Rašyti komentarą...
Nuoroda nukopijuota
Partnerio turinys
Turinys paruoštas bei kontroliuojamas projekto partnerio

Nors renovacijos procesai Lietuvoje pradėjo įsibėgėti prieš daugiau kaip 15 metų, tik 2013 m. būstų modernizavimas įgavo visai kitą pagreitį. To priežastis – į pastatų atnaujinimą įsitraukusios savivaldybės. Apie tai, kaip joms sekėsi ant savo pečių perimti renovacijos naštą, kokiais būdais buvo stengiamasi informuoti gyventojus apie modernizavimo naudas ir kaip atnaujinti būstai pakeitė ištisus miestų veidus, straipsnių ciklo „Renovacijos metraštis“ metu papasakos devynių skirtingų savivaldybių atstovai, projektų administratoriai ir renovuotų daugiabučių gyventojai.

Nors renovacijos procesai Lietuvoje pradėjo įsibėgėti prieš daugiau kaip 15 metų, tik 2013 m. būstų modernizavimas įgavo visai kitą pagreitį. To priežastis – į pastatų atnaujinimą įsitraukusios savivaldybės. Apie tai, kaip joms sekėsi ant savo pečių perimti renovacijos naštą, kokiais būdais buvo stengiamasi informuoti gyventojus apie modernizavimo naudas ir kaip atnaujinti būstai pakeitė ištisus miestų veidus, straipsnių ciklo „Renovacijos metraštis“ metu papasakos devynių skirtingų savivaldybių atstovai, projektų administratoriai ir renovuotų daugiabučių gyventojai.

REKLAMA
REKLAMA

„Nors iki tol būta bandymų išjudinti renovacijos procesus Lietuvoje, tai sekėsi sudėtingai. Būtent šiuos – 2013 metus – galima vadinti lūžiniais, nes būtent tuomet galimybė administruoti namo atnaujinimo projektą buvo suteikta savivaldybių paskiriamiems atstovams. Tai – sunkus laikotarpis, nes tiek savivaldybėms, tiek projekto administratoriams ar BETA specialistams reikėjo įdėti ypatingai daug darbo, kad atsidurtume ten, kur esame šiandien“, – sako Būsto energijos taupymo agentūtos direktoriaus pavaduotoja Gintarė Burbienė.

Faktai byloja, kad nuo 2013 m. renovacijos tempai šalyje paspartėjo 80 proc., todėl gilesnė kertinio Lietuvos renovacijos istorijos laikotarpio analizė yra puiki galimybė suprasti, kokiomis nuotaikomis gyveno miestų ir kitų gyvenviečių žmonės, kokių priemonių motyvuojant gyventojus ėmėsi skirtingų savivaldybių atstovai.

REKLAMA
REKLAMA

 Skirtingų savivaldybių renovacijos istorija

Straipsnių ciklo „Renovacijos metraštis“ metu skaitytojai susipažins su devyniomis didžiausią procentinę dalį renovuotinų daugiabučių atnaujinusiomis savivaldybėmis: Ignalinos, Birštono, Biržų, Molėtų, Palangos, Jonavos, Joniškio, Akmenės, Prienų ir Druskininkų.

Visuose šiuose miestuose didžioji dalis būstų yra modernizuota būtent savivaldybės iniciatyva. Nors galimybę inicijuoti daugiabučio renovaciją turi ir atitinkamo pastato butų savininkai, statistika atskleidžia, kad šis pasirinkimas – itin retas.

Viena iš priežasčių, kodėl gyventojai pradėjo aktyviau įsitraukti į modernizavimo procesus nuo 2013 m. – nuimta administravimo našta nuo jų pečių. 

„Suprantama, kad gyventojai nenorėdavo steigti namo bendrijų, prisiimti didelės administravimo naštos, iš kurios – menkas malonumas. Bendravimas su gyventojais, investicinio plano derinimas, pirkimų atlikimas, tarpininkavimas su rangovų ir techniniu prižiūrėtoju – tik keletas iš projekto administratoriaus atsakomybių. Todėl kai gyventojai suprato, kad jiems tereikia pritarti renovacijos pradžiai ir sulaukti modernizavimo pabaigos, nemaža dalis žmonių pasidarė gerokai sukalbamesni“, – teigia BETA direktoriaus pavaduotoja. 

REKLAMA
REKLAMA

Siekė atkurti objektyvų laikotarpio vaizdinį

Nepaisant nuo gyventojų nuimtos naštos, renovacijos procesai vis tiek įsibėgėjo ne taip greitai. Gyventojai nepasitikėjo rangovais, paskolų sistema, kai kurie žmonės netikėjo, kad gyvenimo kokybė išties pagerės, sumažės šildymo sąskaitos.

„Kadangi savivaldybėse vis dar buvo itin mažai gerųjų pavyzdžių, gyventojai vis dar nežinojo, ko tikėtis, sunku buvo ir jiems, ir renovacijos vykdytojams. Teko pastoviai organizuoti susitikimus su butų savininkais, atsakinėti į jų klausimus, pasakoti apie modernizavimo naudą. Tai darydavo ir savivaldybių merai, ir projektų administratoriai, BETA atstovai. Kviesdavomės ir jau atnaujintų daugiabučių gyventojus, kad jie savo kaimynams papasakotų apie pasikeitusią gyvenimo kokybę atnaujintame būste. Palaipsniui viskas pradėjo įsivažiuoti“, – sako G. Burbienė.

 „Renovacijos metraštyje“ bus ne tik kapstoma praeitis, bet ir apžvelgiama dabartinė situacija – kaip pasikeitė gyventojų požiūris į būstų modernizavimą, su kokiais sunkumais savivaldybės ar gyventojai susiduria 2021 m. 

Gairės:

Rašyti komentarą...
SKAITYTI KOMENTARUS (0)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
toliau skaitykite
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų