Lietuvos verslas

Turint skolininkų, vadovus baugina ne tik galimas kreditoriaus įmonės veiklos sutrikimas, bet ir dar vienas galvos skausmas – sprendimas, ar skolą išieškoti savais resursais, ar kreiptis pagalbos į profesionalus.

Vyriausybės sprendimu, nuo trečiadienio įsigalios nauji draudimai, susiję su karantinu ir koronaviruso stabdymu. Tačiau prekybininkų ir pirkėjų pasipiktinimą sukėlęs draudimas dėl stovėjimo vietų aikštelėse panaikinamas.

Sudėtinga epidemiologinė situacija šalyje lėtins ekonomikos atsigavimą – tai numatoma atnaujintame ekonominės raidos scenarijuje 2020-2023 metams, kurį parengė Finansų ministerijos makroekonomikos ekspertai. „Lietuvos ekonomika, lyginant su kitomis Europos šalimis, kol kas pakankamai sėkmingai atlaikė pandemijos sukeltus iššūkius, tačiau pablogėjusi epidemiologinė situacija, griežtesnės viruso suvaldymo priemonės gali lemti lėtesnį ekonomikos atsigavimą.

Kitų metų valstybės biudžeto projekte, kurį tikslina nauja Vyriausybė, bus numatyta papildomai vienas milijardas eurų pandemijos krizės suvaldymui – darbo vietų išsaugojimui, pagalbai verslui ir žmonėms, sako Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas. Anot jo, dėl to kitų metų biudžeto deficitas gali siekti 7 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) ar daugiau, pavasarį valstybei vėl teks skolintis.

Naujasis susisiekimo ministras Marius Skuodis sako Susisiekimo ministeriją matantis ne tik kaip infrastruktūros, bet ir kaip inovacijų ministeriją, kuriančią žmogui patogų ir aplinką tausojantį transportą. 35-erių M. Skuodis sako darysiantis viską, kad Susisiekimo ministerijos valdomos įmonės būtų kuo greičiau depolitizuotos – iš valstybės įmonių taptų akcinėmis bendrovėmis.

Pavasarį ligoninėms išdalyti beveik 500 gyvybinių funkcijų stebėjimo monitorių Lietuvą pasiekė be dalies priedų, jų komplektavimas tebevyksta, BNS informavo Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) Ekstremalių sveikatai situacijų centras (ESSC). „Apie tai, kad gauti priedai ne visiems monitoriams nebuvo žinoma. Kad komplektacija nepilna, informacija buvo gauta iš įrangą priėmusių gydymo įstaigų.

Auditorių ir finansininkų vertinimu, turtingiausias yra Kauno miesto meras Visvaldas Matijošaitis, antroje vietoje – jo verslo partneris, Plungės rajono savivaldybės tarybos narys Liudas Skierus, o trečiasis – Seimą palikęs Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) lyderis Ramūnas Karbauskis. Žurnalo „Reitingai“ kartu su portalu „Delfi“ atlikto tyrimo duomenimis, Kauno miesto mero V. Matijošaičio bendro turto vertė sudaro per 153,4 mln. eurų.

Nuo trečiadienio turgavietėse leidžiant prekiauti tik maisto produktais, Smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacijos pirmininkė Zita Sorokienė sako, kad prekybos suvaržymai turgavietėse yra diskriminaciniai.    Pasak jos, neteisinga ir nesąžininga, jeigu prekybos tinklų parduotuvėse galima prekiauti ne tik maistu, bet kitomis prekėmis, o turgavietėse palikta prekyba tik maistu.

Mykolo Romerio universiteto (MRU) mokslininkai pirmadienį pristatys tyrimą, kokių padarinių Lietuvos žmonėms ir verslui sukėlė dėl koronaviruso grėsmės įvesti ribojimai. MRU teisės, viešosios politikos ir ekonomikos tyrėjai-ekspertai atliko pandemijos metu priimtų valstybės sprendimų teisinių, viešo valdymo ir finansinių aspektų vertinimą, pranešė universitetas.

Vertinant skirtingų Europos Sąjungos (ES) šalių namų ūkių išlaidas, pastebėta, kad daugiausia mėnesinių pajamų lietuviai išleidžia maisto prekėms, tačiau kur kas mažesnę dalį pajamų, nei vakarų Europos gyventojai ar skandinavai, skiria būsto išlaikymui, rodo „Eurostat“ duomenys. Lietuviai maistui išleidžia per 20 proc. mėnesinių namų ūkio pajamų. Tai – bent 7 proc. punktais daugiau nei ES vidurkis.

Dėl koronaviruso ir karantino aukštosioms mokykloms pradėjus taikyti mokymą nuotoliniu būdu, kai kurie studentai suskubo grįžti į tėvų namus. Tiesa, pasak NT brokerių tai taip pat ir gera žinia, mat dėl šio reiškinio šiuo metu lengviau rasti ir išsinuomoti būstą.  Lietuvos aukštosios mokyklos pastebėjo, kad dalis studentų, įvedus nuotolinį mokymą, atsisakė bendrabučių ir grįžo mokytis iš tėvų namų.

Paskutiniu metu žiniasklaidoje pasirodė nemažai interpretavimų dėl JT Narkotinių medžiagų komisijos 2020 gruodžio 2 d. sprendimo išbraukti kanapes ir kanapių dervą iš 1961 m. Bendrosios narkotinių medžiagų konvencijos IV sąrašo.

Šventinis laikotarpis, kai reikia pasirūpinti ne tik dovanomis, bet ir bendra šventine atmosfera, gali ne vienam tapti tikru finansiniu išbandymu jam pasibaigus. Norinčių pasiskolinti pinigų ar nusipirkti brangesnį daiktą išsimokėtinai padaugėja, tačiau paskolas vėliau reikia atiduoti su kaupu.

Karantinas Lietuvoje vis griežtinamas, o sveikatos specialistai jau primygtinai prašo gyventojų laikytis visų saugumo priemonių. Tačiau panašu, kad verslininkai šių prašymų negirdi. Siuvykloje dirbančios moters dukra skundėsi, kad darbuotojos serga koronavirusu, kontaktuoja tarpusavyje, tačiau saviizoliacija joms netaikoma. Įmonė tai neigia ir tikina, kad visų numatytų taisyklių laikosi.

Naujosios Vyriausybės ministrai dėlioja planą, kaip suvaldyti kononaviruso plitimą. Ministras Arūnas Dulkys kalba apie neišvengiamus gyventojų judėjimo apribojimus. Tiesa, ar sulauksime ir komendanto valandos, dar neatskleidžia. Iš Vyriausybės sklinda žinia, kad griežti ribojimai tęsis mažiausiai iki mėnesio pabaigos. O gyventojai, kol dar gali laisvai važinėti, skuba apsipirkti. Štai Kaune žmonės skuba į parduotuves nerimaudami dėl naujosios Vyriausybės planuojamų ribojimų.

Lietuvos startuolio programėlė Walk15 šiandien siūlo išties didžiulę naudą mums, gyvenantiems karantino sąlygomis. Gražiausių maršrutų trasos, galimybė pabūti gryname ore nesibūriuojant, o tiesiog vaikštinėjant, suteikia naudos mūsų sveikatai, savijautai ir netgi gamtai. Dalyvaudami žingsniavimo iššūkiuose, galime rinkti virtualius medžius, kurie galiausiai virs realiai atsodintais medžiais, mes galime savo žingsnius iškeisti į pirkimo taškus ir įsigyti mums būtinų prekių e-prekyboje.

Nors nuo trečiadienio Lietuvoje sugriežtėjo karantino sąlygos, šeštadienį pirkėjai užplūdo parduotves, o automobilių aikštelėse taip pat netrūko. Nuotraukose užfiksuoti vaizdai parodo, kokia gausa pirkėjų aplankė prekybos centrus, taip pat kai kur netgi susiformavo žmonių eilės. Naujienų portalas tv3.lt primena, kad trečiadienį sugriežtėjusios karantino sąlygos įpareigoja prekybos centrų atstovus didinti vienam pirkėjui tenkantį plotą nuo 10 kv. m. iki 15 kv.

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas sako, kad gynybos biudžetas nežymiai didės. Apie tai jis kalbėjo žurnalistams po šeštadienio susitikimo su premjere Ingrida Šimonyte. „Kalbėjome apie 2021 metų biudžetą ir jį lydinčius įstatymus, kalbėjome apie krašto apsaugai skiriamų lėšų dydį. Manau, kad viena pagrindinių žinių yra ta, kad tos lėšos, nedaug, bet vis dėlto bus padidintos ir jos skiriamos pirmiausia karių ir jų šeimų socialiniam gerbūviui“, – sakė jis.

Lietuvos prekybininkai tokių metų dar nematė – gyventojai kvapnias žvakes pirkti pradėjo dar spalio mėnesį, vos pradėjus vėsti orams. Aktyvesnį susidomėjimą kvapiosiomis žvakėmis pajuto ne tik prekybos centrai, bet ir internetinės parduotuvės, savarankiški kūrėjai – visi jie teigė šių gaminių parduodantys mažiausiai dvigubai daugiau nei įprastai.

Pavasarį, pirmojo karantino metu sunkumų patyrę gyventojai ir įmonės kreipėsi į bankus dėl „paskolų atostogų“ – prašė atidėti paskolų įmokų mokėjimus. Šiuo metu bankai skaičiuoja pavienius prašymus atidėti įmokas. Anot jų, dalis žmonių „paskolų atostogas“ pasiėmė metams, todėl iš naujo jų prasitęsti nebereikia, o kiti tiesiog patiria mažiau finansinių sunkumų negu pirmojo karantino metu.

Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė žada ieškoti lėšų biudžete nuo koronaviruso nukentėjusių įmonių, taip pat numatyti daugiau pinigų paskoloms verslui. Šeštadienį po susitikimo su premjere Ingrida Šimonyte ji tvirtino, kad dabartiniame biudžeto projekte paramai lėšų nėra suplanuota. „Labai svarbu numatyti pakankamai lėšų pagalbai verslui, kuris nukentėjo nuo karantino ir nuo kovido.

Artėjant didžiausioms šventėms ir kartu plečiantis koronaviruso pandemijai, kaimo turizmo sodybos sako atšaukiančios visus renginių užsakymus, tačiau sodybas gausiai užsisako šeimos. Tuo metu Palangos viešbučių atstovė sako, kad valdžiai užsimenant apie karantino griežtinimą, kambarių rezervacija sustojo, dalis jų atšaukiama.

Kol vieni tautiečiai ieško, kur pigiau Kalėdoms nusipirkti eglutę, Klaipėdos universiteto botanikos sodas siūlo jas išsinuomoti. Už 20–30 eurų gyvas žaliaskares vazonuose siūlantys botanikai po švenčių už išsaugotą eglutę pusę sumos grąžina. Kur sutiks gražiausias metų šventes, ten laukia 300 eglučių, tiesa, pusė jų jau rezervuotos. Klaipėdietis Donatas uostamiesčio universiteto botanikos sode ieško eglutės. Ir ieško ne sau, o darželiui, kurį lanko jo atžala.

Kalėdinėms siuntoms mušant visų laikų rekordus, Lietuvos paštas įspėja – norint kad siuntos gavėjus pasiektų dar iki švenčių, jas reikėtų išsiųsti dar šį savaitgalį. Nors didžioji dalis Lietuvoje keliaujančių siuntų šiuo metu gavėjus pasiekia laiku, kai kurios, ypač didelės, gali vėluoti iki trijų dienų. Artėjant šventėms tikėtinas didesnis vėlavimas, todėl rekomenduojama nedelsti.

Šią savaitę Vilniaus miesto savivaldybės taryba patvirtino nauju atliekų tvarkymo rinkliavų dydžius, kurie bus taikomi kitais metais. Rūšiuojantiems atliekas paslaugos kiek atpigs, tačiau to nedarantiems – pabrangs. „Rinkliavos nuostatų pakeitimus inicijavome atsižvelgdami į atliekų sistemos administravimo praktikoje pasitaikančius probleminius atvejus, kurie kildavo dėl įvairių teisinių interpretacijų.

Seime vėl kilo idėja drausti prekybininkams dirbti Sekmadieniais ir švenčių dienomis. Draudimų iniciatoriai sako, kad taip norima ne tik sudaryti sąlygas prekybos tinklų darbuotojams pabūti su šeima, bet ir valdyti koronaviruso plitimą. Prekybininkai tikina, kad tai pakenktų darbuotojams ir pažeistų pirkėjų interesus.

Covid-19 pandemija ir griežtėjantis karantinas šalyje gerokai keičia prekių ir paslaugų įsigijimo įpročius. Siekiant atliepti pirkėjų lūkesčius, prie naujovių taikytis skuba ir automobilių pardavėjai, kurie patikina: įsigyti automobilį internetu taip pat paprasta, kaip užsisakyti maistą ar nusipirkti kalėdines dovanas, rašoma pranešime žiniasklaidai. Ne paslaptis, jog renkantis automobilį Lietuvoje įprasta jį apžiūrėti gyvai.

Bernardos iš Trakų šeimai apsipirkimas „Iki“ parduotuvių tinkle apkarto. Moteris gruodžio pirmosios vakarą parduotuvėje įsigijo rūkytos žuvies, tačiau šeima bevalgydama nustėro – kiek giliau, žuvies viduje, raitėsi kirmėlės. „Iki“ parduotuvių tinklo atstovė Vaida Budrienė sako, kad su pirkėja buvo asmeniškai susisiekta, atsiprašyta, visi nuostoliai kompensuoti. Partija išimta iš prekybos. Pirkėja apgailestauja, kad žuvimi dalijosi su giminaičių šeima, ją valgė ir mažamečiai vaikai.

Karantino laikotarpiu prekybininkams rekomenduojama atsisakyti rinkodaros akcijų, skatinančių gyventojus rinktis parduotuvėse. Nepaisant to, drabužių parduotuvių tinklas H&M tūkstančius klientų pakvietė gyvai ateiti į parduotuvėse prasidėjusį išpardavimą. Tiesa, jo greitai neliko, o tinklo atstovai reiškia apgailestavimą. Portalo tv3.lt skaitytoja Kotryna, kaip ir daugelis kitų lietuvių, yra pamėgę šio parduotuvių tinklo „Facebook“ paskyrą, turinčią tūkstančius sekėjų.

Šiemet lapkritį, palyginti su pernai lapkričiu, skrydžių srautai Lietuvoje mažėjo 54 proc. ir siekė beveik 9 tūkst. skrydžių, o tranzitinių skrydžių mažėjo 49 proc. iki 7,3 tūkst. skrydžių, skelbia skrydžių valdymo bendrovė „Oro navigacija“. Jos vadovo Mariaus Beliūno teigimu, vilties aviacijos sektoriui teikia rinkoje pasirodžiusi vakcina ir pačių aviakompanijų planai aktyviau skraidyti gruodžio mėnesį, tačiau prognozuojama, kad Europa bus labiausiai nukentėjęs regionas.

Vidutinė centralizuotai tiekiama šiluma šalyje gruodį kainavo 4,16 cento už kilovatvalandę (be PVM) – 4,52 proc. daugiau nei lapkritį ir 10,73 proc. mažiau nei pernai gruodį.  Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) duomenimis, tai žemiausia gruodžio šilumos kaina nuo 2012 metų – palyginti su tuo laikotarpiu vidutinė kilovatvalandės (kWh) kaina dabar yra sumažėjusi 46 proc.

Jau trejus metus socialinio projekto „Už saugią aplinką mūsų vaikams“ dalyviai, taromatais besinaudojantys prekybos tinklo „Lidl“ pirkėjai gali vaikų dienos centrams gali paaukoti už depozitą gautą sumą, kurią prekybos tinklas padvigubina. Iš viso per šį laiką paaukota daugiau kaip 175 tūkst. eurų.

Keleivių pervežimo geležinkeliais tarp Rusijos anklavo prie Baltijos jūros ir pagrindinės jos dalies tranzitu per Lietuvą galimybės per artėjantį naujametinių atostogų laikotarpį padidės 1,5 karto, pranešė „Kaliningrado geležinkeliai“. „Traukiniai į Kaliningradą ir atgal nuo gruodžio 20-osios iki sausio 20 dienos per kartą galės pervežti iki 300 žmonių. Šis susitarimas pasiektas su Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija.

Sparti elektromobilių pažanga ir auganti modelių pasiūla vis labiau atkreipia pirkėjų dėmesį. Kita vertus, svarstydami apie elektromobilio įsigijimą du iš trijų gyventojų teigia, kad juos stabdo per didelė tokios transporto priemonės kaina, rodo tyrimas.

Europos Sąjungos (ES) lyderiams patvirtinus ekonomikos gaivinimo planą, Lietuvos ekonomistas sako, kad tai gerokai kilstelėjo euro kursą, o tai gali atnešti žalos tiek ES ekonomikos, tiek Lietuvos eksporto atsigavimui.

Birštone dar viena įmonė neatsilaikė prieš karantino negandas – ketvirtadienį bendrovė „Birštono šaltinis“, teikianti apgyvendinimo paslaugas, užregistravo grupinį – 41 darbuotojo – atleidimą. Tai – ne pirmasis grupinio atleidimo procesas kurorte šiais metais. Prošvaisčių nematyti Įmonės direktoriaus Artūro Saldos teigimu, šiemet klientų srautas „Birštono šaltinyje“, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, sumažėjo daugiau nei perpus. Lapkritį įmonės užimtumas buvo apie 30 proc.

Pastaruoju metu padaugėjo atvejų, kai gyventojams siūlomos įvairių prekių – transporto priemonių, buities prietaisų ir pan. – nuomos paslaugos, nors iš esmės po jomis slepiami vartojimo kreditai, rašoma pranešime žiniasklaidai „Kalbame apie atvejus, kai kliento finansinės galimybės neatitinka atsakingo skolinimo kriterijų. Tada jam pasiūloma alternatyva – prekę ne įsigyti, bet nuomotis su galimybe išsipirkti.

Franšizės „Burger King“ valdytoja Baltijos šalyse „Tallink Grupp“ šiandien, gruodžio 11 d., prekybos ir pramogų centre „Akropolis“ Vilniuje atidaro pirmąjį ir ilgai lauktą „Burger King“ restoraną Lietuvoje. 310 kv. m. ploto  ir 80 sėdimų vietų restoranas yra populiaraus Vilniaus prekybos centro 1-ame aukšte, rašoma pranešime spaudai.  Nuo šiandien restoranas oficialiai siūlo produktus iš savo visame pasaulyje žinomo meniu.

Elektroninė parduotuvė „Barbora“ per antrąją Covid-19 bangą savo komandą išplėtė daugiau nei dukart. Nuo rugsėjo mėnesio įmonė įdarbino per 700 naujų darbuotojų įvairiuose padaliniuose: tiek prekių surinkėjų ir kurjerių, tiek specialistų administracijoje. Jiems mokamas iki 1,8 tūkst. eurų pradinis atlyginimas neatskaičius mokesčių, praneša bendrovė.

Pastaruoju metu Europos Sąjunga (ES) sparčiai pajudėjo žaliuoju kursu, nors pirmieji žingsniai buvo žengti jau gerokai ankščiau. Įvairūs struktūrinių fondų finansuojami projektai leido šimtams verslų ES teritorijoje įvykdyti ne tik gamybą optimizuojančias, bet ir ją ekologiškesne darančias pertvarkas.  Išimtimi nėra ir Lietuva, kur įmonės atrado būdus efektyviai panaudoti ne tik ES suteikiamas finansines galimybes, bet ir gamyklinių pastatų stogų plotus saulės jėgainėms.

Artėjant Kalėdoms, prekybininkai pastebi, kad prieššventiniu laikotarpiu lietuviai nori save palepinti ir perka daugiau brangesnių dalykų. Kita vertus, jie pripažįsta, kad dėl karantino sukeltų keblumų ir geidžiamiausių pirkinių kainos gali padidėti. Prekybos tinklų atstovai pasakoja, kad prekių asortimento krepšelis šiais metais gali gerokai pakisti dėl pandeminės situacijos – pastebima, kad pirkėjai renkasi gurmaniškus, brangesnius produktus nei įprastai.

Pirmąją koronaviruso bangą Lietuvos ekonomika atlaikė gerai, tačiau dabar susiduria su naujais iššūkiais. Kas laukia mūsų verslo šį sunkų laikotarpį, kalbėjome su Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentu Vidmantu Janulevičiumi. Sveiki, kaip verslas išgyvena antrąjį karantiną: kas pablogėjo, pagerėjo, palyginus su pirmuoju? Sveiki.

Kibernetines-informacines atakas trečiadienio vakarą patyrė devyniolikos įstaigų interneto svetainės, didžioji dalis jų – savivaldybių tinklalapiai, ketvirtadienį pranešė Nacionalinio kibernetinio saugumo centro (NKSC) direktorius Rytis Rainys.

Lietuva skyrė 100 tūkst. eurų humanitarinei pagalbai Ukrainai. Užsienio reikalų ministerija ketvirtadienį informavo, kad lėšos bus pervestos Tarptautinio Raudonojo Kryžiaus komitetui (ICRC). Spalio pabaigoje paskelbtoje Jungtinių Tautų humanitarių reikalų koordinavimo biuro ataskaitoje teigiama, kad humanitarinė pagalba reikalinga 3,4 mln. Ukrainos gyventojų. Ukrainoje gyvena daugiau nei 1,4 mln. šalies viduje perkeltųjų asmenų, o daugiau nei 2,4 mln.

Vyriausybei sugriežtinus karantino sąlygas ir nurodžius apriboti parkavimo vietų skaičių šalia prekybos centrų iki 20 proc., prekybos tinklas „Iki“, siekdamas laikytis nurodymo ir užtikrinti saugų pirkėjų apsilankymą prekybos vietose, jau įrengė parkavimo aikštelių atitvarus.  „Atsakingai atsižvelgiame į karantino griežtinimą ir imamės visų priemonių, padedančių stabdyti koronaviruso plitimą.

Baltijos šalims tebegresia Rusijos ir kitų trečiųjų šalių energetinis šantažas bei hibridinės atakos, teigia paskirtasis energetikos ministras. Dainius Kreivys žada paspartinti elektros tinklų sinchronizavimą su Europa ir apsaugoti Lietuvą nuo Astravo atominės elektrinės (AE) grėsmių.  „Baltijos šalims būtina susivienyti ties iššūkiais, susijusiais su desinchronizavimu nuo BRELL žiedo ir prekyba elektra su trečiosiomis šalimis. Mes tebeturime klausimų, reikalaujančių sutarimo.

Seimas priėmė Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pataisoms, kuriomis siūloma išplėsti galiojančią gyventojų pajamų mokesčio lengvatą ir nustatyti galimybę susigrąžinti dalį mokesčio patyrus išlaidų už profesinį mokymą ar už aukštojo mokslo studijas, neatsižvelgiant į tai, kelinta atitinkama kvalifikacija įgyjama. Už įstatymo pataisas balsavo 129 Seimo nariai, o vienas susilaikė. Įstatymą dar turės pasirašyti prezidentas.

Kalėdinė eglė ir galimybė bent savaitei įšokti į šortus – tokį šventinį komplektą kasmet rinkdavosi keli tūkstančiai lietuvių, kurie Naujuosius sutikdavo svetur, kur šilta. Juolab kad ir vaikams – mokyklinės atostogos.     „Nors pastaruosius mėnesius kelionių pardavimai – drastiškai smukę, visgi šventinių kelionių poreikis išliko.

Ketvirtadienį vieno didžiausių šalies bankų klientai negali gauti paslaugų internetu ir mobiliuoju telefonu. Bankas pripažįsta patiriantis techninių nesklandumų įspėja, kad prisijungti prie jo gali prireikti daugiau laiko nei įprastai. Portalo tv3.lt skaitytoja Kristina pastebėjo: „Luminor pastrigo. Niekas neveikia, prisijungti prie banko neišeina. Sako, kad šiandien ta diena, kai visos išmokos keliauja, tai užstrigo.