Lietuvos verslas

Net šeši iš dešimties darbuotojų Lietuvoje sutiktų dirbti nuotoliniu būdu. Tačiau taip dirba tik 2 proc., o 13 proc. tokio darbo nenorėtų, nes jiems tiesiog patinka išeiti iš namų, teigia tyrimą vykdęs specialistų paieškos portalas cvmarket.lt. „Metų pradžioje į Lietuvą atėjus tikrai žiemai net ir prieš nuotolinį darbą nusiteikę Lietuvos dirbantieji tikriausiai pamąstė, kad vis dėlto būtų neblogai darbuotis šiltuose namuose, užuot vykus į darbą per speigą, slidžiomis ar užpustytomis gatvėmis.

Kaune atidaryta pirmoji bei moderniausia šalyje tunelinė automobilių plovykla. Per valandą nublizginama iki 100 lengvųjų automobilių. Bendrovės investicijos į pirmąją tokio tipo plovyklą siekia apie 700 tūkst. eurų, sukurtos ir aštuonios naujos darbo vietos. Pasak įmonės „Švaros broliai“ generalinio direktoriaus Nedo Karkliaus, tunelinio tipo plovykloje sujungiami du plovyklų išskirtinumai: greitas aptarnavimas ir aukšta paslaugų kokybė.

Statistika rodo, kad po išlaidų pareikalaujančio gruodžio, daugeliui pirkėjų sausis būna „depresijos“ mėnuo – vartojimo apimtys sumažėja bent dešimtadaliu. Todėl šią savaitę prekybos tinkle „Maxima“ startuoja antrasis taupymo programos „Išsirink tai, ko reikia“ etapas. Atnaujintos daugiau 2 tūkst., prekių, iš kurių pirkėjai gali rinktis 10 bei kiekvieno apsipirkimo metu gauti joms 20 proc. nuolaidą. „Praėjus žiemos šventėms, kurios pareikalauja daugiau išlaidų, sausį daugelis nori pataupyti.

Ekspertai teigiamai vertina prezidentės siūlymą riboti valstybės kontroliuojamų įmonių vadovų kadencijas, tačiau pabrėžia, kad yra ir kitų priemonių, kurios leistų pasiekti geresnių rezultatų. „Jeigu manytume, kad valstybinės įmonės iš principo neturėtų kažkuo skirtis nuo privačių įmonių, sakyčiau, kad toks reikalavimas yra neprotingas, nes mes nenurodinėjame privačiam verslui, kas kiek laiko keisti vadovą, ypač jei jis yra naudingas įmonei.

Socialinės apsaugos ir darbo ministro patarėjas Romas Lazutka siūlo diskutuoti, ar įpareigoti individualiai dirbančius asmenis vesti pajamų apskaitą. Pasak R.Lazutkos, nebrangiai verslo liudijimą įsigiję asmenys dabar turi galimybių nuo „Sodros“ nuslėpti gaunamas pajamas, todėl moka tik nedideles socialinio draudimo įmokas ir ateityje gaus mažas pensijas. „Reikia spręsti, kaip organizuoti pajamų apskaitą individualiai dirbantiems.

Statistikos departamentas trečiadienį paskelbė, kad išvykimą iš Lietuvos deklaravusių emigrantų skaičius pernai, lyginant su 2015 metais, išaugo. 2016 metais išvykimą iš Lietuvos deklaravo 51 tūkst. emigrantų, tai yra 14,5 proc. daugiau negu prieš dvejus metus. BNS paklausė ekspertų, kodėl pernai vėl augo emigracija.

22 mln. eurų – mažiausiai tiek per metus būtų galima sutaupyti efektyviau naudojant ir prižiūrint mokyklų infrastruktūrą, atlikę analizę tikina Lietuvos laisvosios rinkos instituto ekonomistai. Sutaupius perteklinei infrastruktūrai skiriamas lėšas, jas būtų galima panaudoti ugdymo procesui ir mokytojų atlyginimams kelti. 2015 metais mokinių ugdymui buvo iš viso išleista 452 mln. eurų (vidutiniškai – 1429 eurų mokiniui), o mokyklų aplinkos priežiūrai – 179 mln.

Vilnius – viena sparčiausiai populiarėjusių kelionės vietų tarp „Uber“ keleivių visame pasaulyje. Sostinė penketuke puikuojasi kartu su pietine pakrante Jungtinėje Karalystėje, Porto Alegre Brazilijoje, Aleksandrija Egipte ir Kolombu Šri Lankoje. Vilnius šiame sąraše – ketvirtas. Remiantis „Uber“ duomenimis, 2016 metais sostinę aplankė keliautojai net iš 74 valstybių.

Praeitais metais dėl nelegaliai į Lietuvos rinką įvežtų cigarečių šalies biudžetas galimai prarado daugiau nei 54 mln. eurų vien dėl nesurinkto akcizo. Net 80 proc. neapmokestintų cigarečių Lietuvą pasiekė iš Baltarusijos – šioje kaimyninėje šalyje pagamintos cigaretės sudarė 14,1 proc. visų Lietuvoje surūkomų cigarečių, rodo 2016 m. IV-ąjį ketvirtį bendrovės „Nielsen“ atliktas tuščių pakelių tyrimas.

Nekilnojamojo turto plėtros bendrovė „Hanner“ pernai pardavė 466 butus už 52 mln. eurų. Tai 43 proc. daugiau butų nei 2015-aisiais, kai įmonė buvo pardavusi 311 butų ir geriausias rezultatas nuo 2007 metų, kai buvo parduota 450 butų. „Hanner“ skaičiavimais, praėjusiais metais ji pagal pardavimus užėmė apie 10 proc. rinkos - tiek pat, kiek nekilnojamojo turto plėtros bendrovė „Realco“. Kiek mažiau teko „Eikai“ (9 proc.), „MG valdai“ (8 proc.

Lietuvos statistikos departamentas atskleidė praeitų metų tendencijas. Ne tik, kad gimstamumas mažėjo, bet ir emigracija didėjo.  Per praėjusius metus nuolatinių gyventojų skaičius sumažėjo 39,2 tūkst. (1,4 proc.). Kaip ir ankstesniais metais, pagrindinė nuolatinių gyventojų skaičiaus mažėjimo priežastis – emigracija. Šių metų pradžioje Lietuvoje gyveno 2 mln. 849 tūkst. nuolatinių gyventojų, remdamasis išankstiniais duomenimis pranešė departamentas.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininkas Ramūnas Karbauskis ne kartą išreiškė, kad naujojo Seimo tikslas – pažaboti alkoholizmą. Tai jau vyksta didinant akcizą, tęsiasi kalbomis apie specializuotas ar valstybines parduotuves. Tačiau prekybininkai jau anksčiau teigė, kad licencijų išduota daugiau nei yra legalių pardavimo taškų.

Energetikos įmonių grupės „Lietuvos energija“ įgyvendinamų valstybei svarbių projektų - Vilniaus ir Kauno kogeneracinių jėgainių - likimas turėtų paaiškėti artimiausiu metu. Seimo energetikos komisija trečiadienį turėtų paskelbti išvadą dėl dar pernai prasidėjusios diskusijos, ar Lietuvoje pakaks atliekų dviem naujoms jų deginimo elektrinėms. Nors komisijos išvada bus tik rekomendacinė, ji gali lemti Vyriausybės požiūrį į šiuos projektus.

Po 2016 metais pasaulio rinkose praūžusios taip vadinamos „populizmo“ krizės, situacija gruodžio mėnesį stabilizavosi ir metai užsibaigė itin teigiamomis nuotaikomis. Ar gali ši euforija tęstis ir 2017 metais? Žinant nervingą finansų rinkų prigimtį, ramybės periodai dažniausiai ilgai neužsilaiko, taigi iš praktikos galiu pasakyti, jog patarimas išlikti budriems tikrai turėtų galioti ir šiemet.

Ar kada mėginote įsivaizduoti, kiek jūsų kasdien perkamos prekės galėjo pabrangti per aštuonerius metus? Būtent tokį eksperimentą atliko mūsų Žinių tarnyba. Su pirkinių čekiu iš 2008-ųjų ėjome į parduotuvę šiandien ir pirkome lygiai tas pačias prekes kaip prieš krizę, klestėjimo laikais. Kaip manote, kiek viskas pabrango? O gal kas atpigo? Rezultatai reportaže. Vilnietė Donata rankoje laiko ne pirkinių sąrašą, o prieš aštuonerius metus prekybos centre pirktų prekių čekį.

15 metų trukmės Vilniaus šilumos ūkio nuomos sutartis su „Vilniaus energija“ jau netoli finišo. Tai vienas pagrindinių šių metų įvykių. Ir, be abejonės, kyla klausimas, ar Vilniaus šilumos tinklams (VŠT) atsiėmus šilumos ūkį gyventojų padėtis gerės? Nors perėmimo procesas nevyksta taip sklandžiai, kaip norėtasi dėl užstrigusių bylų Stokholmo arbitraže, pašnekovai tikina, perėmimas tikrai įvyks. Tačiau ar valdymas bus efektyvesnis, o kainos mažesnės – nesutariama.

Po Naujųjų metų netikėtai paplito žinia, kad tyliai ramiai padidėjo mokesčiai į „Sodrą“ verslo liudijimus turintiems asmenims. Kol politikai kraipo galvas, kaip čia taip nutiko, „Sodra“ paaiškina, kad su didesniais mokesčiais ateis ir didesnė nauda. O be to, keičiasi sąlygos ir dirbantiesiems pagal individualios veiklos pažymėjimus.  „Pokyčiai yra susiję su įgyvendinamu naujuoju socialiniu modeliu.

Lietuvos statistikos departamento paskelbti gruodžio mėn. infliacijos rodikliai atskleidžia kiek didesnį nei prieš mėnesį – 0,5 proc. – kainų pokytį. Toks kainų ūgtelėjimas neturėtų stebinti: gruodžio mėn. didėjo pasaulinė naftos kaina, o pastaruoju metu kilusios pasaulinės maisto žaliavų kainos didino daržovių, pieno bei mėsos kainas šalies prekybos centruose. Šie maisto produktai gruodžio mėn. buvo atitinkamai 7,6, 3,6 ir 0,8 proc. brangesni negu lapkričio mėn.

JAV interneto kompanija „Yahoo! Inc.“ po sandorio su „Verizon Communications Inc.“ bus pervadinta. Taip pat pasitrauks keli jos vadovai, įskaitant ir kompanijos vadovę Marissą Mayer. Apie tai, kad „Verizon“ perka „Yahoo !“ internetinį verslą už 4,8 mlrd. JAV dolerių, buvo paskelbta praėjusių metų liepą. Sandorį ketinama užbaigti šių metų pradžioje. Kalbama, kad didelio masto „Yahoo !“ vartotojų duomenų nutekėjimas kelių internetinių įsilaužėlių atakų metu gali turėti įtakos sandorio sąlygoms.

Lietuvos bankų asociacijos užsakymu atlikta gyventojų apklausa parodė, kad 2016 m. pasitikėjimas bankų sektoriumi padidėjo. Pasitikėjimą įvertinusiųjų 9-10 balų procentas pastebimai išaugo (2016 m. – 17 proc., 2015 m. – 11 proc.). Be to, apklausos rezultatai atskleidė, kad naudojimasis bankų teikiamomis paslaugomis kyla: šalies gyventojų, sakančių, kad naudojasi bankų paslaugomis, buvo net 96 proc. (2015-ųjų apklausos duomenimis – 94 proc.

Nuo šiol SEB banko klientai, atsiskaitydami SEB banko debeto ar kredito kortele ir apsipirkdami ne mažiau kaip už 5 eurus prekybos centruose „Rimi“, galės nemokamai pasiimti iš savo sąskaitos nuo 5 iki 100 eurų, informuoja SEB bankas. Neilgai trukus tokią naujieną pranešė ir DNB bankas. „Pradėję teikti šią paslaugą ir „Rimi“ prekybos centruose, dar labiau išplėsime aptarnavimo vietų skaičių, kur mūsų banko klientai galės nemokamai pasiimti grynųjų pinigų.

Nors per metus vidutinė šilumos kaina sumažėjo 16,58 proc., lyginant ją su praeitu gruodžio mėnesiu, kaina auga. Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (VKEK) pranešė, kad vidutinė centralizuotai tiekiamos šilumos kaina sausio mėn. yra 4,83 ct/kWh (be PVM) ir, palyginus su gruodžiu, didėja 1,47 proc.  Sausį, palyginus su gruodžio mėn., 11,93 proc. (0,87 ct/kWh su PVM) šiluma atpigo AB ,,Prienų šilumos tinklai" aptarnaujamiems vartotojams.

Kainų augimas įgauna pagreitį. Šiais metais infliacija Baltijos regione bus viena sparčiausių Europoje. Brangstanti nafta, maisto produktai ir paslaugos sumažins skirtumus tarp oficialios statistikos skelbiamų rodiklių ir gyventojų suvokiamos kasdieninės infliacijos, nors pastaroji vis dar bus aukštesnė. Sparčiau augančios kainos į metų pabaigą pradės riboti perkamąją Lietuvos gyventojų galią, spaudimas darbo rinkoje dar labiau didės.

Vartojimo prekių ir paslaugų kainos šalyje didėja ketvirtą mėnesį iš eilės. 2016 m. gruodžio mėn., palyginti su lapkričio mėn., kainos padidėjo 0,4 proc., praneša Lietuvos statistikos departamentas. Bendram vartojimo prekių ir paslaugų kainų pokyčiui daugiausia įtakos turėjo pieno ir jo produktų, sūrio, kiaušinių, keleivių vežimo oro transportu paslaugų, daržovių, degalų ir tepalų kainų padidėjimas bei spirituotų gėrimų, šilumos energijos, vyno, avalynės kainų sumažėjimas.

Valstybės turtą valdantis Turto bankas praėjusiais metais pardavė turto už 33 mln. eurų - 3,3 karto daugiau nei 2015 metais, kai sandorių suma siekė maždaug 10 mln. eurų. „Praėję metai buvo patys sėkmingiausi įmonės istorijoje. Rinkai pasiūlėme ne vieną patrauklų objektą ne tik sostinėje, bet ir Kaune, Klaipėdoje.

Populiariausias pasaulyje socialinis tinklas „Facebook“ 2016-aisiais savo vartotojus džiugino naujų funkcijų ir patobulinimų gausa. Pirmieji ženklai rodo, kad ir šiemet pokyčių šioje platformoje tikrai nemažės, tad verta aptarti neseniai įdiegtas ar planuojamas įdiegti naujoves, kuriomis naudosis šio tinklo vartotojai. Daugiau vaizdo „Facebook“ ir toliau aktyviai dirbs tobulindamas video turinį.

Stebint Lietuvos nekilnojamojo turto (NT) rinkos suaktyvėjimą ir atsigavimą dažnai pasigirsta nuogąstavimų, ar nesprogs dar vienas NT burbulas. Kol ekonomistai tvirtina, kad lietuviai dėl gimtinėje esančios situacijos gali būti ramūs, derėtų žvilgtelėti ir į Švediją, su kuria mes itin susiję. Būtent švediški bankai įsikūrę Lietuvoje, tad sprogus NT burbului ten, pokyčius pajustume ir čia.

UAB „Maxima LT“ valdybos sprendimu nuo sausio 9 dienos keičiasi bendrovės vadovas – „Maxima LT“ generaline direktore tapo Kristina Meidė, kuri pakeitė „Vilniaus prekybos“ grupę palikusį Žydrūną Valkerį. K. Meidė taip pat dirbs bendrovės valdyboje. Iki šiol K. Meidė vadovavo kitai „Vilniaus prekybos“ įmonei „Euroapotheca“ ir buvo jos direktorė bei valdybos pirmininkė. „Bendrovėje vykstančių pokyčių kokybė ir greitis – nepakankami.

Praeitais metais prekyboje netrūko įvykių. Į Lietuvą įžengė didelį susidomėjimą sukėlęs prekybos tinklas „Lidl“, „Barborai“ atsirado naujas konkurentas „zzz.lt“, o statybinių medžiagų sektoriuje pradėjo tvirtintis „Depo“. Prieš metų pabaigą buvo patvirtina ir apie tai, kad „Rimi“ įsigyja „Iki“ prekybos tinklą. Tad ko galime tikėtis šiais metais? Ekspertai vienareikšmiškai sutaria, kad šių metų pagrindinis įvykis – „Rimi“ ir „Iki“ jungtuvės bei kokią parduotuvių koncepciją jos pasirinks.

Specializuotos alkoholio parduotuvės Lietuvoje galėtų atsirasti 2018 metais. Vyriausybė žada, kad ateityje alkoholiu bus leidžiama prekiauti tik specializuotose parduotuvėse, o jų skaičių ketinama nustatyti atsižvelgiant į gyventojų skaičių. TV3 studijoje apsilankęs Ramūnas Karbauskis žada tikrą permainų bombą. „Naujovių bus. Mes dar nieko nepadarėme. Mes sprendėme tik vieną klausimą – alkoholio akcizai.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovai teigia, kad dabartiniai atlyginimai valstybės valdininkams ir politikams yra per maži ir žada Seime pavasarį svarstyti pokyčius, pagal kuriuos jiems būtų didinami atlyginimai. „Būtina keisti valstybės tarnybos apmokėjimą.

Aplinkos apsaugos komiteto narė „valstietė“ Virginija Vingrienė siūlo į užstato sistemą įtraukti ir stipriojo alkoholio pakuotes. Sistemą administruojančios viešosios įstaigos duomenimis, tokia plėtra gėrimų importuotojams ir gamintojams gali kainuoti maždaug 3 mln. eurų. „Tokia idėja kilo po švenčių, kada pamatėme, kad pakelės nusėtos pakuotėmis, o ta užstato sistema labiausiai veikia žmonių sąmoningumą. Ta esama ekonominė paskata skatina gyventojus grąžinti pakuotes.

Vilniaus šilumos tinklams (VŠT) ruošiantis perimti šilumos ūkį iš „Vilniaus energijos“, tiek darbuotojų, tiek gyventojų lauks pasikeitimai. Šiuo metu ruošiamas ne tik naujas šilumos kainos tarifas, bet ir galimybės, kaip bus galima atsiskaityti. Naujienų portalui tv3.lt Vilniaus šilumos tinklų (VŠT) direktorius Mantas Burokas papasakojo, kaip vyksta perėmimo procesas ir ko tikėtis vilniečiams.

Stokholmo arbitražas mažiau nei savaitei atidėjo sprendimą paskirti nepriklausomą Vilniaus šilumos ūkio techninės būklės ekspertą, kurio paprašė Prancūzijos koncerno „Veolia“ valdoma šilumos gamintoja „Vilniaus energija“, nesutinkanti su Vilniaus savivaldybės valdomos bendrovės Vilniaus šilumos tinklai (VŠT) parinktais vertintojais.

Šiemet baigiantis dujų kainos permokai vartotojams, kuri atsirado 2014 metais Rusijos dujų koncernui „Gazprom“ pritaikius dujų kainos nuolaidą Lietuvai, nuo liepos dujų kaina buitiniams vartotojams galėtų didėti 7-13 proc..Tačiau galutinį pokytį nulems tarptautinė situacija naftos ir dujų rinkoje. Ekonomistų teigimu, vien tik dujų brangimas žmonių išlaidų neturėtų labai paveikti, tačiau kartu brangstant degalams bei kitiems produktams, nepasitenkinimas visuomenėje turėtų augti.

Šiemet Lietuvoje galime pagrįstai tikėtis spartesnio infliacijos augimo. Augančios prekių ir paslaugų kainos mažina vartotojų perkamąją galią, o Lietuvos atveju tai dar ir paskatas dažniau vykti į apsipirkimo keliones į Lenkiją. Ilguoju laikotarpiu tai gali reikšti vidaus vartojimo lėtėjimą, tačiau trumpalaikėje perspektyvoje spartėjanti infliacija gali netgi paskatinti Lietuvos gyventojus pirkti daugiau prekių ir paslaugų, taip padidinant vartojimo apimtis.

Atėjus šaltoms dienoms, „Tele2“ Telefonų priežiūros centre padaugėja klientų, kurie skundžiasi telefonų baterijomis. Jos ne tik greičiau išsikrauna, bet ir neteisingai rodo energijos atsargą. Pasitaiko, kad lauke telefonas beveik išsikrauna, o grįžus į šiltą patalpą vėl rodo pakankamą energijos kiekį. „Tokia situacija nereiškia telefono gedimo. Tiesiog ličio jonų baterijos taip reaguoja į šaltį. Tačiau tiesa, kad šaltis baterijoms ilgainiui pakenkia, ir baterijos talpa mažėja.

90 mln. eurų vertės nacionalinio stadiono Vilniuje statybos ir valdymo koncesijos konkurso sąlygos kiek keičiamos, jas supaprastinant. Todėl konkursas dar kartą pratęstas - šį kartą iki kovo pradžios, pranešė Vilniaus savivaldybė. Savivaldybės administracijos direktorė Alma Vaitkunskienė BNS teigė, jog dabar išplėstas būsimo daugiafunkcinio komplekso renginių spektras ir sumažintas konkurso dalyvių patirties reikalavimas - jie privalo būti surengę bent 5 tūkst. žiūrovų renginių, o ne 10 tūkst.

Buvusių Vilniaus savivaldybės valdomos įmonės Vilniaus šilumos tinklai (VŠT) valdybos narių ir jos vadovo Arūno Keserausko 3,7 mln. eurų vertės turtas lieka areštuotas. Lietuvos apeliacinis teismas sausio 5 dieną paliko galioti Vilniaus apygardos teismo pernai liepą priimtą nutartį, kuria turtas buvo areštuotas. Teismas areštavo 3,304 mln. eurų vertės buvusių valdybos narių - Jono Urbanavičiaus, Virginijaus Dastiko, Kęstučio Karoso bei A.Keserausko turto ar piniginių lėšų.

Siekiant išgryninti ir susitelkti į pagrindinę bendrovės „Maxima LT“ veiklą, mažmeninę prekybą, nuo įmonės atskiriama fizinės apsaugos paslauga. „Maximos LT“ Saugos departamentui priklausę fizinės apsaugos padaliniai pagal savo regioninį išsidėstymą perskirstyti į keturias atskiras uždarąsias akcines bendroves, kurios ir toliau teiks saugos paslaugas visiems bendrovės „Maxima LT“ padaliniams. „Mažmeninės prekybos rinka yra labai dinamiška ir konkurencinga.

Vyriausybė ketina Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybą (FNTT) prijungti prie Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI), sako vidaus reikalų ministra Eimutis Misiūnas. Pasak E.Misūno, FNTT jungimo su VMI terminai bus numatyti specialioje programoje, kurią ketinama parengti šių metų pirmąjį pusmetį. „Dabar rengiama Viešąjį saugumą užtikrinančių institucijų gerovė programa, kuri apims ne tik policiją, bet ir visas kitas statutines organizacijas Vidaus reikalų ministerijos žinioje.

Didžioji Britanija išstodama iš Europos Sąjungos (ES), atsisako mokėti ir socialines pašalpas imigrantams iš ES. Lietuvos ekonomistai tuo stebisi, mat net didesnę dirbančiųjų dalį šalyje sudaro ne patys britai, o būtent atvykėliai. Teigiama, kad tokio žingsnio imtasi norint atbaidyti nekvalifikuotus, už mažus atlyginimus pasiruošusius dirbti žmones. Iš daugiau nei 2 mln. ten esančių ES piliečių, šiuo metu socialinę paramą gauna apie 300 tūkst. eurų.

Nekilnojamojo turto plėtros įmonė „Eika“  pristatė naują verslo centrą „135“. Šalia jo bus statomi daugiabučiai, o bendra projekto vertė sieks 16,8 mln. eurų.  Bendras projekto plotas virš 8 tūkst. kv. metrų. Verslo centre galės dirbti apie 750-900 žmonių. Verslo centro ir gyvenamųjų namų kompleksą projektavo architekto Sauliaus Pamerneckio vadovaujama UAB „SP architektų grupė“. Jų tikslas  – suderinti dvi pagrindines verslo centro ir gyvenamąją funkcijas.

Valdžios atstovams svajojant apie tai, jog Lietuvoje kažkada galėtų būti pastatyta JAV elektromobilių gamintojos „Tesla“ elektros elementų gamykla, Vyriausybės atstovai dar nėra komunikavę su pačia bendrove apie tokią idėją. Šios idėjos įgyvendinimas į Lietuvą atneštų apie 6 tūkst. naujų darbo vietų.  „Mes kaip valstybė turime ambiciją pritraukti milžinišką kompaniją, kuri galėtų pakeisti iš principo šalies ekonominę raidą ir kryptį.

Naujosios „Lietuvos geležinkelių“ vadovybės sprendimas pakeisti visų antrinių bendrovių valdybas, paskiriant į jas žmones be konkurso, kai kuriems korporatyvinio valdymo ekspertams sukėlė abejonių. Tačiau susisiekimo ministras Rokas Masiulis pabrėžia, kad valdybos yra laikinos ir vėliau bus formuojamos pagal geriausią korporatyvinio valdymo praktiką.

Valstybės valdomos bendrovės „Lietuvos geležinkelių“ naujojo generalinio direktoriaus pavaduotojas Gerimantas Bakanas, anksčiau daug metų dirbęs Specialiųjų tyrimų tarnyboje, turi nemažai patirties, kaip taupyti valstybės įmonių pinigus ir skaidrinti jų viešuosius pirkimus. Dirbdamas „Klaipėdos naftoje“, jis turėjo progos susitvarkyti ir su grobstytojais - tiek smulkiais, tiek ir labai stambiais.

Finansinių technologijų sprendimus verslo įmonėms Europos ekonominėje erdvėje teikianti Jungtinės Karalystės bendrovė „Contis Group“ kuria savo padalinį Vilniuje. Padalinys bus atsakingas už verslo plėtrą ir ryšius Baltijos bei Šiaurės Europos regione bei visų „Contis Group“ klientų tarpbankinius atsiskaitymus euro valiuta. Per artimiausius dvejus metus į naują padalinį bendrovė planuoja investuoti apie 1 mln. eurų ir įdarbinti apie 20 specialistų.

Vilnius šiandien, priešingai nei likusi šalies dalis, išgyvena ne tik ekonominį, bet ir demografinį pakilimą. Nekilnojamojo turto (NT) objektų pasiūla jau viršijo 2008 m. pasiūlą, tačiau paklausa kol kas išlieka didelė, todėl dabartinė rinka natūraliai patenkina gyventojų poreikius. Vis dėlto juntamas rinkos augimo tempo ir NT atsiperkamumo mažėjimas, tad investicijoms į NT Vilniaus mieste artėja ne tokios pelningos dienos.

Stipraus alkoholio pakuočių įtraukimas į užstato sistemą gėrimų gamintojams ir importuotojams gali kainuoti maždaug 3 mln. eurų, teigia viešosios įstaigos „Užstato sistemos administratorius“ vadovas. Pasak Gintaro Varno, užstato sistemos plėtra galėtų trukti vienerius metus. „Jeigu bus svarstymas praplėstis užstato sistemą, tai tikiuosi, jog bus atsižvelgiama į technines galimybes, ar sistemą galima praplėsti, kiek plėtra kainuotų ir kiek tai užimtų laiko.