Lietuvos verslas

Europarlamentaro, konservatoriaus Andriaus Kubiliaus viešas pareiškimas, kad patvirtinus naują valstybės biudžetą, Lietuvą ištiks smarkios pagirios ir teks veržtis diržus, tai yra mažinti išlaidas, sulaukė daug atgarsio. Netiesiogiai į jį sureagavo ir „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis. Asmeninėje „Facebook“ paskyroje jis kiek paprieštaravo buvusio premjero išsakytai pozicijai. „Pamirškite viską, ką žinojote apie valstybės skolą ir biudžeto deficitą.

Naujų automobilių pardavimų sumažėjimas Lietuvoje sausio-rugsėjo mėnesiais buvo vienas mažiausių Europos Sąjungoje (ES), skelbia Europos automobilių gamintojų asociacija (ACEA). Lietuvoje per devynis mėnesius parduoti 28260 naujų automobilių – 18,2 proc. mažiau nei pernai sausį-rugsėjį. Toks pats naujų automobilių pardavimų smukimas fiksuotas ir Švedijoje, o mažesnis – Suomijoje (19,5 proc.) ir Danijoje (18,1 proc.). Latvijoje automobilių pardavimai šiemet sumenko 26,2 proc.

Šiukšliavežių parką atnaujinanti žaliavų ir komunalinių atliekų tvarkymo įmonė „Ecoservice“ gavo 1,5 mln. eurų banko „Luminor“ paskolą. Dešimt Europos Sąjungos aplinkosaugos reikalavimus atitinkančių „Scania“ šiukšliavežių įmonė įsigijo už 1,7 mln. eurų, pranešė „Luminor“. Anot pranešimo, mažiau anglies dvideginio naudojančios šiukšliavežės vežios Vilniaus, Šiaulių, Marijampolės, Mažeikių, Jurbarko, Šilalės ir Pagėgių atliekas.

Karantininis sąstingis nesutrukdė atsigauti nekilnojamojo turto (NT) rinkai. Specialistai tikina, kad būsto pardavimai yra kone rekordiniai. Visgi ateities prognozės gali būti ne tokios optimistiškos – manoma, kad būsto pirkėjų laukia išaugusios kainos, sumažės pasirinkimo galimybės. Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (LNTPA) prezidentas Mindaugas Statulevičius sako, kad dabartinė NT rinka yra aukštumose, pastebimi ir augimo ženklai.

Europos šalys turi sąžiningai pasidalinti naštą dėl klimato kaitos keliamų iššūkių, teigia Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda. Jis ketvirtadienį ir penktadienį dalyvauja Europos viršūnių susitikime Briuselyje, kur viena pagrindinių temų – klimato kaita. „Mes ambicingai žiūrime į klimato kaitos iššūkius – Lietuva nuo Nepriklausomybės atgavimo 1990-aisiais iki dabar sumažino anglies dvideginio emisijas 58 procentais“, – žurnalistams Briuselyje sakė G. Nausėda.

Į Lietuvą ruošiasi žengti dvi naujos orlaivių su įgula nuomos bendrovės. Viena jų – Pietų Afrikos Respublikos (PAR) „Global Airways“, rašo portalas vz.lt.  Dviejų įmonių sertifikavimo procesą jau yra pradėjusi Transporto kompetencijų agentūra (TKA), BNS patvirtino agentūros atstovė Agnė Mažeikytė. Ji sakė negalinti pasakyti kompanijų pavadinimų. „Global Airways“ atstovas Lietuvoje Artūras Stankevičius vz.

Rugsėjo pabaigoje Lietuvoje viešėjo Prancūzijos prezidentas Emanuelis Macronas su žmona. Bene daugiausia visuomenės dėmesio vizito metu sulaukė iškilminga vakarienė. Joje buvo galima paragauti įdarytų putpelių, karamelizuotos lašišos, o maistą užgerti nepigiu vynu ar stipresniais gėrimais. Kaip jau skelbta, iškilmingą vakarienę Valdovų rūmuose organizavo bendrovė „Stikliai“, valdanti to paties pavadinimo restoraną Vilniaus centre.

Sostinės barų, kuriuose epidemiologai fiksuoja koronaviruso židinius, atstovai sako, jog imasi visų įmanomų saugumo priemonių, taip pat pasigenda daugiau informacijos apie užsikrėtimus.

Nuo šių metų balandžio gyventojai, įsigiję naują arba naudotą elektromobilį, gali gauti kompensaciją nuo 2 tūkst. iki 5 tūkst. eurų kompensaciją. Tačiau nuo spalio 19 d. kompensaciją galės gauti ne tik gyventojai, bet ir įmonės ar organizacijos, o finansavimas gali siekti net 200 tūkst. eurų. Šių metų spalio 12 d. aplinkos ministras Kęstutis Mažeika patvirtino taisykles, kuriomis remiantis maksimalus subsidijos dydis vienam pareiškėjui yra 200 tūkst. eurų su PVM.

Finansų ministras Vilius Šapoka tvirtina, kad, jei Lietuva imtųsi staigiai mažinti 2021 m. valstybės biudžeto deficitą, dėl to nukentėtų daugelio darbuotojų atlyginimai. Taip pat, anot ministro, niekas nenori lopyti biudžeto skylės, mažinant pensijų indeksavimą ar vaiko pinigus. Todėl, kaip tvirtina V. Šapoka, deficitas bus mažinamas palaipsniui. Seime finansų ministras V. Šapoka susilaukė parlamentarų kritikos dėl kitų metų valstybės biudžeto, kuriam projektuojamas 5 proc. deficitas.

Dažniausiai nerimas dėl finansinės gerovės aplanko sunkmečiu. Koronaviruso pandemijos laikotarpis ne išimtis. Pastarąjį pusmetį daugelis jautė didesnį nerimą nei įprastai. Labiausiai dėl finansų jaudinasi jauni, 18-24 metų amžiaus žmonės. „Swedbank“ atlikto tyrimo duomenimis, kasdien jaučiantys nerimą dėl asmeninės finansinės situacijos nurodo daugiau nei trečdalis (39 proc.) Lietuvos gyventojų. Rūpestis dėl finansų kenkia jų sveikatai, santykiams su artimaisiais, produktyvumui darbe.

Verslininko Gedimino Žiemelio kontroliuojama bendrovė „DG21“ prašo Konkurencijos tarybos leidimo įsigyti Vilniaus „Siemens“ ir Panevėžio „Cido“ arenas valdančias įmones bei bilietų platinimo bendrovę „Tiketa“ ir renginių organizatorę „Seven Live“. Kaip nurodo taryba, „DG21“ siekia įsigyti po 100 proc. bendrovių „Panevėžio arena“, „Tiketa“ ir „Seven Live“ akcijų bei 99,99 proc. „Universalios arenos“ akcijų. 0,01 proc.

Vyriausybės trečiadienį patvirtintas 2021 metų biudžeto projektas, kuris parengtas planuojant ne didesnį kaip 5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) valdžios sektoriaus deficitą, yra tvarus, teigia premjeras Saulius Skvernelis. „Mes (su deficitu – BNS) užsimojome pagal situaciją, kurią realiai turime šiemet. Matome, kokios yra makroekonominės prognozės.

Lietuvos didžiuosiuose miestuose prasideda šildymo sezonas, žadantis būti pigiausiu pastaraisiais metais. Tačiau sąskaitos priklausys ir nuo oro sąlygų, ir nuo būsto būklės.  Vilniaus savivaldybė pranešė, kad šildymas sostinėje įjungiamas nuo ketvirtadienio. Vicemeras Valdas Benkunskas BNS teigė, iš pradžių numatoma jį įjungti ugdymo ir gydymo įstaigose, o nuo penktadienio – ir gyventojams.  „Per penkias dienas visame Vilniuje turėtų radiatoriai pradėti šilti“, – sakė V. Benkunskas.

Pristatant kitų metų valstybės biudžetą ir su juo susijusius teisės aktų pakeitimus, buvo pabrėžiama, kad mokesčiai nuo kitų metų nesikeis. Tačiau iš tiesų jų reikės mokėti daugiau, nes dalis įmokų yra susiję su didinama minimalia mėnesine alga. Kaip jau skelbta, Vyriausybė priėmė nutarimą, kuriuo nuo 2021 m. pradžios minimali mėnesinė alga (MMA) bus didinama nuo dabartinių 607 eurų iki 642 eurų neatskaičius mokesčių.

Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) prašys papildomos informacijos apie Vilniaus rajone esančios Upės gatvės, kurioje gyvena premjeras Saulius Skvernelis, asfaltavimo aplinkybes. Ją įvertinus, bus sprendžiama, ar atnaujinti tyrimą. VTEK atstovė spaudai Eglė Ivanauskaitė informavo BNS, kad komisija trečiadienį nusprendė papildomos informacijos prašyti vidaus reikalų ir susisiekimo ministrų Ritos Tamašunienės ir Jaroslavo Narkevičiaus.

Lietuvoje dabar yra sukaupta beveik 400 tūkst. tonų nesudegintų atliekų, sako Aplinkos ministerijos atstovė. Pasak Agnės Bagočiutės, tiek atliekų susikaupė, nes nebuvo kur jų deginti, tačiau pradėjus veikti Vilniaus ir Kauno atliekų deginimo jėgainėms, visas jas tikimasi sunaudoti šilumos gamybai.    „Pagal naujausius, šių metų trečiojo ketvirčio duomenimis, yra 386 tūkst. tonų.

Trečiadienį buvo nutarta, kad kitais metais 35 eurais bus padidinta minimali mėnesinė alga (MMA). Darbdavių atstovai tikina, kad šis sprendimas skubotas, nes ne visi verslai turi iš ko kelti algas. Tačiau profesinių sąjungų atstovė teigia, kad sprendimas buvo būtinas, nes iš minimumo žmonės vos pragyvena. Verslo konfederacijos prezidentas, Trišalės tarybos narys Andrius Romanovskis teigė, kad šis MMA didinimas verslui kainuos apie 65 mln. eurų.

Vyriausybės patvirtintas 2021 metų biudžeto projektas, kuris parengtas kitąmet planuojant 5 proc. BVP viešųjų finansų deficitą, suteikia Lietuvai istorinę galimybę transformuoti ekonomiką ir užtikrinti ateities augimo potencialą, tačiau taip pat kelia rizikų, kad netinkamai panaudotos lėšos gali paskatinti ūkio perkaitimą ir infliacijos augimą, teigia ekonomistai. „Netgi įvertinus tai, kad mes iš Europos Sąjungos gausime daugiau kaip 2 mlrd.

Vyriausybė sustabdė „Auskos“ vilos Palangoje privatizavimą. Šiuo metu sovietmečiu statyti tam metui prabangūs poilsio namai „Auska“ priklauso valstybei. Vila išnuomota privačiai įmonei, o turtas įtrauktas į aukcione parduodamų valstybės nekilnojamų turto objektų sąrašą. Finansų ministras Vilnius Šapoka per Vyriausybės pasitarimą informavo, kad valdyti vilą siūlosi perimti Palangos savivaldybė.

Trečiadienį ministrų kabinetas pritarė teisės aktų projektams, kuriais patvirtino kitų metų valstybės, taip pat „Sodros“ biudžetą, nemažai kitų projektų, kuriais didinamos pensijos, vaiko pinigai, kitos išmokos. „Galiu tik pasikartoti, ką minėjau ketverius metus. Biudžetas iš tiesų yra socialiai orientuotas, vėlgi atsižvelgiant į situaciją, su kuria susidūrė šalis po pandemijos.

Premjeras Saulius Skvernelis ir finansų ministras Vilius Šapoka trečiadienį po Vyriausybės posėdžio žiniasklaidai teikia komentarus apie Vyriausybės priimtus sprendimus dėl kitų metų valstybės biudžeto, minimalios algos, pensijų ir kitų išmokų didinimo. Vyriausybė siūlo, kad minimali mėnesio alga „ant popieriaus“ kitąmet augtų nuo 607 iki 642 eurų, o vaiko pinigai – nuo 60 iki 70 eurų.

Kitąmet turėtų šiek tiek paaugti darbo užmokestis valstybės tarnautojams, pareigūnams, biudžetinių įstaigų darbuotojams, politikams ir teisėjams.  Vyriausybė trečiadienį pritarė, kad bazinis pareiginės algos dydis nuo kitų metų didėtų nuo 176 iki 177 eurų. Įstatymų pakeitimus turės priimti Seimas.  „Projekto tikslas – patvirtinti 2021 metų bazinį dydį, nustatant 177 eurų bazinį dydį, atsižvelgiant į 2021 metų Nacionalinės kolektyvinės sutarties projekte numatytą dydį.

Vyriausybė vidaus ir tarptautinėse rinkoje kitąmet ketina skolintis apie 5,41 mlrd. eurų. Prognozuojama, kad valdžios sektoriaus skola 2021 metų pabaigoje sudarys apie 25,454 mlrd. eurų, arba 50,2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Vidaus rinkoje, išleidžiant Vyriausybės vertybinius popierius  (VVP), planuojama pasiskolinti apie 1,936 mlrd. eurų, 2,7 mlrd. eurų – užsienio kapitalo rinkose išleidžiant euroobligacijų emisijas. Apie 505 mln.

Trečiadienį Vyriausybė pritarė nutarimo projektui, kuriuo nuo 2021 m. pradžios bus padidinta minimali mėnesinė alga. Pagal Vyriausybės nutarimo projektą planuojama, kad kitais metais minimumas didės nuo dabartinių 607 eurų iki 642 eurų neatskaičius mokesčių. Į rankas tai būtų maždaug nuo 437 eurų iki 457 eurai. Ministrų kabineto sprendimu 0,21 euro, arba 5,6 proc., iki 3,93 euro bus didinamas ir minimalusis valandinis atlygis. Šiuo metu apie 130 tūkst.

Nemokumo rizikų turinčiam verslui bus kuriama išankstinio perspėjimo sistema. Vyriausybė trečiadienį pavedė Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI) iki kitų metų liepos vidurio sukurti atitinkamą IT įrankį.  „Pagrindinis tikslas – padėti verslui išvengti galimo nemokumo, tai yra kaip prevencinė priemonė“, – posėdyje sakė finansų ministras Vilius Šapoka. Teigiama, kad VMI disponuoja didelės apimties duomenimis apie verslo subjektus.

Vyriausybė dėl koronaviruso pandemijos metu patirtų nuostolių skyrė papildomų lėšų Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrui (LGGRTC), Lietuvos zoologijos sodui, taip pat dar keliems Aplinkos ministerijos valdomiems muziejams. Ministrų kabinetas trečiadienį nusprendė LGGRTC skirti 53 tūkst. eurų. Centras iš viso prašė kompensuoti 130 tūkst. eurų praradimus, nes vien darbo užmokesčiui dėl nesurinktų lėšų už bilietus trūksta apie 80 tūkst.

Trečiadienį ministrų kabinetas pritarė kitų metų valstybės, savivaldybių, „Sodros“ biudžetams, taip pat daugeliui su jais susijusių kitų teisės aktų. Jie numato nemažai pokyčių dėl to, kokias išmokas gyventojai gaus ir kiek mokesčių turės mokėti. Tiek biudžetų, tiek kitų įstatymų projektams dar reikės Seimo pritarimo. Priimti projektai įsigalios tada, kai juos pasirašys prezidentas.

Vidutinė natūralaus pieno supirkimo kaina rugsėjį buvo 281,5 euro už toną – 7,6 proc. didesnė nei rugpjūtį (261,7 euro). Per metus – rugsėjį, palyginti su praėjusių metų rugsėju – pieno supirkimo kaina buvo 2,4 proc. didesnė (2019 metų rugsėjį – 275,eurai), skelbia Žemės ūkio ministerija. Vidutinė bazinių rodiklių pieno supirkimo kaina  per mėnesį padidėjo 1,8 proc. ir buvo 226,8 euro už toną. Per devynis šių metų mėnesius supirkta 1030,5 tūkst. tonų pieno – 0,2 proc.

Lietuvos biokuro gamintojams įspėjant, kad dėl nelygiavertės konkurencijos su baltarusišku kuru jiems gali tekti stabdyti veiklą, Seimas pradėjo svarstyti 13-kos įvairių frakcijų parlamentarų siūlymą nuo 2021 metų apriboti šio kuro naudojimą šilumos gamyboje. Seimas antradienį priėmė svarstyti Šilumos ūkio bei Energijos išteklių rinkos įstatymų pataisas. Prieš rinkimus jų pateikimą Seimui sustabdė valstiečių frakcija, paprašiusi pertraukos. Dabar siūloma pataisas priimti skubos tvarka.

Ukmergės rajono savivaldybės administracijos direktorius Darius Varnas pranešė apie mieste pradedamą šildymo sezoną. Kaip socialinėje paskyroje rašė D. Varnas, šildymas turėtų būti įjungtas jau šiandien. „Šiandien pradedame 2020-2021 metų šildymo sezoną Ukmergės rajone. Pernai šildymo sezonas buvo pradėtas nuo rugsėjo 24 dienos.

Vyriausybei imantis svarstyti kitų metų biudžeto projektą, Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas ragina atsakingai įvertinti išlaidas dabartinių rizikų akivaizdoje.  „Dabar poreikio (didinti išlaidas – BNS) iš tikrųjų nėra, aišku, mes negalime žinoti, kaip pasikeis, bet tai čia irgi reikalingas atsargumas ir ką aš matau, ką finansų ministras komunikuoja pristatydamas biudžeto projektą Vyriausybei – irgi tas atsargumo elementas labai aiškiai yra įdėtas.

Šalies gyventojų norus ir poreikius tenkinanti senatvės pensija šiandien turėtų siekti 700–800 eurų, rodo gyventojų apklausos duomenys. Tokį lūkestį dėl orios pensijos sumos nurodo kone kas ketvirtas šalies gyventojas (23 proc.). Visgi toks pensijos dydis yra apie 2 kartus didesnis už vidutinę šiuo metu šalyje mokamą senatvės pensiją, rašoma apklausą užsakiusio „Swedbank“ pranešime žiniasklaidai. „Šalies gyventojų lūkesčiai dėl orios pensijos išlieka pakankamai aukšti – tik 7 proc.

Rugsėjį iki 14,1 proc. paaugęs oficialus nedarbas artimiausiais mėnesiais didės ir toliau, o pikas gali būti pasiektas kitų metų pradžioje, sako Užimtumo tarnybos vadovė. Anot Ingos Balnanosienės, augimą skatins ir tai, kad rudenį pradeda mažėti sezoninių darbų. „Prognozuojame, kad nedarbas šiemet dar tikrai augs. Kritinis lygmuo gali būti pasiektas kitų metų pradžioje, sausio-vasario mėnesiais“, – BNS sakė I. Balnanosienė.

Vyriausybė trečiadienį pradeda svarstyti 2021 metų biudžeto projektą. Jam pritarus, dokumentas bus teikiamas svarstyti Seimui.  Vyriausybės posėdyje bus svarstomi valstybės ir savivaldybių, „Sodros“ bei Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetų projektai, kartu su jais teikiami susijusių kitų teisės aktų projektai, įskaitant, tikėtina, ir dėl minimalios algos (MMA) didinimo.

Trečiadienį Vyriausybė turėtų svarstyti kitų metų valstybės biudžeto ir su juo susijusius kitus įstatymų projektus. Nuo jų priklausys, kokio dydžio bus vienkartinė ar mėnesinė išmoka už vaikus, pašalpa mirus, minimali mėnesinė alga (MMA), šalpos pensija ir kitos išmokos. Bene aktualiausia daugeliui yra mėnesinė išmoka vaikams, kuri šiuo metu siekia 60 eurų. Pagal Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos parengtą projektą, kitais metais ši išmoka turėtų didėti iki 70 eurų.

Tarptautinis valiutos fondas (TVF) prognozuoja, kad Lietuvos ekonomika šiais metais susitrauks 1,8 proc. ir tai bus mažiausias nuosmukis visoje Europoje.  Fondas numato, kad 2021 metais Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) augs 4,1 proc. Balandį TVF prognozavo, kad šiemet Lietuvos ekonomika trauksis 8,1 proc., o kitąmet augs 8,2 procento. Estijos ir Latvijos BVP šiemet turėtų smukti atitinkamai 5,2 proc. ir 6 proc., o 2021 metais – padidėti 4,5 proc. ir 5,2 proc.

Konservatorių kandidatė į premjerus Ingrida Šimonytė sako, kad, būdama premjere, atšauktų Lietuvoje šią vasarą įsigaliojusį automobilių taršos mokestį. Politikės teigimu, šis mokestis su tarša neturi nieko bendro. Portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ paklausta, ar atšauktų automobilių taršos mokestį ir pakeistų ji subsidija hibridiniams automobiliams, I. Šimonytė svarstė, kad pastaroji priemonė nėra visiškai tinkama. Tačiau ir paties automobilių taršos mokesčio ji nepalaiko.

Lietuvos teisėsaugos darbas kovojant su verslo kyšininkavimu užsienyje įvertintas kaip vienas prastesnių, rodo nevyriausybinės organizacijos „Transparency International“ (TILS) tyrimas.   Už pradėtus tyrimus Lietuvai skirti trys balai – ji priskirta prie šalių, kurios ribotai vykdo Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) Kovos su užsienio pareigūnų papirkimu sudarant tarptautinius verslo sandorius konvenciją. 2018 metais Lietuva buvo įvertinta dviem balais.

Lietuvos bankų asociacijos (LBA) statistikos duomenimis, neapibrėžtumo kupinas pavasaris skirtingai atsiliepė verslo ir gyventojų skolinimuisi. Įmonių paskolų portfelis beveik nepakito, tuo metu gyventojai aktyviai skolinosi būstui įsigyti bei vartojimui.  Nors kovą prasidėjęs karantinas iškart paskatino būsto paskolų rinkos susitraukimą, stagnacijos laikotarpis neužtruko. 2020 m. II ketvirčio duomenimis, Lietuvoje išduotų būsto paskolų portfelis šio laikotarpio pabaigoje sudarė 8,4 mlrd.

Lietuvos biudžetas kitais metais tikrai bus deficitinis, tačiau daugelio  kitų valstybių biudžetų deficitas bus dar didesnis, sako prezidentas Gitanas Nausėda. Anot jo, tai lems ekonominė situacija. „Biudžetas tikrai bus deficitinis ir čia jau ne trylikta pensija kalta, o tiesiog ekonominė situacija. Šiandien daugelis valstybių turi dar didesnius biudžeto deficitus.

Kompensacijoms už seno taršaus automobilio sunaikinimą, įsigyjant paspirtuką, dviratį ar viešojo transporto bilietą, dar liko 0,93 mln. eurų, pranešė Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA).  Pasak jos, nuo rugsėjo pabaigos šiai priemonei skyrus papildomai 3 mln. eurų ir pratęsus kvietimą, jau sulaukta 2,3 tūkst. paraiškų už 2,07 mln. eurų. Paraiškos bus priimamos, kol pakaks lėšų.

Ką tik gyventojus pasiekė dvi žinios – jau galima pretenduoti į kompensaciją įsigyjant nedideles, iki 10 kW galios saulės elektrines iš elektrinių parkų bei kompensaciją įsirengti elektrinę savo namų ūkiuose. Saulės energetikai sako, kad nutolusios saulės elektrinės nuo įrengiamų savo teritorijoje gali gerokai skirtis kainos ir efektyvumo santykiu.

Pastaruosius kelis mėnesius euro zona susiduria su retu ir pavojingu reiškiniu – kainų mažėjimu. Kainų mažėjimui įtakos iš dalies turi laikini veiksniai, pavyzdžiui, PVM sumažinimas Vokietijoje, tačiau bet kokiu atveju bendra mažėjančios infliacijos tendencija yra akivaizdi. Kodėl defliacija neramina ir kaip tai gali atsiliepti Lietuvos ekonomikai?  Europos centrinis bankas (ECB), taikydamas pinigų politikos priemones, siekia, kad metinė infliacija laikytųsi šalia 2 proc. ribos.

Rugsėjį į darbo rinką sugrįžo rekordiškai daug – 28,1 tūkst. – žmonių – 44,2 proc. daugiau nei rugpjūtį ir 56 proc. daugiau nei tuo pat laiku pernai, pranešė Užimtumo tarnyba. Darbo rinkos priemonėse rugsėjį pradėjo dalyvauti 2,7 tūkst. žmonių – daugiau nei bet kurį mėnesį šiemet ir 59 proc. daugiau nei pernai rugsėjį.

Į Klaipėdos suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalą antradienį atplaukė naujas nedidelis Rusijos bendrovės „Novatek“ dujų krovinys – trečias toks krovinys spalį prasidėjusiais naujaisiais dujų metais.  Dujovežis „Coral Favia“ atvyko iš Vysocko, kur yra „Novatek“ gamykla, ir ankstų rytą prisišvartavo prie terminalo laivo-saugyklos „Independence“, rodo portalai myshiptracking.com, vesselfinder.com ir marinetraffic.com.

Nuo kitų metų atsinaujinant statinių mokestinėms vertėms, visi butų, gyvenamųjų namų, komercinių pastatų ir kitų statinių turėtojai jau dabar gali nemokamai ir greitai pasitikrinti, kokia jų valdomų statinių mokestinė vertė bus nuo 2021 m. sausio.  Kasmetinį visos šalies nekilnojamojo turto (NT) vertinimą atlikęs Registrų centras perskaičiavo žemės sklypų ir statinių vidutines rinkos vertes.

Lietuva finansiškai būtų pajėgi atlaikyti dar vieną koronaviruso protrūkį, sako finansų ministras Vilius Šapoka, tačiau viliasi, kad tokių griežtų karantino priemonių, kokių šalyje buvo imtasi pavasarį, įvesti nebereikės. „Numatome, kad metų pabaigoje rezervai išliks virš milijardo eurų. Tai tikrai, manau, kad geras rezultatas, dėl to, kad turime būti pasiruošę ir kitokiems scenarijams, nes neaišku, kaip ir kur link rutuliosis pandemija“, – lrt radijui antradienį sakė ministras.

Lietuvos biokuro gamintojams įspėjant, kad dėl nelygiavertės konkurencijos su baltarusiško biokuro tiekėjais jiems gali tekti stabdyti gamyklas, 13-a įvairių frakcijų parlamentarų siūlo nuo 2021 metų sugriežtinti tokio kuro importą. Seimas antradienį spręs, ar pradėti svarstyti tai numatančių Šilumos ūkio bei Energijos išteklių rinkos įstatymų pataisas. Prieš rinkimus jų pateikimą Seimui sustabdė valstiečių frakcija, nes paprašė pertraukos.