Lietuvos verslas

Vasara – atostogų ir per jas vis populiarėjančių skrydžių į užsienio šalis sezonas. Karštuoju metų laiku Vilniaus oro uosto keleivių skaičius šokteli į viršų, todėl tam, kad į lėktuvą patektumėte laiku, reikia nepamiršti dviejų svarbių dalykų. Tai – laiku išvykti iš namų ir pasirinkti tinkamą kelionės iki oro uosto būdą. „Aptarnaujamų keleivių skaičius Vilniaus oro uoste auga nuolatos, o vasaromis keliautojų srautas ypač padidėja.

Po Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) tyrimo dėl verslo grupių įtakos politiniams procesams išvadųm sunerimo ne tik patys verslininkai bet ir jų atstovai įvairiose asociacijose. Baiminamasi, kokias pasekmės gali turėti šie kaltinimai. D. Arlauskas: NSGK kaltinimai pakankamai grėsmingi, esame sutrikę Lietuvos darbdavių konfederacijos vadovas Danas Arlauskas mano, kad NSGK išvados meta šešėlį ant viso šalies verslo, o pats tyrimas turėjo būti išsamesnis.

Vilniaus universiteto (VU) profesorius Virginijus Šikšnys už CRISPR-Cas9, arba vadinamųjų „genų žirklių“, atradimą apdovanotas kas dvejus metus teikiama elitine Kavli premija, kurios vertė siekia 1 milijoną JAV dolerių. Premiją nanomokslų srityje prof. V. Šikšnys pasidalys kartu su kitais dviem technologiją plėtojančiais mokslininkais – Maxo Plancko instituto (Vokietija) profesore Emmanuelle Charpentier ir Kalifornijos Berklio universiteto (JAV) profesore Jennifer Doudna.

Daugiau nei 1,3 mln. pirkėjų sutaupė virš 8,2 mln. eurų pirkiniams, rinkdamiesi prekes, kurių kainos reguliariai yra tikrinamos didžiuosiuose Lenkijos prekybos centruose, o Lietuvos prekybos tinkle atitinkamai mažinamos. Suskaičiuota, kad tokiu būdu kiekvienas pirkėjas vidutiniškai sutaupė apie 5,6 euro. Tokius rezultatus atskleidžia lietuviškas prekybos tinklas „Maxima“, praėjus metams nuo kampanijos „Mažos kainos garantija. Patikrinta Lenkijoje“ pradžios.

Vilniaus prekybos centrą „Ozas“ iš Vokietijos kompanijos „ECE Projektmanagement“ perka Pietų Afrikos Respublikos (PAR) nekilnojamojo turto kompanija „NEPI Rockcastle“, teigia BNS šaltiniai. Anot jų, apie sandorį turėtų būti pranešta ketvirtadienį arba penktadienį. BNS žiniomis, sandorio šalims paslaugas teikia Latvijos konsultacijų įmonė „CBRE Baltics“. Jos vykdomoji direktorė Santa Rozenkopfa BNS anksčiau patvirtino, kad vyksta derybos dėl „Ozo“ pardavimo, tačiau išsamiau jų nekomentavo.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai derėtų kaltinti ne visus verslininkus. Tuo labiau dėmesį reikėtų atkreipti ir į pačius politikus.

Strateginės valstybės įmonės „Oro navigacija“ naudojama radiolokacinė įranga pagaminta Rusijoje ir yra nesuderinama su Lietuvos nacionalinio saugumo interesais, pareiškė parlamentinį tyrimą dėl verslo grupių įtakos politikai atlikęs Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK). NSGK teigimu, Rusijos bendrovės „Severnyj zavod“ pagaminti „Ural“ radiolokatoriai sumontuoti Vilniaus, Kauno bei Palangos oro uostuose, o priimant sprendimus dėl jų diegimo, įtakos galbūt turėjo buvusios „Oro ...

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) išvadose apie verslo poveikį Lietuvos politikams sušmėžavo ne viena verslo įmonė. Tarp bandančių daryti įtaką minima ir „Arvi“ įmonė bei tuometinis jos vadovas Vidmantas Kučinskas. Teigiama, kad jis siekė „savo žmogaus“ žemės ūkio ministro poste.

JAV elektroninės logistikos bendrovė „Carggo“ paskelbė perkelianti savo plėtros padalinį į Vilnių. Bendrovė ketina didinti savo darbuotojų komandą ir pasamdyti dar 65 vietos specialistus. Pasak „Carggo“ atstovų, Lietuvą savo MTEP centrui jie pasirinko dėl talentingų IT specialistų, patogios infrastruktūros ir palankių sąlygų derinti profesinį ir šeiminį gyvenimą. Vilniuje dirbsianti komanda kurs bendrovės skaitmeninę platformą, kurią JAV rinkai ketinama pristatyti 2018 m. trečiąjį ketvirtį.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui (NSGK) patvirtinus tyrimo dėl verslo įtakos politikai išvadas, kyla grėsmė valdžios ir verslo kartu įgyvendinamiems projektams, sako Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) vadovas Valdas Sutkus. „Verslo įvaizdžiui tai neprideda gerųjų savybių.

Šalies verslą vienijančios organizacijos kreipėsi į šalies vadovus, reikšdamos susirūpinimą dėl valstybinių verslų įsigalėjimo Lietuvoje. Trečiadienį išplatintame laiške prezidentei, premjerui ir Seimo pirmininkui 12 organizacijų reiškia susirūpinimą dėl, jų teigimu, Lietuvoje stiprėjančios ekonominės politikos krypties, kuomet įvairiuose sektoriuose nepagrįstai plečiama valstybės ir savivaldybių kapitalo įmonių veikla.

Europos Komisijai (EK) naujoje finansinėje perspektyvoje siūlant mažinti paramą Lietuvos regionų plėtrai, premjeras Saulius Skvernelis teigia, kad tai nėra siurprizas. „Skaičiai tokie ir turėjo būti. Nebuvo siurprizas. Apskritai biudžetas natūraliai turi mažėti, kalbant apie „Brexit“ pasekmes“, – interviu Žinių radijui sakė S. Skvernelis. Anot jo, svarbu, kad dar šio 2014–2020 metų ilgamečio Europos Sąjungos (ES) biudžeto lėšos būtų tikslingai investuotos.

Verslininko Nerijaus Numavičiaus valdoma viena didžiausių pagal pardavimus Lietuvos bendrovių „Vilniaus prekyba“ nesutinka su jai mestais Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) kaltinimais dėl Visagino atominei elektrinei statyti sukurtos bendrovės „Leo LT“ neva padarytos žalos valstybei ir koncerno „MG Baltic“ pagalbos prašymais. „Nesutinkame, kad dėl „Leo LT“ projekto valstybei buvo padaryta žala.

 Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas (NGSK) Vytautas Bakas sako, kad „MG Baltic“ sandoriai ir „Leo LT“ istorija valstybei galėjo padaryti „ne vieną šimtą milijonų eurų žalos“, todėl ją bus bandoma susigrąžinti. „Sieksime, kad tos verslo grupės, sunku jas kai kurias vadinti verslu, kurie padarė žalą valstybei, ją atlygintų. (...) Sieksime peržiūrėti visus „MG Baltic“ sandorius, kurie buvo daromi 2008–2012 metais“, – teigė V. Bakas.

Naujos atominės elektrinės (AE) Lietuvoje statybų projektas jau pačioje jo pradžioje buvo neskaidrus, todėl teisėsauga turi įvertinti galimus nusikaltimus ir žalą valstybei, jai kartu su privačia verslo grupe „VP Market“ (dabar „Vilniaus prekyba“) kuriant nacionalinį investuotoją „Leo LT“ ir vėliau jį panaikinant, nurodoma parlamentinį tyrimą dėl verslo grupių įtakos politikai atlikusio Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) išvadų projekte.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) šiuo metu ruošia išvadas apie verslų įtaką Lietuvos politinėms partijoms. Paviešintame juodraštyje nurodytos schemos, kaip net 2012 metais įsigaliojus draudimui finansuoti partijas, verslai toliau rado būdų užsitikrinti savo įtaką. Naujienų portalą tv3.lt pasiekė NSGK tyrimo išvadų juodraštis.

Gegužės pradžioje nutekintoje Valstybės saugumo departamento medžiagoje apie verslo įtaką Lietuvos poliniams procesams ne kartą linksniuotas koncernas „MG Baltic“ suspindo vėl. Panašu, kad Rusijos gigantas „Rosatom“, siekdamas įtakos Lietuvoje, galėjo veikti būtent per šį koncerną. Daugiau nei pusmetį parlamentinį tyrimą dėl neteisėto poveikio valstybės institucijoms priimant sprendimus vykdęs Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) trečiadienį pateiks savo galutines išvadas.

Europos Komisijai (EK) naujoje finansinėje perspektyvoje sumažinus paramą Lietuvos regionų plėtrai, premjeras Saulius Skvernelis teigia, kad planuojama derėtis su Briuseliu dėl didesnio finansavimo. Kitą savaitę jis ketina apie tai kalbėtis su Europos Komisijos pirmininku Jeanu0-Claude'u Junckeriu (Žanu Klodu Junkeriu) bei kitais komisarais.

Pinigų plovimas ir teroristų veiklos finansavimas – vienos didžiausių šiuolaikinio pasaulio grėsmių, kurioms suvaldyti skiriamas dėmesys auga kasmet. Minėti nusikaltimai nuolat tobulėja, todėl užkirsti kelią jiems – vis didesnis iššūkis tiek tarptautinėms organizacijoms, tiek pavienėms šalims. Kaip efektyviai šių nusikaltimų užkardymo režimas veikia mūsų šalyje, paaiškės jau po kelių mėnesių. Būtent tada savo vertinimą pateiks dvi gegužės savaites Lietuvoje viešėję Europos Tarybos ekspertai.

Lietuvos statistikos departamentas praneša, kad 2017 m. vienam 15 metų ir vyresniam šalies gyventojui teko 12,3 litro suvartoto absoliutaus (100 proc.) alkoholio, o tai yra 0,9 litro mažiau nei 2016 metais.

Susisiekimo ministerijos valdomo Registrų centro vadovo konkursą laimėjo buvęs Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) vadovas Saulius Urbanavičius. Ministerija pranešė, kad naujas pareigas jis pradės eiti, gavus teisėsaugos institucijų išvadas. Trečiadienį vykusiame konkurse dalyvavo 6 kandidatai. Nuo 2013 metų STT vadovavęs S. Urbanavičius kovą atsisakė antros STT vadovo kadencijos. Tada jis sakė nutaręs tarnybos netęsti, ne bijodamas atsakomybės, o norėdamas pokyčių.

Vieną didžiausių Lietuvos verslo grupių valdančiai bendrovei „Vilniaus prekyba“ iš smulkiojo vadinamosios VP grupės akcininko Mindaugo Marcinkevičiaus nepavyko prisiteisti maždaug 81 mln. eurų nuostolių už prieš kelerius metus sustabdytą prekybos centrų „Akropolis“ pardavimo sandorį. Vilniaus apygardos teismas antradienį atmetė „Vilniaus prekybos“ ieškinį. Šis sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui.

 Europos Komisijai (EK) naujoje finansinėje perspektyvoje 13 proc. sumažinus paramą Lietuvos regionų plėtrai, Vyriausybė derybose bandys gauti daugiau paramos, sako finansų viceministrė Miglė Tuskienė. „Pradinis Europos Komisijos pasiūlymas, kuriame lėšos labiausiai mažinamos geriausius ekonominės plėtros rezultatus iliustruojančioms valstybėms, mums nėra priimtinas“, – BNS antradienį teigė M. Tuskienė.

Sostinės gyventojams ir įmonėms paslaugas teikianti bendrovė Vilniaus šilumos tinklų (VŠT) nuo šių metų birželio 1 d. klientus priims viename iš trijų iki šiol veikusių klientų aptarnavimo centrų – Smolensko g. 12. Šį sprendimą lėmė bendrovės aptarnavimo paslaugų elektroniniais kanalais plėtra, augantis savitarnos svetainės lankomumas ir įmonės siekis racionaliau naudoti valdomus pastatus.

Registrų centras laikinai iki birželio 4 d. stabdo galimybę pateikti metinių finansinių ataskaitų rinkinius, todėl klientų iki kitos savaitės pirmadienio prašoma nesijungti ir neteikti ataskaitų rinkinių. Sprendimas laikinai sustabdyti finansinių ataskaitų teikimą priimtas kol kas nepavykus visiškai pašalinti sutrikimo ir užtikrinti nepriekaištingą sistemos veikimą.

Žodis buldozeris lietuvių kalboje turi daugiau nei vieną reikšmę. Bent jau dvi reikšmes jis turi tikrai. Pirmoji – toji tiesioginė, reiškianti traktorių su verstuvu priekyje, skirtą žemėms lyginti. Antroji reikšmė labiau paplitusi „liaudyje“, apibūdinant situaciją, kai tam tikri sprendimai stumiami ir įgyvendinami beatodairiškai, neišdiskutavus, nesulaukus pritarimo ir tinkamai neinformavus tų, kuriuos sprendimai betarpiškai palies.

Padidėjus gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifui, asmenys, pateikę metinę pajamų deklaraciją, galės susigrąžinti daugiau pinigų iš valstybės biudžeto, tačiau tokias galimybes apriboja nustatytos lengvatos ribos, rašo "Verslo žinios". VŽ skaičiuoja, kad po mokesčių reformos dabartinis 15 proc. GPM didėtų iki 21 proc. Finansų viceministrė Daiva Brasiūnaitė teigia, kad jeigu gyventojas gaus vien 21 proc. apmokestinamas pajamas (darbo užmokestį), jam grąžintina dalis padidės.

Lietuva trečiadienį pasirašo stojimo į Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizaciją (EBPO) sutartį. Lietuva oficialiai taps 36-ąja stipriausias pasaulio ekonomikas vienijančios organizacijos nare. EBPO Ministrų Taryboje Paryžiuje sutartį pasirašys prezidentė Dalia Grybauskaitė.

Dar gegužės viduryje Lietuvos ūkininkai jau siūlė tautiečiams įsigyti pirmųjų lietuviškų braškių. Tiesa, tąkart vos už 0,5 kg. šių raudonskruosčių uogų buvo prašoma net 7-10 eurų. Kai kurių tv3.lt skaitytojų teigimu, ekologiškomis sąlygomis užaugintų braškių puskilogramis kainavo dar daugiau – net apie 20 eurų. Tokios kainos papiktino ne tik pačius lietuvius, bet ir emigrantus. Prabėgo vos kiek daugiau kaip savaitė, o situacija jau keičiasi kardinaliai.

Derybos su vienu dalyviu dėl Nacionalinio stadiono statybų nėra lengviausios, bet sutartis nebus pasirašyta bet kokia kaina, sako Vilniaus meras Remigijus Šimašius. „Derybos su vienu dalyviu, aišku, nėra pačios lengviausios. Bet tikrai turiu pasakyti, kad ne bet kokia kaina ta sutartis bus pasirašyta. Derybos... net jei būtų viena moteris pasaulyje, nebūtina ją vesti“, – LRT laidai „Dėmesio centre“ antradienį teigė R. Šimašius.

Europos Komisija (EK) siūlo paramą Lietuvos kaimo plėtrai 2021-2027 metais sumažinti 317 mln. eurų, BNS pranešė eurokomisaras Vytenis Andriukaitis. „Kaimo plėtra Lietuvai 2014-2020 metais buvo 1,531 mlrd. eurų, o 2021-2027 metais būtų 1,214 mlrd. eurų einamosiomis kainomis – tai yra minus 317 mln. eurų, arba 20,7 procento sumažėjimas“, – BNS telefonu sakė V. Andriukaitis. Jis negalėjo nurodyti, kiek lėšų bus skirta tiesioginėms išmokoms žemdirbiams.

Nuo birželio vidurio mobiliojo ryšio paslaugos užsienyje Lietuvos vartotojams dar atpigs. Ryšių reguliavimo tarnyba (RRT) pranešė trims didiesiems mobiliojo ryšio operatoriams iš naujo nustačiusi didžiausias leistinas priemokas prie nacionalinių tarifų už tarptautinio tarptinklinio ryšio paslaugas (angl. roaming). Tarifai nustatyti vieneriems metams – iki 2019 metų birželio vidurio.

Estijos valstybės valdoma energetikos grupė „Eesti Energia“ vėjo parkus Lietuvoje ir Estijoje valdančią įmonę „Nelja Energia“ įsigijo už 289 mln. eurų. Be to, ji perims 209 mln. eurų siekiančius „Nelja Energia“ finansinius įsipareigojimus. „Eesti energia“ pranešė, kad pagal antradienį pasirašytą sutartį jos antrinė įmonė „Enefit Green“ perims 100 proc. „Nelja Energia“ akcijų iš Norvegijos bendrovės „Vardar“ bei kitų investuotojų.

Žinios apie Lietuvoje sėkmingai veikiančią užstato sistemą pasiekė ir Australiją – pirmadienį šalyje lankėsi Vakarų Australijos aplinkos apsaugos ministras Stephenas Dawsonas, kuris siekia, kad 2020 m. tokia sistema startuotų ir Vakarų Australijoje. „Norime mokytis iš geriausių“, – taip vizito tikslą apibūdino ministras. Užstato sistema Lietuvoje skaičiuoja vos trečius metus, tačiau aukšti ir itin greit pasiekti surinkimo rodikliai nuolat traukia kitų šalių dėmesį.

Vyriausybė ir Vilniaus valdžia išsprendė ginčą ir susitarė dėl Nacionalinio stadiono statybų finansavimo – už visą projektą Vyriausybė mokės, tik pasibaigus jo statybai. Tačiau galutinės projekto įgyvendinimo detalės bus sutartos derybose su potencialiu rangovu – „Icor“ valdoma įmone „Axis industries“. Premjeras Saulius Skvernelis po susitikimo su Vilniaus meru Remigijumi Šimašiumi antradienį sakė, kad pasiekus sutarimą su savivaldybe, Nacionalinio stadiono projektas tęsiamas.

Lojalūs klientai ne tik svarbūs mažiesiems verslams, tačiau ir didžiuosius verčia pasitempti. Tai konferencijoje atskleidė ir „Maxima LT“ generalinė direktorė, pasakodama kokį poveikį patyrė didžiausias prekybos tinklas Lietuvoje, atėjus naujiems mažų kainų žaidėjams, kaip „Lidl“ ir „Pepco“. Verslo žinių organizuotoje konferencijoje „Retail 2018“ „Maxima LT“ generalinė direktorė Kristina Meidė kalbėjo, kad prekybos sektoriuje – nuolatinė konkurencija.

Praėję metai euro zonos ekonomikai buvo įspūdingi − BVP pademonstravo sparčiausią augimą per pastarąjį dešimtmetį, ir verslo bei vartotojų lūkesčiai daugelyje valiutos bloko šalių kilo į visų laikų aukštumas. Tačiau po gražaus ir šilto pavasario netikėtai vėl padvelkė apniukusiu rudeniu. Šių metų pradžioje ekonomikos augimas sulėtėjo labiau nei tikėtasi, o prastėjantys išankstiniai indikatoriai rodo, kad lėtėjimo tendencija tęsėsi ir antrąjį ketvirtį.

Šią savaitę visoje Lietuvoje įsikūrusiuose VĮ „Regitra“ padaliniuose lankysis VMI specialistai, kurie konsultuos gyventojus, jiems aktualiais transporto priemonių pirkimo, pardavimo ir teisingo mokesčių apskaičiavimo klausimais. Dėmesio sulauks naudotų automobilių pardavėjai pirkėjams teikiantys pasirašyti užsienietiškas pirkimo – pardavimo sutartis, siekiant įsitikinti, jog pastarosiose nurodytos sandorio aplinkybės yra tikros, o automobilių pardavėjai mokesčius apskaičiuoja ir moka tinkamai.

Lietuvoje ima trūkti darbuotojų, tačiau kas trečias darbo biržoje registruotas bedarbis neturi reikiamos kvalifikacijos. Paprastai įgyti reikiamą kvalifikaciją padeda darbo biržos vykdomas profesinis mokymas, tačiau to užtenka ne visiems. Dėl to numatoma kurti naują modelį ir išbandyti jį tam tikrose savivaldybėse.  Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, 2017 m. po baigtų TOP-20 įstaigose profesinių mokymų įsidarbino 63,8 proc. absolventų.

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai reikšmingai skiriasi, tai – ženklas, kad mažiausias algas mokančioje įmonėje gali būti neapskaitytų („šešėlinių“) pajamų, nuo kurių nesumokamos socialinio draudimo įmokos. O tai lemia ir mažesnes darbuotojų socialines garantijas.

Euro įvedimas Lietuvoje yra sėkmės istorija, sako aukšto rango Europos Centrinio Banko (ECB) pareigūnas. Tačiau ECB Tarptautinių ir Europos santykių padalinio vadovas Hansas Joachimas Klockersas perspėja, kad sparčiai augant ekonomikai, Lietuvoje bei kitose Baltijos šalyse gali vėl susiformuoti nekilnojamojo turto burbulas ar hiperinfliacijos banga. H. J. Klockersas teigia, kad Lietuva per pastaruosius 20 metų pažengė toli į priekį. „Lietuva yra geras sėkmingo valiutos pakeitimo pavyzdys.

Technologijoms keičiant ne tik pirkėjus, bet ir visą prekybos sektorių, „dinozaurai“ turi susimąstyti, kaip išlikti. Taip teigia, „Maximos grupės“ generalinis direktorius ir valdybos pirmininkas Dalius Misiūnas. Verslo žinių organizuotoje konferencijoje „Retail 2018“ D. Misiūnas kalbėjo apie prekybos sektorių šiandien ir rytoj.

Lietuvos gyventojų deklaruotos pajamos pernai padidėjo beveik 5 proc., tačiau pajamų iš kapitalo deklaruota mažiau. Tuo metu su darbo santykiais susijusios pajamos didėjo, o sparčiausiai jos augo iš individualios veiklos, rodo Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) duomenys. Pasak analitikų, pajamų statistika rodo, kad žmonių gyvenimas Lietuvoje pernai gerėjo.

Jeigu būtų priimtas sprendimas sumažinti "Sodros" tarifą 2 procentiniais punktais, socialinio draudimo fondui tai kainuotų 80 mln. eurų. Kaip rašo "Verslo žinios", panaši suma šio fondo biudžete liko šiemet, kai jos 2,7 mlrd. eurų skola nukeliavo į valstybės biudžetą. "Sodros" vadovas Mindaugas Sinkevičius skaičiuoja, kad "Sodros" tarifą sumažinus 2 procentiniais punktais, 2018 metais fondas netektų apie 260 mln. eurų.

Į elektros ir dujų skirstymo bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) stebėtojų tarybą išrinktas buvęs prokuroras, dabar – advokatas Kęstutis Betingis. Pirmadienį taip nusprendė ESO akcininkai, per „Nasdaq“ Vilniaus biržą pranešė ESO. Šiuo metu ESO valdyboje dirba didžiausios įmonės akcininkės „Lietuvos energijos“ vadovas Darius Maikštėnas ir finansų ir iždo tarnybos direktorius Darius Kašauskas.

Naujame Europos Sąjungos (ES) biudžete nuo 2021 metų vadinamoji sanglaudos parama Lietuvai gali sumažėti maždaug penktadaliu. Pagal Briuselio siūlomas formules, 2021–2027 metais šalis iš sanglaudos politikos gali gauti nuo 5,5 iki 6 mlrd. eurų. Tokias projekcijas BNS pirmadienį pateikė kelių skirtingų institucijų pareigūnai, susipažinę su Europos Komisijos projektu. Jie kalbėjo anonimiškai, nes nėra įgalioti komentuoti viešai dar nepaskelbto projekto.

  Verslininkės Jolantos Blažytės valdomam koncernui „Vikonda“ vadovaus Suomijos bendrovės „Fazer Bakeries“ generalinis direktorius Mindaugas Snarskis.   „Fazer Lietuva“ pranešė, kad M. Snarskis dar du mėnesius dirbs įmonėje, o vėliau taps „Vikondos“ generaliniu direktoriumi. Prie „Fazer“ Lietuvoje M. Snarskis prisijungė 2008 metais, o nuo 2014 metų taip pat dirbo Baltijos šalių „Fazer Bakery Baltic“ direktoriumi.

Dėl itin didelio juridinių asmenų aktyvumo sutriko metinių finansinių ataskaitų rinkinių pateikimas, rašoma Registrų centro išplatintame pranešime. Apie gedimo pašalinimą įmonė informuos atskiru pranešimu spaudai ir žinute Registrų centro svetainėje. Sutrikimo priežastis yra identifikuota, o reikiami darbai – jau atliekami, todėl artimiausiu metu finansinių ataskaitų pateikimas jau turi veikti tinkamai.

Naujausi duomenys rodo, kad augant atlyginimams Lietuvoje džiaugiasi ne visi. Štai nuėję į privatų sektorių gali tikėtis daug didesnės algos nei viešajame, o tai reiškia, kad viešasis sektorius dar labiau kraujuoja dėl prarandamų darbuotojų. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, vidutinis mėnesinis bruto (neatskaičius darbuotojo mokesčių) darbo užmokestis Lietuvoje 2018 m. pirmąjį ketvirtį sudarė 895,2 EUR: viešajame sektoriuje – 885,2, privačiajame sektoriuje – 900 EUR.