Lietuvos verslas

Apie pusė namų ūkių sutaupo dalį pajamų, paskelbė Lietuvos bankas. Naujausios Lietuvos banko užsakymu atliktos namų ūkių apklausos rezultatai atskleidė, lietuvių taupymo ypatumus.  Dažniausiai per mėnesį buvo atidedama nuo 31 iki 150 Eur – tokią sumą įvardijo apie pusė namų ūkių, kuriems 2016 m. pirmąjį pusmetį pavyko bent šiek tiek sutaupyti. Padaugėjo tai sugebančių padaryti 18–29 m. amžiaus gyventojų. Ketvirtadalis tokio amžiaus gyventojų savo finansinę padėtį vertino kaip gerą.

Vilniuje išdygo dar vienas prekybos centras. Į naujo prekybos centro statybas ir įrangą investuota maždaug 4,5 mln. eurų. Šiandien Kalvarijų g. 151, atidaromas naujas „Norfa“ prekybos centras. Hyper formato parduotuvėje dirbs 45 darbuotojai. Naujos „Norfos“ prekybos salės plotas siekia apie 3,3 tūkst., o viso komplekso bendras plotas sudaro apie 9 tūkst. kv. metrų. Šalia prekybos centro veiks stovėjimo aikštelė, talpinanti 150 automobilių.

Naujuosius metus populiaru pradėti su pažadų sau sąrašu: daugiau laiko skirti artimiesiems, gaminti ir gyventi sveikiau, išmokti naujų dalykų... Prekybos tinklas „Lidl“ nuo pirmųjų 2017 metų dienų informuoja skubantis į pagalbą visiems, kurie į savo prioritetų sąrašą yra įtraukę geriausią kokybės, šviežumo ir kainos santykį apsiperkant, maistingą bei sveikatai palankią mitybą ir rūpestingą savo bei šeimos valgiaraščio planavimą.

Kažkur dingo beveik pusę milijardo litų. Būtent tiek lietuviai vis dar neiškeitė į eurus, nors kasdieną į Lietuvos banką atkeliauja krūvos centų ir popierinių litų banknotų. Netrukus pamatysite ir išties neįtikėtiną sumą – vienas žmogus į banką tik šiandien iškeisti atnešė net 30 tūkst. litų. Kailiniai, sena odinė rankinė, o joje centai. Ne eurocentai, o tie kiti centai, kuriuos naudojome prieš daugiau nei dvejus metus.

Ekonomistai prognozuoja: lietuvių kišenės šiemet patuštės dar labiau, nes infliacija bus net tris kartus didesnė nei pernai. Tai reiškia, kad kils maisto produktų, degalų kainos, o ypač pabrangs paslaugos. Tiesa, atlyginimai, žadama, kils sparčiau nei infliacija. Tačiau jis didės ne visiems ir žmonės dejuoja, kad bus neįmanoma gyventi. Savo ruožtu premjeras Saulius Skvernelis prognozių nesureikšmina. Kiekvienais metais sėstis į kirpėjo kėdę tampa vis brangiau.

Kiek pinigų šiemet lietuviai išleido Kalėdiniam stalui, dovanoms ir Naujiems metams? Pasirodo, gyventojai ne taupė, o leido sau atsipalaiduoti – pirko įvairesnius gurmaniškus maisto produktus ir egzotiškus vaisius. Nors žmonės tikina šventėms atseikėję daugiau nei pernai. Prieš didžiąsias metų šventes lietuviai šluote šlavė parduotuvių lentynas ir ruošėsi švenčių stalą nukloti gurmaniškais patiekalais: kepta antimi, įdarytu karpiu ir įvairiausiais skanėstais.

Rusijos dujų koncernas „Gazprom“ kol kas nekomentuoja, ar sumokės jam priteistą 36 mln. eurų baudą už tai, kad koncernas pažeidė 2004 metų susitarimą ir nesutiko pasirašyti dujų mainų sandorį su bendrove „Lietuvos energijos gamyba“ (LEG, anksčiau - „Lietuvos energija“). „Gazprom“ teismuose atstovaujančios advokatų kontoros „Motieka ir Audzevičius“ atstovė Akvilė Adomaityte BNS teigė, kad įmonė kol kas nekomentuoja, ar ketina sumokėti baudą, ar imsis teisinių priemonių.

Valstybės valdomos bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ klientams nebebus taikomos išimtys ir privilegijos, teigia susisiekimo ministras Rokas Masiulis. Anot jo, geležinkelių sprendimas panaikinti krovinių vežimo tarifų išimtis „Achemos grupės“ valdomai jūrų krovinių krovos bendrovei „Klasco“ niekaip nesusijusi su tuo, kad grupė įtraukė jį į bylinėjimąsi teismuose. „Aš teigiamai vertinu tokį „Lietuvos geležinkelių“ sprendimą, nes išimtys ir privilegijos yra praeitis“, - BNS sakė R.Masiulis.

Prieš pat Naujuosius naujoji valdžia gerokai prigąsdino Lietuvos gyventojus. Suklusę buvo kone visi trys milijonai. Ar apmokestins cukrų bijojo saldumynų mėgėjai, ar nurėš gyvybės draudimo lengvatą sunerimo 400 tūkstančių apsidraudusiųjų, kaip bus keliamas alkoholio akcizas, išsigando gamintojai, ar liks pensijų kaupimas, sunerimo milijonas turinčių kaupimo sutartis, kaip bus su PVM šildymui, suklusę laukė daugiabučių gyventojai.

TV3 televizija 13 metus iš eilės iškovojo žiūrimiausios televizijos titulą. Pernai net 14,8 televizijos žiūrovų rinkosi TV3, o finansiškai aktyvių žiūrovų auditorijoje (15–49 m) TV3 prie ekranų subūrė 19,5 proc. žiūrovų. „Būti žiūrimiausia televizija net ne keletą metų, o daugiau nei dešimtmetį yra labai didelis žiūrovų įvertinimas.

Būsto pirkimo ir pardavimo sandorių augimas Vilniuje jau pasiekė ribas, todėl nekilnojamojo turto ekspertai 2017 metams nebeprognozuoja jo didėjimo, tačiau aktyvesnė rinka turėtų būti kituose didžiuosiuose šalies miestuose. Analitikai neturi vienos nuomonės dėl būstų kainų tendencijų, tačiau sutaria, kad dėl didelės pasiūlos turėtų pigti jų nuoma.

Po Konstitucinio Teismo sprendimo naikinamos vadinamosios „lubos“ motinystės išmokai. Tiesa, „lubos“, taikomos per vaiko priežiūros atostogas, liks ir toliau. Išplėstas ir vaiko išmokas gaunančių šeimų ratas. Tokios šeimos turėtų suskubti kreiptis į socialinės paramos skyrius. Bene labiausiai nuo Naujųjų metų pasisekė šeimoms, auginančioms tris ir daugiau vaikų. Gaus po 15 eurų Nuo sausio visos tokios šeimos, nesvarbu, kokios jų pajamos, už kiekvieną atžalą iš biudžeto gaus po 15 eurų.

Lietuvos gyventojai praėjusių metų pabaigoje į eurus nebuvo iškeitę 492 mln. litų. Daugiausia tai mažesnio nominalo banknotai ir monetos, kurių didžioji dalis, pasak Lietuvos banko, niekada nebegrįš į saugyklas. „Dauguma litų gyventojai išsikeitė, likus keliems mėnesiams iki euro įvedimo ir iškart po to. Tačiau dar ir dabar į Lietuvos banką kasdien kreipiasi po keliasdešimt gyventojų, norinčių išsikeisti litus.

Tarp penkių didžiųjų Lietuvos miestų gruodžio mėnesį už šilumą mažiausiai mokės sostinės gyventojai, tačiau labiausiai džiaugsis gyvenantieji Visagine. Visgi kitų miestų gyventojams naujienos nebus tokios džiugios. Nuo 2016 m. gruodžio 1 d. UAB „Vilniaus energijai" taikant naują bazinę šilumos kainą vilniečiams šildymas atpigo net 22,48 proc. Palyginti su visos Lietuvos miestų gruodžio mėnesio šilumos kaina, Vilnius užima antrą vietą ir už šilumą moka bene mažiausiai šalyje.

Vienam iš bankų pranešus apie ketinimą ir vėl mokėti palūkanas už laikomus indėlius, vieni tai įvertino kaip konkurencinės kovos elementą. Visgi kiti didieji bankai taip optimistiškai į ekonominę situaciją dar nežiūri.  DNB bankas nuo sausio 3 dienos visiems klientams, sudariusiems 12 mėnesių ir ilgesnio termino sutartis pradeda mokėti palūkanas už indėlius, laikomus eurais, JAV doleriais ir Norvegijos kronomis.

Praėjusių metų lapkritį kilus įmonių nepasitenkinimui stringančia naująja išmaniąja mokesčių sistema, Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT) vertins, kaip vykdoma Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) ir bendrovės „Atea“ 3,4 mln. eurų vertės sutartis. „Informacinių technologijų pirkimai yra vieni rizikingiausių – tiek dėl specifikos sudėtingumo, tiek dėl didelės jų vertės.

Klaipėdos SGD terminale užpildžius pirmąjį nedidelį suskystintų gamtinių dujų (SGD) krovinį ir jam išplaukus į Švediją, „Lietuvos energijos“ vadovas Dalius Misiūnas sako, jog Klaipėdos terminalas dujų krovai į mažesnius tanklaivius pasirinktas, nes yra arčiausiai prie Skandinavijos esantis terminalas, teikiantis tokią paslaugą. „Mums visos kryptys yra geros, nes kuo daugiau krovinių, tuo didesnė nauda.

Prieš metus iš Lietuvos rinkos gamtinių dujų rinkos beveik išstumtas Rusijos dujų milžinas „Gazprom“ šiemet vėl atsirieks didesnę jos dalį. Rinkos dalyviai ir energetikos ekspertai nesureikšmina fakto, kad Lietuvoje didės rusiškų dujų dalis, ir teigia, kad tai - konkurencijos pasekmė. Buitinius ir pramonės vartotojus dujomis aprūpinanti „Lietuvos energija“ apie 34 proc. jai reikalingų dujų - apie 2,9 mln.

Buvęs naftos krovos bendrovės „Klaipėdos nafta“ administravimo direktorius Gerimantas Bakanas, šiuo metu dirbęs „Lietuvos geležinkelių“ vadovo Manto Bartuškos patarėju, tapo jo pavaduotoju. „Lietuvos geležinkelių“ atstovas Mantas Dubauskas BNS informavo, kad G.Bakanas bendrovės generalinio direktoriaus pavaduotoju pradėjo dirbti antradienį. Jis pakeitė nuo antradienio atleistą Albertą Šimėną.

JAV Federalinė rezervų sistema (FED) jau kurį laiką kelia bazinę palūkanų normą. Tuo tarpu Europos centrinis bankas (ECB) laikosi kiekybinio skatinimo programos ir palaiko palūkanas rekordinėse žemumose. Naujienų portalas tv3.lt domisi, ar palūkanų didinimas JAV užbaigs ir europiečių pigaus skolinimosi laimę? Jungtinių Valstijų centrinio banko funkcijas atliekanti Federalinio rezervo paskutinį kartą padidino bazinę palūkanų normą iki 0,5–0,75 proc.

Telefoniniai sukčiai nesnaudžia ir toliau bando apgauti Lietuvos gyventojus. Mobiliųjų ryšių operatoriai praneša praeitais metais blokavę šimtus asmenų. Mobiliojo ryšio lyderė „Tele2“ 2016-aisiais blokavo 344 telefoninių sukčių SIM korteles, naudotas įkalinimo įstaigose. Sukčių ryšio priemones bendrovė blokuoja bendradarbiaudama su Lietuvos policijos departamentu. Bendrovės analizė atskleidė, kad 92 proc. tokių kortelių buvo aktyvuotos ne seniau kaip prieš tris mėnesius.

Šiandienos Lietuvos darbo rinkoje problema tampa ne bedarbystė, bet tinkamų darbuotojų trūkumas. Tam įtakos turi tai, kad kasmet mokyklas baigia mažiau abiturientų, dalis jų pasirenka studijas užsienyje, kurias baigę negrįžta į Lietuvą. Personalo atrankų kompanijos „HR factory Lietuva“ vadovė Henrika Bivainienė įsitikinusi, kad kaip darbdaviui seksis ieškoti darbuotojų, priklauso nuo jo veiksmų.

Didieji maisto prekybos tinklai, skatinami Vokietijos tinklo „Lidl“ atėjimo į Lietuvos mažmeninės prekybos rinką ir gyventojų perkamosios galios augimo, pernai į parduotuvių plėtrą bei atnaujinimą investavo ne mažiau kaip 66,5 mln. eurų. „Pagrindinės tinklų plėtros priežastys buvo mažmeninės prekybos apimčių augimas, kuriam daugiausiai įtakos turėjo perkamosios galios didėjimas.

Penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose šilumos kaina per metus gerokai atpigo, nes pernai pradėjo veikti nemažai naujų biokuro katilų, sako Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas Vytautas Stasiūnas. Labiausiai šiluma atpigo Vilniuje - 33 proc., tačiau tai labiausiai lėmė administracinis Kainų komisijos sprendimas. „Pagrindinė priežastis yra tai, jog per praėjusius metus buvo paleisti papildomi biokuro įrengimai.

Stokholmo arbitražas daugiau nei savaitei atidėjo sprendimą paskirti nepriklausomą Vilniaus šilumos ūkio techninės būklės ekspertą, kurio paprašė Prancūzijos koncerno „Veolia“ valdoma šilumos gamintoja „Vilniaus energija“, nesutinkanti su Vilniaus savivaldybės valdomos bendrovės Vilniaus šilumos tinklai (VŠT) parinktais vertintojais.

Naujasis valstybės valdomos bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ vadovas Mantas Bartuška neatmeta galimybės pavaduotojus rinktis konkurso būdu. Tačiau jo buvęs bendradarbis „Klaipėdos naftoje“ Gerimantas Bakanas, kuris jau dirba jo patarėju, turėtų tapti pavaduotoju be konkurso, nes įmonei reikia greitų sprendimų.

Europos parlamentas sudarė žemėlapį, kuriame pavaizdavo kiek proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP) Europos Sąjungos (ES) šalys narės surenka mokesčių. Lietuvos rodiklis – mažiausias. Šiuo rodikliu dažnai pasinaudoja politikai teigdami, kad tai įrodo, jog mokesčiai Lietuvoje nėra dideli. Tačiau ar tai tiesa? Pažvelgus į 2012–2014m. surinktų duomenų žemėlapį matyti, kad daugiausia proc. mokesčių nuo BVP surenka Danija – 48,1 proc., o mažiausiai – Lietuva – 27,2 proc.

Tokia tvarka piktinasi knygas antram gyvenimui prikeliantys ir jas parduodantys prekybininkai. Jie sako, kad utilizuojami ir itin vertingi leidiniai, tad bibliotekos taip pinigus leidžia vėjais. Tačiau bibliotekos atkerta – verslininkai tesiekia naudos už valstybės pinigus. Štai taip pasenusios knygos utilizuojamos užsienyje. Ši literatūra jau surūšiuota ir į popieriaus smulkintuvus pakliūva tik tos knygos, kurių niekam nereikia.

Ar lietuvius vilioja galimybė pirkti skolon ir gauti trokštamą daiktą tuojau pat? Pasirodo, per šventes tautiečiai netgi dovanas masiškai perka į skolą – šluojama buitinė technika, telefonai, televizoriai ar net vaikiški žaislai. Tačiau ar tokius pirkinius sugebame ne tik įsigyti, bet ir laiku išsimokėti? Pasak specialistų, Lietuvos gyventojams skolos dar neapkarto, mat Lietuvoje vartojimo kredito ir lizingo rinka reguliuojama griežčiau nei kitose Europos Sąjungos šalyse.

Neįtikėtinas lietuvių uolumas – metus tautiečiai į taromatus krovė maišus vienkartinių gėrimų pakuočių. Tačiau ar toks sąžiningas rūšiavimas neatsisuks prieš pačius gyventojus? Mat brangstant taromatuose sukauptų pakuočių perdirbimui, ketinama didinti ir gėrimų kainas. Maža to, nors tarą grąžiname pavyzdingai, kitas atliekas mėtome kur papuola. Štai šis taromatas, įrengtas šalia didžiulio prekybos centro, nė minutei nelieka tuščias.

Panevėžio centriniame turguje vitrinos lūžta nuo prekių gausos – rūkyti, bei virti mėsos gaminiai, šviežia mėsa ir kiti gardumynai. Tačiau  paviljone pirkėjų ne tiek ir gausu, ir tie neskuba išlaidauti. Vis dėlto švęsti nusiteikę žmonės turguje dairosi  kiaulienos, šventėms skanesnės mėsos gabalo ieško ir senjorai. Prekybininkai tikina, kad paprastai žmonės gausiau apsiperka prieš Kalėdas.

BNS apžvelgia pagrindinius mokesčių pakeitimus 2017 metais. Gyventojų pajamų mokestis Neapmokestinamųjų pajamų dydis (NPD) didėja nuo 200 iki 310 eurų. Maksimalus mėnesio NPD bus taikomas, jei gyventojo pajamos neviršys 380 eurų – minimalios algos (MMA). Jei pajamos viršys MMA, pagrindinis NPD bus atitinkamai mažinamas. Šeimoms, auginančioms vaikus, papildomas NPD didėja nuo 120 iki 200 eurų už kiekvieną vaiką.

Renkantis naujametinius patiekalus – Kūčių silkės ir žuvys vietą užleidžia krabų kojoms, austrėms ar krevetėms, taip pat baltai mišrainei bei vaisiams. Ir ypač, kaip sako prekybininkai, mėgstamas tampa ananasas. Vienas prekybos centras suskaičiavo, kad prieš pat naujuosius ananasų nuperkama kone pusšimtį kartų daugiau nei įprastai. Kai kas ne tik gomuriui pamaloninti perka šį egzotinį vaisių, bet ir norėdamas papuošti stalą.

Tikrai nestebina tai, kad dažnai pasirašydami vieną ar kitą sutartį gyventojai tik vangiai peržvelgia sutarties punktus ir skuba pasirašyti. Tačiau redakciją pasiekusi situacija įrodo, kad kiekvieną sutarties skyrelį vertą itin atidžiai išnagrinėti, nes galite likti be kompensacijos. Į naujienų portalą tv3.lt kreipėsi Tadas (pavardė redakcijai žinoma), papasakojęs savo problemas dėl transporto priemonės Kasko draudimo.

Šiemet Vilniuje benzino, dyzelino ir dujų kainos pagrindiniuose degalinių tinkluose didėjo. Benzino kaina penktadienį, palyginti su praėjusių metų gruodžio viduriu, „Lukoil“ tinkle pabrango 6,7 cento iki 1,117 euro už litrą, „Orlen“ kaina didėjo 7 centais iki 1,126 euro, o „Statoil“ kaina didėjo 7,1 cento iki 1,127 euro.

Didžiausia pasaulyje internetinė mažmenininkė „Amazon“ pateikė paraišką užpatentuoti milžinišką skraidantį sandėlį-dirižablį, iš kurio prekes į specialius taškus pristatytų bepilotės skraidyklės. BBC pažymi, kad paraiška buvo pateikta dar 2014 metų pabaigoje, tačiau apie tai sužinota tik dabar. Savo ruožtu pati bendrovė nesureagavo į prašymą pakomentuoti tokius pranešimus.

Lietuvos eksporto žemėlapis 2017 metais neturėtų drastiškai keistis - bendrovės toliau didžiausią dėmesį skirs Europos Sąjungos bei Rusijos rinkoms. Tuo metu Azijos rinkos bus aktualios tik pavieniems eksportuotojams, mano ekonomistai. SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda sako, kad didžiausias eksportuotojų dėmesys kitais metais bus nukreiptas į eksporto apimčių išlaikymą Europoje.

Nuo šiol išskristi besiruošiantys keleiviai rankiniame bagaže nebegalės gabenti medicininio termometro, kuriame yra gyvsidabrio. Šis reikalavimas, įvestas vadovaujantis pasikeitusiomis Tarptautinės oro transporto asociacijos (IATA) Pavojingų krovinių taisyklėmis, pasaulio, įskaitant ir Lietuvos, oro uostuose įsigalioja nuo 2017 m. sausio 1 d. „Nors gyvsidabrio termometrų nebegalima pardavinėti jau keletą metų, tačiau iki šiol jų nebuvo draudžiama saugiai įpakavus gabenti rankiniu bagažu.

Naujienų agentūra BNS pateikia svarbiausias Lietuvos verslo, energetikos ir finansų sritis, kurios šiais metais bus agentūros dėmesio centre. Kaip seksis vykdyti 2017 metų biudžetą Seimo patvirtintas kitų metų biudžetas yra pakankamai įtemptas, todėl kyla daug klausimų, kaip seksis rinkti pagrindinius mokesčius - visų pirma pridėtinės vertės mokestį (PVM) ir akcizus, kurių prognozė padidinta dėl nuo kovo didinamų akcizų alkoholiui.

Pagrindinis vienos didžiausių šalyje pieno perdirbimo bendrovių „Žemaitijos pienas“ akcininkas Algirdas Pažemeckas palieka įmonės valdybos pirmininko postą ir traukiasi iš valdybos. Bendrovė per „Nasdaq“ Vilniaus biržą pranešė, kad ketvirtadienį įmonės stebėtojų taryba patenkino A.Pažemecko prašymą nuo šių metų gruodžio 31 dienos atleisti jį iš užimamų valdybos nario ir valdybos pirmininko pareigų.

Prieš prasidedant 2017 – iesiems, naujasis Seimas skubėjo patvirtinti „Sodros“ biudžetą. Jis – pirmą kartą nedeficitinis po dešimties metų pertraukos. Tačiau didžiulė skola nelieka užmaršty. O mažos pensijos – vis dar slegia senjorus. Visgi kitais metais žadamas ne vienas pakeitimas šioje srityje. Vyriausybė pritarė, kad nuo kitų metų sausio pensijos bus didinamos apie 20 eurų. Didesnes pensijas gaus apie 593 tūkst. senatvės pensininkų, 202 tūkst.

Daugiausiai lietuvių būriuojasi prie drabužių parduotuvių kasų. Skundžiamasi artimųjų dovanotais per siaurais ar plačiais megztiniais, marškiniais. Niurzga net ir dėl nepatinkančios spalvos. Būtent aprangos bei avalynės parduotuvėse po Kalėdinio savaitgalio buriuojasi daugiausiai klientų, mat po eglute palikti rūbą ar garderobo detalę lietuviai išties pamėgo. Žmonės prie kasų zuja norėdami grąžinti ar pasikeisti dovanotus megztinius, marškinėlius, batus.

Neabejotinai vienas svarbiausių Naujųjų sutiktuvių atributas – fejerverkai. Jiems pinigų nepagaili nei patys Lietuvos gyventojai, nei kai kurios savivaldybės. Atvykstančių svečių laukia ir didmiesčiai, ir Lietuvos kurortai. Naujienų portalas tv3.lt domisi, kaip laikrodžiui išmušus 00 val. miestai ruošiasi nustebinti visus atvykusiuosius bei kas fejerverkams skirs daugiausia.

Buvusio Kelių policijos pastato sostinės Giraitės gatvėje tikriausiai nepavyks išsaugoti, tačiau naujajame komerciniame komplekse turėtų būti atkartoti jo sprendiniai. Tai aiškėja, pasibaigus Vokietijos kapitalo mažmeninės prekybos tinklo „Lidl Lietuva“ ir Lietuvos architektų sąjungos skelbtam 40 mln. eurų vertės biurų parko architektūros konkursui. Vis dėlto lemiamą sprendimą teks priimti kultūros paveldo ekspertams.

TV3 prekės ženklas – mėgstamiausias žiniasklaidos prekės ženklas Lietuvoje. Baltijos šalyse atliktas „DDB Brand Capital 2016 m.“ prekių ženklų tyrimas rodo, kad TV3 yra vienas iš penkių mėgstamiausių prekių ženklų šalyje, rašo portalas vz.lt.

Iš „Lietuvos geležinkelių“ generalinio direktoriaus pavaduotojo pareigų šalių susitarimu atleidžiamam pagrindiniam įmonės strategui Albertui Šimėnui bus išmokėta septynių mėnesių jo atlyginimų dydžio išeitinė kompensacija. BNS skaičiavimais, jam bus išmokėta ne mažiau kaip 40,3 tūkst. eurų (iki mokesčių). „Lietuvos geležinkelių“ generalinio direktoriaus patarėjas Mantas Dubauskas BNS sakė, jog dėl kompensacijos dydžio susitarta derybose su A.Šimėnu.

  Likus mažiau nei pusmečiui iki Vilniaus šilumos ūkio nuomos sutarties pabaigos, Vilniaus savivaldybė ir jos valdoma įmonė Vilniaus šilumos tinklai (VŠT) ketina pateikti ieškinį Stokholmo arbitražui - juo bus prašoma „Vilniaus energijos“ atlyginti padarytą žalą. Abiem įmonėms nesutariant dėl turto vertintojų, į šį arbitražą jau kreipėsi „Vilniaus energija“.   „Mes savo ruožtu rengiame pilną ieškinį, kuris Stokholmo arbitražui turėtų būti pateiktas sausio mėnesį.

Verslininkai 2017 metus pasitinka atsargiomis nuotaikomis. 53 proc. mažų ir vidutinių įmonių prognozuoja, jog kitais metais verslo pajamos liks 2016 m. lygyje, 25 proc. tikisi augimo, o kas šešta įmonė nuogąstauja dėl pajamų sumažėjimo. „Citadele“ banko užsakymu bendrovei „Spinter tyrimai“ apklausus daugiau nei 500 smulkių ir vidutinių įmonių, paaiškėjo, kad 2017 metais pilnesnių verslo aruodų labiausiai tikisi gamybininkai, taip pat daugiau nei 50 darbuotojų turinčios bendrovės.

Skaičiuojant paskutines metų dienas pats laikas įvertinti, kokie jie buvo Lietuvos namų ūkiams. Statistikos duomenys rodo, kad šalies gyventojams šie metai buvo išties neblogi – mažėjo nedarbas, kilo vidutinis darbo užmokestis, infliacija išliko neįprastai žema. Dėl šių priežasčių didėjo ir namų ūkių vartojimas. Tačiau kaip visa tai atsispindi tipinės Lietuvos šeimos finansuose? Tarkime, kad Petraičiai yra statistinė šių dienų Lietuvos šeima.