Lietuvos verslas

Seimui antradienį teikiamos kelių įstatymų pataisos, kuriomis siūloma naujoms Baltarusijos ir kitų trečiųjų šalių įmonėms kaupiamąsias sąskaitas atsidaryti ne tik Lietuvos bankuose, bet ir elektroninių pinigų įstaigose.  Jeigu Seimas pritartų, Akcinių bendrovių, Viešųjų įstaigų ir Ūkinių bendrijų įstatymų pakeitimai, kuriems jau yra pritarusi Vyriausybė, įsigaliotų jau nuo lapkričio.

Pirmame Seimo rinkimų ture daugiausia palaikymo sulaukė dešiniųjų pažiūrų partijos. Tikėtina, kad dėl to gali keistis ir šalies ekonominė politika. Vis dėlto skuboti pokyčiai gali atnešti daugiau žalos nei naudos. Portalo tv3.lt kalbinti ekonomistai užsimena, kad pasikeitus valdžiai galima tikėtis tam tikrų pokyčių mokesčių, asmens laisvių ir teisių srityje.

Nuo spalio 16 d. pradedami mokėti tiesioginių išmokų ir kompensacinių išmokų pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemones avansai už 2020 m. deklaruotus žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus, praneša Žemės ūkio ministerija. Planuojama, kad avansai – 365 mln. eurų – pasieks pareiškėjus iki lapkričio 30 d. Likusi išmokų dalis į pareiškėjų sąskaitas bus pervedama nuo gruodžio 1 d. Iš viso 2020 m. tiesioginėms išmokoms skirta 517 mln. eurų (2019 m. – 483 mln.

Aviacijos verslo grupės „Avia Solutions Group“ akcininkas ir valdybos pirmininkas Gediminas Žiemelis perka Vilniaus „Siemens“ ir Panevėžio „Cido“ arenas valdančias įmones bei bilietų platinimo bendrovę „Tiketa“. „Avia Solutions Group“ BNS patvirtino, kad G. Žiemelio kontroliuojama bendrovė „DG21“, investuojanti į ilgalaikius nekilnojamojo turto projektus, pasirašė sutartį dėl „Siemens“ areną valdančios įmonės „Universali arena“ ir dar trijų grupės įmonių įsigijimo.

Valstybės valdomos grupės „Epso-G“ valdomos elektros perdavimo bendrovės „Litgrid“ generalinis direktorius Daivis Virbickas pasitraukė iš pareigų. Jis įmonei vadovavo septynerius metus.  D. Virbickas palieka įmonę abipusiu sutarimu, nuo spalio 16 dienos „Litgrid“ laikinai vadovaus  įmonės Perdavimo tinklo departamento direktorius Vidmantas Grušas, pranešė įmonė.

Stebėtinai geras dešiniųjų – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionys demokratų, Lietuvos liberalų sąjūdžio ir Laisvės partijos – pasirodymas pirmajame Seimo rinkimų ture leidžia prognozuoti, kad Lietuvos laukia pakankamai didelis posūkį iš kairiosios į dešiniąją politiką, teigia „Luminor“ banko ekonomistas Žygimantas Mauricas.

Seimo rinkimai parodė, jog liberalios idėjos Lietuvoje nėra „mirusios“, o žmonės nori daugiau ekonominių ir asmeninių laisvių, sako ekonomistas Nerijus Mačiulis.  Liberalų sąjūdžiui ir Laisvės partijai Seimo rinkimuose gerokai peržengus 5 proc. barjerą ir patekus į Seimą, „Swedbank“ analitikas tokius rezultatus pavadino „liberalizmo renesansu Lietuvoje“.  „Galima įžvelgti aiškią tendenciją, kad liberalios idėjos Lietuvoje nei mirusios, nei merdėja.

Susidūrus su sunkumais darbo rinkoje, rekomenduojama persikvalifikuoti. Tiesa, nauja profesija gali atsieiti iki 4 tūkst. eurų. Mokymo įstaigos pastebi, kad ne visi renkasi kursus, o mokosi iš kolegų ar savarankiškai. Vis tik įgijus profesiją patvirtinantį dokumentą, atsiveria ne tik Lietuvos, bet ir užsienio darbo rinkos.

Vieno didžiausių šalies bankų klientas, ilgą laiką visiškai nesinaudojęs jo išduota mokėjimo kortele ir jokiomis kitomis paslaugomis, netikėtai sulaukė pranešimo, kad yra skolingas. Banko atstovė primena, kad net ir nesinaudojant kortele, klientai moka kasdienių paslaugų mokestį. „Luminor“ banko klientą Roką (tikras vardas ir pavardė redakcijai žinoma) neseniai nustebino pranešimas, kad jo banko sąskaitoje trūksta 4,3 euro mokesčiams už suteiktas kasdienes banko paslaugas sumokėti.

Vilniaus miesto savivaldybė nuo šių metų pradžios pradėjo vykdyti atliekų šachtų daugiabučiuose namuose uždarymą. Tačiau ne visi daugiabučių gyventojai pritaria tokiam sprendimui, o dalis jų įžvelgia ir kitų atsirandančių problemų. Pagrindinės priežastys, dėl kurių nuspręsta uždaryti atliekų šachtas daugiabučiuose – nepageidaujami kvapai ir netinkamos higienos sąlygos. Atsižvelgta ir į tai, kad po šachtomis stovintys konteineriai nepritaikyti šiukšlių rūšiavimui.

Baltarusijos Astravo atominėje elektrinėje (AE) šeštadienio naktį pastebėti garai iš vieno kaminų, juos užfiksavo Lietuvos pasieniečiai. Tai pirmas atvejis, kai fiksuojamas toks aktyvumas Lietuvos pasienyje esančioje atominėje elektrinėje, BNS patvirtino Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos (VATESI) vadovas, tačiau pabrėžė, kad šis procesas pavojaus nekelia. „Paleidžiama elektrinė, tai prie tų garų reikės priprasti“, – BNS šeštadienį sakė VATESI viršininkas Michailas Demčenko.

Darbuotojus Lietuvoje galima suskirstyti į dvi dalis: vieniems algas moka privatus verslas, o kitiems jos mokamos iš valstybės ar kitų biudžetų, kurie surenkami iš visų mokesčių. Šių algos ne tik didesnės ir auga sparčiau – kitąmet jiems numatomos ir papildomos garantijos, kurių dirbantys privačiai galėtų tik pavydėti.

Penktadienį, prasidėjus lokaliam karantinui Raseiniuose, vieni prekybos centrai vėl paskelbė apie priedų mokėjimą. Kiti tikino, kad per visą šį laikotarpį jų mokėjimų taip ir nenutraukė. Tačiau Valstybinė darbo inspekcija siūlo darbuotojus skatinti ne tik pinigais, bet ir laisvesniu darbo grafiku.

Liberalizuojant elektros tiekimo gyventojams rinką, nepriklausomą tiekėją jau pasirinko apie 28,3 tūkst. iš daugiau nei 1,6 mln. namų ūkių. Iš pasirinkusiųjų tiekėją skaičiaus tik 10,5 tūkst. yra daugiausiai suvartojantys gyventojai, kurie turi apsispręsti per pirmąjį liberalizavimo etapą, skelbiama svetainėje pasirinkitetiekeja.

Penktadienio popietę vieno didžiausių šalies bankų klientai susidūrė su problemomis – jiems neužsikrauna SEB banko programėlė telefonuose. Mėginant tai padaryti, ekrane rodomas pranešimas, kad „paslaugos šiuo metu nepasiekiamos“. SEB banko atstovė žiniasklaidai Ieva Dauguvietytė-Daskevičienė pripažino, kad tam tikrų nesklandumų dėl programėlė veikimo esama. „Šiuo metu ji veikia lėčiau nei įprastai arba kai kuriems klientams neveikia dėl išaugusio klientų prisijungimų skaičiaus.

Pilną baką kuro prisipylusi vilnietė nuvažiavo vos 200 km, nepasiekus kelionės tikslo, automobilis sugedo, teko kviesti tralą ir vykti į servisą. Jame paaiškėjo, kad kuras buvo su drumzlėmis. Tačiau degalinės atstovas tikina, kad kuras negalėjo tapti gedimo priežastimi. Vilnietė Diana (tikrieji vardas ir pavardė redakcijai žinomi) socialiniame tinkle „Facebook“ pasidalijo drumzlino dyzelino nuotraukomis. Moteris rašė, kad tokio kuro prisipylė Vilniuje, „Baltic Petroleum“ degalinėje.

Lietuvoje daugėjant užsikrėtimų koronavirusu, pastebimai sumažėjo gyventojų judėjimas į prekybos centrus ir viešąjį transportą. Nepaisant to, žmonių judėjimas į biurus yra didžiausias nuo pat karantino pradžios kovo mėnesį, rodo „Google“ gyventojų mobilumo duomenys.

„Grigeo“ grupės kartono gamybos bendrovė „Grigeo Klaipėda“ vis dar negalės valyti nuotekų savo įrenginiuose Dumpių kaime – Aplinkos apsaugos agentūra (AAA) atmetė  įmonės prašymą pakeisti taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą (TIPK). Apie tai, kad agentūra ketvirtadienį atmetė prašymą pakeisti „Grigeo Klaipėdos“ TIPK, BNS informavo agentūros atstovė Lina Gaidžiūnaitė.

Lietuvos vartotojai jau gali naudotis mobiliuoju elektroniniu parašu. Didžioji dalis paslauga galėjo naudotis nuo 12.45 val., o visiškai paslauga buvo atkurta 13.18 val. Mobilusis parašas buvo sutrikęs šiandien nuo 11.19 val. Šią paslaugą teikianti bendrovė „SK ID Solutions“ atsiprašo mobiliojo elektroninio parašo naudotojų, kurie dėl sutrikimo patyrė nepatogumų.

Lietuvos eksportas šių metų sausio–rugpjūčio mėnesiais buvo 17,971 mlrd. eurų, importas – 18,466 mlrd. eurų, arba atitinkamai 7,2 proc. ir 13,1 proc. mažesnis nei per aštuonis 2019-ųjų mėnesius. Vien lietuviškos kilmės prekių eksportas smuko 10,4 proc. iki 10,534 mlrd. eurų. Lietuvos užsienio prekybos deficitas šių metų sausio–rugpjūčio mėnesiais sudarė 494,6 mln. eurų ir buvo 3,8 karto mažesnis nei prieš metus (1,881 mlrd. eurų), negalutinius duomenis pranešė Statistikos departamentas.

Lietuvoje teisėtai esantiems Baltarusijos piliečiams bus teikiamos informavimo ir įdarbinimo paslaugos, padedama ieškoti darbo įmonėse, praneša Užimtumo tarnyba. Šiais metais Lietuvoje su Užimtumo tarnybos išduotais dokumentais buvo įdarbinti 1002 Baltarusijos piliečiai.

„Sodros“ biudžeto perteklius 2021 metais turėtų siekti 61,295 mln. eurų – 30,7 proc. (27,151 mln. eurų) mažiau nei laukiama šiemet (88,446 mln. eurų). Planuojamas „Sodros“ kitų metų biudžeto pajamos yra 5,063 mlrd. eurų, išlaidos – 5,002 mlrd. eurų, arba atitinkamai 3,2 proc. (157,2 mln. eurų) ir 3,8 proc. (184,4 mln. eurų) didesnės nei laukiama 2020 metais. Tai numatoma Valstybinio socialinio fondo 2021 metų biudžeto projekte.

„Sodros“ išlaidos 2021 metais, lyginant su 2020-ųjų planu, didinamos beveik tris kartus sparčiau nei pajamos. Kaip rašo portalas vz.lt, daugelis išmokų mokama iš skolintų valstybės biudžeto lėšų, kurias turės grąžinti mokesčių mokėtojai. „Sodra“ nepatiria viešųjų finansų išlaidų krizės, o tai rodo palyginti menkas rezervo tuštinimas.

Vilniaus kunigaikščio Gedimino progimnazijos ir vaikus, kaip nustatyta, netinkamai maitinusios įmonės „Bruneros“ sutartis jau nutraukta, tačiau šią savaitę įstaigos direktoriui Rimantui Remeikai teko ieškoti, kas maitins vaikus, nes laikinuosius maitintojus, anot jo, vieną po kito krėtė Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT). „Bruneros“ generalinė direktorė Rima Vinčaitė 15min.

Kiek reikia lietuviui, kad jis galėtų oriai gyventi? Ekonomistai tvirtina, kad vidutinis atlyginimas siekia apie 1000 eurų į rankas ir jo pragyvenimui pakanka. Tačiau profesinių sąjungų atstovė pastebėjo, kad šį atlyginimą gauna maža dalis tautiečių. Kiti dalis žmonių gaunančių minimumą negali patenkinti net būtiniausių poreikių.

Koncerno „Icor“ valdoma bendrovė „City Service“, 2002-2012 metais prižiūrėjusi Vilniaus darželių ir mokyklų šilumos ūkį, miesto savivaldybei neturės sumokėti 10,3 mln. eurų. Lietuvos apeliacinis teismas ketvirtadienį panaikino Vilniaus apygardos 2019 metų liepos 25 dienos nutartį, pagal kurią bendrovė miestui turėjo sumokėti 10,3 mln. eurų – pusę prokurorų ir savivaldybės reikalautos sumos.

Ketvirtadienio popietę trumpam buvo sutrikusi „Swedbank“ interneto banko ir mobiliosios programėlės veikla – sutrikimai pašalinti per valandą.  „Veikla šiuo metu yra be trikdžių, viskas veikia. Vienu metu fiksavome trumpalaikius sutrikimus interneto banke ir išmaniojoje programėlėje, klientai turėjo sunkumų jungtis prie funkcijų“, – BNS sakė banko atstovas spaudai Saulius Abraškevičius. Ketvirtadieno popietę gyventojai pastebėjo, kad negali prisijungti prie „Swedbank“ interneto banko.

Lyderiaujanti valgomųjų ledų gamintoja Baltijos šalyse bei pieno produktų rinkos žaidėja „Food Union“ grupė, kuriai Lietuvoje atstovauja AB „Premia KPC, praneša apie vieną iš didžiausių pasikeitimų pieno produktų prekės ženklo „Kārums“ istorijoje. Šis prekės ženklas, plačiai žinomas aukštos kokybės glaistytų varškės sūrelių kategorijoje, atsinaujina kaip pieno skanėstų prekės ženklas, jog sustiprintų savo pozicijas tokiose kategorijose, kaip jogurtai, pieno bei varškės desertai.

Valdantiesiems siūlant įteisinti 200 eurų vadinamąją tryliktąją pensiją, prezidento patarėjas sako, kad pensijos turi didėti nuosekliai, o ne vienkartinėmis išmokomis. Simonas Krėpšta tikina, kad vidutinė pensija šalyje turėtų pasiekti 50-60 proc. vidutinio atlyginimo.  „Prezidentas pasisako, kad pensijos turėtų tam tikrą laikotarpį, kol vadinama pakeitimo norma, santykis tarp vidutinės pensijos ir vidutinio atlyginimo, kuris užtikrina orų gyvenimą senatvėje augtų, pasiektų 50-60 proc.

Šių metų valstybės biudžeto deficitas sieks 8-9 proc., tačiau nuo kitų metų jis turėtų nuosekliai mažėti, kol po kelerių metų taps subalansuotas, sako prezidento vyriausiasis patarėjas Simonas Krėpšta. Jo teigimu, 2021-aisiais biudžeto deficitas turėtų siekti apie 5-6 procentus.  Pasak patarėjo, krizės metu biudžeto deficitas pateisinamas siekiant amortizuoti ekonomiką ir išsaugoti darbo vietas. „Deficito kontrolė yra būtina sąlyga, tikrai deficitas šiemet sieks galbūt 8-9 proc.

Įsigaliojus Vyriausybės nutarimui dėl lokalaus karantino paskelbimo Raseiniuose, prekybos tinklas „Iki“ mokės šiame mieste dirbantiems darbuotojams atlyginimo priedą už darbą pavojingomis sąlygomis, rašoma bendrovės pranešime žiniasklaidai. „Įsigaliojus Vyriausybes nutarimui dėl sprendimo Raseiniuose įvesti lokalų karantiną, nuo penktadienio „Iki“ parduotuvės darbuotojams bus mokamas atlyginimo priedas už darbą pavojingomis sąlygomis.

65 proc. šalies studentų renkasi dirbti, kad gautų papildomų pajamų, rodo atliktas tyrimas. Pilnu etatu dažniausiai dirba aukštesnių kursų ir vyresni studentai, o nereguliariai – neseniai studijas pradėję jaunuoliai. Papildomas uždarbis jaunimui leidžia jausti didesnį finansinį stabilumą – dirbantys studentai rečiau pritrūksta pinigų ir yra labiau linkę kas mėnesį atsidėti dalį pajamų.

Įmonės, kurių veikla dėl koronaviruso krizės vis dar sustabdyta ar apribota, gali ir toliau tikėtis gauti patalpų nuomos subsidijas, žada ekonomikos ir inovacijų viceministrė.  Tačiau Jekaterina Rojaka įspėja, kad tokios išmokos pasieks ne visas įmones. Subsidijų gali tikėtis tik labiausiai nukentėjusių sektorių bendrovės.  „Nuomos subsidijų priemonė turėjo labai didelį poveikį daugeliui įmonių.

Lietuva atsisako elektros tiekimo monopolio, todėl iki 2023 m, visi gyventojai turės pasirinkti, iš ko pirkti elektrą. Dar šiais metais pirmieji tai padaryti turės daugiausiai elektros suvartojantys gyventojai. Iki šiol gyventojai Lietuvoje elektros energiją, kurios kainą nustatė Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT), pirko iš visuomeninio tiekėjo.

Trečiadienį prie Vyriausybės mušdami būgnus profesinių sąjungų atstovai reikalavo skubiai didinti minimalią mėnesinę algą. Šūksniais, kad vergovės ir nepagarbos nebenori, protestuotojai ir profesinės sąjungos spaudžia Vyriausybę ją kelti 30-čia eurų į rankas, tačiau ministras kalba apie trečdaliu mažesnę sumą. Tuo metu darbdaviai minimalios algos kol kas kelti išvis nenori ir prašo palaukti bent rinkimų pabaigos. „Orus darbas – kaip oras balione.

Gatvių apšvietimui atnaujinti dvidešimčiai savivaldybių skirta beveik 12 mln. eurų. Dar 14 paraiškų vertinamos, pranešė Energetikos ministerija.  Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas sako, kad atnaujinus gatvių apšvietimą, savivaldybės taupys elektrą ir mažins išlaidas, gyventojai jausis saugesni.

Pirmoji energetikos grupės „Ignitis grupė“ diena biržoje, kurios metu įmonės akcijų apyvarta pasiekė beveik 5,7 mln. eurų, yra vienareikšmiškai sėkminga, sako finansų analitikas. Per pirmąją prekybos dieną biržoje už 5,693 mln. eurų parduota daugiau nei 259 tūkst. „Ignitis grupės“ akcijų.

Nuo kitų metų vidutiniškai 7 proc. pigs periodinių leidinių pristatymas kaimo vietovėse. Tikimasi, kad dėl to prenumeruojamų leidinių skaičius per artimiausius trejus metus vidutiniškai sumažės 2-5 proc., o ne 5-9 proc.   Vyriausybė trečiadienį pritarė Susisiekimo ministerijos siūlymui sumažinti per Lietuvos paštą platinamų laikraščių ir žurnalų prenumeratos kainas, pranešė ministerija.

Nuo 2021 metų valstybės politikų, pareigūnų ir tarnautojų, teisėjų, valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų darbuotojų pareiginės algos bazinis dydis didės vienu euru – nuo 176 iki 177 eurų. Skaičiuojama, kad tam reikės 21,4 mln. eurų biudžeto lėšų.  Tačiau šis dydis dar bus peržiūrėtas gruodį, kai Finansų ministerija paskelbs atnaujintas makroekonomines prognozes.

Trečiadienį pasaulyje minint Oraus darbo dieną, apie šimtas profesinių sąjungų atstovų Vilniuje, prie Vyriausybės rūmų surengė protesto akciją reikalaudami Vyriausybės sparčiau didinti minimalią mėnesio algą (MMA). Tuo metu socialinės apsaugos ir darbo ministras bei verslo atstovai profsąjungas ragina nepolitizuoti.  „Mes esame labai susirūpinę tuo, kad vyksta rinkimai, minimali alga nedidėja.

Žūrėkite sėkmės istoriją apie į visą pasaulį ekologiškus čiužinius eksportuojančią įmonę „IVO ir ko“. Verslas džiaugiasi, kad pasinaudojus Europos Sąjungos struktūrinių fondų investicijomis ir ant stogo įrengus saulės jėgainę, gamyba tapo švaresnė, o investicijos netrukus atsipirks.

Daugiau nei 40 proc. Lietuvos gyventojų turi vieną ar daugiau giminaičių, kurie yra tiesiogiai priklausomi nuo jų pajamų, rodo „Swedbank“ užsakymu atliktas gyventojų tyrimas. Trys iš keturių šalies gyventojų (76 proc.) su savo artimaisiais nėra aptarę situacijos, jei vienas iš partnerių negalėtų toliau prisidėti prie bendro šeimos biudžeto, rašoma pranešime žiniasklaidai.   „Pokalbiai apie galimas nelaimes šeimoje mūsų šalyje vis dar yra tabu.

Naujajam šildymo sezonui prognozuojama mažiausia per pastaruosius kelerius metus vidutinė šilumos kaina. Kai kuriuose miestuose kaina paaugs, tačiau tai nebus didelis kilimas.  Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) pirmininkė Inga Žilienė sako, kad šiluma per aštuonerius metus atpigo maždaug perpus.

Likus kelioms dienoms iki rinkimų, oficialiai paskelbta, kiek valdžia siūlys didinti pensijas ir kitas išmokas. Kitąmet joms žadama išleisti šimtais milijonų eurų daugiau nei planuojama šiemet. Valstybinio socialinio draudimo („Sodros“) biudžeto rodiklių įstatyme numatoma, kiek dirbantys žmonės mokės įmokų ir kiek išėję į pensiją ar tik dėl ligos ir kitų priežasčių laikinai nedirbantys gyventojai gaus išmokų.

Sausį nutraukus sutartį su bankrutuojančia bendrove „Active Construction Management“ (buvusia „Irdaiva“), Vilniaus valdžia ieško įmonės, kuri per dvejus metus užbaigtų Lazdynų baseino statybas. Savivaldybė praėjusią savaitę paskelbė rangovo konkursą.  Planuojama, kad naujas rangovas darbus turėtų užbaigti per 16 mėnesių. Anot savivaldybės, darbai  nekainuos daugiau nei suplanuota, nes galimą kainos augimą turės kompensuoti buvę rangovai.

Profesinės sąjungos ragina Vyriausybę greičiau priimti sprendimą dėl minimalios mėnesio algos (MMA) didinimo nuo kitų metų. Trečiadienį jos planuoja mitinguoti prie Vyriausybės.  „Rytoj yra Vyriausybės posėdis ir jie galėjo prieš rinkimus priimti sprendimą. Iš esmės sprendimą reikėjo priimti dar birželio mėnesį, bet jis buvo atidėliojamas, ir vėl nebėra laiko“, – BNS sakė  Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė.

Statybos srities teisės aktų korekcijos, naujo Bendrojo plano patvirtinimas, sprendimus dėl miesto plėtros priimančių institucijų bendradarbiavimas – šie klausimai buvo aptarti Vilniaus miesto savivaldybės inicijuotoje profesionalų diskusijoje apie tai, kaip mieste įgyvendinami Architektūros įstatyme įvardinti architektūros kokybės kriterijai.

Pirmadienį, spalio 5 dieną, Vilniuje veikiančios „Maxima X“ parduotuvės darbuotojai nustatytas koronavirusas. Ši darbuotoja paskutinįsyk darbe lankėsi rugsėjo 30 dieną. Su susirgusia, dabar saviizoliacijoje esančia „Maximos“ darbuotoja yra palaikomas nuolatinis ryšys, rašoma „Maximos“ pranešime žiniasklaidai.

Elektroninių atsiskaitymų populiarumas ir toliau auga, tuo metu bankomatuose išsiimama vis mažiau grynųjų – per metus jų apyvarta smuko penktadaliu, arba puse milijardo eurų, praneša Lietuvos bankų asociacija (LBA). Statistika rodo, kad šalies gyventojai už prekes ir paslaugas mokėjimo kortelėmis atsiskaito ne tik vis dažniau, bet ir didesnėmis sumomis.