl kai kurie verslininkai savo darbuotojus vis dar laiko prastovose? Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) duomenimis, šiuo metu prastovose vis dar yra 365 įmonės, kuriose dirba 1018 darbuotojai.

Kinijos telekomunikacijos milžinės „Huawei“ atstovas Lietuvoje antradienį atmetė šalies institucijų priekaištus dėl kibernetinio saugumo spragų, pareiškęs, kad jų produktų vartotojų duomenys nėra apdorojami už įrenginių ribų. „Vartotojų duomenys niekada nėra apdorojami už „Huawei“ įrenginio ribų.

Ne paslaptis, kad dažniausiai pirkėjų piniginėse bene daugiausia vietos užima įvairios nuolaidų kortelės. Tiesa, nuo šio rudens į piniginę gali tekti sprausti ir dar vieną, naują, nuolaidų kortelę, mat dvi didžiausios lojalumo kortelių programos Lietuvoje praneša apie pokyčius. Apie pokyčius rugsėjo mėnesį pranešė dvi didžiausios lojalumo programos Lietuvoje – „Ačiū“ ir „Mylimiausia“. Pastarosios klientų ratas šalyje – per 1,7 mln. vartotojų.

Lietuvos bankas praėjusių metų pabaigoje atliko tikslinį planinį Medicinos banko veiklos inspektavimą. Jo metu buvo vertinama, kaip ši kredito įstaiga laikosi pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos reikalavimų.

Bankui „Swedbank“ Lietuvoje nuo šios savaitės pradėjo vadovauti Inga Skisaker. Anksčiau ji vadovavo „Nordea“ bankui Lietuvoje.  „Swedbank“ valdybos pirmininkės ir administracijos vadovės pareigas I. Skisaker užėmė gavus oficialų Europos Centrinio Banko leidimą, pranešė „Swedbank“. Apie tai, kad ji išrinkta „Swedbank“ vadove, pranešta liepos pradžioje, o prie „Swedbank“ ji prisijungė rugpjūčio 9 dieną. I. Skisaker anksčiau yra užėmusi įvairias aukštas pozicijas „Nordea“ banke.

Komerciniams bankams šiemet skaičiuojant penktadalius didesnius pelnus nei pernai, Lietuvos banko valdyba priėmė sprendimą, kuriuo nustatė maksimalų mokestį bankams, kurį šie galės imti iš klientų už pagrindinių paslaugų krepšelį. Nuspręsta, kad maksimalus komisinio atlyginimo už pagrindinės mokėjimo sąskaitos paslaugą dydį 2022 metais bus 1,45 euro per mėnesį. Toks pats mokesčio dydis galioja ir šiemet.

Trečiadienį Vyriausybė planuoja svarstyti, ar Lietuvoje vėl reikėtų įvesti karantiną, kuris teisiškai leistų reikalauti iš visų gyventojų dėvėti kaukes uždarose patalpose. Vis dėlto žinomas ekonomistas turi kitokį pasiūlymą, kuris, jo nuomone, leistų geriau kovoti su karantinu. Antradienį ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė pareiškė, kad Lietuvoje turbūt reikėtų grįžti prie privalomo kaukių dėvėjimo visų patalpų viduje.

Apie „netolygų“ pasaulio ekonomikos atsigavimą įspėjusi Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) antradienį pablogino viso pasaulio ir JAV ekonomikos augimo 2021 metais prognozes, bet pagerino Europos prognozes.  Pasaulio ekonomika šiemet atsitiesia ir tai paskatino, be kita ko, įvairios skatinamosios priemonės, veiksmingų vakcinų nuo COVID-19 atsiradimas ir gyventojų skiepijimas, taip pat daugelio rūšių ekonominės veiklos atnaujinimas, pareiškė organizacija.

Valstybinė atominės energetikos saugos inspekcija (VATESI) dar kartą ragina Baltarusiją kuo skubiau spręsti Astravo atominės elektrinės (AE) saugos problemas. Pasak inspekcijos, dauguma jau seniai iškeltų saugos problemų iki šiol nėra išspręstos. „Pažangiose šalyse didžiausias dėmesys skiriamas užtikrinti branduolinę saugą, o ne laikytis statybos grafiko terminų.

Naikinant lošimų verslo konkurenciją iškraipančias sąlygas, Seimas linkęs nuo 2022 metų vidurio pakeisti šios rinkos priežiūrą – įvesti licencijas bei nereikalauti nuotolinių lošimų organizatorių turėti ir fizinį tinklą.  Seimas antradienį po svarstymo pritarė dviejų – Loterijų ir lošimų mokesčio bei Azartinių lošimų įstatymų pataisoms, kurias inicijavo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas konservatorius Mykolas Majauskas.

Rusija nuo antradienio atšaukė visus dėl COVID-19 pandemijos įvestus oro susisiekimo su Baltarusija apribojimus, atnaujino skrydžius į Ispaniją, Slovakiją, Iraką, Keniją. Tokį sprendimą anksčiau priėmė Rusijos kovos su koronavirusine infekcija operatyvinė būstinė. Birželį Rusija padidino reguliarių skrydžių su Baltarusija skaičių iki 10 per savaitę, o nuo rugpjūčio padvigubino reisų iš Maskvos į Minską skaičių, taip pat padidino jų skaičių iš Sočio ir Krasnodaro.

Premjerė Ingrida Šimonytė mano, kad smarkiai brangstant šildymui kompensacijų prašančių žmonių šiemet bus daugiau nei praėjusį šildymo sezoną, tačiau mažiau negu prieš dvejus metus.

Seimas pradeda svarstymus dėl Lietuvos automobilių kelių direkcijos (LAKD) pertvarkos iš valstybės įmonės į akcinę bendrovę. Direkcija prieš metus jau buvo pertvarkyta iš biudžetinės įstaigos į valstybės įmonę.  „Visos direkcijos akcijos toliau priklausys valstybei“, – sakė susisiekimo viceministras Julius Skačkauskas, antradienį Seimui pristatydamas įstatymų pataisas. Už jų svarstymą balsavo 63 parlamentarai, trys buvo prieš, o 30 susilaikė. Toliau pataisos bus svarstomos lapkritį.

Jau po kelių savaičių Seimo salėje virs aistros dėl automobilio taršos mokesčio. Šio mokesčio architektas aplinkos ministras Simonas Gentvilas teigė, kad mokestis tikrai nėra nukreiptas į mažiausias pajamas gaunančius gyventojus, nes netaršų automobilį galima nusipirkti ir už tūkstantį eurų. Apie automobilių taršos mokestį aplinkos ministras S. Gentvilas antradienį pasakojo Darbo partijos frakcijai Seime. S. Gentvilo teigimu, automobilių taršos mokesčio pateikimas Seime bus po kelių savaičių.

Pastarąjį mėnesį Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) inspektoriai vykdo sustiprintą maisto priedų kontrolę dėl galimos etileno oksido taršos. Šiomis dienomis patikrinę Marijampolėje maistines žaliavas ir jų priedus tiekiančią įmonę, VMVT užfiksavo daug ir šiurkščių maisto saugos pažeidimų, rašoma pranešime spaudai.

Vasaros pabaiga ir pirmasis rudens mėnuo visoje Europoje pažymėtas kai kur net dešimtmetį nematytais elektros energijos kainų šuoliais, rašoma pranešime spaudai. Pavyzdžiui, vidutinė savaitinė vienos megavatvalandės kaina „Nord Pool“ elektros biržos Lietuvos kainų zonoje antrąją rugsėjo savaitę pasiekė 124,12 euro, kai lygiai prieš metus ji buvo lygi 43,43 euro.

Vokietijos automobilių gamintoja „Volkswagen“, suvienijusi jėgas su Didžiosios Britanijos investicijų bendrove ir Nyderlandų technologijų įmone, pirmadienį pasiūlė 2,5 mlrd. eurų už Prancūzijos automobilių nuomos bendrovę „Europcar“. Įgyvendinus sandorį, kuriam jau pritarė „Europcar“ valdyba, bet kuriam dar reikia gauti Prancūzijos rinkos priežiūros institucijos leidimą, „Volkswagen“ valdys 66 proc. bendrovės akcijų. Jungtinės Karalystės fondui „Attestor“ atiteks 27 proc.

Jei neslopstanti pandemija ir šį rudenį privers moksleivius mokytis nuotoliniu būdu, šeimos tam bus geriau pasiruošusios. „Telia“ apklausa parodė, kad nuo pandemijos pradžios 58 proc. vaikus turinčių namų ūkių investavo į papildomą ar naują įrangą, būtiną mokymuisi namuose, o du trečdaliai šeimų tam išleido iki 500 eurų, rašoma pranešime spaudai. „Jau beveik dvejus metus gyvename pandemijos akivaizdoje ir žinome, ko galime tikėtis keičiantis situacijai.

Airijoje registruotas oro vežėjas „Ryanair“ iki 2020 metų rugsėjo žadėjo keleiviams grąžinti pinigus už atšauktus skrydžius. Tačiau dar šiandien yra vartotojų, laukiančių, kada paslaugos teikėjas ištesės žodį, rašoma pranešime žiniasklaidai. Tie vartotojai, kurie bilietus pirko tiesiogiai iš oro vežėjo, atšaukus skrydį, gali susigrąžinti pinigus arba gauti nukreipimą kitu maršrutu į galutinę paskirties vietą.

Dėl išaugusių dujų kainų gamybą sumažinusios Jonavos azotinių trąšų gamintojos „Achemos“ profesinės sąjungos pirmininkė teigia, kad su vadovybe pavyko pasiekti kompromisą dėl atlyginimo į prastovas išleidžiamiems darbuotojams. Pasak Birutės Daškevičienės, Darbo kodeksas numato, kad tokiems žmonėms turi būti mokamas 40 proc. atlyginimo vidurkis, tačiau galimi įvairūs jo apskaičiavimo variantai.

Bitkoino kursas pirmadienį dėl išpardavimo finansų rinkose bangos, kurią išprovokavo nuogąstavimai dėl Kinijos nekilnojamojo turto milžinės „China Evergrande Group“ problemų, smuko žemiau 44 tūkst. JAV dolerių ribos. Kriptovaliutos kursas krito 8,1 proc. iki 43,442 tūkst. JAV dolerių, rašo agentūra „MarketWatch“. Bitkoinas pinga ir antradienį – jo kursas nusileido iki maždaug 42,888 tūkst. JAV dolerių. Tačiau nuo metų pradžios kriptovaliuta pabrango maždaug 50 procentų.

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) pirmadienį rekomendavo dvigubai padidinti alkoholio mokesčius Europoje.  Anot organizacijos, ši priemonė padėtų kasmet išvengti iki 5 tūkst. mirčių nuo vėžio.  Alkoholiniams gėrimams taikomų mokesčių didinimas yra „viena geriausių priemonių“ užkirsti kelią vėžiui, „turinti potencialiai didelį poveikį“, nurodė PSO Europos regiono biuras, pridūręs, kad tokios šalys, kaip Rusija ir Jungtinė Karalystė, gautų daugiausiai naudos.

Praėję metai Lietuvos elektros energijos gamybai iš atsinaujinančių šaltinių buvo rekordiniai: neskaičiuojant Kruonio hidroelektrinės, penktadalį visos šalyje suvartotos energijos pagamino saulės, vandens ir vėjo jėgainės. Pastarosioms atiteko liūto dalis – vėjo turbinos pagamino 13 proc. Lietuvoje panaudotos elektros, rašoma komentare.

Vidutinė natūralaus pieno supirkimo kaina rugpjūtį buvo 309,3 euro už toną – 6,2 proc. didesnė nei liepą ir 18,2 proc. didesnė nei prieš metus. Vidutinė bazinių rodiklių pieno supirkimo kaina augo 1,9 proc. iki 257 eurų už toną, pranešė Žemės ūkio ministerija. Anot ministerijos Programinio, projektinio valdymo  ir analizės skyriaus vedėjo Evaldo Pranckevičiaus, kainų augimui įtakos turėjo prekyba žaliu pienu su kaimyninėmis rinkomis, kuriose supirkimo kainos taip pat augo.

Norvegija, panaikinusi muito ir kelių mokesčius bei suteikusi nemokamą parkavimą elektromobiliams miestuose, tapo pirmąja pasaulyje šalimi, kur elektromobilių pardavimai viršijo įprastų automobilių pardavimus, rašoma komentare.

Lietuvoje per šešis šių metų mėnesius visų rūšių transportu vežta 88,421 mln. tonų krovinių – 8,8 proc. daugiau nei pernai sausį-birželį. Vien šių metų antrąjį ketvirtį, palyginti su praėjusių metų tuo pačiu ketvirčiu, pervežtų krovinių kiekis padidėjo 9,6 proc. iki 45,447 mln. tonų, pranešė Statistikos departamentas. Visų rūšių transporto krovinių vežimo apyvarta antrąjį ketvirtį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, padidėjo 11,3 procento.

Aplinkos apsaugos agentūrai vadovaus šios įstaigos Taršos prevencijos departamento direktorė Milda Račienė, antradienį pranešė Aplinkos ministerija. Jos teigimu, M. Račienė laimėjo konkursą iš aštuonių pretendentų. Ji agentūroje pradėjo dirbti 2011 metais Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės departamento Kontrolės organizavimo ir taršos prevencijos įgyvendinimo skyriaus vyriausiąja specialiste.

„Bolt“ startuolis sumažino jo nuomojamų elektrinių paspirtukų didžiausią leistiną greitį visuose Rygos parkuose, soduose ir aikštėse nuo 25 iki 15 kilometrų per valandą.

Socialinis tinklas „Twitter“ pirmadienį paskelbė sumokėsiantis 809 mln. JAV dolerių, kad būtų atšauktas 2016 metais pareikštas ieškinys, kuriame teigiama, kad bendrovės vadovybės nariai, įskaitant įkūrėją Jacką Dorsey, investuotojams teikė klaidinančią informaciją apie naudotojų skaičiaus augimą.

Jau prieš aštuonerius metus daugiabučių atnaujinimo tempai Lietuvoje įgavo naują pagreitį, nes į renovacijos procesus įsitraukė ir šalies savivaldybės. Viena sėkmingiausių iš jų – Druskininkų. Jos atstovai tikina, kad nors pačioje pradžioje tam tikrų baimių gyventojai turėjo, jie greitai įsitikino modernizavimo teikiama nauda. Daugiabučių renovaciją Druskininkuose galima laikyti tikra sėkmės istorija – miestas yra vienas iš lyderių pagal atnaujintus daugiabučius Lietuvoje.

„Sodra“ perspėja apie sukčių siunčiamus elektroninius laiškus, kuriuose pateikiamas fiktyvus susirašinėjimas su neva „Sodros“ darbuotojais. Nieko bendro su „Sodra“ šie pranešimai neturi. Melagingose žinutėse cituojamas netikras susirašinėjimas: tariamai įsiskolinusi gyventoja raginama sumokėti skolą. Po to ji neva galėsianti užpildyti formas ir gauti visą sukauptą mirusios motinos pensiją. Laiškai siunčiami iš elektroninio pašto dėžutės sodragyventojui.lt@gmail.

Daugiabučių renovacija Lietuvoje sparčiau pradėjo įsibėgėti dar prieš aštuonerius metus, kai procesų administravimą į savo rankas aktyviau perėmė savivaldybės. Tarp jų bei vieno sėkmingiausiai būstus atnaujinančių miesto – Birštono. Savivaldybės atstovai ir kurorto gyventojai prisimena renovacijos pradžią ir dalijasi gerąja modernizavimo patirtimi.

Po užsienio šalis keliavę turistai iš Lietuvos šių metų antrąjį ketvirtį ten išleido 56 mln. eurų – 2,5 karto daugiau nei 2020 metų balandžio-birželio mėnesiais. Kelionėje užsienyje vienas Lietuvos gyventojas vidutiniškai išleido 461 eurą, arba 2,5 proc. (11,6 euro) mažiau. Į užsienį antrąjį ketvirtį keliavo 92,3 tūkst. šalies gyventojų, arba 2,9 karto daugiau nei per tą patį 2020-ųjų laikotarpį, vidutinė kelionės užsienyje trukmė buvo 6,9 nakvynės, pranešė Statistikos departamentas.

Nors renovacijos procesai Lietuvoje pradėjo įsibėgėti prieš daugiau kaip 15 metų, tik 2013 m. būstų modernizavimas įgavo visai kitą pagreitį. To priežastis – į pastatų atnaujinimą įsitraukusios savivaldybės.

Prognozuojant, kad Vilniuje šilumos kaina kils daugiau nei 60 proc., prezidento patarėjas sako, kad taip nutiko dėl uždelstų investicijų į šilumos ūkį. Jaroslavas Neverovičius teigia, kad reikia ieškoti būdų, kad kainos būtų stabilesnės ir būtų apsaugoti pažeidžiami vartotojai.  „Vilniaus fenomenas yra uždelstų investicijų į šilumos ūkį problema.

Būsto energijos taupymo agentūra (BETA) Lietuvoje administruoja renovacijos procesus ir nuolat siekia išsklaidyti abejones, susijusias su būsto atnaujinimu. Norėdama įgyvendinti šį tikslą, BETA kasmet rengia seminarų gyventojams ciklą, kurio metu specialistai atsako į aktualiausius klausimus.

Vilniui gresia viešojo transporto darbuotojų streikas, nes darbdaviai nekalba su jais apie atlyginimų kėlimą ir darbo sąlygų gerinimą, sako Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė. „Nori-nenori mes einam prie streiko. Kolektyvinės sutarties pasirašyti niekas nenori, apie geresnes sąlygas kalbėti administracija atsisako“, – antradienį per Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ posėdį Seime sakė ji.

 „Sodros“ vadovė Julita Varanauskienė prognozuoja, kad metų pabaigoje fondo pajamos išlaidas viršys 298 mln. eurų, o jo rezerve bus milijardas eurų.   „Tiek įmokų bus daugiau nei išmokų ir jeigu šios lėšos bus nukreiptos į rezervą, jame bus milijardas“,  – BNS sakė J. Varanauskienė.    Šiemet per aštuonis mėnesius „Sodros“ pajamos viršijo ir planą, ir pernykščius rodiklius, o išlaidos – kiek mažesnės už suplanuotas, bet didesnės nei pernai.

Biržose gerokai išaugus ir elektros, ir gamtinių dujų kainoms, Lietuvos elektrinė pastaruoju metu gamina daugiau elektros, teigia „Ignitis gamyba“.  Pasak jos, elektros biržoje susiformavus palankioms kainoms dujinis kombinuotojo ciklo, arba 9-asis blokas (KCB), dirba maksimalia galia.

Saulės elektrinę savo namuose norėtų įsirengti 39 proc. šalies gyventojų, parodė „Swedbank“ užsakymu atliktas gyventojų nuomonės tyrimas. Labiausiai tokia galimybe suinteresuoti jaunesnės amžiaus grupės gyventojai, o pagrindinis motyvas investuoti į tvarią elektros energijos gamybą – aiški finansinė nauda, rašoma pranešime spaudai.

Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) įrankis – skaičiuoklė skaiciuokle.vert.lt – leis patogiai ir greitai priimti sprendimą dėl elektros energijos tiekėjo. „Kainų palyginimo skaičiuoklė – itin patogus įrankis, kuris palengvins pasirinkimo procesą, leis išvengti painiavos renkantis tiekėją bei bandant palyginti skirtingų tiekėjų siūlomus elektros energijos tiekimo planus.

Vasaros pabaigoje pradėjus vėl daugėti susirgimų COVID-19 infekcija, rugpjūtį išduota kur kas daugiau nedarbingumo pažymėjimų nei prieš metus, sako „Sodros“ vadovė. Julitos Varanauskienės teigimu, jų per mėnesį išduota beveik 12,8 tūkst. – triskart daugiau nei tuo metu pernai, kai jų buvo 4,16 tūkst.  „Šiltėjant orams nuo balandžio su kiekvienu mėnesiu išduodamų nedarbingumo pažymėjimų dėlpatvirtintos, įtariamos COVID-19 ligos, slaugos, vaikų priežiūros ir izoliacijos vis mažėjo.