Lietuvos statistikos departamento duomenimis, Lietuvoje tėvystės išmokas vyrai dažniau renkasi tada, kai vaikui sueina vieneri – tokių atvejų Lietuvoje 2019 metais užfiksuota beveik 8 tūkst., kai kūdikį iki vienų metų amžiaus pernai prižiūrėjo tik kiek daugiau nei tūkstantis tėčių.
Visgi, toje pačioje Statistikos departamento pateiktoje informacijoje matyti, kad tiek su naujagimiais, tiek su vyresnio amžiaus vaikais (nuo metų iki trejų) namuose liekančių moterų yra daugiau nei vyrų – per 2019 metus – atitinkamai 16 tūkst. ir 12 tūkst. mamų.
Situacija keičiasi, bet iš lėto
Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) pirmininkė Inga Ruginienė sako pastebinti, kad tėčiai pastaraisiais metais pradeda dažniau imti vaiko priežiūros atostogų nei seniau. I. Ruginienės teigimu, nemažai prie to prisidėjo ir Darbo kodekso pataisa.
„Tokių vyrų daugėja ir tai negali nedžiuginti. Matomi ir žymūs požiūrio pokyčiai – jeigu anksčiau vyrai net neleisdavo sau tokios minties, kad gali išeiti atostogų vaikui prižiūrėti, tai pastaraisiais metais tai kiek keitėsi.
Didelį pokytį lėmė ir Darbo kodekso pataisa, užtikrinanti vyrams teisę pasiimti mėnesį atostogų po vaiko gimimo – vyrams tapo tarsi normalu prižiūrėti vaiką“, – sako I. Ruginienė.
LPSK pirmininkė sako, kad situacija, kol kas nors ir nedideliais žingsneliais, bet krypsta į gerąją pusę. Vis dėlto, I. Ruginienės teigimu, problema vis dar išlieka tai, kad nemažai darboviečių skiriasi vyro ir moters, kaip darbuotojo, patrauklumas darbo vietoje.
„Vyrams yra lengviau grįžti į darbą, nes darbovietėse dar dažnai vyrauja stereotipas, kad didžiausias vaiko priežiūros krūvis šeimoje tenka moteriai – kad vaikui susirgus, būtent moteris ims nedarbingumo lapelį, dalyvaus tėvų susirinkimuose ir apskritai daugiau rūpinsis šeimos gyvenimu, o ne darbu.
Kai kurie darbdaviai net neslepia, kad jiems reikalingas darbuotojas, galintis visiškai atsiduoti darbui. Todėl jei moteriai užkraunami visi šeimos rūpesčiai, akivaizdu, kad ji negali būti numeris vienas darbe. Tuo metu vyrui atsilaisvina rankos būti darbe numeriu vienas ir natūraliai toks darbuotojas darbdaviui tampa patrauklesnis“, – papildo I. Ruginienė.
LPSK pirmininkė taip pat prideda, kad dažnai moterys diskriminaciją ir įtampą patiria jau ateidamos į darbo pokalbį.
„Jauna moteris, dar net nebūdama nėščia, pirmiausia išgirsta klausimą – ar turi vaikų? Jei darbdavys išgirsta „taip“ – jis jau iškart nėra linkęs priimti tokios moters į darbą, nes supranta, kad vaikai sirgs ir moteris bus daugiau užimta šeimos reikalais.
Jei jauna moteris dar neturi vaikų – tai reiškia, ji greitu metu planuoja jų turėti, todėl darbdaviui toks darbuotojas vėlgi atrodo nepatrauklus, nes jis tuoj pat išeis motinystės atostogų“, – situaciją komentuoja I. Ruginienė.
I. Ruginienė prideda, kad toks požiūris – mentaliteto spraga ir netinkamas požiūris į jaunas šeimas, moterų darbą ir jų padėtį visuomenėje.
Reikalingi sistemos pokyčiai
Ekonomistas, sociologas Romas Lazutka pritaria, kad minėtos problemos – dažnos ir labai svarbios. Sociologas taip pat papildo mintį, kad tokias šeimoms kylančias problemas Lietuvoje lemia vis dar netinkamas visuomenės požiūris į šeimą.
„Kitose Europos šalyse ir požiūris kitoks – pirma vaikai ir jų reikalai, daugiau dėmesio skiriama tėvams su mažais vaikais ir tai ir darbovietėse yra lengviau priimama“, – teigia R. Lazutka.
Tiesa, pritardamas I. Ruginienės išsakytiems pastebėjimams, ekonomistas prideda linkęs kritikuoti ir dabartinę vaiko priežiūros išmokų sistemą. Pasak R. Lazutkos, tokia sistema nėra gera dėl to, kad išmokos šeimoms mokamos iš „Sodros“.
„Atostogos iki 3 metų, o apmokamos – dvejus metus. Pirmais daugiausiai, antrais mažiau, bet jau galima dirbti – tai tokia sistema nėra gera. Ji tokia susiklosčiusi nuo sovietmečio ir vėliau tik padaryta dosnesne.
Išmokoms iš Sodros reikalingas socialinio draudimo stažas, o ką daryti tada toms jaunoms šeimoms, kai, pavyzdžiui, tėvai yra dirbę mažiau nei reikalauja „Sodra“? Jie jau praranda teisę į tą išmoką. Tokiose šeimose jau bent vienui iš tėvų būtina eiti dirbti, kad galėtų išsilaikyti. Tai tokia sistema ji nėra gera“, – kritikuoja R. Lazutka.
R. Lazutka teigia, kad vaiko priežiūros išmoką reikėtų sieti ne su buvusiomis tėvų pajamomis, o su apskaičiuota vaiko išlaikymo išlaidų suma. Tokiu atveju visos šeimos būtų remiamos vienodai – tiek, kiek reikia – o ne pagal savo turėtą atlyginimą.
„Tarkime, jei vienas iš tėvų uždirba minimalią algą, kitas – vidutinę, tai išmoka mažėja, o išlaidos vaikui juk yra tos pačios.
Ypač vėlesniais metais – jei tėvai eina dirbti, vaikui reikia pusdieniui samdyti auklę, ar vesti jį į darželį, tai tos vaiko išlaikymo išlaidos tik padidėja. O kai išmokos šeimoms priklauso nuo jų buvusio uždarbio – minimalaus ar vidutinio – tai vaiko priežiūros išlaidos dažnai būna tik didesnės nei gaunama išmoka. Dėl to tą sistemą ir reikėtų keisti“, – sako ekonomistas.
Tėtis – tiek pat svarbus, kaip ir mama
Vaikų ir šeimų psichologė Milda Karklytė-Palevičienė, į tėvystės atostogas žvelgdama ir iš vaiko pozicijos, sveikina vyrų tėvystės atostogų pasirinkimą, matydama, kokią įtaką tai turi šeimoms.
„Tėvystės atostogos yra labai geras dalykas. Pastaraisiais metais, kol dar tai nebuvo taip populiaru – dažniau būdavo pastebimas toks dalykas, kad vaikai turėdavo gerokai stipresnį ryšį su mamomis nei su tėčiais.
Su tėčiais tas ryšys dažnai būdavo toks šaltas, tolimas, labai formalus ir patys tėčiai dėl to nesijausdavo labai gerai. Konsultacijose girdėdavau, kaip vyrai sako, kad jaučiasi tik šeimos aprūpintojai, išlaikytojai, o to emocinio ryšio, atrodo, nėra.
Todėl vyrų tėvystės atostogų pasiėmimas – labai geras dalykas tiek vaikui, tiek tėčiui, tiek apskritai, visai šeimai“, – patirtimi dalijasi psichologė.
M. Karklytė-Palevičienė prideda, kad prieš svarstant pasiimti tėvystės atostogas reikėtų atsižvelgti ir į tai, kad pirmuosius gyvenimo mėnesius kūdikiui yra ramiau praleisti su mama.
„Vis dėlto, pirmąjį kūdikio pusmetį, svarbiausia jam išlieka mama. Tokio amžiaus vaikas yra dar ką tik išėjęs iš mamos kūno ir savo tapatybę jis supranta tik per mamą.
Žvelgiant į tolimesnius metus, vaikui iš esmės nebe taip svarbu, kas bus šalia jo – mama ar tėtis, jam vienodai svarbūs abu tėvai“, – pasakoja M. Karklytė-Palevičienė.
Psichologė prideda, kad stebint kūdikio virsmą į vaiko – maždaug kai jam sueina metai – tėtis tampa galbūt net svarbesniu negu mama.
„Būdamas vienerių, vaikas jau pradeda suprasti savo tapatybę kaip atskirą nuo mamos. Tuo metu vaikui svarbiau yra kokias asmenybės savybes ir bendravimo įgūdžius turi tas asmuo, esantis šalia – nebe tai, ar tai mama, ar tėtis.
Tačiau vaikui paaugus – nuo vienerių iki trejų metų, tėčiui gali būti lengviau atsipalaiduoti su vaiku – daugiau jam leisti, mažiau jaudintis dėl netvarkos namuose, daugiau su vaiku pažaisti“, – dalijasi psichologė.
