Lietuvos verslas

Jau ketvirtą mėnesį iš eilės į Lietuvą atvyksta daugiau žmonių nei iš jos išvyksta. Tai džiugina, bet tuo pačiu ir liūdina, nes tik vos daugiau nei pusė atvykusių į Lietuvą yra iš užsienio grįžę tautiečiai, kita dalis – trumpalaikiai darbuotojai iš Ukrainos ar Baltarusijos. Specialistai sako, kad atvykstantys žmonės yra gerai, bet tai nesprendžia ilgalaikių šalies ekonominių problemų, o ir gyvenimo šalyje negerina. Lietuvos statistikos departamentas skelbia, kad 2019 m. sausio–gegužės mėn.

Į Klaipėdos suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalą antradienį atplaukė naujas dujų krovinys iš Norvegijos. Tikėtina, kad jis skirtas Jonavos trąšų gamintojai „Achema“. Portalų marinetraffic.com, myshiptracking.com ir vesselfinder.com duomenimis, laivas „Arctic Discoverer“ atvyko į Klaipėdą antradienio rytą, o dujas atgabeno iš Norvegijos Melkojos uosto, kur yra „Equinor“ SGD gamykla.

  Buitinės technikos ir elektronikos tinklui „Elektromarkt“ uždarius vieną didžiausių parduotuvių Vilniaus „Akropolyje“, čia įsikurs franšizės pagrindu įkurta „Topo centro“ parduotuvė, rašo „Verslo žinios“.   „Ne kartą esame išreiškę norą turėti didesnę parduotuvę, bet kol nebuvo laisvų plotų, norai likdavo norai“, – VŽ cituoja „Topo centro“ generalinį direktorių Remigijus Štarą.

Pensijų kaupimo tikslas – užsitikrinti papildomas pajamas senatvėje. Tačiau kaip tiksliai yra arba bus apskaičiuojamos būsimos išmokos gyventojams, negali pasakyti net valdžios institucijos. Tai yra paslaptis. Vis dėlto aišku, kad viena pusė kaupiančių gaus kur kas mažesnes išmokas nei kita. Iki liepos 1 d. būtina nuspręsti, kaip pensiją kaupsite ateityje. Kuo daugiau turto sukaupsite pensijų fonde, tuo didesnė tikimybė, kad viso jo neatgausite.

Lazdijų rajone – siaubą keliantis incidentas. Vilkai įsisuko į avių bandą ir papuotavo kaip reikiant. Kad šalyje siautėja vilkai – lyg ir nieko naujo. Tačiau žmones baugina vis įžūlėjantis plėšrūnų elgesys. Štai Lazdijų rajone, vilkai avis išpjovė pačiame gyvenvietės centre po daugiabučių langais. Net prie avių aptvaro laikomi dresuoti pasieniečių šunys nesustabdė pilkių. Aplinkos ministras ūkininkams žada pokyčius.

Centralizuotai šilumą tiekiančios bendrovės Vilniaus šilumos tinklai (VŠT) stebėtojų taryba pirmadienį patvirtino bendrovės valdybą, o jos pirmininko rinkimai atidėti vėlesniam laikui, pranešė VŠT. Naujos kadencijos valdyboje dirbs Vilniaus savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Adomas Bužinskas ir Teisės departamento direktorius Edvardas Varoneckas.

Korepetitoriavimo populiarumas Lietuvoje ir toliau išlieka aukštas – tai liudija Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro (MOSTA) nurodomi duomenys. Kiek uždirba individualias mokymo paslaugas teikiantys specialistai ir ar įmanoma pasiekti aukštų rezultatų neperkant papildomų mokymo paslaugų, paaiškina lietuvių kalbos, chemijos ir matematikos korepetitoriai.

Jau nuo kitų metų degalinėse pardavinėjamame populiariausiame benzine ir dyzeliniame kure turės būti didesnė dalis biodegalų. Tai numatyta pirmadienį paskelbtame energetikos, aplinkos ir susisiekimo ministrų įsakymo projekte. Jeigu dabar 95 markės benzine, gaminamame be bioetiltretbutileterio, privalo būti nuo 5 proc. iki 10 proc. biodegalų, tai nuo kitų metų jų turės būti ne mažiau kaip 10 proc. bioetanolio.

Lietuvoje laisvų darbo vietų pirmąjį šių metų ketvirtį buvo mažiau nei vidutiniškai 28-iose Europos Sąjungos (ES) šalyse, skelbia Eurostatas. Laisvų darbo vietų, į kurias darbdaviai aktyviai ieškojo darbuotojų, dalis sausį-kovą siekė 1,5 proc. visų pozicijų, arba 0,9 punkto mažiau nei vidutiniškai ES (2,4 proc.), rodo ES statistikos tarnybos duomenys. Per metus – pirmąjį ketvirtį, palyginti su tuo pat laikotarpiu 2018 metais – šis rodiklis Lietuvoje sumenko 0,1 punkto.

Nuo birželio 22 d., šeštadienio, pradės galioti vasaros viešojo transporto eismo tvarkaraščiai – keisis daugelio sostinės autobusų ir troleibusų maršrutų išvykimo ir atvykimo laikai. Jie keičiami atsižvelgiant į prasidėjusį vasaros atostogų sezoną, kurio metu, kaip ir kasmet, natūraliai kinta keleivių srautai. Taip pat atsižvelgta ir į pačių vilniečių nuomonę, kurie gegužės mėnesį galėjo teikti pasiūlymus autobusų ir troleibusų tvarkaraščių korekcijoms, rašoma pranešime.

Po kelių savaičių pasibaigsianti pensijų kaupimo reforma daugeliui dirbančiųjų iš tiesų fiksuos naujo etapo pradžią – pasirengimą finansiškai saugesnei senatvei. Užsitikrinti didesnes pajamas senatvėje kaupdami antroje pensijų pakopoje šiuo metu jau siekia daugiau nei 1,3 mln. lietuvių.

Šalyje kylantis darbo užmokestis ir toliau stumia paslaugų kainas aukštyn. Prie infliacijos svyravimo šiemet prisidėjo ir sparčiau didėjančios maisto kainos bei subangavusi naftos žaliavų rinka. Vis dėlto, jei pasaulinių žaliavų rinkose neįsisiautės audra, infliacija šiemet turėtų būti panaši kaip ir pernai ir sudaryti 2,4 proc. Bendrą maisto kainų augimą paskatino neįprastai sparčiai brangstančios daržovės.

Lietuvos ūkininkai šiemet kaip niekada anksti pradėjo bulviakasį – lietuviškų bulvių prekybos centrų lentynose ar turgavietėse buvo galima išvysti jau nuo birželio pradžios. Ankstyvųjų bulvių augintojai neslepia – jei ne gamtos įnoriai, pirmųjų šviežių lietuviškų bulvių vartotojai būtų galėję paskanauti ir dar anksčiau. Startavo trys Ankstyvąsias bulves pilnu tempu kasa trys šalies ūkininkai, o kiti tam ruošiasi.

Vasara – vestuvių metas ir vestuvių planuotojai pluša pasiraitoję rankoves. Pasak šventes organizuojančių žmonių, geri vestuvių fotografai ir renginių vedėjai būna išgraibstomi dar prieš metus, o pavėlavę į vestuvių traukinį grumiasi gerų specialistų „aukcionuose“ ir švaisto pinigus. Vestuvės, kuriose dalyvauja pusšimtis žmonių – nepigi pramoga, bet įsimylėjėliai negaili pinigų savo šventei.

„Ukmergės žiniose“ neseniai rašėme apie gerėjančias darbo sąlygas ir didėjančius atlyginimus Lietuvos pašto darbuotojams. Tačiau į redakciją paskambinusi Ukmergėje dirbanti laiškininkė pasakojo, kad atlygimas jai nedidėja, o darbo daugėja. Pasakojo, kad iš darbo išeinanti, nes gerokai padidėjo darbo krūvis, o alga – ne. Moteris sakė pašte išdirbusi 20 metų ir išeinanti su skaudančia širdimi.

Jau nuo seno lietuviai po darbų mėgdavo išsiperti pirtelėse, ir dabar jų gausu aplink nuosavus namus ar sodybas. Pirtelės būna įvairios – nuo tradicinių kaimo dūminių iki prašmatnių garinių šiuolaikiniuose namuose. Kadangi daugelį jų įrengė specializuotos įmonės, nagingi meistrai, jos atsiėjo gana brangiai. Tačiau išradingi lietuviai ir šioje situacijoje surado išeitį. Pateikiame keletą pirtelių, kurios kainuoja tikrai nedaug, tačiau malonumą suteikia tikrai ne mažesnį, variantų.

Lietuvos braškių augintojams naujas gamtos kirtis. Pavasarį braškynams pakenkė smarkios šalnos, paskui alino sausra, buvo prognozuojama, kad lietuviškų braškių šiemet bus nedaug ir jos bus brangios, tačiau nutiko priešingai. Šiuo metu – braškių perteklius, o kainos krinta akyse. Kai kuriuose šalies miestuose už kilogramą prašoma tik kiek daugiau nei euras. O nutiko štai kas. Didelė kaitra greitai prispirgino ne tik ankstyvas, bet ir vėlyvas uogų veisles.

Plečiantis bekontakčiais atsiskaitymais, kai kurie banko kortelių savininkai pamiršta jų PIN kodus. Triskart suvedus klaidingą skaičių kombinaciją, kortelė paprastai blokuojama ir ją už papildomą mokestį reikia keisti. Tačiau ne visi žino, kad kartais to nereikia. „Savaitgalį su draugais vakarojome kavinėje. Užsisakiau gėrimą prie baro ir kadangi suma buvo nedidelė, pridėjau prie skaitytuvo bekontaktę kortelę.

Rusnės estakada vis susiduria su nesklandumais – šįkart smarki liūtis, kuri talžė Rusnę naktį iš ketvirtadienio į penktadienį, išplovė dalį šviežiai ištiesto asfalto, praneša portalas 15min.lt. Kai kuriose vietose vanduo išgraužė kraštus, kuriuos darbininkams teks skubiai taisyti. Viena išgrauža net pasiekė kelio ženklinimą. Rusnės seniūnė Dalia Drobnienė Lietuvos radijui teigė didelės problemos nematanti, nes į salą grįžę kelininkai problemą sutvarkys.

Kai kuriems verslininkams, Mažeikių rajone dirbantiems pagal verslo liudijimus, teks plačiau atverti pinigines – taryba šią savaitę patvirtino naujas verslo liudijimų kainas, galiosiančias nuo kitų metų. Kai kurie įkainiai šoktelės nuo kelių iki dešimties kartų, todėl prieš didinimą pasisakiusieji rajono politikai prognozavo, kad taip bus paskatintas šešėlis, pranešė portalas santarve.lt.

Už suteiktas pavėžėjų paslaugas ateityje siūloma neleisti klientams atsiskaityti grynaisiais pinigais. Taip siekiama sumažinti šešėlį pavėžėjų rinkoje, nes taksi vairuotojams šis draudimas negaliotų. Tokiai idėjai šią savaitę pritarė parlamentinis Ekonomikos komitetas ir dabar svarstymai persikels į plenarinius posėdžius.

Lietuvos bankų rinkoje pagal sukauptą turtą, konsoliduotais duomenimis, kovo pabaigoje pirmavo „Swedbank“. Jis taip pat buvo pritraukęs ir daugiausiai indėlių, tuo metu pagal suteiktų paskolų portfelį lyderio pozicijos atiteko SEB bankui. Lietuvos banko duomenimis, „Swedbank“ kovo pabaigoje buvo sukaupęs 9,233 mlrd. eurų turto ir pagal šį rodiklį valdė 32,7 proc. šalies bankų rinkos. Antroje vietoje buvo SEB bankas – jis buvo sukaupęs 7,933 mlrd. eurų turto ir valdė 28,1 proc. rinkos.

Didžiausią parduotuvių tinklą Lietuvoje valdanti bendrovė „Maxima LT“, svarsto galimybę atidaryti naujo formato parduotuves. Vietoje arba kartu su parduotuvėmis su raide „X“, kurios žymi parduotuvių dydį, tikėtina, atsiras naujoviškos parduotuvės „Express“. Bent jau taip galima spręsti iš Lietuvos prekių ženklų duomenų bazės, kurioje birželio 12 d. registruotas prekės ženklas „Maxima express“. Naujo ženklo savininke nurodoma bendrovė „Franmax“. Prekybos tinklo „Maxima“ Komunikacijos ir korporaci...

Konkurencijos taryba pranešė pradėjusi tyrimą dėl Palangos miesto savivaldybės sprendimų, kuriais ši pavedė savo įmonei „Palangos komunalinis ūkis“ teikti miesto teritorijos tvarkymo ir priežiūros paslaugas. Konkurencijos taryba aiškinsis, ar savivaldybė nepažeidė įstatymo, kai pernai gruodžio 31 dieną be konkurso sudarė 29 mln.

Valstybės valdomi „Lietuvos geležinkeliai“ dėl galimo konkurenciją ribojančio susitarimo iš savo konkursų pašalino bendroves „Skinest Baltija“ ir „Askita“. „Lietuvos geležinkelių“ pranešime teigiama, kad sprendimas priimtas atsižvelgiant į Nacionaliniam saugumui svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisijos ir Konkurencijos tarybos rekomendacijas.

Vilniaus miesto savivaldybė gali tęsti Nacionalinio stadiono konkurso procedūras, tačiau sudaryti sutartį su jo laimėtoja vis dar neleidžiama, ketvirtadienį nusprendė Lietuvos apeliacinis teismas, tenkinęs savivaldybės skundą. Teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo sprendimas, palankus savivaldybei, nėra pakankamas pagrindas visiškai panaikinti laikinąsias apsaugos priemones.

Vilniaus oro uoste pradedami nemokamo geriamojo vandens stotelių įrengimo darbai. Joms atsiradus, skrydžių laukiantys keleiviai galės įsipilti vandens į savo atsineštus buteliukus ar gertuves. Diegiant naują paslaugą siekiama ne tik nuolat aprūpinti keliautojus geriamuoju vandeniu, bet ir prisidėti mažinant plastiko atliekų kiekį, rašoma pranešime. Iš viso sostinės oro vartuose atsiras trys nemokamo geriamojo vandens stotelės. Dvi Šengeno ir viena – ne Šengeno zonoje.

Tekstilės gamybos bendrovė „Utenos trikotažas“ balandį įdarbino pirmuosius šešis siuvėjus iš Vietnamo ir planuoja, kad iki metų pabaigos jų skaičius išaugs iki 40 ir kadangi bandymas pasiteisino, kvalifikuotų specialistų bus dairomasi ir Indijoje, rašo „Verslo žinios“. Nors „Utenos trikotažas“ turi antrinę įmonę „Mrija“ Ukrainoje, „Utenos trikotažo“ generalinis direktorius Algirdas Šabūnas sako, kad šioje šalyje dėl gausios emigracijos taip pat juntamas kvalifikuotų darbuotojų stygius.

  Dėl ketvirtadienio vakarą per Lietuvą praūžusios audros be elektros dar yra likę iki kelių tūkstančių „Elektros skirstymo operatoriaus“ (ESO) klientų, pranešė bendrovė.   11 val. duomenimis, daugiausia elektros neturi atokiose vietose, vienkiemiuose esantys klientai, kur dėl praūžusios audros, virtusių medžių ar jų šakų, fiksuojami sudėtingesni gedimai. Tai gali būti keliose vietose nutrūkę elektros laidai, lūžusios elektros oro linijų atramos ir pan.

Dėl milžiniškų karščių braškės greitai sunoko ir ūkininkai nespėja nei jų skinti, nei pardavinėti. O tie, kurie dar susitvarko su kiekiu, turi liūdną žinią raudonskruosčių uogų gerbėjams – derlius bus mažesnis ir trumpesnis. Tačiau anksčiau negu įprasta sunokusių šviežių lietuviškų uogų tautiečiai neperka. Jie mieliau renkasi pigesnes, bet savaitės senumo chemikalais apipurkštas iš užsienio atvežtas braškes.

Ketvirtadienį naujas afrikinio kiaulių maro (AKM) židinys patvirtintas dar viename kiaulių ūkyje Marijampolės rajone, Netičkampio kaime. Šiame ūkyje ėmė karčiuoti keletas kiaulių, dvi iš jų nugaišo. Iš viso ūkyje laikomos 52 kiaulės, pranešė Maisto ir veterinarijos tarnyba. „Situacija Marijampolės ir Šakių rajonuose labai įtempta. Juose daug smulkių kiaulių laikytojų, nuolat randama AKM užsikrėtusių šernų“, – pranešime sakė tarnybos vadovas Darius Remeika.

Apsispręsti, kaip kaupsite papildomą pensiją ir ar iš viso tai darysite, liko kiek daugiau nei dvi savaitės. Ką geriau rinktis – didesnį atlyginimą likusią darbinę karjerą ar papildomas pajamas sulaukus pensijos? Apie tai naujienų portalo tv3.lt studijoje diskusija su Vilniaus universiteto profesoriumi Romu Lazutka ir Lietuvos investicijų ir pensijų fondų asociacijos prezidentu Šarūnu Ruzgiu.

Seimas priėmė įstatymą, leidžiantį paspartinti Lietuvos elektros sistemos sinchronizavimą su žemynine Europa iki 2025 metų. Už Elektros energetikos sistemos integracijos į Europos elektros energetikos sistemas įstatymo pataisas balsavo 88, o susilaikė 6 parlamentarai.

  Lietuvos finansų sistema veikia stabiliai, o jos svarbiausios grandies – bankų – atsparumas galimiems sukrėtimams yra aukštas. Vis dėlto matyti vidaus ir išorės rizikų sistemos stabilumui, teigia Lietuvos bankas (LB) naujoje Finansinio stabilumo apžvalgoje.   Pasak centrinio banko, svarbiausios rizikos yra dvi: Šiaurės šalyse, su kuriomis susiję Lietuvos didžiausi bankai, susidarę finansiniai disbalansai, ir Lietuvoje išaugęs kredito bei nekilnojamojo turto (NT) rinkos aktyvumas.

Verslininkams susikovus dėl milijoninės vertės trąšų, sustojo visos trąšų gamyklos veikla. Maždaug 100 darbuotojų jau keli mėnesiai sėdi ir be darbo, ir be algų. Nuo vasario dvi bendrovės nesutaria, kam priklauso daugybė tūkstančių tonų pagamintų trąšų. Jų vertė – 3,5 mln. eurų. Maišai su pagamintomis trąšomis Marijampolės trąšų gamyklos kieme stovi jau nuo vasario mėnesio. Viso to vertė – 3,5 mln. eurų.

  Per karščius Lietuvoje smarkiai išaugus vandens suvartojimui, didmiesčiuose susiduriama su jo tiekimo problemomis: Vilniuje ir Kaune kai kur nukrito vandens slėgis, Kaune kai kurie gyventojai vandens neturi visai.   Kaip BNS perduotame komentare teigia laikinasis „Kauno vandenų“ generalinis direktorius Ramūnas Šulskus, mieste su vandens tiekimo sutrikimais susiduria apie tūkstantis kauniečių.

Dėl tvyrančių karščių ne tik dažniau tikrinami prekybininkai, bet ir daugėja vartotojų skundų dėl netinkamai laikomų maisto produktų. Maisto ir veterinarijos tarnybos teigimu, daugėjant skundams, daugėja ir pažeidimų. „Tarnyba kaip ir kasmet atėjus karščiams stiprina kontrolę dėl laikymo sąlygų, nes netinkamos sąlygos, kai aplinkos temperatūra yra labai aukšta, yra ypatingos rizikos veiksnys.

Besitęsiant kaitrai Valstybinė darbo inspekcija (VDI) teigia gaunanti vis daugiau skundų dėl netinkamų darbo sąlygų. Anot inspekcijos, blogiausia padėtis dėl darbo sąlygų stebima prekybos centruose veikiančiose mažose parduotuvėlėse. „Žmonės skambina nuolat – skambina darbdaviai, skambina darbuotojai“, – BNS sakė VDI Nelaimingų atsitikimų ir profesinių ligų skyriaus vyriausioji darbo inspektorė Rita Zubkevičiūtė.

Trečiadienį Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas nusprendė, kad šventinių arba nedarbo dienų sąrašas būtų papildytas lapkričio 2-ąją – Mirusiųjų atminimo (Vėlinių) diena. Šiuo metu nedarbo dienomis laikoma lapkričio 1-oji, Visų Šventųjų diena. Be jos, nedarbo dienomis laikomos dar 14 dienų.

Šiuo metu darbo skelbimuose nebūtina nurodyti, kokio dydžio darbo užmokestis siūlomas laisvoje darbo vietoje. Tačiau Seime svarstomos Darbo kodekso pataisos, kurios įpareigos darbdavius tai daryti.

Turguose jau pasirodė ir lietuviškų braškių. Jų kilogramas kainuoja 5-3,5 euro. Gydytojui Artūrui Razbadauskui Senajame turguje pavyko nusipirkti ir už 3 eurus. Graikiškos braškės jau eina į pabaigą, o lenkiškos nuo 7,5 euro už kilogramą jau atpigo iki 2,5 euro. Kol kas šios gardžios uogos perkamos valgyti, o uogienėms jos tiks po kokių 2 savaičių. Šiuo metu dar tik pati braškių pirkimo pradžia. Be to, pirmadienis – tikrai ne turgaus diena, tad neradome nei kalnų braškių, nei pirkėjų eilių.

Seimo Ekonomikos komitetas trečiadienį svarstys Kelių transporto kodekso pataisas, kuriomis ketinama griežtinti pavėžėjų veiklą. Pataisas parengusi Susisiekimo ministerija tikisi, kad nauji reikalavimai pavėžėjams leis šią veiklą išskaidrinti ir surinkti daugiau mokesčių. Ministras Rokas Masiulis yra sakęs, kad pataisas inicijavo Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba, Mokesčių inspekcija ir Specialiųjų tyrimų tarnyba.

Iš Lietuvos nesitraukiant alinantiems karščiams, oro kondicionierių ir ventiliatorių pardavimai auga kartais, rašo portalas delfi.lt. Darbų padaugėjo ir kondicionierius montuojantiems darbininkams, jų paslaugų gali tekti laukti ne vieną dieną. Internetinės parduotuvės „Pigu.lt“ Komunikacijos vadovė Raimonda Strazdauskaitė sako, kad oro kondicionierių pardavimai, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, išaugo 1,5 karto.

  Seimas spręs, ar nuo 2020 metų dar labiau sugriežtinti plastiko maišelių naudojimą – norima uždrausti Lietuvoje ir gaminti, ir tiekti į rinką dviprasmiškai vertinamus aerobiškai skaidžius plastikinius pirkinių maišelius.   Seimas antradienį priėmė svarstyti tai numatančią Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo pataisą, kurią parengė Aplinkos apsaugos komiteto narė „valstietė“ Virginija Vingrienė.

Finansų ministrui Viliui Šapokai perspėjant, kad pritarus konservatorių siūlymui neapmokestinamųjų pajamų dydį nuo kitų metų įšaldyti ties 300 eurų išaugs socialinė atskirtis ir šalies regioniniai skirtumai, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas ketina siūlyti NPD didinti dvigubai lėčiau, negu numatyta. „Mano siūlymas šią savaitę bus registruotas, kad NPD nuo 2020 metų ir 2021 metų būtų didinamas, tik ne tiek kiek numatyta – ne pridedant po 100 eurų, o po 50 eurų.

Specializuoto banko licenciją dar 2018-ųjų gruodį iš Europos Centrinio Banko gavęs, o nuo birželio 1-osios ir Lietuvos bankų asociacijos nariu tapęs „European Merchant Bank“ klasikinės bankininkystės paslaugas teikti pradės jau šį rudenį. Pirmiausia Lietuvoje įsikūręs bankas aptarnaus juridinius asmenis, o nuo 2020 m. „European Merchant Bank“ paslaugomis galės naudotis ir fiziniai asmenys. „Paslaugas pradėsime teikti 2019-ųjų rudenį.

Šiaulių bankas jungiasi prie momentinių mokėjimų eurais sistemos – nuo šiol iš kitų bankų siunčiami pinigai Šiaulių banko klientų sąskaitas pasieks per kelias sekundes. Momentinius mokėjimus atlikti bus galima iš kitų Europos Sąjungos ar Europos ekonominės erdvės šalių bankų. Svarbi sąlyga tokiam mokėjimui gauti – siuntėjo bankas privalo siųsti tokio tipo kredito pervedimus ir suma neturi viršyti 15 tūkst. eurų, rašoma pranešime spaudai.

Pernai lietuvių išleista suma Lenkijoje augo 5 proc. iki 366 mln. eurų, remiantis Lenkijos Centrinio statistikos biuro duomenimis, skelbia portalas 15min.lt. Lietuvos gyventojai pernai į Lenkiją vyko 5,7 mln. kartų. Paskutinį metų ketvirtį vienas asmuo iš Lietuvos per vieną kelionę vidutiniškai išleido apie 120 eurų. Lenkijoje visi užsieniečiai pirkėjai dažniausiai perka statybines ir remonto medžiagas, elektronikos ir namų apyvokos prekes, taip pat automobilių dalis.

Labiausiai brangstančia preke toliau išlieka bulvės, o labiausiai pinga – obuoliai, skelbia maisto kainų tyrimą atlikęs portalas pricer.lt. Šių metų gegužę kilogramo bulvių kaina vidutiniškai siekė 58 centus – 2,4 karto daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai. Toliau rikiuojasi juodoji arbata „Lipton“, jos kaina per metus augo 32,1 proc. iki 1,59 euro ir bananai, kurių kilogramo kaina augo 27 proc. iki 1,1 euro. Labiausiai per metus atpigo obuoliai – jų kaina mažėjo 53,9 proc.