Transportas

Buvęs Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius sureagavo į vilniečių pasipiktinimą dėl naujai įvedamos bilietų žymėjimo sistemos sostinės viešajame transporte. Savo pozicija R. Šimašius pasidalijo socialiniame tinkle „Facebook“. „Matau diskusijas, kurios kyla dėl neva naujų tvarkų, kaip veiks viešojo transporto bilietų sistema. Dabartinė sistema yra lūžtanti, nesaugi, ją reikia keisti, ir tas bus padaryta. Tačiau naujų prievolių keleiviams įvedinėti nėra jokio reikalo, ir todėl to nebus.

Jau greitai visuose Vilniaus keliuose, kur šiuo metu jau įrengti nauji greičio matuokliai, nebeliks ženklų, kad įranga yra testuojama. O tai gali reikšti vieną – nauji greičio matuokliai pradės veikti. Savivaldybė tikslios datos nenurodo, todėl vairuotojai turėtų išlikti itin atidūs. Kaip ir buvo žadėta, 16 naujų greičio matuoklių Vilniuje pradės veikti jau balandį. Šiuo metu šalia naujų įrenginių pakabintos lentelės, informuojančios, kad įranga yra testuojama.

Europos Sąjungos (ES) valstybės narės pirmadienį patvirtino Briuselio ir Vokietijos susitarimą, leisiantį panaikinti Berlyno prieštaravimą dėl laipsniško naujų iškastiniu kuru varomų automobilių pardavimų draudimo nuo 2035 metų. ES pirmininkaujančios Švedijos atstovas pranešė, jog valstybių narių atstovai pritarė susitarimui. Dabar tikimasi, kad energetikos ministrai uždegs galutinę žalią šviesą per susitikimą Briuselyje antradienį.

Vilniaus miesto tvarkymo įmonės „Grinda“ atstovai perspėjo vairuotojus apie Lietuvą užklupsiančius žiemiškus orus ir vardija, kur sniego iškris daugiausiai. Socialiniame tinkle „Grindos“ atstovai tikino, kad žiemiški orai labiausiai bus pastebimi rytinėje Vilniaus dalyje.

Savaitgalį „Kas vyksta Kaune“ pasiekė žinia apie A1 kelyje vykdomus darbus. Anot skaitytojo, pradėtas itin prastos būklės Krunos tilto remontas, dėl to ribojamas eismas. Ant tilto pasirodžius kelininkams, penktadienio popietę greitkelyje formavosi nemenka spūstis. „Krunos tiltas griūva, uždaroma dešinė eismo juosta važiuojant link Kauno. Bent dvejiems metams“, – šeštadienį, apie 13.30 val., informavo skaitytojas.

Vairuotojai, neretai norėdami padėkoti ar praleisti kelyje kitus eismo dalyvius, naudoja tam tikrus signalus. Pavyzdžiui, pamirksi ilgomis šviesomis, o kartais trumpam įjungia ir avarinį ženklą. Tačiau už tokį, rodos, nekaltą elgesį vėliau gali tekti aiškintis su pareigūnais, o vėliau netgi susimokėti baudą.

Trečiadienį vairuotojai pastebėjo prie vieno stulpo K. Baršausko gatvėje plušančius darbininkus. Netrukus brigada persikėlė į nuokalnę, prie rekonstruojamo pėsčiųjų viaduko. Apie 2 km ilgio Tunelio gatvės atkarpoje pastatytas pirmasis mieste sektorinis greičio matuoklis. „Kas vyksta Kaune“ grupės nariai ties K. Baršausko gatvės 45-uoju pastatu įrangą montuojančius darbininkus pastebėjo šiandien, apie 10 val.

Vilniaus savivaldybė nusprendė parkavimo kontrolę mieste patikėti naujoms technologijoms ir atsisakyti geltonųjų lapelių, kuriais iki šiol gyventojus informuodavo, kad šie nesusimokėjo už stovėjimą. Susimokėję vėliau vairuotojai išvengdavo baudų.

Rodos, dviprasmiškų situacijų eisme neturi būti, nes viską numato Kelių eismo taisyklės (KET), bet realiai kartais didesnę galią turi įpročiai – kai galvojama ir elgiamasi taip, tarsi taisyklės neveiktų. Ypač tai pasakytina apie judėjimą prekybos centrų, kitose didelėse automobilių aikštelėse. Manevruodami vairuotojai tiesiog pamiršta arba ignoruoja elementarius KET reikalavimus, o toks atsainumas gali brangiai kainuoti.

Nuo vasario 1-osios įsigaliojo Lietuvos transporto saugos administracijos (LTSA) parengti teisės aktų pakeitimai, susiję su privalomąja transporto priemonių technine apžiūra. Kiek anksčiau buvo skelbiama, kad nors dokumento (Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2008 m. liepos 29 d. įsakymą Nr.

Gyventojams primenama, kad jie dar gali gauti 1 tūkst. eurų siekiančią išmoką už taršius automobilius. Taip pat jie informuojami, kur reikia kreipti ir kam gali būti panaudojama išmoka. Aplinkos projektų valdymo agentūros Komunikacijos skyriaus vedėja Eglė Pliuskuvienė sako, kad šiuo metu gyventojai gali teikti paraiškas, jeigu nori gauti kompensaciją už sunaikintą taršią transporto priemonę ir įsigytą mažiau taršią transporto priemonę.

Išsirinkti naują automobilį nėra lengva, dar sunkiau, kai jis naudotas. Naudotų automobilių pardavėjų teigimu, norimo pirkinio paieškos gali užtrukti ir 3 mėn. – nors naudotų automobilių pasiūla, palyginti su praėjusių metų rudeniu, atsigauna, vis dėlto rinka dar nepasiekė priešpandeminio lygio, rašoma pranešime žiniasklaidai. Dėl šios priežasties ieškantys naudoto automobilio turi kur kas atidžiau rinktis ir saugotis sukčių kabliuko.

Pradedamas remontuoti valstybinės reikšmės magistralinis kelias A16 Vilnius–Prienai–Marijampolė 16,017 km viadukas. Šiuo metu vykdomi parengiamieji darbai, viaduku ribojamas greitis iki 50 km/h, o nuo kovo 27 d.  eismą viaduku planuojama uždaryti ir kreipti apylankomis, rašoma pranešime. Viaduko remonto darbus planuojama atlikti iki šių metų rudens pabaigos.

Lietuvos kelių policijos tarnyba (LKPT) skelbia, kokie specialus reidai bus surengti artimiausiu metu. Be to, skelbiama, kad Vilniaus apskrityje bus vykdoma ir blaivumo kontrolė. Kovo 25 d. Vilniaus apskr. vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus pareigūnai kartu su kolegomis iš Viešojo saugumo tarnybos vykdys kompleksines blaivumo ir greičio kontrolės priemones.

Remiantis reprezentatyvia vasario mėnesį „Norstat“ atlikta apklausa, beveik pusę (44 proc.) vairuotojų labiausiai erzina keleivio komentarai apie vairavimą, manevravimą ir kelio pasirinkimą, rašoma pranešime spaudai. Bendrovės „Moller Auto“ užsakymu atlikta apklausa atskleidė, kad penktadalį (21 proc.) vairuotojų erzina, kai šalia sėdintis keleivis staiga išblaško dėmesį ir tenka atitraukti akis nuo kelio. 7 proc.

Kauno rajone, ties Vandžiogala, susiformavo didelė stumbrų banda, pranešė Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba (VSTT). Šios tarnybos vyr. specialisto Ryto Papšio teigimu, link Jonavos nuo Kėdainių juda didžiulė stumbrų banda, ją sudaro 61 gyvūnas. Ketvirtadienio duomenimis, stumbrų banda stoviniavo prie Vandžiogalos, ji fiksuota šalia vietos keliuko. „Tai kelia pavojų ūkininkams, kurie augina ne tik javus, bet ir daržoves, turi vandens laistymo sistemą.

Sostinėje planuojama iš esmės pakeisti bilietų žymėjimo tvarką autobusuose ir troleibusuose. Savivaldybės įmonė žada, kad gyventojams nauja tvarka bus geresnė ir patogesnė. Tačiau patys vilniečiai neslepia pasipiktino ir jau pasirašinėja peticiją prieš numatomus pokyčius. Prie protestų prisidėjo ir Vilniaus miesto savivaldybės, kuriai priklauso „Susisiekimo paslaugos“, tarybos narė Donalda Meiželytė, atstovaujanti iki šiol miestą valdžiusiai Laisvės sąjungai.

Sostinės viešajame transporte už 7 mln. eurų bus diegiama nauja e. bilieto sistema: dalį bilietų reiks žymėti keliskart. „Kiekvieną kartą įlipus į autobusą reikės pasižymėti bilietą. Jeigu keleivis turės trumpalaikį bilietą, (...) niekas nesikeis. Turint ilgalaikį bilietą, jį reiks pasižymėti kiekvieną kartą įlipus į viešąjį transportą“, – BNS nurodė savivaldybės įmonės „Susisiekimo paslaugos“ komunikacijos specialistė Greta Vasiliauskaitė.

Nusikaltėliai pasitelkia įvairius būdus, kuriais siekia jus apiplėšti. Pasitaiko situacijų, kai asmenys bando apsimesti policijos pareigūnais ir ketina sustabdyti jūsų vairuojamą automobilį. Policijos atstovai įspėja gyventojus ir vardija, kuriais atvejais geriau nestoti, be to, primenama, ar pareigūnai su nežymėtais automobiliais gali stabdyti vairuotojus tamsiu paros metu.

Akylesni vilniečiai galėjo pastebėti, kad viešajame transporte atsiranda nauji komposteriai. Mat nuo gegužės mėnesio pradės veikti nauja e. bilieto sistema, rašoma susisiekimo įmonės JUDU puslapyje.  Kaip teigia JUDU, sistema veiks vartotojo paskyros pagrindu „account based“ (ABT). Klientai turės galimybę bilietus persikelti iš vienos JUDU/Vilniečio kortelės į kitą. Naujiena – ne tik komposteriai. Atsinaujins m.Ticket programėlė ir JUDU savitarna. Esminis pokytis – bilietų žymėjimas.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad kartu su mokesčių pertvarka siūlant mažinti lengvatą įmonėms už perkamus brangius automobilius, tai padėtų pažaboti tuos, kurie juos perka įmonės vardu, bet naudojasi asmeniniams tikslams.

Sprendimas paskirti Agnę Belickaitę „Lietuvos geležinkelių“ (LTG) grupės korporatyvinių reikalų direktore buvo priimtas skaidriai, tačiau po kilusių diskusijų bus kreiptasi į išorės auditorius, kad šie įvertintų atrankos procedūras, trečiadienį pranešė bendrovės direktorius Egidijus Lazauskas.

Prieš mėnesį „Bolt“ pristatė automobilių dalijimosi paslaugą. Anksčiau Vilniuje tokias paslaugas jau teikė „CityBee“ ir „Spark“. MadeinVilnius.lt palygino kainas ir sužinojo, kuri programėlė turi geriausią pasiūlymą. Pigiausiai atsieis kelionė „Spark“ automobiliu. Pigiausių automobilių nuoma prasideda nuo 15 centų už minutę ir vos 5 centus už kiekvieną kilometrą. Didžiausia minutės kaina „Sparke“ siekia 27 centus ir 23 centus už kiekvieną nuvažiuotą kilometrą.

Vyriausybė trečiadienį patvirtino magistralės „Via Baltica“ ruožo nuo sankryžos su keliu Kaunas–Prienai–Alytus iki Kauno rajono ribos susisiekimo komunikacijų vystymo planui. Lietuvos automobilių kelių direkcijai ruošiantis rekonstruoti šią atkarpą, bus galima pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūras. Beveik 7 km ilgio ruožą numatoma rekonstruoti į automagistralę – joje neliks vieno lygio sankryžų, apsisukimų, bus nutiestas jungiamasis kelias, pranešė Susisiekimo ministerija.

Automobilio techninė apžiūra už 50 eurų – senas, bet iki galo, matyt, taip ir neišnykstantis smulkios korupcijos būdas. Siekiant jos išvengti yra taikoma daugybė griežtų priemonių: pakartotiniai patikrinimai, vaizdo medžiaga, įspėjimai, baudos, atleidžiami darbuotojai. Vis tik žmonės iki šiol randa būdų, kaip visa tai apeiti. Vieno autoserviso atstovas atskleidė, kiek žmonių techninę apžiūrą bando praeiti už kyšį, kokiais atvejais jiems tai pavyksta ir kaip šis procesas atrodo.

Dyzelino išmetamųjų dujų apdorojimo programinė įranga, kuri išsijungia temperatūrai nukritus žemiau tam tikros ribos, yra neteisėta, o tokių automobilių savininkai turi teisę reikalauti kompensacijų, antradienį paskelbė ES Teisingumo Teismas (ESTT), atverdamas duris naujai ieškinių bangai „dyzelgeito“ skandale.

Lietuvos kelių policijos tarnyba primena dviračių ir elektrinių paspirtukų vairuotojams, kad jie yra viešojo judėjimo dalyviai. Jiems galioja nustatytos taisyklės, o už jų nesilaikymą skiriamos baudos. Elektrinių paspirtukų vairuotojams, ypač tiems, kurie tik ruošiasi pradėti savo keliones elektriniais paspirtukais, reikia žinoti, kad Kelių eismo taisyklėse elektrinių paspirtukų vairuotojai priskiriami prie dviračių vairuotojų, jiems taikomos tos pačios taisyklės.

Paskutinį kovo mėnesio sekmadienį prasidės naujasis aviacijos vasaros sezonas. Oro bendrovės šiemet Lietuvos oro uostuose keleiviams pasiūlys daugiau nei 80 tiesioginių reguliarių krypčių. Tarp planuojamų maršrutų – tiek verslo keleiviams patrauklios kryptys, tiek poilsiautojų pamėgti Europos miestai, tinkami poilsinėms ir pažintinėms kelionėms, rašoma pranešime žiniasklaidai.  „Pirmaisiais metų mėnesiais stebėjome išskirtinius aviacijos atsigavimo tempus.

Magistralėje Vilnius-Kaunas-Klaipėda šalia uostamiesčio netrukus prasidės tilto per geležinkelį rekonstrukcija, kurią už 6,7 mln. eurų (su PVM) atliks Latvijos bendrovė „LNK Industries“, skelbia portalas „Atvira Klaipėda“. Lietuvos automobilių kelių direkcija su bendrove tilto rekonstrukcijos ir panduso statybos sutartį pasirašė vasario pabaigoje, darbai turėtų būti atlikti per pusantrų metų.

Lietuvoje kas mėnesį įregistruojama tūkstančiai naudotų ir naujų transporto priemonių ar nekilnojamojo turto (NT) objektų. Tačiau ne visi gyventojai atkreipia dėmesį į būtinybę atlikti prievolę – sumokėti mokesčius, kurių dydis kiekvienam pardavėjui gali būti skirtingas. Tiesa, kai kas griebiasi ir gudrybių tam, kad mokestinės prievolės išvengtų.

Į Lietuvos miestų gatves šią savaitę vėl sugrįžta el. paspirtukai, praneša „Bolt“. Platformos atstovų teigimu, paspirtukai miestų gatves pasieks palaipsniui, o sulaukus paskutiniųjų žiemiškų orų pasispardymų – dar bus laikinai deaktyvuojami. „Šįkart žiema buvo pakankamai švelni, todėl vos pakilus termometro stulpeliui, sulaukdavome nekantrių vartotojų klausimų.

Vilniaus miesto savivaldybė ragina neeksploatuojamų (nenaudojamų), be priežiūros paliktų transporto priemonių savininkus jomis pasirūpinti ir kuo skubiau jas pašalinti iš bendrojo naudojimo vietų. Be priežiūros paliktos stovėti transporto priemonės ne tik apriboja kitų vairuotojų galimybes naudotis bendromis vietomis automobiliams statyti, bet ir yra opi problema aplinkosauginiu požiūriu.

TV6 laida „Gazas dugnas“ ir toliau apžvelgia lietuvių pamėgtus naudotus automobilius, o šįsyk šmaikštieji laidos vedėjai Izidorius Paukštys ir Paulius Garkauskas išbandė ne pirmos jaunystės „Mercedes-Benz“ E klasės automobilį. Laidos kūrėjai išbandė ketvirtos kartos „Mercedes-Benz“ W212 sedaną, kuris taip pat turi vadinamąjį „facelift'ą“ (liet. atnaujintas modelis). „Jis atrodo kaip visiškai kitas modelis.

Lietuvos aviacijos entuziastams ir sportininkams nuo liepos gali nebereikėti registruoti didesnių orlaivių kitose šalyse – tai bus galima daryti ir Lietuvoje. Tai leistų orlaivių savininkams sutaupyti ir pinigų, ir laiko.  Seimas šią savaitę priėmė svarstyti atitinkamas Aviacijos įstatymo pataisas, kurias inicijuoja grupė Seimo narių iš įvairių frakcijų.

Valdžios atstovai užsimojo keisti naudotų padangų surinkimo tvarką. Tad jeigu nauji pakeitimai įsigaliotų, vairuotojams tektų susimokėti papildomą mokestį.  Šiuo metu kiekvienas vairuotojas senas padangas gali grąžinti atgal į prekybos vietą, jeigu jos buvo įsigytos naujos. Be to, nereikalingas padangas galima palikti ir autoservisuose, o vienas gyventojas taip pat turi teisę 5 padangas per metus priduoti stambiagabaričių atliekų aikštelėse.

„Lietuvos geležinkelių“ (LTG) Grupės krovinių vežimo bendrovei „LTG Cargo“ sulaukus bendrovės „Uosto vartai“ kreipimosi, kuriuo prašoma viešai patikslinti šių metų kovo mėnesį LTG verslo atsparumo direktoriaus Edvino Kerzos paskelbtą informaciją, įmonė skelbia patikslinimą.

Lietuva nori paskatinti Lenkijos kelių tiesimo įmones dalyvauti dideliuose kelių infrastruktūros projektuose Lietuvoje ir kviečia dalyvauti rangovų konkursuose. Susisiekimo ministerijos ir Kelių direkcijos atstovai per vizitą Lenkijoje strateginius šalies projektus pristatė infrastruktūros ministerijos, Generalinės kelių direkcijos ir rangovų atstovams, pranešė Kelių direkcija.

Ketvirtadienį virš Lietuvos pastebėtas ratus sukantis lėktuvas, kuris galimai pakilo iš Zoknių aerodromo. Skaitytojas Rimantas (tikrasis vardas redakcijai žinomas – red. past.) teigė, kad, stebėdamas lėktuvų skrydžius internetiniame puslapyje „Flightradar24.com“, jis pastebėjo Lietuvos teritorijoje ratus besukantį lėktuvą.  Nors detalios informacijos „Flightradar24.com“ apie CL60 lėktuvo skrydžio maršrutą nepateikia, galima matyti, kad CL60 galimai pakilo iš Zoknių aerodromo.

Lietuvoje kuriasi Italijos transporto, ekspedijavimo ir logistikos grupė „Codognotto“, veikianti 20-yje pasaulio šalių. Bendrovės filialas Lietuvoje įregistruotas kovo 14-ąją, rodo Registrų centro duomenys. Italijos verslo naujienų portalas „Nord Est Economia“ sausio pabaigoje skelbė, kad dėl plėtros į Lietuvą ir Turkiją „Codognotto“ šiemet planuoja pasiekti 380 mln. eurų apyvartą, o investicijos sieks kelis milijonus eurų.

Pagėgių savivaldybės kelyje Pagėgiai–Gudai–Sartininkai uždaromas eismas tiltu per Juodupę pablogėjus jo būklei, transportas kreipiamas apylanka rajoniniais keliais, penktadienį pranešė Automobilių kelių direkcija. Sprendimas uždaryti eismą priimtas atlikus tilto apžiūrą ir nustačius avarinę tilto perdangos būklę. Tilto rekonstrukcija jau buvo pradėta, tačiau prieš pradedant numatytus darbus, jis buvo įrašytas į Kultūros vertybių registro sąrašą.

Elektromobilių įkrovimo tinklą Lietuvoje valdanti „Ignitis“ grupės įmonė „Ignitis On“ ruošiasi plėtrai Baltijos šalyse – įmonė ketina savo tinklą sparčiai diegti ne tik Lietuvoje, bet Latvijoje bei Estijoje. Tam bendrovėje „Ignitis“ įkurtas naujas elektrinio mobilumo departamentas, o jo vadovu tapo Eimantas Balta, pastaruosius  metus dirbęs tarptautinėje technologijų įmonėje „Bolt“, kur buvo atsakingas už dalijimosi paslaugų plėtrą Baltijos šalyse.

Siekiant iki 2024 m. pagerinti ir praplėsti Lietuvos ir Lenkijos pasienio vietovių kelių infrastruktūrą, Lazdijų ir Kalvarijos rajonuose numatoma sutvarkyti apie 13 km valstybinės reikšmės pasienio kelių ruožų. Penktadienį įsigaliojus Lietuvos automobilių kelių direkcijos ir projektuotojų pasirašytoms sutartims, netrukus bus pradėtas projektuoti valstybinės reikšmės rajoninio kelio Nr.

Lietuvoje visų rūšių transportu paskutinį 2022 metų ketvirtį vežta 31,2 mln. tonų krovinių – 24 proc. mažiau nei tuo pačiu metu 2021-aisiais. Krovinių vežimas jūrų transportu per metus sumažėjo 36,4 proc., vidaus vandenų transportu – 12,2 proc., geležinkeliais – 46,1 proc., automobilių keliais – 10,6 proc., penktadienį skelbia Valstybės duomenų agentūra. Visų rūšių transporto krovinių vežimo apyvarta per šį laiką sumažėjo 19,9 proc. Kelių transportas sudarė 87,4 proc.

„Lietuvos geležinkelių“ (LTG) grupės krovinių vežimo bendrovė „LTG Cargo“ stabdo sutartis su Klaipėdos uosto krovos bendrove Birių krovinių terminalas (BKT), dalyvavusia vežant ir kraunant baltarusišką karbamidą apeinant Vakarų sankcijas.  „Šią savaitę „LTG Cargo“ oficialiu raštu informavo BKT, jog iki išsamaus patikrinimo stabdomos su bendrove sudarytos sutartys“, – BNS pranešė LTG.

Būsto kainos Latvijoje paskutinį praėjusių metų ketvirtį, palyginti su tuo pat laikotarpiu metais anksčiau, pakilo 9,1 proc., pranešė nacionalinė statistikos tarnyba, remdamasi išankstiniais duomenimis. Naujos statybos būstas brango 19,4 proc., tuo tarpu senesnės statybos būstas – tik 6,6 procento. Per metų ketvirtį (ketvirtąjį praėjusių metų, palyginti su trečiuoju) būsto kainos šalyje sumažėjo vidutiniškai 0,2 procento. Kainos pirminėje būsto rinkoje kainos ūgtelėjo 8,6 proc.

Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos prezidento ir bendrovės Klaipėdos konteinerių terminalo vadovo Vaidoto Šileikos teigimu, Rumunijos verslo pastangos dėl „vidurinio koridoriaus“ plėtros Klaipėdai neatrodo tiek grėsmingos, kiek kaimyninės Latvijos siekis perimti kuo daugiau Centrinės Azijos krovinių, penktadienį rašo portalas „Verslo žinios“. „Tų šalių srautas nėra didelis, bet šiuo laiku mums jis yra gana svarbus, nes bendros tendencijos nėra geros.

„Bolt“ reikalaujant iš pavėžėtojų anglų kalbos žinių, Valstybinė kalbos inspekcija ragina įpareigoti juos mokėti ir lietuviškai.  Savo raginimą komisija paskelbė po to, kai susisiekimo paslaugų platforma „Bolt“ trečiadienį pranešė, kad užsienio šalyje išduotą vairuotojo pažymėjimą registracijai pateikiantys vairuotojai nuo šiol privalės turėti ir bazinių anglų kalbos žinių sertifikatą. Tas pats reikalavimas galios ir sulaukus keleivių atsiliepimų dėl kalbos barjero.

Pastaraisiais metais mūsų šalis pasiekė nemažą pažangą eismo saugumo srityje – eismo įvykiuose žūsta vis mažiau žmonių. 2022-aisiais Lietuvos keliuose eismo įvykiuose žuvo mažiausiai (120) eismo dalyvių nuo 1990 metų. Žuvusiųjų skaičius, tekęs vienam milijonui gyventojų, – 42 (palyginti, 2021 metais – 52, 2001 metais – 203, 1991 metais – 316). Europos Sąjungoje milijonui gyventojų vidutiniškai tenka 46 žūtys keliuose, rašo Lietuvos kelių policijos atstovai.

Lietuvoje svarstant įvesti naują mokestį už padangų pridavimą stambiagabaričių atliekų aikštelėse, anksčiau buvo užsiminta ir apie idėją taikyti užstato mokestį jas įsigyjant. Taip pat siūlyta įrengti vadinamuosius padangomatus, kur žmonės galėtų atgauti savo užstato metu sumokėtus pinigus.