Lietuvos verslas

Su Europos Sąjungos parama Migūnų parke įrengti takai, skulptūros, pavėsinės ir suoliukai šiandien visuomenei nepasiekiami. Užklydėlius pasitinka užrašas „privati valda“ ir įspėjimai, kad pašaliniams į jį eiti griežtai draudžiama, rašo portalas delfi.lt.

Mokesčių mokėtojų išlaikomo Nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) vadovai galimai pažeidinėja teisės aktus, darbuotojų teises, meluoja ir pelnosi kitų sąskaita – tą sako patys darbuotojai. Anot jų, vadovai gauna dešimtis tūkstančių eurų priedus pažeisdami galiojančią tvarką ir susitarimus su profesine sąjunga. Be to, šaltinių teigimu, vadovai esą nelegaliai įdarbina dalį LRT darbuotojų ir ragina klastoti dokumentus.

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT), atsižvelgdama į savo kontrolės duomenis ir rizikos vertinimą bei reaguodama į visuomenės ir mokyklų bendruomenių susirūpinimą dėl galimų pažeidimų ugdymo įstaigų valgyklose, skiria ypatingą dėmesį mokyklų valgyklų patikroms. Reaguojama į visus gaunamus signalus ir vykdoma tikslinė ūkio subjektų veiklos kontrolė, siekiant įsitikinti ir užtikrinti, kad mokiniams maitinimo paslaugos būtų teikiamos laikantis teisės aktų reikalavimų.

Koronavirusas nusitaikė į dar vieną įmonę. Naujas viruso atvejis patvirtintas „Ignitis“ klientų aptarnavimo centre. Įmonė skelbia, kad abu centrai uždaryti. „Noriu informuoti, kad šiandien buvo laikinai uždaryti du „Ignitis“ klientų aptarnavimo centrai Klaipėdoje ir Šiauliuose. Tai teko padaryti Šiaulių klientų aptarnavimo centre dirbusiai darbuotojai nustačius COVID-19 infekciją.

Klaipėdos uostas pagal krovą ir šiais metais pirmauja Baltijos valstybėse, rodo oficialūs krovos duomenys. Per aštuonis šių metų mėnesius Klaipėdos uoste perkrauta 30,236 mln. tonų krovinių – 3,5 proc. mažiau nei tuo pat metu pernai. Rygos uosto krovinių apyvarta smuko 26,0 proc. iki 15,819 mln. tonų, Ventspilio – 41,5 proc. iki 8,776 mln. tonų, Liepojos – 14,0 proc. iki 4,002 mln. tonų. Talino jungtinis uostas krovos sausį-rugpjūtį duomenų nepaskelbė.

Vyriausybės, darbdavių ir darbuotojų interesams atstovaujanti Trišalė taryba trečiadienį nesutarė, ar kitąmet turėtų būti didinama minimali alga (MMA). Klausimą numatyti toliau svarstyti kitame posėdyje. Lietuvos profesinės sąjungos siūlė MMA didinti 56 eurais iki 663 eurų (iki mokesčių), tuo metu verslo atstovai prašė apskritai šio klausimo nesvarstyti.

Jau nuo kitų metų buto ar namo nuoma gali tapti sudėtingesnė. Finansų ministerija parengė įstatymų pakeitimus, kuriais norima išnaikinti šešėlį, klestintį šioje srityje, priversti visus sudarinėti raštiškas nuomos sutartis ir jas privalomai registruoti. Naujos tvarkos pažeidėjams numatytos nemažos baudos.

Lietuvos gydymo įstaigose pirmąjį šių metų pusmetį pajamos augo sparčiau nei išlaidos, todėl mažiau įstaigų pusmetį baigė su neigiamais rezultatais, tačiau ženkliai augo įstaigų finansiniai įsipareigojimai. Tokius duomenis Valstybinės ligoninių kasos (VLK) atstovai trečiadienį pateikė Seimo Sveikatos reikalų komitetui. „Pajamos gydymo įstaigų augo sparčiau nei sąnaudos: pajamos bendros augo 10 procentų, sąnaudos – 8 procentais.

Lietuvos ekonomikos smukimas šių metų pirmąjį pusmetį buvo mažesnis nei tikėtasi, tačiau ekonomikai atsigaunant sparčiau nei tikėtasi, svarbu įvertinti visas galimas vidaus ir išorės rizikas, teigia Valstybės kontrolė.  Ji atliko Finansų ministerijos parengto ekonominės raidos scenarijaus vertinimą ir išvadoje nurodė, kad jis yra tinkamas rengti 2021 metų valdžios sektoriaus biudžetų projektus.

Nauji statistiniai pramonės duomenys leidžia drąsiau teigti, kad šalies pramonė sėkmingai įveikė koronaviruso krizės iššūkius, teigia bendrovės „INVL Asset Management“ vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė.  „Svarbesnis Lietuvos ekonomikai yra apdirbamosios gamybos pulsas. Rugpjūčio mėnesį jos apimtys (atmetus „Orlen Lietuvos“ rezultatų įtaką) per metus išaugo 3,8 proc. – tai trečias teigiamas mėnuo iš eilės“, – komentare teigė I. Genytė-Pikčienė.

Kino teatrus valdanti bendrovė „Forum Cinemas“, keleivių vežimo bendrovė „Lux Express“ ir bankrutuojanti Gargždų plytų gamykla atleidžia darbuotojų.  Apie tai bendrovės per pastarąjį mėnesį pranešė Užimtumo tarnybai, po kelių mėnesių atnaujinusiai viešus skelbimus apie grupės darbuotojų atleidimus. „Forum Cinemas“, kurią perka Estijos verslininko Marguso Linnamae bendrovė „UP Invest“, rugsėjo pradžioje tarnybai pranešė atleidžianti 32 darbuotojus.

„Sodra“ išsiuntė priminimus beveik 3,5 tūkst. gyventojų, kuriems jau rugsėjį gali tekti patiems sumokėti privalomojo sveikatos draudimo (PSD) mokestį. Pranešimus gavo tie gyventojai, kurie kol kas nėra skolingi, tačiau jei iki mėnesio pabaigos nepradės studijuoti, dirbti arba neužsiregistruos Užimtumo tarnyboje, jiems atsiras prievolė patiems mokėti PSD įmokas. Tarp šių asmenų – apie 2500 jaunuolių nuo 18 iki 24 metų amžiaus. Dalis jų gali būti šiemet pabaigę mokslus, tačiau dar neįsidarbino.

Pramonės produkcijos gamyba ir pardavimai Lietuvoje per šių metų aštuonis mėnesius, palyginti su praėjusių metų sausiu-rugpjūčiu, palyginamosiomis kainomis mažėjo 3,4 proc. iki 13,7 mlrd. eurų. Nepašalinus darbo dienų skaičiaus įtakos, metinis pramonės smukimas siekia 3,3 procento. Vien rugpjūtį, palyginti su liepa, pramonės gamyba ir pardavimai, pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, padidėjo 2,3 proc. iki 1,8 mlrd. eurų (nepašalinus – sumažėjo 0,7 proc.

Lietuvoje pernai suteikta 62,5 mln. eurų paramos. Vien šalies juridiniai asmenys suteikė 55,4 proc., užsienio šalių – 30,2 proc., anoniminiai teikėjai ir fiziniai asmenys – 14,4 proc. visos paramos. Didžiausia paramos dalis (66,7 proc.) buvo suteikta pinigais, remdamasis išankstiniais Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) ir Muitinės departamento duomenimis, pranešė Lietuvos statistikos departamentas.

Dar neseniai kova su klimato kaita apsiribojo tokiais simboliniais veiksmais, kaip šviesos išjungimas vienai valandai minint Žemės dieną. Šiandien jau turime kur kas rimtesnių priemonių, kurios tvarumą versle paverčia strateginiu prioritetu, ir ES ambicijos dėl kovos su klimato kaita išties yra labai rimtos. Didėjant visuomenės sąmoningumui tvarumo srityje, akivaizdžiai keičiasi ir investuotojų nusiteikimas. Verslo pasauliui tai reiškia viena – metas keistis.

Daugybę iššūkių sukėlusi koronaviruso krizė Lietuvai sukūrė ir unikalią galimybę transformuoti ekonomiką. Tačiau tam reikia tinkamai įsisavinti naujų Europos Sąjungos finansinių instrumentų lėšas, skirtas paspartinti Europos atsigavimą po pandemijos, sako užsienio investicijų plėtros agentūros „Investuok Lietuvoje“ vadovas. Pasak Manto Katino, jei Lietuva neįgyvendins būtinų struktūrinių reformų, šalis gali pamiršti apie išsivysčiusioms Vakarų Europos šalims prilygstantį gyvenimo lygį.

Valstybės valdomo nekilnojamojo turto (NT) išlaikymo sąnaudos 2019 metais buvo 151,85 mln. eurų – 9 proc. mažiau nei 2018 metais, kai jos siekė 166,94 mln. eurų.  Ketvirtojoje Turto banko parengtoje ataskaitoje, kurią trečiadienį pasitarime svarstys Vyriausybė, taip pat nurodoma, kad per metus valstybės valdomų nekilnojamojo turto objektų kiekis mažėjo 2 proc. iki 27,9 tūkst., o jų plotas – 3,4 proc. iki 9,92 mln. kv. metrų. Šio turto likutinė vertė augo 7,3 proc. 2,93 mlrd. eurų.

Prasidėjus rudeniui įprasta, kad didžiuosiuose prekybos centruose organizuojami išpardavimai. Jų metų parduotuves užplūsta šimtai tūkstančių pirkėjų, tačiau dauguma prekybos centrų teigia, kad šiais metais situacija bus kitokia.  Koronavirusas paveikė ir didžiųjų prekybos centrų planus, daugelis jų kasmetines išpardavimo akcijas atšaukė.  Atšaukė beveik visi „Artimiausiu metu masinių išpardavimo kampanijų prekybos ir laisvalaikio centre „Mega“ neplanuojame.

Daugeliui ekonomikos sektorių koronaviruso pandemijos laikotarpiu teko ir vis dar tenka susidurti su iššūkiais. Taip pat tenka ieškoti naujų verslo strategijų. Kaip šiuo laikotarpiu sekėsi žiniasklaidos sektoriui verslo vadovų konferencijoje „Lietuvos Davosas 2020“ pasakojo TV3 vadovė Laura Blaževičiūtė. Anot jos, skaitmeninei transformacijai jau kelis metus daugelis ekonomikos sektorių ruošėsi iš anksto. „Tačiau atėjus karantinui ši transformacija įvyko per vieną naktį.

Antradienį Seimas pradėjo svarstyti įstatymo projektus, kuriais siekiama pakeisti dabar galiojančią tvarką, kaip išeiti į pensiją nesulaukus pensinio amžiaus. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos narių Tomo Tomilino ir Rimos Baškienės parengtoms Socialinio draudimo pensijų įstatymo po pateikimo pritarė dauguma Seimo narių. Už tai balsavo 59 Seimo nariai, balsavusių prieš nebuvo, o susilaikė 1. Toliau projektas bus svarstomas lapkritį. Dėl jo savo išvadas turės pateikti Vyriausybė.

Lietuvoje didėja jaunimo nedarbas, teigia Užimtumo tarnyba. Anot jos, ši tendencija ryški ir kitose Europos Sąjungos šalyse.  Du penktadaliai (42,4 proc.) tarnyboje rugpjūtį įregistruotų darbo neturinčių žmonių buvo jaunesni nei 30 metų – du kartus daugiau nei tuo pačiu laiku pernai. Užimtumo tarnybos direktorės Ingos Balnanosienės teigimu, jaunimo nedarbo šuolį lėmė tai, kad didžioji jų dalis dirbo labiausiai karantino paveiktuose sektoriuose.

Gyventojai, įsigiję pensijų anuitetus, į „Sodros“ pensijų anuitetų fondą jau pervedė daugiau nei milijoną eurų. Rugsėjį pensijų anuitetus „Sodra“ pradėjo mokėti dar 35 pensijų anuitetų gavėjams, o iš viso jau sudarytos ir įsigaliojo 64 sprendimai dėl pensijų anuitetų mokėjimo.  „Sodros“ pensijų anuitetų fonde – jau simbolinis milijonas eurų.

Naujausių KANTAR radijo auditorijos tyrimų duomenimis, radijo stotis „Power Hit Radio“ užtikrintai lyderiauja jaunimo (16–34 m.) auditorijoje didžiuosiuose šalies miestuose – Vilniuje, Klaipėdoje ir Kaune. „Power Hit Radio“ yra numeris 1 radijo stotis Vilniuje ir Klaipėdoje, Kaune – Nr.2 (tarp jaunimo). Nepaisant koronaviruso atneštų iššūkių, „Power Hit Radio“ sėkmingai augino savaitinę auditoriją ir stiprino pagrindinės auditorijos pasiekiamumą Lietuvoje.

Dėl koronaviruso krizės augant valstybės skolai, ateityje gali tekti  didinti kai kuriuos mokesčius, tačiau pakeitus ekonomikos struktūrą, jų našta nebūtų tokia sunki nei gyventojams, nei šalies ūkiui, sako finansų ministras. „Ar būtinai reikės kelti mokesčius? Na, žinoma, čia galėtų labiau tikrieji politikai atsakyti, tie, kurie dalyvauja rinkimuose ir kokiu būdu mes tai darysime.

Prasidėjusi pandemija, griežtas ir ilgai užsitęsęs karantinas jau dabar pakeitė mūsų šalies bei viso pasaulio eksporto tendencijas, tačiau prognozuojama, kad poveikis bus dar didesnis nei tikėtasi – neigiamų pasekmių mastą lems tai, ar kils antroji viruso banga, ar ne. Antruoju atveju kitų metų pabaigoje, tikėtina, galėtų grįžti dar prieš krizę generuotos eksporto apimtys, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Nacionalinis akreditacijos biuras (NAB) praplėtė apsaugos priemonių sertifikavimo spektrą. Pasak ekonomikos ir inovacijų ministro Rimanto Sinkevičiaus, sprendimas palengvinti sertifikavimą naudingas ir verslininkams, ir mokslininkams, ir vartotojams. „Pastaruoju metu dėl COVID-19 pandemijos ypač išaugo apsisaugoti skirtų priemonių paklausa, jomis nori prekiauti vis daugiau verslininkų, jas siekia tobulinti ir mokslininkai.

Seimas kol kas nesvarstys siūlymo supaprastinti sąskaitų atidarymą trečiųjų šalių įmonėms. Valdantieji sako, kad palengvinimus jau ruošia Vyriausybė.  Už tai, kad Seimas nepradėtų pakeitimų svarstymo antradienį balsavo 54 Seimo nariai, prieš – 34, o susilaikė 15.     Po tokio balsavimo iš antradienio plenarinio posėdžio Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos bei kelių lydinčiųjų įstatymų pataisos buvo išbrauktos.

Perteklinės Lietuvos ekonomikos skatinimo priemonės lemia, kad ima „pūstis“ nekilnojamo turto (NT) ir akcijų rinkų burbulai, kurie tikėtina, kad sprogs. Ekonomistai, antradienį verslo vadovų konferencijoje „Lietuvos Davosas 2020” diskutavo, kaip tai sustabdyti ir išvengti nuostolių. Ekonomistas Marius Dubnikovas pastebėjo, kad šiuo metu sunku prognozuoti, kokių ekonomikos scenarijų reikėtų laukti, viskas keičiasi labai greitai.

Praėjusią savaitę didmeninė elektros kaina Lietuvoje pakilo 15 proc. iki 43,85 Eur/MWh. Elektra brango ir kitose Baltijos šalyse: Latvijoje jos kaina didėjo 10 proc. – taip pat iki 43,85 Eur/MWh, o Estijoje kaina kilo 11 procentų iki 43,69 Eur/MWh.  „NordPool“ biržoje elektros energijos kaina per savaitę nežymiai krito nuo 16,94 Eur/MWh iki 16,85 Eur/MWh. „Baltijos šalių elektros kainoms įtaką darė perpus (52 proc.

Šiuo metu izoliacijoje dėl COVID-19 atsidūrus vaikui ar suaugusiajam, ligos išmoka tiek pačiam asmeniui, tiek jei jis prižiūri vaiką, nėra mokama. Seimas antradienį po pateikimo pritarė šią situaciją keisiančioms įstatymo pataisoms. Jas numatyta svarstyti skubos tvarka. Po pateikimo iš 66 balsavusių parlamentarų vienbalsiai pritarta siūlomiems pakeitimams.

Didieji prekybos tinklai kasdien savo pirkėjams pateikia viliojančių pasiūlymų, kviečiančių tam tikras mėgstamas prekes įsigyti mažesnėmis kainomis. O kuriuose prekybos centruose dažno vartojimo prekes galima įsigyti pigiausiai net ir ne akcijų metu? Slapto pirkėjo tyrimų agentūros SeeNext atliktas populiariausių prekių kainų tyrimas atskleidžia pirkėjams palankiausias prekybos vietas.

Baltarusijoje tęsiantis politinei krizei, pasienyje su šia šalimi transporto eilių nėra, tačiau Lietuva bendradarbiauja su Lenkija ir kitomis šalimis, siekdama prireikus užsitikrinti alternatyvius kelius vežėjams, teigia susisiekimo ministras.  „Neturime nei dabar, nei anksčiau (naujienų apie pasikeitimus – BNS), išskyrus politinių pasisakymų prasme iš Baltarusijos, iš A. Lukašenkos. Jeigu kalbant apie kiekį, tai pasienyje darbas vyksta normalia tvarka.

Pandemijos šokas neigiamai paveikė visų pasaulio šalių ekonomikas. Iš pirmo žvilgsnio atrodytų, kad jei ekonominių sunkumų priežastis visoms šalims buvo vienoda, tai rezultatas turėtų būti panašus. Tačiau realybėje šalių patirta žala skiriasi lyg diena ir naktis. Kodėl Lietuva atsipirko gana lengvai ir antrąjį šių metų ketvirtį jos ekonomika traukėsi tik kiek daugiau nei 4 proc.

Valstybinė mokesčių inspekcija paskelbė naujus alkoholio pardavimo ir akcizų duomenis. Rugpjūčio mėnesį didėjo visų alkoholio rūšių pardavimai, išskyrus spirituotus vynus, kurie dažnai vartojami probleminiuose socialiniuose sluoksniuose. Alkoholis per aštuonis šių metų mėnesius sugeneravo 244 mln. eurų akcizo pajamų biudžetui ir tai buvo 7,2 proc. daugiau nei pernai analogišku laikotarpiu. Buvo surinkta 16,5 mln. eurų daugiau.

Nuolat atliekami saugumo internete tyrimai rodo tą pačią bėdą – žmonės savo paskyroms apsaugoti naudoja apmaudžiai silpnus slaptažodžius, be to juos keičia – retai. Ši problema ypač suaštrėjo pandemijos metu, mat darbas iš namų padidino duomenų apsaugos ir privatumo grėsmes.

Lietuvoje daugėjant susirgimo koronavirusu atvejų, dalis įmonių ima baimintis, kad pasikartos pavasarį skelbtas karantinas. Kaip lrt.lt komentavo Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) prezidentas Andrius Romanovskis, verslas labiausiai iš valdžios tikisi aiškumo, kokių veiksmų valstybė imsis, kad būtų galima iš anksto numatyti veiksmus ir „nebūtų panikos“. „Ne viena įmonė ir asociacija klausė, ar bus karantinas, jau yra datos tam tikros.

Europos judumo savaitę antradienį Lietuvoje užbaigs diena be automobilio. Visi gyventojai kviečiami nors vienai dienai „pamiršti“ savo automobilius ir pasirinkti kitą, aplinkai palankesnį susisiekimo būdą – eiti pėsčiomis, važiuoti dviračiu, paspirtuku ar riedučiais, naudotis viešuoju transportu ir pan.

Siekiant drausti nelegalių tabako gaminių gamybą, siūloma uždrausti neapdoroto tabako mažmeninę prekybą. Toks draudimas įsigaliotų nuo 2021 metų gegužės.  Seimui siūloma įtvirtinti neapdoroto tabako didmeninės prekybos licencijavimą, jo sąlygas, nustatyti tokio tabako pardavimo, laikymo ir gabenimo reikalavimus bei sankcijas už jų pažeidimus.

Panašu, kad minimali mėnesinė alga (MMA) kitais metais didės. Tačiau nesutariama, kiek ji turėtų didėti. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija siūlo didinti iki 638 eurų, o profesinių sąjungų konfederacija – 663 eurų. Ekonomistai šiuo klausimu taip pat nesutaria. Trečiadienį Trišalėje taryboje, kurią sudaro darbuotojų, darbdavių ir Vyriausybės atstovai, bus svarstomas MMA kėlimo klausimas.

Baltarusijai pasienyje su Lietuva sugriežtinus šalies vilkikų patikrą, nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ prezidentas sako, kad dėl to vežėjai nespėja laiku atvežti krovinių, be to, jų pervežimas pabrango – vežėjai patys turi susimokėti už papildomą patikrą, kainuoja ir prastovos.

Nuo spalio 1 dienos keičiasi dalies prekybos tinklo „Maxima“ parduotuvių darbo laikas. Iš viso keisis 36 parduotuvių darbo valandos. Tradiciškai vasaros sezono metu dalies „Maxima“ parduotuvių darbo laikas buvo prailgintas pirkėjų patogumui. Pasak „Maximos“ komunikacijos ir įvaizdžio departamento direktorės Ernestos Dapkienės, dienoms trumpėjant, mažėja ir pirkėjų srautai vėlyvais vakarais.

Baltarusijos prezidentui Aliaksandrui Lukašenkai praėjusią savaitę pareiškus, kad Baltarusija uždaro sienas su Lietuva ir Lenkija, Lietuvos pasieniečių vadas Rustamas Liubajevas sako, jog eismas Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje vyksta įprastai.  Pasak jo, pasienio kontrolės punktuose kai kada susidaro automobilių eilės, griežčiau tikrinami vilkikai.  „Situacija kokia buvo, tokia ir liko, judėjimas per valstybės sieną vyksta, per išeigines irgi nebuvo jokių ypatingų problemų.

Lietuvos teisėsauga sulaikė Jungtinių Amerikos Valstijų milijardierių Ahmadą Khawaja, pranešė naujienų portalas 15min.lt. Libano ir JAV pilietis Vilniuje buvo sulaikytas rugsėjo 3-osios vakarą. JAV pareigūnai jį kaltina 2016 metais neteisėtai pervedus  3,5 mln. dolerių Hillary Clinton rinkimų kampanijai. Tačiau pats A. Khawaja teigia, kad su juo bandoma susidoroti, nes jis turi JAV prezidentą Donaldą Trumpą kompromituojančios informacijos.

Įmonių skolos „Sodrai“ balandžio-rugsėjo mėnesiais, kai ši informacija nebuvo viešinama, išaugo iki 170 mln. eurų – 5,2 karto daugiau nei pernai tuo pat laiku, skelbia kreditų rizikos valdymo bendrovė „Creditreform Lietuva“, remdamasi „Sodros“ duomenimis.

Koronaviruso krizė dar labiau paspartino Lietuvos investicijas į energetiką, o šalis neslepia ambicijų tapti energetikos inovacijų ir technologijų centru, sako energetikos ministras.

Vis garsiau įvairiai linksniuojamos nuo birželio įvestos 200 eurų darbo paieškos išmokos, skiriamos beveik visiems užsiregistravusiems Užimtumo tarnyboje. Verslo organizacijų atstovai verkšlena, kad jos esą skatina nedirbti, dėl to neprisikviesi darbuotojų. Akademinio sluoksnio atstovai pabrėžia, kad naujos išmokos buvo neišvengiama būtinybė, ypač šalyje, kur skurdas ir pajamų nelygybė vienos didžiausių ES, o socialinis draudimas pilnas spragų.

Valstybės valdomos energetikos bendrovės „Ignitis grupės“ pirminio viešojo akcijų siūlymo (Initial Public Offering, IPO) kainos ribos yra nuo 22,5 iki 28 eurų už akciją bei tarptautinį depozitoriumo pakvitavimą (angl. global depository receipts, GDR).  Bendrovės vertybinių popierių prospektą patvirtino Lietuvos bankas, prospektas paskelbtas bendrovės interneto svetainėje, per „Nasdaq“ Vilniaus biržą pranešė „Ignitis grupė“.  Siūlymas apima 20,902 mln. vienetų akcijų arba 27,8 proc.

Saulės elektrines norintys įsirengti ar įsigyti gyventojai nuo pirmadienio gali teikti paraiškas paramai gauti. Kartu startuoja ir kvietimas seniems šildymo katilams pasikeisti. Iš viso šiems naujiems kvietimams numatyta daugiau nei 20 mln. eurų, paraiškų laukiama iki spalio 21 dienos, pranešė Energetikos ministerija.  Finansinio skatinimo priemonės bus skirtos gyventojams, kurie saulės elektrinę įsirengs savo namuose arba ją įsigis iš saulės elektrinių parko. Tam bus skirta 15,5 mln.

Darbo kodeksas numato, kad paliekant darbą sulaukus pensijos, žmogui mokama dviejų mėnesių atlyginimo dydžio išeitinė išmoka. Tačiau dalis viešojo sektoriaus darbuotojų jos negauna, nors kiti gali mėgautis išskirtinėmis privilegijomis – gauti išeitinių daugiau už kur kas mažesnį darbo stažą. Praėjusią savaitę Seimas po pateikimo pritarė keliems įstatymų pataisų projektams, kuriuos galutinai priėmus kai kurie darbuotojai galės gauti papildomas išeitines išmokas.