Paklaustas, dėl kokios priežasties ar kokiu tikslu sumanyta įvesti naują rinkliavą, Ekonomikos ir inovacijų ministerijos Turizmo politikos skyriaus vedėjo Renaldas Čiužas informavo:
„Svarstant Turizmo įstatymo pakeitimus, perkeliant ES direktyvą, tiek darbo grupėje dėl įstatymo rengimo, tiek Vyriausybės kanceliarijos ir Finansų ministerijos buvo atkreiptas dėmesys, kad viešbučių klasifikavimas yra vykdomas tik valstybės biudžeto lėšomis ir patiriamos žymios sąnaudos.
Buvo siūlymų šią sritį perduoti savireguliacijai, pvz. asocijuotai verslo struktūrai, tačiau verslui atsisakius, buvo nuspręsta po Valstybinio turizmo departamento likvidavimo, šią funkciją perduoti Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai (VVTAT) ir nustatyti mokestį už valstybės teikiamas paslaugas.“
Esą atsižvelgiant į tai, buvo teikiamas siūlymas nustatyti naujas valstybės rinkliavas už apgyvendinimo paslaugų klasifikavimo pažymėjimo išdavimą.
Specialistė atkreipė dėmesį, kad jau ne vienerius metus rinkliava imama už kitus pažymėjimus, suteikiančius teisę dirbti turizmo paslaugų sektoriuje – gido pažymėjimą, kelionių organizatoriaus pažymėjimą.
„Rinkliavų dydis apskaičiuotas pagal patiriamas valstybės biudžeto sąnaudas atsižvelgiant į klasifikuojamosios apgyvendinimo paslaugos rūšį, klasifikuojamam objektui suteikiamą žvaigždučių skaičių bei klasifikavimo metu patiriamas biudžeto sąnaudas.
Tai yra valstybės tarnautojų darbo laiką klasifikavimui atlikti ir tolimesnei priežiūrai vykdyti, transporto ir administracines bei kitas sąnaudas“, – aiškino R. Čiužas.
Vyriausybės nutarimo projekte numatyta kad rinkliava už apgyvendinimo paslaugų klasifikavimo pažymėjimus sieks nuo 120 eurų 1 žvaigždutės, 2 žvaigždučių svečių namams, moteliui, kempingui iki 410 eurų 4 ar 5 žvaigždučių viešbučiui. Pažymėjimas, kaip siūloma, galios ilgiau nei dabar – iš viso 5 metus.
Anot ministerijos atstovo, apgyvendinimo paslaugų klasifikavimo paslauga yra mokama daugumoje pasaulio valstybių. Taip pat ir pas mūsų artimiausius kaimynus: Estijoje ir Latvijoje. Esą pas latvius, analogiškos apgyvendinimo įstaigų klasifikavimo rinkliavos yra penkis kartus didesnės nei siūlomos Lietuvoje.
Kyla klausimų dėl kainų
Lietuvos laisvosios rinkos instituto ekspertė Ieva Valeškaitė sutiko, kad viešbučio įvertinimas – yra kompleksinė paslauga, reikalaujanti specifinių žinių, įgūdžių, tarnautojų laiko. Todėl logiška, kad ji nėra nemokama.
„Tačiau klausimų kyla net keletas. Pirma, kodėl net dvigubai skiriasi vertinimo kaina, pavyzdžiui, 2 ir 4 žvaigždučių viešbučiui – juk vertinimo procedūra yra ta pati. Galima klausti, ar tai – ne valdiškų institucijų noras pasipinigauti.
Antra, šis vertinimas yra iš esmės privalomas, norint vadintis viešbučiu. Kitu atveju, apgyvendinimo įstaiga negali vadintis viešbučiu, svečių namais, kempingu ar moteliu. Pažymėjimas galioja 5 metus nuo išdavimo – po šio termino jis turi būti atnaujinamas ir viešbutis įvertinamas iš naujo.
Kitaip tariant, Lietuvos viešbučiai negali atsisakyti valdiškų paslaugų ir kurti savo „gaublių“ ar „žąsų“ vertinimo sistemos“, – komentavo ekspertė.
Jos teigimu, iki šiol viešbučius vertinusio Turizmo departamento atstovai yra pripažinę, kad žvaigždutės viešbučio svečiui ar bet kuriam kitam asmeniui sufleruoja apie daiktus ir paslaugas, kurias jis gali rasti konkrečiame viešbutyje. Tačiau žvaigždučių skaičius nenusako aptarnavimo kokybės:
„Tad dažnai valdiškų institucijų darbas yra dubliuojamas – žvaigždutes suteikia valstybinės įstaigos, o kelionių organizatoriai ar pasaulinės internetinės viešbučių rezervavimo sistemos, tokios kaip „Booking.com“ ar „AirBnB“ vertina juos pagal savo sistemą.
Lietuvos viešbučiai yra klasifikuojami pagal „Hotel Stars Union“ sistemą, kurios nare Lietuva yra nuo 2011 m. Ne visų ES šalių viešbučiai klasifikuojami pagal šią sistemą. Jai šiandien priklauso 17 ES valstybių. Įdomu tai, kad pagal šią sistemą nėra klasifikuojami tokių turizmo galiūnių, kaip Prancūzija, Ispanija, Italija ar Jungtinė Karalystė, viešbučiai.“
Statistikos departamento duomenimis, 2018 m. Lietuvoje veikė daugiau kaip 3,6 tūkst. apgyvendinimo įstaigų, kuriose buvo per 35 tūkst. numerių ir 89,9 tūkst. apgyvendinimo vietų.
Praėjusiais metais mūsų šalies apgyvendinimo įstaigose apsilankė daugiau kaip 3,6 mln. turistų, jiems suteikta per 8 mln. nakvynių.
