Už Elektros energetikos sistemos integracijos į Europos elektros energetikos sistemas įstatymo pataisas balsavo 88, o susilaikė 6 parlamentarai. Seimas taip pat priėmė šį tesės aktą lydinčiuosius Elektros energetikos įstatymo ir Civilinio proceso kodekso pakeitimus
Pasak Seimo Ekonomikos komiteto nario Dainiaus Kreivio, tai yra vienas svarbiausių šios sesijos įstatymų, nes jis „atveria platų kelią desinchronizacijai nuo didžiojo kaimyno“.
„Šiandien mūsų elektros energetikos sistema yra visiškai valdoma iš Maskvos. Dažnį reguliuoja Volgos kaskados. Taigi, 2025 metais mes tikrai turėsime geras galimybes atsijungti, o šitas įstatymas padeda pamatus tam, kas judėtume trigubai didesniu greičiu“, – Seimo posėdyje teigė parlamentaras.
Tuo tarpu konservatorius Mykolas Majauskas pasigedo informacijos, kiek Lietuvai kainos sinchronizavimasis su žemynine Europa.
„Pasistūmėjimo reikia realaus. (...) Būtų gerai, kad būtų numatytos ir labai aiškios datos, iki kada kas tiksliai turėtų būti padarytą, kiek tiksliai tai kainuos, nes kol kas visi pasisakymai yra pakankamai deklaratyvūs, o aiškių žingsnių ir finansavimo tam, kad būtų pasiekti rezultatai, nesimato“, – tvirtino M. Majauskas.
Energetikos ir darnios plėtros komisijos vadovas „valstietis“ Virgilijus Poderys tikino, kad šie teisės aktai yra paskutinės detalės Lietuvos nepriklausomos energetikos dėlionėje.
„Tai fundamentalus įstatymas. Jeigu kalbėtume apie didžiuosius mūsų šalies projektus, tai tik du projektai prieš tai turėjo savo nuosavus įstatymus – tai dėl atominės elektrinės ir suskystintųjų dujų. Čia to pačio, jeigu ne didesnio kalibro projektas. Tai paskutinė dėlione mūsų nepriklausomos energetikos kelyje“, – teigė V. Poderys.
Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas anksčiau yra pareiškęs, kad įstatymas paspartinti sinchronizavimui reikalingus procesus.
Teisės aktu siekiama užtikrinti sklandų Lietuvos elektros energetikos sistemos desinchronizavimą nuo posovietinės IPS/UPS sistemos (BRELL žiedo) ir sujungimą bei tolesnį sistemos darbą sinchroniniu režimu su kontinentinės Europos elektros tinklais.
Perspektyvoje – nauja jungtis su Lenkija
Ministro Ž. Vaičiūno teigimu, šiuo metu vyksta intensyvios derybos dėl sinchronizacijai būtinos naujos jūrinės jungties tarp Lietuvos ir Lenkijos „Harmony Link“. Vėliau ketinama kreiptis į Europos Sąjungą paramos.
„Planuojama, kad jau kitais metais bus pabaigta rengti projekto galimybių studija, šiuo metu ji yra rengiama, tam, kad būtų aiškūs visi techniniai parametrai – maršrutas ir visos kitos techninės detalės. Kitas etapas – paraiškos pateikimas finansavimui, tai yra pakankamai brangus projektas – apie 600 mln. eurų, siekiame, kad jis būtų finansuojamas iš Infrastruktūros tinklų priemonės, kaip ir iki šiol“, – BNS trečiadienį sakė ministras.
Ministras priminė, kad be naujos jungties numatomos ir kitos priemonės, būtinos tinklų integravimui į Europos sistemas.
„Trečiasis aspektas, yra vadinamieji sinchroniniai kompensatoriai, jų įrengimas visose trijose Baltijos šalyse, yra sutarta įrengti bent 9 sinchroninius kompensatorius – po tris kiekvienoje iš Baltijos šalių. Pirmiesiems jau gautas finansavimas ir jie turėtų būti įrengti iki 2022-2023 metų. Turime tokį grafiką, bet sinchronizacijos sąlygos apima daug techninių nuostatų“, – aiškino Ž. Vaičiūnas.
„Planuojame birželio 20-21 dienomis sustiprinti sinchronizacijos projekto įgyvendinimą ir priežiūrą iš Europos Komisijos pusės su tam tikrais politiniais susitarimais“, – pridūrė Ž. Vaičiūnas.
Birželį Briuselyje numatoma pasirašyti vadinamąjį įgyvendinimo priemonių planą (angl. implementation roadmap). Pernai birželio 28 dieną Briuselyje pasirašytas politinis susitarimas (angl. political roadmap) dėl sinchronizavimo projekto.
Europos Komisija kovą skyrė finansavimą pirmajam sinchronizavimo etapui: trims Baltijos šalims iš Europos Infrastruktūros tinklų priemonės (angl. Connecting Europe Facility, CEF) iš viso skirta 323 mln. eurų, iš šios sumos 125 mln. eurų – Lietuvos elektros energetikos sistemai.
Pernai rugsėjį Lietuvos, Latvijos ir Estijos reguliuotojai, tarp jų ir Kainų komisija, susitarė, kad bendra pirmojo etapo investicijų vertė sieks 432,55 mln. eurų, iš jų 167,045 mln. eurų teks Lietuvai.
Viso projekto preliminari vertė gali siekti iki 1,5 mlrd. eurų.
Gegužės pabaigoje įsigaliojo svarbi vadinamoji prisijungimo prie Europos elektros tinklų sutartis. Europos elektros perdavimo sistemos operatorių asociacijos (ENTSO-E) kontinentinės Europos regioninė grupė pranešė, kad Lenkijos, trijų Baltijos šalių ir palaikančių šalių elektros perdavimo operatoriai pasirašė prisijungimo sutartį ir technines prisijungimo sąlygas, kurias įgyvendinus Lietuva, Latvija ir Estija taps Europos elektros tinklo dalimi.
Elektros perdavimo operatorės „Litgrid“ teigimu, tai svarbiausi dokumentai sinchronizavimo procese.
Tiesa, sinchronizavimui svarbaus Baltijos šalių elektros sistemų bandymo izoliuotu režimu data dar nėra žinoma. Iš pradžių bandymas bus suplanuotas atlikti šį birželį, bet, motyvuojant gegužę numatytu analogišku testu Kaliningrado srityje, Baltijos šalių bandymas buvo atidėtas.
Gegužės pabaigoje Estijos perdavimo sistemų operatorė „Elering“ pareiškė, kad bandymo Baltijos šalyse šiemet nebus. Tuo metu Lietuva, dar prieš Kaliningrade gegužės pabaigoje atliktą testą, surengė sėkmingą dalinį savo sistemos bandymą.
Baltijos šalys iki šiol veikia sinchroniniu režimu BRELL (Baltarusija, Rusija, Estija, Lietuva, Latvija) žiede ir yra priklausomos nuo dispečerinės Maskvoje bei Rusijos elektros tinklo.
Numatyta, kad Baltijos šalių tinklų sinchronizavimas su Europa vyks per jau veikiančią jungtį tarp Lietuvos ir Lenkijos „LitPol Link“ ir per minėtą naują jūrinį kabelį tarp šių valstybių. Be to, bus pastatyti 9 sinchroniniai kompensatoriai – kiekvienoje šalyje po 3.
