Lietuvos verslas

Su verslininku Vidmantu Kučinsku siejamos Marijampolės cukraus gamybos ir prekybos bendrovės „Lietuvos cukrus“ akcininkės „Arvi“ rugsėjį paskirti nauji įmonės vadovai laikinai neteko įgaliojimų. Bendrovę nuo rugsėjo 4 dienos valdo laikinoji administratorė „Insolvensa“, nusprendė teismas.

Dėl koronaviruso krizės išaugusi Lietuvos skola šiuo metu finansų sistemai problemų nekelia, tačiau reikia kuo greičiau ne tik stabilizuoti jos augimą, bet ir sudaryti prielaidas jos mažėjimui, teigia finansų ministras Vilius Šapoka. „Lietuvai reikia kuo greičiau keisti skolos trajektoriją į mažėjimo pusę (...). Mokslininkai sako, kad Lietuvos optimalus skolos lygis yra apie 40 proc.

Trišalei tarybai toliau nesutariant dėl minimalios algos (MMA) augimo nuo kitų metų pradžios, premjeras Saulius Skvernelis sako nenorintis, kad MMA didinimas taptų didele našta smulkiam verslui, kuris šiemet ir taip nukentėjo nuo pandemijos.

Vyriausybės, darbdavių ir darbuotojų interesams atstovaujančiai Trišalei tarybai vėl neradus bendros nuomonės dėl minimalios algos (MMA) didinimo nuo kitų metų, Vyriausybei bus teikiamos skirtingos pozicijos. Taryba jau ne pirmą kartą svarstė MMA didinimą nuo kitų metų.

Daugiau nei pusė Lietuvos namų ūkių pajuto finansines pavasarį buvusio karantino pasekmes, rodo Lietuvos banko užsakymu atlikta apklausa. Pasak jos, 29 proc. namų ūkių pajamos sumažėjo, 6 proc. prarado nuolatinį pajamų šaltinį, o trečdalis tvirtino, kad per pastarąjį pusmetį išleido dalį ar net visas santaupas. Pasak LB Makroprudencinės analizės skyriaus vyresniosios ekonomistės Viktorijos Grybauskaitės, išaugo žmonių neapibrėžtumas dėl ateities.

Lietuvos banko valdyba sumažino pagrindinės mokėjimo sąskaitos krepšelio maksimalią kainą – nuo 2021 m. sausio 1 d. ji negalės būti didesnė nei 1,45 euro, o socialinę paramą gaunantiems asmenims – ne didesnė kaip 0,72 euro per mėnesį, dabar galiojanti kaina – atitinkamai 1,52 ir 0,76 euro. Be to, pagrindinė mokėjimo sąskaitos krepšelis papildytas momentinių mokėjimų paslauga, praneša Lietuvos bankas.

Nepaisant koronaviruso pandemijos atlyginimai Lietuvoje augo. Tačiau palyginti su pernai metais šis augimas kur kas mažesnis. Specialistai pastebėjo, kad dalis įmonių šiemet išmokėjo mažiau priedų, įšaldė bazinius atlyginimus, atsisakė kai kurių papildomų naudų ir kitais būdais karpė išlaidas. Šiemet mėnesinis bazinis darbo užmokestis Lietuvoje šiemet kilo 70 proc. dirbančių šalies gyventojų, rodo tyrimų bendrovės „Baltic Salary Survey“ atliktas Baltijos šalių darbo rinkos tyrimas.

Seimas atmetė valstiečių iniciatyvą kurti valstybines vaistines Lietuvoje. Seimo salėje pritrūko balsų, nes opozicija atsisakė dalyvauti balsavime. 61 Seimo nariai balsavo už, tačiau įstatymo priėmimui balsų neužteko. Seimo salėje tarp valdančiųjų ir opozicijos virė karštas ginčas, tačiau galiausiai opozicija triumfavo.  Norint įstatymą priimti, reikia, kad balsuotų ne mažiau kaip 71 parlamentaras.

Nuo šiol dėl COVID-19 prireikus izoliuotis darželinukui ar pradinukui, jį prižiūrintys tėvai galės gauti ligos išmoką. Taip pat ji priklausys esantiems saviizoliacijoje grįžus ir koronaviuruso paveiktos šalies. Tokie pakeitimai įsigalioja Seimui antradienį vienbalsiai skubos tvarka pritarus Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo pataisoms.  Nuo šiol ligos išmoka tėvams bus mokama už izoliacijoje esančius kontaktą su sergančiuoju turėjusius vaikus.

Galimybe laikinai atidėti paskolų grąžinimą nuo kovo vidurio iki rugsėjo pabaigos pasinaudojo apie 10 tūkst. šalies gyventojų bei įmonių. Bendra atidėtų įsipareigojimų vertė siekia 1,3 mlrd. eurų, praneša Lietuvos bankų asociacija (LBA).  Dalis šių klientų jau yra grįžę iš vadinamųjų paskolų atostogų ir moka įmokas įprasta tvarka. Atidėjimo galimybe iš viso pasinaudojo iki 3 tūkst. įmonių ir per 6,5 tūkst. gyventojų. Didžiąją dalį atidėtų paskolų, per 1 mlrd.

Pirmąjį šių metų pusmetį daugelis pasaulio valstybių patyrė nuo Antrojo pasaulinio karo nematytą ekonominį šoką, kurį sukėlė pandemija bei jai stabdyti pasitelktos karantino priemonės. Kai kurių pandemijos smarkiau pažeistų bei nuo turizmo labiau priklausomų valstybių, tokių kaip Italija ar Ispanija, ekonomikos antrąjį šių metų ketvirtį susitraukė penktadaliu.

Elektroninių pinigų įstaiga „Wallter“ netinkamai saugojo savo klientų lėšas ir tai žinodama teikė neteisingą informaciją Lietuvos bankui (LB) apie lėšų likučius. Už šiuos pažeidimus LB Priežiūros tarnyba skyrė bendrovei 90 tūkst. eurų baudą.   „Bendrovė ne tik netinkamai laikė klientų lėšas, bet ir slėpė šį faktą teikdama Lietuvos bankui tikrovės neatitinkančią informaciją. Tai du sunkūs teisės aktų pažeidimai. Tokie atvejai nebuvo, nėra ir nebus toleruojami.

Opoziciniams konservatoriams sukritikavus Baltijos šalių elektros perdavimo operatorių suderintą prekybos elektra su trečiosiomis šalimis metodiką, prezidento patarėjas sako, kad tai yra principinis sprendimas, leisiantis neprekiauti Astravo ir kitų nesaugių branduolinių jėgainių pagaminta elektra.  Jaroslavas Neverovičius kartoja, jog sinchronizavus tinklus su Europa, nebeliks jokių abejonių ar rizikų, kad Astravo atominės jėgainės elektra pateks į Lietuvą.

Jau netrukus įsigalios naujoji Registrų centro paslaugų kainodara. Dėl numatytų tvarkomų registrų ir informacinių sistemų pritaikymo naujajai kainodarai darbų klientai raginami susiplanuoti savo laiką ir neatidėliotinus darbus pasidaryti iki rytojaus (rugsėjo 30 d.) 17 val. vakaro. Būtent šią dieną bus atliekami sistemų pritaikymo darbai ir laikinai stabdomas registrų ir sistemų darbas, teikiamų elektroninių paslaugų teikimas.

Kai kurios šalies ligoninės grąžina į sandėlius pavasarį už beveik 2 mln. eurų Sveikatos apsaugos ministerijos Ekstremalių sveikatai situacijų centro pirktus monitorius gyvybinėms funkcijoms stebėti. Kaip rašė „Lietuvos rytas“ Balandį sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos nurodymu gydymo įstaigoms buvo išdalyta beveik pusė tūkstančio COVID-19 pacientams skirtų gyvybinėms funkcijoms stebėti reikalingų monitorių.

Seimas antradienį planuoja balsuoti dėl siūlymo, kad privalomai izoliuotus darželinukus ir pradinukus namie prižiūrintys tėvai gautų ligos išmokas. Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo pataisos taip pat nustatytų išmokų sąlygas esantiems izoliacijoje po kelionės į užsienį. Pagal pataisas, išmokos būtų mokamos už izoliacijoje esančius vaikus iki 8 metų, pradinukus ir vaikus su negalia iki 21 metų, kai jie mokosi pagal bendrojo ar specialiojo ugdymo programą.

Jau kelerius metus daugelis gyventojų, turinčių sąskaitas bankuose, už pagrindines jų paslaugas moka nustatytą mėnesinį mokestį. Antradienį sprendžiama, koks maksimalus jo dydis bus nuo kitų metų pradžios. Maksimalų komisinį atlyginimą už pagrindinės mokėjimo sąskaitos paslaugą, kasmet tvirtina Lietuvos banko (LB) valdyba. Kaip informuoja LB, į pagrindinės mokėjimo sąskaitos krepšelio sudėtį įtrauktos būtiniausios paslaugos, kurios kas mėnesį būtų teikiamos be papildomų mokesčių.

Beveik už 12 mln. eurų bus tvarkomas Kėdainius ir Ukmergę jungiančio kelio ruožas, pirmadienį pranešė Lietuvos automobilių kelių direkcija. Jos teigimu, bus tvarkomas Kėdainius ir Ukmergę jungiančio krašto kelio ruožas nuo 26,80 iki 40,27 kilometro, sutarties vertė siekia 11,97 mln. eurų. Darbus atliks bendrovė „Panevėžio keliai“, su kuria sutartis pasirašyta rugsėjo 11 dieną. Lietuvos automobilių kelių direkcija taip pat teigia, kad darbai turi būti atlikti per devynis mėnesius.

Siekiant sumažinti taršą Baltijos jūroje, Europos Sąjunga (ES) finansiškai skatins ūkininkus naudoti mažiau taršias technologijas ir ūkininkavimo metodus, sako aplinkos eurokomisaras. Pasak Virginijaus Sinkevičiaus, parama galės būti skiriama iš žemės ūkio fondo ir naujosios ES finansinės perspektyvos, tačiau apie konkrečias sumas kalbėti dar anksti. „Labai svarbu padėti ūkininkams pereiti prie švaresnių, tvaresnių sprendimų.

Mažiausios vertės euro centų monetų gali būti atsisakyta jau artimiausiu metu. Pirmadienį Europos Komisija paskelbė pradedanti tokio žingsnio poveikio vertinimą, taip pat oficialias konsultacijas su gyventojais ir socialiniais partneriais dėl tokio žingsnio. Iki spalio 26 d. visi suinteresuotieji kviečiami pateikti savo poziciją dėl taisyklių, kuriomis atsiskaitymas grynaisiais pinigais būtų apvalinamas iki 5 centų. Dėl to apyvartoje gali nebelikti mažiausio nominalo centų monetų.

Lietuvos bankas (LB) su Tarptautiniu valiutos fondu (TVF) ketina pasirašyti dvišalio skolinimo susitarimą, kuriuo įsipareigos prireikus skolinti lėšų TVF, tam panaudojant LB finansinį turtą. Vyriausybei trečiadienį siūloma suteikti įgaliojimus finansų ministrui Viliui Šapokai pasirašyti sutikimo dokumentą dėl tokio susitarimo.

„Sodra“ ir Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) dėl prastėjančios pandeminės situacijos kai kuriuose šalies regionuose nuo šios savaitės gyventojus Raseiniuose, Radviliškyje ir Šiauliuose aptarnaus tik nuotoliniu būdu. „Sodros“ ir VMI Raseinių klientų aptarnavimo skyriai nebus atidaryti nuo pirmadienio, o Šiauliuose ir Radviliškyje klientai „gyvai“ nepriimami nuo trečiadienio.

Lietuva ir Prancūzija turi daug galimybių sustiprinti verslo ryšius,  naudingus abiem šalims, sako Lietuvos prezidento vyriausiasis patarėjas.  „Prancūzija yra viena pagrindinių ekonomikų Europoje, tačiau pagal Lietuvos-Prancūzijos verslo apyvartą yra tik vienuoliktoje vietoje. Manau, yra daug galimybių pagerinti šią situaciją ir tai galėtų būti naudinga abiem šalims“, – pirmadienį Prancūzijos ir Lietuvos verslo forume Vilniuje sakė Simonas  Krėpšta.

Nors koronaviruso atvejų skaičius Lietuvoje viršijo naujus rekordus, naujausi rodikliai rodo, kad ekonomikos padėtis nėra tokia bloga, kaip buvo prognozuojama pavasarį. Tikėtina, kad šiemet ir kitais metais darbuotojų algos augs greičiau nei prekių ir paslaugų kainos. Pirmadienį naujausius rodiklius aptarė Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas.

Kovo viduryje Lietuvoje įvestas karantinas gerokai pakoregavo Kauno senamiestyje veikusių restoranų likimus. Keletas pripažintų vietų – vis dar uždarytos, pakeitė pavadinimus ar išvis išnyko. Portalas „Kas vyksta Kaune“ pasidomėjo, kaip dėl pasaulinės koronaviruso pandemijos keičiasi kulinarinis šio miesto žemėlapis.

Nekilnojamo turto (NT) rinkoje pokyčių laukia tiek pardavėjai, tiek pirkėjai. Šie tikisi, kad koronaviruso pandemija būsto kainas sumažins. Tačiau ekonomistai prognozuoja priešingą scenarijų – pinigų bankuose ir pas gyventojus užteks, tad būsto kainos nesikeis. Apie tai šią savaitę buvo nemažai diskutuota Lietuvos ekonomikos konferencijoje. Lietuvos banko vyresnysis ekonomistas Vaidotas Šumskas pastebėjo, kad šiuo metu gyvenamojo NT rinkos vystytojų lūkesčiai yra optimistiški.

Jau beveik metus atlyginimų negaunantys vienos sostinės įmonės darbuotojai priversti minti įvairių institucijų slenksčius. Tačiau pinigų atgauti vis nepavyksta. Įmonei netgi buvo iškelta bankroto byla, tačiau ji nei atleidžia darbuotojus, nei atsiskaito su jais. Į portalą tv3.lt kreipėsi žinomos šarvo durų bendrovės „Plieninis skydas“ darbuotojai ir jų interesams atstovaujanti Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija.

Registrų centras atliko visos šalies nekilnojamojo turto (NT) masinį vertinimą, kuris šįkart svarbus tuo, kad pagal jį bus apskaičiuojami mokesčiai, rašo portalas lrt.lt. „Užbaigėme labai didelį darbą – įvertinome visą Lietuvos turtą: žemę ir kitus nekilnojamuosius daiktus, tai yra statinius.

Pasikeitus vasaros sezonui, bent dalis gyventojų daugiau ar mažiau atnaujina ir savo garderobą. Interneto laikais nesunku patikrinti ir įsitikinti tuo, į ką dėmesį atkreipia bent kartą drabužių pirkę užsienyje: neretai Lietuvoje už tą patį daiktą reikia mokėti daugiau. Kodėl? Portalo tv3.lt skaitytoja Ieva neseniai apsilankė netoliese namų esančioje parduotuvėje „Lidl“. „Jau anksčiau galvojau, kad reikėtų nusipirkti naują striukę.

Laukuose užderėjusias daržoves ūkininkai pardavinėja įvairias būdais – vieni nedideliais kiekiais daržoves pristato klientams į namus, o kiti kviečia žmones atvykti į ūkį ir patiems jas išsirinkti. O dar kiti daržoves augina patys, o jų perteklių tiesiog palieka pakelėse, o kas nori, tas ir pasiima. Štai Biržų rajone gyvenanti Nijolė pasakoja, kad kiekvieną rytą automobiliu vyksta į darbą ir pastebi pakelėje išrikiuotas rudens gėrybes.

Nors Lietuvoje jau skelbiama antroji Covid-19 susirgimų banga, bent jau kol kas šalies ekonomika pamažu atsigauna. Pinigų jau buvo skirta ieškantiems darbo, pensininkams, kitoms gyventojų grupėms. Eilės sulaukė ir dirbantys žemės ūkyje – papildomų pinigų gali tikėtis tūkstančiai. Šią savaitę Žemės ūkio ministerija registravo įsakymo projektą, kuriuo būtų tvirtinamos paramos taisyklės ūkininkams, smulkioms ir vidutinėms įmonėms, nukentėjusioms nuo pandemijos sukeltos krizės.

Vilniaus apygardos administracinis teismas kaip nepagrįstą atmetė UAB „Eurovaistinė“ skundą dėl Konkurencijos tarybos nutarimo dėl klaidinančios reklamos.

Vos devynios įmonės Lietuvoje rugpjūtį darbuotojams išmokėjo algas, kurių vidurkis viršijo 10 tūkst. eurų. Tačiau viena iš jų gerokai išsiskyrė, rodo naujausi „Sodros“ duomenys. Didžiausių algų dešimtuke kaip visada daugiausia figūruoja užsienio įmonių atstovybės Lietuvoje. Daugiausia tai yra technologijų, farmacijos ir energetikos srityje veikiančios bendrovės.

Apie 101 tūkst. gyventojų vis dar nepateikė gyventojų pajamų mokesčio deklaracijų už praėjusius, 2019 metus. Apie laiku neatliktą pareigą gyventojai mokesčių administratoriaus informuojami asmeniniais pranešimais Elektroninio deklaravimo sistemoje (toliau – EDS) arba klasikiniu paštu, praneša Valstybinė mokesčių inspekcija.

Pastarosiomis savaitėmis investuotojams toliau ieškant ženklų, galinčių įkvėpti tolesnį akcijų rinkų kilimą, neraminančios naujienos ima viršų. Nesklandumai kuriant vakciną nuo koronaviruso, įsiplieskusi įtampa tarp ES ir Jungtinės Karalystės ir neatsigaunanti naftos paklausa prisidėjo prie prastesnių investuotojų lūkesčių.

Laukinių paukščių, skirtingai nei vilkų, padarytos žalos gyventojams valstybė nekompensuos. Jeigu Seimas parlamentarų pataisą būtų priėmęs, tokioms kompensacijoms biudžete būtų tekę numatyti apie 6 mln. eurų.

Per „Danske Bank“ Lietuvos padalinį pastarąjį dešimtmetį buvo pervedami dideli kiekiai abejotinos kilmės pinigų, ketvirtadienį pranešė tarptautinio žurnalistinio tyrimo autoriai. Tyrimas remiasi „BuzzFeed News“ gautais nutekėjusiais duomenimis.

Valstybės valdomų „Lietuvos geležinkelių“ antrinės įmonės Vilniaus lokomotyvų remonto depas (VLRD) birželio mėnesį įvykdytas prekinių vagonų atsarginių dalių pirkimas yra neteisėtas, o su Lietuvos įmone „GTB Trade“ ir Latvijos bendrove „Anlas“ sudarytos sutartys – negaliojančios, nusprendė teismas.

Ieškantiems darbo padėti norėjusi Vyriausybė daliai jų „pakišo kiaulę“. Skyrusi išmokas dėl Covid-19 tuo pačiu nepakeitė galiojančių taisyklių, kurios numato, kad gavus tokių pinigų prarandamos kitos stipendijos ir išmokos. Socialinė ir darbo ministerija aiškina, kad tokiu atveju galioja bendros taisyklės, gavus papildomų pajamų, gyventojams socialinė parama nebepriklauso.  Į portalą tv3.lt kreipėsi studentė Miglė.

Moterims Lietuvoje vidutiniškai vis dar uždirbant mažiau nei vyrams, mokslininkai pastebi, jog 50-56 metų moteris – labiausiai pažeidžiama ir ekonomiškai nesaugi amžiaus grupė. Mykolo Romerio Universiteto (MRU) mokslininkų dvejus metus atliktas tyrimas parodė, jog vyrai karjeros viršūnę pasiekia sulaukę maždaug 30-39 metų, kai moterys tokiu metu patiria didžiausią riziką būti diskriminuojamos dėl lyties darbo rinkoje.

Apie galimybę europinės vėžės geležinkelį „Rail Baltica“ Lietuvai statyti savarankiškai, be Estijos ir Latvijos, prabilęs susisiekimo ministras pareiškė, kad bendras projekto valdymo modelis jau kelia grėsmę jo tęstinumui.

Patikliai „Smart-ID“ programėlę atnaujinusi šiaulietė neteko 1000 eurų, pranešė Šiaulių apskrities policija. Rugsėjo 21-osios vakare 27 metų šiaulietė mobiliuoju telefonu gavo žinutę su nurodymu mobiliajame telefone atnaujinti „Smart-ID“ paskyrą. Mergina paspaudė ant nuorodos ir telefono ekrane atsidarė „Swedbank“-o langas, kuriame buvo prašoma suvesti savo identifikacijos banke kodą bei asmens kodą. Atlikus šiuos nurodymus, šiaulietės buvo paprašyta suvesti PIN 1 ir PIN 2 kodus.

350 mln. eurų vertės valstybės valdomos energetikos grupės „Ignitis grupė“ baigiama statyti Vilniaus kogeneracinė jėgainė lapkritį pradės tiekti šilumą sostinės gyventojams. Rugpjūčio pabaigoje karštuosius bandymus pradėjusi jėgainė laimėjo lapkričiui skelbtą šilumos tiekimo aukcioną, pranešė projektą įgyvendinanti grupė.

Moterys Lietuvoje vidutiniškai vis dar uždirba mažiau nei vyrai – atlyginimų atotrūkis 2019 metais siekė 12,4 proc. Atlikus tyrimą Lietuvos įmonėse, paaiškėjo, kad vyrai karjeros viršūnę pasiekia sulaukę maždaug 30-39 metų, kai moterys tokiu metu patiria didžiausią riziką būti diskriminuojamos dėl lyties darbo rinkoje – dažnai tokio amžiaus jos daro pertrauką karjeroje dėl motinystės ar sugrįžusios į darbą siekia derinti šeimos ir profesinį gyvenimą.

Valstybinė mokesčių inspekcija  (VMI) informuoja, kad užfiksuota atvejų, kai interneto sukčiai siunčia gyventojams e. laišką – pranešimą apie pateiktos metinės pajamų deklaracijos už 2019 metus atmetimą. Siunčiamuose e.laiškuose sukčiai naudoja vizualiai panašų į VMI el. pašto adresą - vietoj galūnės @vmi.lt adrese naudojama @vrni.lt, o juose nurodytos nuorodos nukreipia į interneto sukčių serverį, kuriame pateikiama prisijungimo prie VMI informacinių sistemų imitacija.

Verslininko Vidmanto Kučinsko netiesiogiai valdomai Marijampolės cukraus gamybos ir prekybos įmonei „Lietuvos cukrus“, kurios valdymą rugsėjo pradžioje perėmė laikinasis administratorius, iškelta bankroto byla. Kauno apygardos teismas rugsėjo 23 dieną nutraukė 2018-ųjų rugpjūtį pradėtą „Lietuvos cukraus“ restruktūrizavimo bylą ir iškėlė įmonei bankroto bylą. Toks sprendimas priimtas, nes „Lietuvos cukrus“ laiku nepateikė restruktūrizavimo plano projekto, pranešė teismas.

2020 m. rugsėjo 24 d., Vilnius. Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) informuoja, kad LR Vyriausybės sprendimu pakeistas mokestinės pagalbos priemonių taikymo terminas – mokesčių mokėtojams, nukentėjusiems nuo COVID-19. Mokesčius, neigiamą COVID-19 poveikį patyrusios įmonės ir gyventojai, galės atidėti iki š. m. gruodžio 31 d. Per du mėnesius po šio termino, jie galės kreiptis į mokesčių administratorių ir sudaryti mokestinės paskolos sutartį be palūkanų.

Rudenį sparčiai pradėjęs augti koronaviruso atvejų skaičius daugeliui sukėlė deja vu jausmą ir priminė nežinomybę bei finansines baimes, kurias atnešė pavasarį šalyje įvestas karantinas. Jei viruso nesiseks suvaldyti, tikėtina, kad bus imtasi vis griežtesnių priemonių jo plitimui apriboti. Norisi manyti, kad per karantiną išmoktos finansinės pamokos panašius netikėtumus padės mums pasitikti geriau pasiruošus.

Norėdami gauti 200 eurų darbo paieškos išmoką Užimtumo tarnyboje užsiregistravo apie 40 tūkst. naujų bedarbių, sako socialinės apsaugos ir darbo ministras. Kita vertus, maždaug tiek pat sumažėjo socialinių pašalpų gavėjų.  Pasak Lino Kukuraičio, 200 eurų išmoka paskatino registruotis netgi tuos, kurie dirbo šešėlyje, namų šeimininkes ar grįžusius iš emigracijos.  „Mes skaičiuojame, kad tokių (žmonių – BNS) yra papildomai apie 40 tūkst.