Perspėjimas verslui: parama gali būti nepakankama

„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis ir Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė iš esmės teigiamai vertina Seimo patvirtintą 2021 metų biudžetą.

Tuo metu Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis perspėja, kad biudžete numatyta parama verslui gali būti nepakankama.

„Krizinis pandeminio karo biudžetas. Esminis dalykas yra, kad valstybė laikytųsi savo žodžio, nes gali būti taip, kad ką valstybė suplanavo, gali prasilenkti su realybe, reikės daugiau pinigų. Tai susiję su parama verslui, nes vienas dalykas yra planuoti pinigus dabar, kitas dalykas jų reikės vasario ar kovo mėnesį, nes mes nežinome, kaip gyvensime“, – BNS sakė A. Romanovskis.

Anot jo, biudžete kovai su koronaviruso pandemija dabar numatytas 1 mlrd. eurų, tačiau dėl didelio neapibrėžtumo lėšų poreikis labai staigiai gali  išaugti ir iki pusantro arba dviejų milijardų eurų.

„Kai kuriose pozicijose jie, bent jau mano manymu, ganėtinai konservatyviai pasižiūrėjo, bent jau dėl paramos verslui. Duok Dieve, kad taip ir būtų“, – tvirtino A. Romanovskis.

Tuo metu I. Ruginienė teigiamai vertina tai, kad pakoreguotame biudžeto projekte išliko minimalios algos padidinimas, o pakeistos prastovų mokėjimo sąlygos tapo palankesnės darbuotojams.

„Gerai, kad buvo biudžetas pataisytas ir nemažai dėmesio buvo skirta ir pandemijos suvaldymui. Mes nemažai teikėme pastabų, nes buvo neaišku, kaip bus apmokėtos prastovos ir koks finansinis mechanizmas bus pasiūlytas. Atrodo, kad su šiuo biudžetu kol kas prastovų apmokėjimas sieks 100 proc. iki dviejų minimalių atlyginimų, tai darbuotojų negali nedžiuginti“, – BNS teigė I. Ruginienė. 

„Taip pat gerai, kad auga minimali alga. (...) Vyriausybė išgirdo mus, nepasidavė įtakai verslo, turėjo stuburą ir padarė sprendimą, kuris turės teigiamos įtakos darbuotojams“, – pridūrė ji.

REKLAMA

Vis dėlto, anot I. Ruginienės, kultūros sektoriaus darbuotojai kritiškai vertina jiems numatytą finansavimą, kuris nėra toks, kokio jie tikėjosi.

Be to, profsąjungų atstovė pabrėžė, kad Vyriausybė privalo skirti daugiau dėmesio darbuotojų, kurie dirba tiesiogiai pandemijos rizikos zonoje bei švietimo sektoriui, atlyginimų didinimui.

N. Mačiulis sakė kitų metų biudžetą vertinantis „labai teigiamai“. Anot ekonomisto, valdžia pasirinko geriausią iš trijų galimų variantų – nepradėta didinti mokesčių ar mažinti išmokų, bet pasinaudota palankia situacija ir imtasi biudžeto deficito didinimo bei skolinimosi. 

„Visiems turėtų būti akivaizdu – ir opozicijai, ir įvairių pažiūrų ekonomistams, – kad tai buvo vienintelė sveika, nežalinga alternatyva tvirtinant 2021 metų biudžetą. Kai gali pasiskolinti už nulines, neigiamas palūkanas – tai reiškia, kad skolos aptarnavimo išlaidos nedidėja, o skolų refinansavimas po penkerių ar dešimties metų, išaugus ekonomikai, kainoms ir biudžeto pajamoms iš mokesčių bei kitų šaltinių tikrai nebūtų problema“, – BNS sakė N. Mačiulis. 

Pasak jo, buvo priimtas tikrai geras sprendimas nebandyti papildyti biudžeto didesniais mokesčiais ir nemėginti apkarpyti išlaidų, taip galimai apsunkinant ekonomikos atsigavimą, sukeliant daugiau bankroto bangų ir didesnį nedarbo lygį. 

„O dabar, prie šio didesnio biudžeto deficito, prie didesnės skolos, mes turbūt matysime gana sparčiai atsigaunančią ir augančią Lietuvos ekonomiką kitais metais“, – tvirtino ekonomistas.

Jis pridūrė, kad mokesčių didinimas veikiausiai galėtų virsti ne didesnėmis biudžeto pajamomis, o didesne šešėline ekonomika, „tai dėl to šis kelias tikrai nebuvo gera alternatyva, juolab, kad tai parodė ir 2009-ųjų metų praktika ir patirtis“. 

N. Mačiulis teigia, kad yra galimybė, jog biudžetas kitąmet bus peržiūrėtas, tačiau tai nebūtų didelė problema. 

REKLAMA

„Taip, tokia galimybė yra, bet vis dėlto numatyto maždaug beveik milijardo eurų pandemijos ekonominių pasekmių šalinimui turėtų užtekti, vertinant tai, kokia buvo patirtis 2020-ųjų metų pavasarį. Nes dabar matome, kad ekonominės pasekmės yra mažesnės dėl kelių priežasčių: dalis verslų prisitaikė prie naujų aplinkybių, gyventojų vartojimas beveik nesumažėjo šių metų lapkritį-gruodį“, – aiškino ekonomistas. 

Jis pastebėjo, jog antroji pandemijos banga iš esmės tiesiogiai paliečia tik dešimtadalį ekonomikos, kartu yra reali tikimybė, kad pandemija bus suvaldyta iki vasaros. 

2021 metų valstybės biudžeto pajamos, įskaitant Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšas, bus 11,252 mlrd. eurų, o išlaidos viršys pajamas 4,573 mlrd. eurų. 

Planuojamas kitų metų valdžios sektoriaus deficitas sudarys 7 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), o valstybės  skola turėtų išaugti nuo 47,5 proc. šiemet iki 51,9 proc.  2021 metais.


Rašyti komentarą...
SKAITYTI KOMENTARUS (0)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų