Lietuvos verslas

Kai už lango darganoti orai daugelis ima svajoti apie atostogas šiltuose kraštuose. Nors kelionių krypčių pasirinkimas dėl koronaviruso yra nedidelis, tačiau keliautojų tai nesustabdo. Žmonės ir patys planuoja keliones, ir patiki jų planavimą organizatoriams, tik šis būdas gali atsieiti perpus brangiau. Štai pati susiplanuoti kelionę nepabūgo vilnietė Emilija. Mergina pasakoja, kad kiekvieną rudenį vyksta į kelionę. „Tai jau tapo tradicija. Iš pradžių galvojau, kad teks kelionės atsisakyti.

Ekonomistai pastebi, kad metų metus trukusi kova su emigracija baigėsi. Šią problemą išsprendė koronaviruso pandemija. Karantino metu sugrįžę emigrantai vėl uždarbiauti į užsienį taip ir nebeišvyko. Tačiau dirbantys užsienyje tikina, kad darbuotojų svetur trūksta, tad jiems siūlomas didesnis atlygis. Norvegijoje, statybų įmonėje dirbantis Mantas pasakoja, kad jam prastovose neteko būti. „Norvegijoje nebuvo viskas uždaryta.

Rugsėjį sugrįžę po atostogų į darbus gyventojai vis dar dalijasi nesenais vasaros įspūdžiais. Jų asmeninė patirtis apie alkoholinių gėrimų kainas Lietuvoje ir užsienyje gerokai skiriasi nuo oficialios statistikos. Šiuos skirtumus sunku paaiškinti ir specialistams. Portalo tv3.lt skaitytojas Tomas kiekvieną vasarą bent dalį atostogų kartu su šeima praleidžia Lietuvos pajūryje. Taip pat bent jau iki karantino kartą per metus keliaudavo į poilsiautojų pamėgtas Pietų Europos šalis.

Lietuvos daržininkus užklupo nemalonumai už laukų laistymą vandeniu, kuriuo buvo plautos daržovės.  ES aktyviai ragina tausoti išteklius ir pakartotinai naudoti vandenį, o pas mus už tai baudžiama. Daržovių augintojai piktinasi, kad „žaliosios“ ambicijos pranoksta sveiką protą ir pasiekia vis naują absurdo lygį.

Įsivaizduokite: gyvenate nuomojamame būste, norite kraustytis į naujus namus, apie tai pranešate buto savininkui, o jis tą pačią akimirką į jūsų namus ima vestis krūvas naujų nuomininkų. Kaip jaustumėtės? Į tokią situaciją pateko metus nuomojamame bute Vilniuje gyvenusi Dalia (tikras vardas redakcijai žinomas). Jai pranešus apie ketinimą keisti gyvenamąją vietą, buto savininkė netrukus be jokio įspėjimo įsibrovė į butą ir ėmė jį rodyti būsimiems nuomininkams.

„Kas vyksta Kaune“ trečiadienį sulaukė pasipiktinusio skaitytojo žinutės. Šviežių sulčių „Akropolio“ „Maximoje“ įsigijęs vyras išsiaiškino, kad jos ne tokios ir šviežios – produkto galiojimo data buvo suklastota. „Būtų įdomu sulaukti „Maxima“ komentaro apie tokį atvejį. Atkreipkite dėmesį į datą. Kaip pasibaigusio galiojimo produktas tampa vėl geru“, – aiškino kelias nuotraukas redakcijai atsiuntęs kaunietis.

„Luminor” bankas informuoja, kad penktadienį, rugsėjo 18, dieną banko administracijos Vilniuje darbuotojui buvo nustatytas teigiamas COVID-19 testas. Susirgęs asmuo yra saviizoliacijoje ir gydosi namuose.  Visi asmenys, kurie bendravo su šiuo darbuotoju, yra informuoti. „Luminor“ banko darbuotojai, turėję kontaktą su susirgusiu darbuotoju, yra saviizoliacijoje. „Luminor“ banko patalpos yra dezinfekuojamos pagal visus reikalavimus.

Naują TV sezoną TV3 žiniasklaidos grupė pasitiko ne tik su pokyčiais programoje, bet ir įmonės vadovybėje – komercijos direktoriaus pareigas užėmė Sigitas Berlinskas. Jis bus atsakingas už TV3 žiniasklaidos grupei priklausančių TV3, TV6 ir TV8 televizijos kanalų, radijo stoties „Power Hit Radio“, vaizdo turinio platformos TV3 Play bei naujienų ir pramogų portalo TV3.lt pardavimus. Prieš prisijungdamas prie TV3 Grupės, Sigitas dirbo naujienų portale delfi.lt.

Vaikai finansinius sprendimus – kada ir ką pirkti, taupyti ar netaupyti, kur investuoti ir kaip dalintis – priima labai ankstyvame amžiuje, o susiformavę įgūdžiai išlieka visą gyvenimą. Kada pradėti vaikų finansinio raštingumo ugdymą ir kokie turėtų būti pirmieji žingsniai? Komentaru apie penkias pirmas finansinio raštingumo pamokas „Swedbank“ tinklaraštyje banko vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.

JAV Energetikos departamentas yra gerai informuotas apie Baltarusijos Astravo atominės elektrinės (AE) projektą, o Lietuva prašo Amerikos paramos užtikrinant elektrinės saugumą, sako Vašingtone viešintis užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius.  Ministras ketvirtadienį susitiko su JAV Energetikos sekretoriaus pavaduotoju Marku Menezesu, praneša Užsienio reikalų ministerija (URM).  „Energetikos departamentas yra gerai informuotas apie situaciją Astrave.

Kelionių organizatorės „Tez Tour“ ir „Novaturas“ nuo rugsėjo 20-osios pradės vykdyti keliones užsakomaisiais skrydžiais į Kipro salą, praneša portalas vz.lt. Po to, kai dėl koronaviruso pandemijos teko atšaukti keliones į Graikijos ir Italijos kurortus, bendrovės nebevykdė skrydžių į jokią šalį.

Eismas per sieną su Baltarusija vyksta įprastai, BNS penktadienio rytą sakė Lietuvos pasieniečių vadas Rustamas Liubajevas. „Aiškumo kol kas neturime – būtų sunku tikėtis, kad per naktį galėtume gauti iš mūsų Baltarusijos kolegų kažkokį oficialų pranešimą, tačiau situacija iš esmės nepasikeitė prie valstybės sienos per naktį: vykimas per valstybės sieną vyksta“, – sakė Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) vadas.

Mokėjimo korteles turintys gyventojai reguliariai išsigrynina pinigų iš bankomatų. Ir daugeliui iš jų bent kartą gyvenime dėl vienų ar kitų priežasčių bankomatas kortelę yra „suvalgęs“. Taip bent kuriam laikui likus be pinigų, galima patirti nemažai nepatogumų. O bankai tikrai neskuba padėti. Tuo savo kailiu galėjo įsitikinti vilnietė Rasa (tikras vardas ir pavardė redakcijai žinoma). Ji ne tik prarado kortelę, bet ir su bankais negali sutvarkyti reikalų.

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) informuoja, kad dėl techninio sutrikimo kai kuriems mokesčių mokėtojams buvo išsiųsti klaidingi pranešimai.  VMI teigė, kad ketvirtadienį Mano VMI buvo išsiųsti 2015 metų pranešimai be jokio turinio, kurių antraštė „Pranešimas apie nesumokėtus mokesčius“. Į tuščius pranešimus klientai turėtų nereaguoti.  Pažymėtina, kad visą korektišką informaciją galima matyti prisijungus prie Mano VMI -> Apskaitos duomenys.

Naujų automobilių pardavimų sumažėjimas Lietuvoje sausio-rugpjūčio mėnesiais buvo vienas mažiausių Europos Sąjungoje (ES), skelbia Europos automobilių gamintojų asociacija (ACEA). Lietuvoje per aštuonis mėnesius parduoti 23578 nauji automobiliai – 22,9 proc. mažiau nei pernai sausį-rugpjūtį. Mažesnis naujų automobilių pardavimų smukimas šiemet fiksuotas Suomijoje (18,3 proc.), Danijoje (20,7 proc.), Švedijoje ir Kipre (po 21,3 proc.) Latvijoje automobilių pardavimai šiemet sumenko 28,4 proc.

Bankas „Luminor“ pradeda teikti paskolas nuo koronaviruso pandemijos nukentėjusiam žemės ūkiui ir žuvininkystės verslui. Iš viso šiai finansinei priemonei įgyvendinti valstybė skyrė 40 mln. eurų. „Luminor“ pranešė pasirašęs bendradarbiavimo sutartį su nacionaline plėtros įstaiga Žemės ūkio paskolų garantijų fondas. Pagal sutartį paskolos gali būti teikiamos ne ilgesniam kaip trejų metų laikotarpiui. Paskolos suma yra iki 1 mln. eurų, šioms paskoloms taikomos palūkanos nuo 0,1 proc.

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) skyrė 1,7 mln. eurų turgavietės mokesčio kompensacijos 5,7 tūkst. turgaviečių prekiautojų.  Iš viso paraiškas pateikė 7,6 tūkst. prekiautojų, pranešė VMI. Anot jos, dalis smulkiųjų verslininkų neatitiko Vyriausybės nustatytų kriterijų, pavyzdžiui, nedirbo nustatytu laikotarpiu arba vykdė kitą veiklą nei ta, kuri nurodyta, norint pretenduoti į paramą.

Šalies prekybos centrų apyvartos atsigauna ir kai kuriais atvejais netgi viršija pernai metų rodiklius, tačiau nerimo vis dar netrūksta, rašo „Verslo žinios“. Pasak prekybos centrus „Ozas", Kauno „Akropolis", „BIG Vilnius" valdančios bendrovės „Newsec“ turto valdymo paslaugų grupės vadovės Ridos Kalvaitienės, liepą srautai jau siekė apie 90-95 proc. įprastų srautų, rugpjūtį, grąžinus privalomą kaukių dėvėjimą, sumažėjo iki 80 proc., tačiau apyvartos rodiklis išaugo iki bemaž 110 proc.

Pagal dabar galiojantį įstatymą kitais metais pensijos neturėtų būti indeksuojamos, nes dėl koronaviruso poveikio šalies ekonomika turėtų smukti. Vis dėlto artėjant rinkimams valdantieji nusprendė keisti įstatymus ir vis tiek išmokas didinti. Iš kokių lėšų tai bus daroma? Finansų ministerija prognozuoja, kad šiemet Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) arba tiesiog visų šalyje pagamintų prekių ir suteiktų paslaugų vertė sumažės 1,5 proc.

Baltijos valstybių ekonomikoms kur kas geriau atlaikius koronaviruso pandemiją nei kitose Europos Sąjungos valstybėse, šalys turi susitelkti į tolimesnes investicijas, kad ekonomikos atsparumas nebūtų trumpalaikis, sako banko „Swedbank“ Latvijoje vyriausioji ekonomistė Liva Zorgenfreija. „Žiūrint į bendrojo vidaus produkto (BVP) kritimą pirmąjį pusmetį, Baltijos šalyse situacija buvo geresnė nei kitur Europoje ir ypač pietų Europoje.

Vyriausybė pritarė siūlymui mokėti ligos išmokas už mažų vaikų ar vaikų su negalia priežiūrą, kai jiems paskiriama privaloma izoliacija dėl lankymosi koronaviruso paveiktoje šalyje arba tiesioginio sąlyčio su sergančiuoju. Tokios išmokos būtų mokamos už vaikus iki 8 metų, pirmų-ketvirtų klasių pradinukus ir vaikus su negalia iki 21 metų, kai jie mokosi pagal bendrojo ar specialiojo ugdymo programą.

Vyriausybė Seimo rinkimams organizuoti trečiadienį papildomai skyrė 3,9 mln. eurų. Šios lėšos bus skiriamos iš valstybės vardu pasiskolintų lėšų Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK), artėjant spalį vyksiantiems Seimo rinkimams.  Šios VRK lėšos žadamos paskirstyti rinkimų komisijų narių darbo užmokesčio išlaidoms apmokėti ir Seimo rinkimams organizuoti diplomatinėse atstovybėse bei konsulinėse įstaigose, nurodo Vyriausybės kanceliarija.

Vilniaus atliekų sistemos administratoriaus (VASA) direktoriaus konkursą laimėjęs sostinės politikas Artūras Zuokas sako nepasirašysiantis sutarties, kol asmeniškai neaptars savivaldybės įmonės perspektyvos su meru Remigijumi Šimašiumi. Savo ruožtu R. Šimašius teigia, kad su A. Zuoku kalbės tik tuomet, kai šis pasirašys sutartį. „Savivaldybė gavo STT pažymą, kad viskas yra tvarkoje, kviečia mane pasirašyti sutarties.

Pastaruoju metu viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimai augo kur kas sparčiau nei privataus sektoriaus dėl to nuo kitų metų pradžios valdininkų algos nebus didinamos taip sparčiai. Vyriausybė jas siūlys didinti triskart mažiau nei šiemet. Apie tai diskutuota trečiadienį vykusiame Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto posėdyje.

Vyriausybė skyrė ir vis dar skiria lėšas spręsti Lietuvos ekonomikos problemas koronaviruso pandemijos akivaizdoje. Ekonomistas pastebi, kad tokia pagalba ne tik padeda, bet ir trukdo. „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis teigia, kad šiuo metu labiausiai jaudinamasi dėl ko nereikėtų, t. y. dėl antrosios bangos. „Vis dar nerimaujama dėl antrosios bangos. Bangavimo dar bus, koronavirusas nėra naujas reiškinys.

Pasaulio energetika dėl įvairių priežasčių – teisinių reguliavimų, geopolitinių motyvų ir pokyčių visuomenėje – sparčiu žingsniu juda tvarumo link, tad nenuostabu, kad, vertinant gavybą iš atsinaujinančių šaltinių, galima teigti, jog praėję metai buvo rekordiniai. Skaičiuojama, kad pasaulyje gaminamos žaliosios elektros galia 2019 metais padidėjo 200 gigavatų – šis šuolis didžiausias iki šiol.

Vyriausybė trečiadienį spręs dėl papildomų 3,9 mln. eurų skyrimo iš valstybės vardu pasiskolintų lėšų Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK), artėjant spalį vyksiantiems Seimo rinkimams.  Lėšos VRK būtų skiriamos rinkimų komisijų narių darbo užmokesčio išlaidoms apmokėti ir Seimo rinkimams organizuoti diplomatinėse atstovybėse bei konsulinėse įstaigose, nurodo Vyriausybės kanceliarija.

Vyriausybė trečiadienį posėdyje spręs dėl dyzelino lengvatos žemdirbiams. Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) siūlo koreguoti tokio dyzelino įsigijimo normas, pagal kurias valstybės biudžeto netektys sumažėtų kiek daugiau nei 6 proc., tačiau mažiau, nei buvo nurodžiusi Vyriausybė.  Vyriausybė dar pernai buvo nurodžiusi ministerijai iki šių metų birželio vidurio patikslinti lengvatinio žemdirbių dyzelino įsigijimo normas, kad būtų užtikrintas 15 proc.

Seimas antradienį ėmėsi svarstyti siūlymą išplėsti notariato paslaugas ir leisti notarams organizuoti elektroninius nekilnojamojo turto (NT) pardavimo bei nuomos aukcionus, praneša Teisingumo ministerija.   Teisingumo ministro Elvino Jankevičiaus teigimu, naujovė būtų aktuali klientams, ypač tiems, kurie gyvena užsienyje ir nori parduoti nekilnojamą turtą Lietuvoje.

Lietuvai liberalizuojant elektros tiekimo gyventojams rinką, Energetikos ministerija kreipėsi į Valstybinę energetikos reguliavimo tarybą (VERT) dėl galimo valstybės valdomo tiekėjo „Ignitis“ piktnaudžiavimo padėtimi.  Ministerija skelbia pastaruoju metu gavusi pasikartojančių vartotojų nusiskundimų dėl „Ignitis“ siunčiamos informacijos apie jo kaip nepriklausomo tiekėjo siūlymus. Pasak ministerijos, pasiūlymus gauna net ir tie vartotojai, kurie nėra patekę į pirmąjį dereguliavimo etapą.

Pagal naujausią ekonominės raidos scenarijų apskaičiavus pensijų indeksavimo koeficientą, senatvės ir netekto darbingumo pensijos 2021 metais galėtų augti 7,17 proc. Tai reiškia, kad vidutinė senatvės pensija padidėtų nuo 377 eurų šiais metais iki 404 eurų kitąmet, o vidutinė senatvės pensija su būtinuoju stažu – nuo 399 iki 428 eurų, portalą tv3.lt informavo Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Taigi vidutinė pensija, ministerijos skaičiavimais, galėtų didėti 27–29 eurais.

Valdininkai užsimojo sukurti Lietuvoje naują ryšio tinklą. Skaičiuojama, kad tam prireiktų dešimčių milijonų eurų investicijų. Jau veikiantys ryšio operatoriai ir verslo organizacijos tokiems planams prieštarauja. Trečiadienį Vyriausybės pasitarime planuojama priimti protokolinį sprendimą, kuriuo pavestų Susisiekimo ir Vidaus reikalų ministerijas (VRM) įgyvendinti Valstybinio kritinio ryšio tinklo (VKRT) sukūrimo priemonių planą jame nustatytais terminais.

Lietuvoje laisvų darbo vietų antrąjį šių metų ketvirtį buvo mažiau nei vidutiniškai Europos Sąjungos (ES) šalyse, skelbia Eurostatas. Laisvų darbo vietų, į kurias darbdaviai aktyviai ieškojo darbuotojų, dalis balandį-birželį siekė 1,3 proc. visų pozicijų, arba 0,3 punkto mažiau nei vidutiniškai ES (1,6 proc.), rodo ES statistikos tarnybos duomenys. Per metus – antrąjį ketvirtį, palyginti su tuo pat laikotarpiu 2019 metais – šis rodiklis Lietuvoje sumenko 0,1 punkto.

Tik po trijų balsavimų Seimas antradienį nutarė vis tik svarstyti pataisas, kuriomis siūlomos dar didesnės pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatos viešbučiams ir turizmui.     Šio klausimo svarstymą išbraukti iš darbotvarkės siūlė valstietis Valius Ąžuolas.   „Šiuo metu ta lengvata yra galiojanti turizmo sektoriuje iki 2022 metų pabaigos. Prasmė vieneriais metais pailginti.

Darbdaviai artimiausiu metu veikiausiai atlyginimų nejudins nei pirmyn, nei atgal. Rugpjūčio pradžioje atlikta SEB grupės verslo klientų apklausa parodė, kad dauguma – keturi penktadaliai įmonių neplanuoja artimiausiais mėnesiais keisti darbo užmokesčio darbuotojams.  Algas kirpti ketina kas šešta  Ekonomikos padėtis vasarą atsigavo ir daugelio ekonomikos sektorių veikla beveik sugrįžo iki lygio, buvusio prieš pandemiją.

Bankas „Luminor“ gerina šių metų ekonomikos prognozes ir teigia, jog 2020 metais Lietuvos ekonomika turėtų augti 0,2 procento. Kovą bankas prognozavo, jog Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) šiemet smuks 2,5 procento. Kitąmet prognozuojamas 4,4 proc. augimas, o 2022-aisiais – 4,2 procento.  Pasak ekonomisto Žygimanto Maurico, priešingai nei per 2009-ųjų metų krizę, Lietuva bus viena mažiausiai nukentėsiančių nuo krizės šalių ir žymiai sumažins atotrūkį nuo Vakarų Europos.

Panašu, kad po koronaviruso pandemijos sulauksime permainų. Ekonomistas tikina, kad du kartus į tą pačią upę neįbrisi, tad ekonomika po koronaviruso krizės bus kitokia nei prieš ją, bet nebūtinai blogesnė. O ar jis bus geresnė priklausys nuo to, kaip greitai sugebėsime adaptuotis prie naujos pokoronavirusinio pasaulio tvarkos. „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Dr. Žygimantas Mauricas teigė, kad pandemijos ateina ir praeina, bet ekonomikos skatinimo priemonės – (užsi)lieka.

Šalies gyventojų II pakopos pensijų fonduose sukaupto turto vertė pasiekė naują ribą – Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) duomenimis, rugpjūčio pabaigoje II pensijų kaupimo pakopoje valdomas turtas sudarė 4,09 mlrd. eurų, o vienam gyventojui teko beveik 3 tūkst. eurų vertės turto. Asociacija išplatintame pranešime informuoja, kad II pakopos pensijų fondai 3 mlrd. eurų ribą peržengė kiek daugiau nei prieš dvejus metus – 2018 m. birželį.

Lietuvoje reikėtų vėl įvesti privalomąjį gyvūnų ženklinimą, tačiau už tai turėtų sumokėti valstybė, sako premjeras Saulius Skvernelis. „Kažkada buvo iniciatyva įvesti čipus, čipuoti gyvūnus, matyt, prie to reikia grįžti. Tik, aišku, tai neturėtų būti našta gyventojams. Matyt, valstybė turėtų rasti lėšų ir tokiu būdu paženklinti gyvūnus“, – antradienį Seime žurnalistams sakė S. Skvernelis.

Reguliariai investuoja tik nedidelė gyventojų dalis ir lietuviai negali pasigirti dideliu sukauptu finansiniu turtu, atskleidė „Swedbank“ užsakymu atliktas tyrimas. Kas mums trukdo? Kaip parodė tyrimas, egzistuoja ne vienas klaidingas įsitikinimas ir stereotipas, sulaikantis gyventojus nuo investavimo ir papildomo kaupimo finansiškai saugesnei ateičiai.

Kauno miesto savivaldybė antradienį perpus sumažino nekilnojamojo turto ir žemės nuomos mokesčius viešbučiams. Opozicinių konservatorių atstovai ragino savivaldybę peržiūrėti ir kitas sritis bei įvertinti, ar ir jiems nereikėtų skirti lengvatų. „Norėtųsi, kad būtų dar kartą peržiūrima, kokiems sektoriams taip pat galėtumėme suteikti lengvatas, kadangi matome, kad krizė dar nesibaigė“, – sakė konservatorius tarybos narys Paulius Lukševičius.

Žmonės vis dažniau pripažįsta, kad masažas yra puikus būdas pamiršti stresą ir atsipalaiduoti, tačiau, pasirodo, Lietuvoje tokia atpalaiduojamojo masažo paslauga dažnai yra nelegali. Ne vienerius metus už įstatymo ribų esantys masažuotojai net nedrįsta viešai kalbėti apie tai, kad jie tuoj gali likti be savo amato ir stoti į bedarbių gretas.  Įstatymuose šiuo metu aiškiai nurodoma, kad masažas gali būti atliekamas tik licencijuotoje gydymo įstaigoje ir tik ten esantiems pacientams.

Nors šiais metais sukčiavimų internete skaičius sumažėjo, tačiau stabiliai augo techniškai sudėtingų sukčiavimo schemų skaičius, pranešime žiniasklaidai perspėja Lietuvos bankų asociacija (LBA). Dažniausiai sukčiai apgavystėms rinkdavosi skambučius iš užsienietiškų numerių, žinutes bankų vardu su apgaulingomis nuorodomis ar įmantresnius variantus, pavyzdžiui, skambučius į pokalbių programėles.

Lietuvai pasiryžus nepirkti baltarusiškos elektros, kai tik bus įjungta Astravo atominė elektrinė (AE), gyventojams elektra nebrangs, tikina energetikos ministras.  Žygimanto Vaičiūno teigimu, baimintis brangimo nereikia tiek dėl palyginti menkos baltarusiškos elektros dalies Lietuvos elektros importe, tiek dėl išaugusios elektros gamybos pačioje Lietuvoje. LRT radijui jis teigė, kad Baltijos šalys toliau derasi dėl techninių sprendimų, kaip neįsileisti AE elektros.

Eismo kilpomis vykstantis judėjimas Senamiestyje nuo pirmadienio, rugsėjo 14 dienos, bus analizuojamas naudojantis bandomosiomis filmavimo kameromis, išdėstytomis Trakų (rudoji zona), Rūdninkų (rudoji ir violetinė zonos), Pilies (žydra zona) bei Dominikonų (žydra zona) gatvėse. Prie eismo kilpų įvažiavimų ir išvažiavimų įrengtos išmaniosios kameros fiksuos ne tik pravažiuojančių transporto priemonių kiekį, bet ir vidutinį greitį, taip pat galimus kelių taisyklių pažeidimus.

Šiuo metu žiniasklaidoje ir viešajame transporte transliuojama reklama apie Vyriausybės ketverių metų darbus kainavo 66,4 tūkst. eurų, antradienį pranešė naujienų portalas 15min.lt Vyriausybės kanceliarija portalui nurodė, kad „planuojant reformų komunikaciją siekiama viešinti reformų naudas, kurias jos atneša visuomenei, ir paraginti bei paskatinti jomis naudotis“. Rugpjūtį kanceliarija pasirašė 11,979 tūkst. eurų su PVM vertės sutartį su įmone „Media traffic“ bei 54,450 tūkst.

Kasmet lietuviai nusiperka per 100 tūkst. naudotų ir naujų lengvųjų automobilių. Atrodytų, kad jų spalva nėra pats svarbiausias veiksnys, lemiantis pasirinkimą. Vis dėlto oficiali statistika rodo, kad beveik du trečdaliai Lietuvoje registruojamų automobilių yra pilki arba juodi. Portalas tv3.lt pasidomėjo, kokios yra populiariausios transporto priemonių spalvos Lietuvoje ir kokios spalvos mašinas renkasi užsienio šalių gyventojai.

Energetikos grupė „Ignitis grupė“ gaus 110 mln. eurų vertės Europos investicijų banko (EIB) paskolą, skirtą įgyvendinti išmaniųjų skaitiklių projektą. „Ignitis grupės“ valdyba pirmadienį pritarė sprendimui sudaryti paskolos sutartį su EIB.

Pirmadienį, rugsėjo 14 dieną, Šiaulių „Akropolyje“ esančio mobiliųjų įrenginių remonto ir priežiūros paslaugų teikėjo MTTC serviso darbuotojui patvirtinta COVID-19 infekcija. Artimą sąlytį turėję 4 susirgusiojo kolegos saviizoliuojasi – į darbo vietas galės grįžti tik gavę neigiamus testų atsakymus bei leidus specialistams.