Lietuvos verslas

Didieji Lietuvos medienos perdirbėjai laukia miškų urėdijų pertvarkos, nors kai kurie jų netiki, kad valdžiai tai pavyks padaryti. Centralizavus valstybinių miškų valdymą, anot jų, prekyba mediena taptų skaidresnė ir paprastesnė. Priežiūros ir teisėsaugos institucijos aplinkos ministro Kęstučio Navicko iniciatyvą taip pat vertina teigiamai ir tikisi, kad pokyčiai sumažins korupcijos apraiškas, padarys šį ūkį efektyvesnį.

Trisdešimt dvejų metų Kristina atvira – vaiko išlaikymas dabar kainuoja didelius pinigus. Per mėnesį ji išleidžianti kelis šimtus eurų. Pasak mamos, vien vaikiški žieminiai batukai kainuoja apie 100 eurų, o ką jau kalbėti apie maistą ir rūbus. Kristina mano, kad išmokų vaikams iš valstybės biudžeto labiausiai reikia skurstantiems, o ne tiems, kurie ir taip gerai gyvena. Išmokos vaikams – itin jautrus klausimas sunkiai besiverčiančioms šeimoms.

Vyriausybė pasisakė prieš siūlymą sulaukus pilnametystės visiems piliečiams išmokėti per 2 tūkst. eurų. Ministrų kabineto trečiadienį patvirtinoje išvadoje pažymima, kad dar praėjusioje kadencijoje „darbiečių“ pateiktas siūlymui įgyvendinti nėra galimybių – preliminariai tam kasmet reikėtų apie 68 mln. eurų.

Dvidešimt penkiuose kvadratuose sunkiai telpa italo, sostinėje įsikūrusios kavinės „Expressive“ įkūrėjo Fabrizio Cricchi visos idėjos. Jis siekia praskaidrinti lankytojų dieną meno darbais, gyva muzika, galbūt net čia pat daroma tatuiruote – velniai žino, kas dar gali būti suorganizuota šioje kavinėje.

Kylant grėsmei, kad nauja 350 mln. eurų vertės Vilniaus kogeneracinė elektrinė nebus pastatyta laiku, energetikos įmonių grupė „Lietuvos energija“ ir Vilniaus valdžia bando susitarti dėl sklandaus projekto įgyvendinimo.

Atsižvelgusi į Europos Komisijos pradėtą pažeidimo procedūrą, Žemės ūkio ministerija siūlo lengvinti žemės įsigijimą - ateityje nebebus reikalaujama, kad pirkėjas būtų ūkininkas arba turėtų tokios patirties. „Tokį Vyriausybės sprendimą diktuoja ne tik tikrovė, kurioje objektyviai vertinant, saugikliai nelabai padeda, bet ir ateities perspektyvos mūsų bendravime su Europos Komisija, kai mes norime derėtis dėl vienodesnių, lyginant su kitomis ES šalimis, tiesioginių išmokų mūsų ūkininkams.

Lietuvos namų ūkiai pagrindinėms prekėms vis dar išleidžia mažiausiai tarp Baltijos šalių, tačiau sparčiai vejasi latvius, rodo tyrimų bendrovės „Baltic Market Insights“ („Baltmi“) skelbiamas namų ūkių išlaidų indeksas. Tyrimo duomenimis, pagal vidutinį vieno apsilankymo parduotuvėje metu lietuviai pirkiniams išleidžia beveik 2 eurais daugiau nei latviai, tačiau nuo Estijos vis dar atsiliekama.

Iš viso per vienuolika praėjusių metų mėnesių Lietuva eksportavo prekių ir paslaugų už 56,5 mln. eurų, tačiau, palyginti su 2015 metais, apimtys smuko 2,5 procento. Ir nors pirmą kartą rengiamo „Lietuvos eksportuotojų forumo 2017” pranešėjai ir ekspertai tame neįžvelgia didelio neigiamo poveikio, jie ragina ieškoti naujų tarptautinių rinkų už ES ribų, pabrėždami, kad aktyviau prie eksporto skatinimo prisidėti turėtų Vyriausybė.

Lietuvoje vis nerimstant aistroms dėl naujojo Darbo kodekso neretai darbo santykius linkstama lyginti su kitų šalių praktika, diskutuojama, kokie darbo santykiai paplitęs įvairiose šalyse.

Tarptautinės institucijos Lietuvai turi daug priekaištų dėl per didelio darbo pajamų apmokestinimo. Nepaisydama nuolatinio baksnojimo, valdžia nusprendė šią Lietuvos bėdą dar pagilinti, galutinai įsodrindama asmenis, vykdančius individualią veiklą. Šiuo metu 15 procentų gyventojų pajamų mokestis ir 9 procentų sveikatos draudimo įmokos taikomas kone visoms be išimties veikloms. Net verslo liudijimo minimali „kaina“ apskaičiuota, remiantis GPM nuo minimalios algos.

Smulkusis VP grupės įmonių akcininkas Gintaras Marcinkevičius už neskelbiamą sumą parduoda 2 proc. jo valdomų akcijų Nerijaus Numavičiaus kontroliuojamai bendrovei „Bertona Holdings Limited“. Tai BNS patvirtino pats G. Marcinkevičius. „Akcijas iš manęs perėmė ne rinkos kaina. Nes Nerijaus Numavičiaus kontroliuojamos VP įmonių grupės įmonės užversdamos kaltinimais teismuose privertė taip pasielgti.

Kol kas Lietuvoje veikia vienas krematoriumas Kėdainiuose. Tačiau jau greitai situacija gali keistis. Apie krematoriumo statybas prabilta Klaipėdoje, o Vilniuje jau į priekį juda darbai, nustatant tinkamas miesto zonas. Konkurencija aštrės, o tai keis ir kainas klientams. Vilniaus miesto savivaldybė neseniai paskelbė 10 miesto zonų, kuriose būtų tinkamos krematoriumo statybai.

Kol kas stipriųjų alkoholinių gėrimų butelių taromatai nepriima. Tiesa, naujoji valdžia žada padaryti, kad ateityje tokie buteliai ir netgi tetrapakai dalyvaus depozito sistemoje.   Na, o prie taromatų ir toliau plūsta gyventojai, nešini maišais plastikinės ir stiklinės taros. Žmonės tikina, kad taromatai galėtų priimti ir stipriųjų gėrimų, ir kartonines pakuotes.

Konkurso būdu pasirinktas valstybės valdomos įmonės „Lietuvos geležinkelių“ generalinio direktoriaus pavaduotojas ir Krovinių direkcijos vadovas Egidijus Lazauskas tikina sieksiąs skaidrinti krovinių pervežimo sąlygas ir tarifus. Anot jo, norima, kad visiems bendrovės klientams būtų aišku, už ką ir kiek jie sumoka. E.Lazausko nuomone, spręsti ginčus su viena didžiausių bendrovės partnerių „Orlen Lietuva“ reikia diskutuojant, nes teisminiai ginčai nekuria geros reputacijos.

Vokietijos kapitalo mažmeninės prekybos tinklo valdytoja „Lidl Lietuva“ siekia taikiai susitarti su Vilniaus valdžia dėl biurų pastato buvusioje Kelių policijos pastato teritorijoje. Vilniaus apygardos administracinis teismas (VAAT) antradienį gavo „Lidl Lietuvos“ prašymą atidėti teismo posėdį, siekiant su Vilniaus savivaldybe sudaryti taikos sutartį. Teismas tokį prašymą patenkino, kitas teismo posėdis numatytas kovo 7 dieną.

Lietuva atsidūrė tarp inovatyviausių pasaulio ekonomikų. Maža to, kad pagal vieną reitingą lenkiame Baltijos šalis, kitame esame pirmi tarp besivystančių valstybių. Tačiau Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis mato sričių, kur Lietuva dar galėtų pasitempti. „Bloomberg“ naujienų agentūros sudarytame šių metų inovatyviausių pasaulio ekonomikų sąraše šiemet Lietuva, kaip ir pernai, penkiasdešimties šalių sąraše yra 32-oje vietoje.

Per praėjusius metus Lietuvoje būstui įsigyti išleista virš 1,5 mlrd. eurų. Piniginių būstui atverti neatbaidė ir augančios kainos – sostinėje fiksuoti rekordiniai butų pardavimų rodikliai, o dalis pirkėjų rinkosi investuoti į antrąjį būstą. Dėl išaugusių kainų daliai vartotojų pailgėjo taupymo laikotarpis sukaupti pradinį įnašą. 2016 m. Lietuvoje įsigyto būsto apyvarta sudarė 1,56 mlrd. Eur. Tai 22,4 proc. lenkia 2015-ųjų skaičius, kai namų ir būtų pirkėjai išleido 1,27 mlrd. Eur.

Bene laukiamiausias antradienio įvykis – Jungtinės Karalystės ministrės pirmininkės Theresos May kalba, kurioje ji turėtų išdėstyti naujausius su šalies pasitraukimu iš ES susijusius planus bei taip įnešti aiškumo į susidariusią situaciją. Ją pastaruoju metu smarkiai kaitino atsinaujinusios kalbos apie galimą kietąjį „Brexit“ variantą. Tačiau galimas ateities scenarijus turi ir kitų linijų.

Jau po poros savaičių, nuo 2017 m. vasario 1 d., bankai ir kredito unijos privalės suteikti galimybę vartotojams būtiniausias mokėjimo paslaugas gauti už ribotą kainą. Ką gyventojams svarbu žinoti apie šį būtiniausių paslaugų krepšelį? 1. Paslauga – klientui neprivaloma. Nuo vasario 1 d. klientai gali pagrindinę mokėjimo sąskaitą rinktis savanoriškai bet kurioje kredito įstaigoje, teikiančioje pagrindinę mokėjimo sąskaitos paslaugą. Šių įstaigų sąrašas bus skelbiamas Lietuvos banko svetainėje.

Vieno didžiausių komercinių bankų Lietuvoje „Nordea“ vyriausiasis ekonomistas Baltijos šalims Žygimantas Mauricas nedirbs premjero Sauliaus Skvernelio visuomeniniu konsultantu - jis turėjo patarti ekonomikos klausimais. S.Skvernelis pirmadienį atšaukė savo sausio 12 dienos potvarkį, kuriuo Ž.Mauricas nuo sausio 16 dienos paskirtas visuomeniniu konsultantu. Pats Ž.Mauricas BNS teigė, kad Vyriausybę konsultuoja jau daug metų, tačiau šios veiklos formalizuoti neketina.

Lietuvoje daugiausiai pelno mokesčio 2016 metais sumokėjo tarptautinės generinių vaistų gamintojos „Teva“ valdoma Lietuvos biofarmacijos lyderė „Sicor Biotech“, aplenkusi Kėdainių fosforo trąšų gamybos bendrovę „Lifosa“ ir vieną didžiausių šalies komercinių bankų „Swedbank“. Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) duomenimis, „Sicor Biotech“ per metus sumokėjo 19,732 mln. eurų pelno mokesčio, tuo metu „Lifosa“ ir „Swedbank“ - atitinkamai 14,784 mln. eurų ir 13,646 mln. eurų.

  Naujoji valdžia siūlo nedidinti „Sodros“ įmokų autoriams ir taikyti iki šių metų jiems buvusias mokesčių lengvatas - įmokas skaičiuoti nuo pusės gautų pajamų. Be to, šiomis įmokomis ketinama neapmokestinti pajamų, gaunamų pagal autorines licencijų sutartis.

Klaipėdos uosto direkcijai ir miestui skirtingai matant jūrų uosto plėtros galimybes, susisiekimo ministras Rokas Masiulis teigia, kad plėsti uostą būtina, tačiau reikia analizuoti būdus, kaip geriausiai tai padaryti. Jis tikina, kad vienas jo tikslų yra suderinti uosto ir miesto interesus. R.Masiulis antradienį susitinka su Klaipėdos uosto atstovais ir miesto meru Vytautu Grubliausku.

Praėjusiais metais minimali alga buvo didinta du kartus. Iš viso ji paaugo nuo 320 iki 380 eurų. Pastaruosius keletą metų toks radikalus minimalios algos didinimas lėmė bemaž pusę statistinio vidutinio darbo užmokesčio augimo. „IT sektorius šiuo metu yra toks, kuriame darbuotojai yra tiesiog graibstomi ir atlyginimo augimas ten yra 15-20%“ - tv3.lt sakė Gitanas Nausėda.

Rusijos veterinarijos tarnyba („Rosselchoznadzor“) siunčia inspektorius į Lietuvos žuvų perdirbimo įmones ir šaldytuvų terminalus. Rusijos žinybos pranešime teigiama, jog septynias darbo dienas nuo sausio 23-osios Lietuvoje dirbsiantys inspektoriai vertins, ar Lietuvos žuvų perdirbėjai pašalino ankstesnių, 2015-ųjų rugsėjį vykusių patikrinimų metu nustatytus neatitikimus keliamiems reikalavimams.

Daugiau nei 30 metų Švedijos finansų grupėje SEB išdirbusi ir 11 metų jam vadovavusi Annika Falkengren iki šių metų liepos ketina palikti pareigas ir tęsti karjerą Šveicarijos turto valdymo įmonėje „Lombard Odier Group“. „Annika Falkengren sėkmingai vadovavo SEB bankui finansų krizės metu ir parengė aiškią strategiją, kurią visa SEB komanda sėkmingai įgyvendino.

„Sodra“ turi nutraukti 2,9 mln. eurų vertės jos klientų informavimo ir konsultavimo elektroninių paslaugų sistemos (ADIS) priežiūros ir vystymo konkursą, nurodė Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT). Pasak VPT, rengdama konkursą, „Sodra“ pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymą. Nustatyta, kad pasiūlymus konkurse pateikė trys neįvardijami tiekėjai.

Bankrotų skaičiuos šalyje auga dar nuo užpernai. Ir, panašu, kad tendencijos nesikeičia, nes pernai bankrotai pradėti 28 proc. daugiau įmonių. 2016 m. bankrutuoti pradėjo 2565 įmonės. Iš jų 83% su finansiniais, atsiskaitymo ir kitas sunkumais susidūrė kur kas anksčiau, skaičiuoja kredito biuras „Creditinfo“. Jis palygino, kokius kredito reitingus bankrutuojančios įmonės turėjo likus pusmečiui ir seniau iki pasitraukimo iš rinkos.

Latvijos Vyriausybė remia Lietuvos poziciją reikalauti aukščiausių saugumo standartų Baltarusijos Astravo atominėje elektrinėje, bet nesvarsto įstatymų riboti elektros pirkimą iš šios jėgainės, sako Latvijos užsienio reikalų ministras.

Naujienų portalui tv3.lt „Sodra“ pateikia naujausius turimus duomenis apie pareigas, kuriose dirba daugiausia Lietuvos gyventojų bei algas. Duomenys atspindi 2016 m. lapkričio mėnesio situaciją. Pagal statistiką matyti, kad daugiausia žmonių dirba parduotuvių pardavėjais, sunkiasvorių sunkvežimių ir krovinių transporto priemonių vairuotojais bei įmonių, įstaigų ar organizacijų vadovais. Iš viso susidaro beveik 165 tūkst. gyventojų.

Rusnės gyventojai potvynių semiamo kelio atkarpoje į Šilutę estakados gali sulaukti jau 2020-aisiais, žada Lietuvos automobilių kelių direkcijos vadovas Egidijus Skrodenis. Pasak E.Skrodenio, šiuo metu yra pasirinktas galimas sprendinys, dar pernai atlikta ir poveikio aplinkai analizė - iki pavasario žadama paskelbti konkursą techninio projekto parengimui.

Naujausia „Sunday people“ apklausė atskleidė, kuriose oro linijose galima rasti pigiausius užkandžius. Buvo palygintos kelios avialinijos: „Ryanair“, „BA“, „EasyJet“ ir „Monarch“. Išpūstos „pigių“ avialinijų užkandžių kainos – ne naujiena dažnai keliaujantiems.

Praeitais metais ne kartą teko girdėti apie taksistų rengiamus protestus, bei pasisakymus, kad pavežėjimo paslaugoms taikomos daug lengvesnės taisyklės nei taksi vairuotojams. Jau dabar matomas itin sumažėjęs taksi vairuotojų skaičius. Ir tai dar ne pabaiga. Taksi paslaugų teikėjų asociacijos prezidentas Ričardas Kriukovas patvirtino, kad nors tikslių duomenų nėra, tikrai ne mažiau tūkstančio vairuotojų jau pasitraukė iš taksi įmonių. Spėjama, kad šiuo metu Vilniuje jų likusių apie 1 tūkstantį.

Lietuviai ir toliau masiškai perka būstus, o labiausiai už jį pinigines atveria sostinėje. Čia verda net ir prabangaus – per 300-us tūkstančių eurų – kainuojančių būstų rinka. Lietuvos banko atstovai įspėja, kad šalyje nekilnojamojo turto rinka pamažu kaista ir ragina būstus įsigyti tik tinkamai įvertinus savo finansus. Skaičiai pribloškia Prie pat Rotušės aikštės esantys 90 kvadratinių metrų apartamentai kainuoja sunkiai įsivaizduojamą sumą – 700 tūkstančių eurų.

Prieš kiekvienus rinkimus ir po jų, sudarinėjant Vyriausybės programą, netrūksta pažadų gerinti verslo aplinką. Naujoji valdžia jau imasi vieno sektoriaus pakeitimų, ar bus daugiau staigmenų? Daugiausia dėmesio jau sulaukė alkoholio rinkoje besidarbuojantys verslininkai, tačiau metų vinis bus darbo kodeksas, kuris palies ne tik kiekvieną verslininką, bet ir gyventoją.

Kodėl lietuviai garsėja kaip darbštūs darbuotojai, bet neuždirba tiek, kiek kaimynai latviai ar estai? Estų vidutinė alga už mūsiškę didesnė net 300-ais eurų. Ekspertai turi atsakymą: Lietuva vis dar nemoka tolygiai paskirstyti pinigų. O kai valdžia nei iš šio, nei iš to dar sugalvoja didinti mokesčius, esą visiems nusvyra rankos. Liūdni darbuotojų veidai Lietuvoje – įprastas vaizdas. Dažnas užkalbintas tik numoja ranka, esą su uždirbama alga net neverta eiti į parduotuvę.

Kuršių marios vilioja poledinės žūklės mėgėjus. Kai kurie stintas čia gaudo ir per naktį. O savaitgalį žadamas žvejų antplūdis, tiesa, gelbėtojai marių ledu siūlo aklai nepasitikėti – vietomis – pavojingos properšos. Populiariausia žiemą transporto priemone Neringoje – ledrogėmis ties Preila leidžiamės ledu tolyn į marias. Pirmuosius poledinės žūklės entuziastus pastebime nutolę nuo kranto apie porą kilometrų. Čia žvejoja kompanija iš Radviliškio.

Jau praeitais metais darbdaviams teko konkuruoti dėl darbuotojų. Nors Lietuvoje nedirbančių gyventojų rezerve – per 150 tūkst. asmenų, jų kvalifikacijos nepakanka užimti laisvas darbo vietas. Emigracijos mastams nemažėjant, šiais metais problema tik aštrės. Norint pritraukti kvalifikuotus darbuotojus darbdaviams teko konkuruoti ir atlyginimais. Lietuvos bankas gruodį buvo informavęs, kad atlyginimai 2016 m. augo 7,3 proc.

Mažmeninės prekybos tinklus Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje, Bulgarijoje ir Lenkijoje valdanti bendrovė „Maxima Grupė“ įsigijo elektroninės prekybos maisto ir kitomis prekėmis bendrovę „Barbora“. „Maxima grupė“ pranešė, kad už 1,4 mln. eurų įsigijo 100 proc. „Barboros“ akcijų valdančią įmonę „Radas“. Pastarosios akcijas pardavė Nerijaus Numavičiaus kontroliuojama bendrovė „Tema Holdings“ ir Igno Staškevičiaus kontroliuojama „Kalpa“, kurioms atitinkamai priklausė 95 proc. ir 5 proc.

  Vieno didžiausių komercinių bankų Lietuvoje „Nordea“ vyriausiasis ekonomistas Baltijos šalims Žygimantas Mauricas tapo premjero visuomeniniu konsultantu ekonomikos klausimais. Jis yra pirmasis premjero visuomeninis konsultantas. Pasak Sauliaus Skvernelio potvarkio, Ž.Mauricas paskirtas nuo sausio 16-osios.

Rusijos ekonomika buksuoja labiau nei Sovietų Sąjungos stagnacijos laikais, o to pagrindinė priežastis – valdžios nenoras imtis esminių reformų, teigė Maskvoje vykstančiame „Gaidaro forume“ kalbėję ekonomistai. „Mes patekome į ilgą sulėtėjimo ciklą, kurio priežastys – ne vien tik naftos kainų kritimas ar sankcijos.

Lietuvos gyventojai vis dažniau buitinę techniką perka ne tik įprastose parduotuvėse, bet ir internetu, o tai, anot pardavimų ekspertų, rodo, kad mūsų pirkimo įpročiai panašėja į Vakarų šalių gyventojų. „Spinter tyrimų“ atlikta reprezentatyvi apklausa parodė, kad beveik tiek pat gyventojų sako, jog buitinę techniką yra pirkę ir įprastose, ir internetinėse parduotuvėse – atitinkamai 86 ir 85 proc. apklaustųjų.

Komercinio nekilnojamojo turto rinkoje šiemet daugiausia iššūkių teks biurų segmentui - prognozuojama, kad didės laisvo, neišnuomoto ploto, mažės nuomos kainos. Prekybos patalpų sektoriuje dėl neaugančios konkurencijos prognozuojamas nuomos kainų didėjimas, tuo metu sandėlių plėtrą viliamasi išjudinti investuotojų susidomėjimu. Biurų rinka Nekilnojamojo turto paslaugų bendrovė „Ober-Haus“ skaičiuoja, kad šiemet Vilniuje turėtų būti baigta 15-a (82,6 tūkst. kv.

Pasirodo, dalis dešimtmečius sugebėjo maustyti „Sodrą" vos dėl keliasdešimties eurų per mėnesį siekiančios našlio pensijos. Skaičiuojama, kad „Sodrai" vien Panevėžio apskrities našlių skola siekia per 60 tūks. Eurų. Garbaus amžiaus sulaukusi panevėžietė Ona be vyro našliauja jau 18-tus metus. Prieš pat pensiją infarkto ištiktą vyrą palaidojusi moteris, tikina, nė negalvojo tekėti dar kartą.

Aukščiausiasis Teismas restoranų ir picerijų tinklo „Mambo pica“ vadovą Arvydą Povilaiką pripažino kaltu dėl sukčiavimo. Jam skirta lygtinė dvejų metų ir aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmė. „Tai nebuvo paprasta byla, buvo keliama daugybė klausimų“, – sakė nutartį paskelbęs teisėjas Aurelijus Gutauskas. Aukščiausiojo Teismo septynių teisėjų kolegija kiek sušvelnino nuosprendį ir panaikino jo nuteisimą dėl piktnaudžiavimo.

Nors prekių eksportas praėjusiais metais nebuvo svarbiausias ekonomikos augimo veiksnys, mažėję eksporto skaičiai slepia ir nemažai teigiamų pokyčių. Pavyzdžiui, lapkritį pagerinti kelių prekių eksporto rekordai: lietuviškos kilmės baldų, geležies dirbinių, žuvies, miltų ir salyklo. Iš viso šių prekių išvežta į užsienį už 229,1 mln. eurų, arba 14 proc. daugiau negu per tą patį laikotarpį prieš metus. Per vienuolika 2016 metų mėnesių iš Lietuvos išvežta prekių, kurių vertė 20,5 mlrd.

Aplinkos ministras Kęstutis Navickas tikisi politikų pritarimo jo siūlomai miškų urėdijų pertvarkai. Jo teigimu, bus siekiama, kad vietoj 42 urėdijų liktų viena valstybės įmonė, o jos valdybos nariai būtų renkami konkurso būdu.

2016-ieji Lietuvos oro uostams – rekordiniai: aptarnauta 4,8 mln. keleivių, o skrydžių skaičius pasiekė 52 tūkst. Sparčiausią augimą pademonstravo Palangos oro uostas, kur keleivių skaičius išaugo net 60 proc. ir pasiekė 233 tūkst. Spaudos konferencijoje 2016 metų rezultatus apžvelgęs Lietuvos oro uostų generalinis direktorius Gediminas Almantas džiaugėsi, kad praėjusieji metai Lietuvos oro uostams – geriausi per visą veiklos istoriją.

Nuo konkurenciją ribojančių susitarimų ar piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi nukentėję asmenys galės reikalauti visiško žalos atlyginimo iš pažeidėjų. Seimas ketvirtadienį priėmė tai numatančias Konkurencijos įstatymo pataisas - už balsavo 99 Seimo nariai, o susilaikė 16. „Turėtų palengvėti žalos išieškojimas dėl konkurencijos pažeidimų“, - Seime sakė Ekonomikos komiteto narys Bronius Matelis.