Lietuvos verslas

Būsimoji ekonomikos ministrė, Laisvės partijos lyderė Aušrinė Armonaitė sako, kad naujoji Vyriausybė turėtų svarstyti Baltarusijos opozicijos prašymą įvesti sankcijas valstybės valdomai trąšų gamintojai „Belaruskalij“ dėl represijų prieš darbuotojus, kurie remia opoziciją. Politikės teigimu, galimi trumpalaikiai ekonominiai nuostoliai neturėtų nusverti žmogaus teisių klausimų, o spaudimas gali prisidėti prie Aliaksandro Lukašenkos režimo žlugimo. „Manau, kad reikėtų svarstyti.

Vyriausybei patvirtinus griežtesnes karantino sąlygos ir prekybos tinklams dar labiau ribojant pirkėjų srautus, prekybos tinklas „Iki“, siekdamas užtikrinti saugų apsipirkimą, ragina pirkėjus į parduotuves atvykti ne piko laiku, kai būna mažesni žmonių srautai.  „Reaguojame į situaciją ir įvestus dar griežtesnius pirkėjų srautų apribojimus bei dedame visas pastangas saugumui užtikrinti. Jau anksčiau reguliavome srautus pagal pirkinių krepšelius ir vežimėlius.

Nuosavo būsto ieškantys žmonės, prieš jį įsigydami, turėtų atsakingai įvertinti ne tik kasmėnesines įmokas bankui, bet ir papildomas būsimąsias išlaidas, tokias kaip komunaliniai mokesčiai. Ypač svarbu išsiaiškinti kiekviename pastate vyraujančias vidutines šildymo kainas, mat jos gali gerokai skirtis ir net šalia esančiuose pastatuose. Ekspertai perspėja, kad numojimas ranka į kelis svarbius niuansus renkantis būstą vėliau gali gerokai paploninti piniginę, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Per kibernetinę ataką prieš Europos vaistų agentūrą (EVA) buvo neteisėtai pasisavinti dokumentai, susiję su „Pfizer“ vakcina nuo COVID-19, trečiadienį paskelbė kompanija. Šiaurės pusrutulio šalims atėjus žiemai grumiantis su nauja pandemijos banga, Amsterdame įsikūrusi EVA paskelbė patyrusi kibernetinę ataką. Tuo metu Europos šalys, tarp jų Vokietija, kur kanclerė Angela Merkel siekia griežtesnių priemonių prieš daugiau gyvybių nusinešančią antrąją COVID-19 bangą, nekantriai laukia vakcinos.

Nekilnojamojo turto (NT) nuomos mokesčio dalinio kompensavimo biudžetas už pirmąjį kartantiną išsemtas, tačiau „Invega“ žada, jog tinkamų paraiškų teikėjai lėšų vis tiek sulauks, rašo „Verslo žinios“. Biudžetas buvo sumažintas nuo 100 mln. eurų iki 40 mln. eurų, o verslas pateikė paraiškų už 45,9 mln. eurų. Kol kas išmokėta 36 mln. eurų.

Lietuvai liberalizuojant elektros tiekimo rinką, ketvirtadienį baigiasi laikas pasirinkti nepriklausomą tiekėją daugiausiai elektros suvartojantiems gyventojams.  Bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) trečiadienio duomenimis, nepriklausomą tiekėją pasirinko 66,6 tūkst. iš 98 tūkst. šios grupės vartotojų.

Vilniaus miesto savivaldybė taryba trečiadienį nusprendė penkeriems metams išnuomoti patalpas baltarusių vaikų darželiui. Nuspręsta nuomoti apie 200–1500 kvadratinių metrų ploto patalpas, nes tinkamo ugdymui nekilnojamojo turto, kuriame būtų galima iškart įkurti ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo įstaigą, šiuo metu savivaldybė neturi. Kiek kainuos nuoma, paaiškės per derybas, jas planuojama organizuoti artimiausiu metu.

Kalėdų eglučių augintojams Lietuvoje – darbų įkarštis. Žaliaskarės fasuojamos ir ruošiamos eksportui į užsienį. Jų užteks ir vietos rinkoje. „Kiek prašo eglučių, tiek turime, jų niekada netrūksta“, – kasmete patirtimi pasitiki ūkininkai. Pastaraisiais metais Lietuvoje populiarėja nuomojamos vazoninės eglės.

Antradienį Vilniaus Žirmūnų mikrorajonu pravažiuoti bandę vairuotojai susidūrė su daug didesnėmis nei įprasta spūstimis. To priežastis – į Lietuvą atgabenti keli sunkvežimiai eurų. „Gyvenu prie Žirmūnų ir Kareivių gatvių sandūros, netoli Lietuvos banko saugyklos. Gerokai nustebau, kai prie jo sustojo konvojus iš 4–5 sunkvežimių ir turbūt antra tiek policijos ekipažų su įjungtais švyturėliais. Iš karto buvo sustabdytas eismas viena gatvės puse ir susidarė didelis „kamštis“ vienoje vietoje.

Paskirtasis susisiekimo ministras Marius Skuodis sako, kad naujo oro uosto statyba – ne naujosios Vyriausybės darbas, o dėl išorinio jūrų uosto būtinumo jis apskritai abejoja.  Pasak M. Skuodžio, Lietuvos planus dėl oro uostų pajėgumų didinimo koreguoja koronaviruso krizė, paralyžiavusi aviacijos verslą. Dar vienas jūrų uostas nereikalingas ir dėl galimos konkurencijos su Klaipėda, ir dėl laivų remonto pramonės, kuri yra svarbi nacionalinio saugumo požiūriu.

Laboratoriniams COVID-19 tyrimams kadenciją baigianti Vyriausybė trečiadienį skyrė dar apie 1,76 mln. eurų. Pinigai perskirstyti iš valstybės vardu pasiskolintų lėšų, kurios anksčiau buvo numatytos dirbtinio plaučių ventiliavimo įrangai. Dar per 370 tūkst. eurų papildomai skirta pareigūnų ir kitų darbuotojų, kurių darbas tiesiogiai susijęs su ekstremaliosios situacijos suvaldymu, priemokoms už įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą, beveik 30 tūkst.

Daugiau nei 12 tūkst. gyventojų anksčiau laiko gavo priminimus apie privalomą sumokėti nekilnojamojo turto (NT) mokestį, informavo Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI). Pateikti atitinkamą deklaraciją ir sumokėti nekilnojamojo turto mokestį gyventojai dar turi laiko iki – gruodžio 15 d., tačiau priminimus gavo trečiadienį. VMI teigia atsiprašanti dėl sukeltų nepatogumų, tačiau pripažįsta, kad mokestį vis tiek reikės sumokėti.

Kadenciją baigiantis premjeras Saulius Skvernelis pripažino kad jo Vyriausybės paskirta 200 eurų darbo paieškos išmoka nebuvo tinkama priemonė. Ši išmoka mokama iki šių metų pabaigos, siekiant paremti per koronaviruso krizę darbo netekusius žmones.

Trečiadienį įsigaliojo griežtesni karantino reikalavimai. Vienas jų šalia parduotuvių užpildyti tik 20 proc. stovėjimo vietų. Tačiau šįryt ne visi prekybos tinklai ribojo pirkėjų automobilius aikštelėse. Anot jų, dėl netikėto paslaugų poreikio rangovai nespėjo aptverti visų aikštelių, tačiau tikina, kad dar šiandien visos aikštelės bus aptvertos. Trečiadienį portalo tv3.lt žurnalistė apsilankė 5 prekybos tinklų – „Maxima“, „Iki“, „Norfa“, „Rimi“ ir „Lidl“ parduotuvėse.

Laikinasis sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga nelinkęs švelninti karantino apribojimų prekybininkams. Jo teigimu, švelninti apribojimą dar per anksti, nes kol kas nematyti, kaip jis veikia. „Vis tiktai labai gerai pagalvočiau, ar reikia švelninti, juo labiau, kad mes dar neturime vaizdo tikro. Kaip jūs sakote, jūs net negalite apskaičiuoti, kiek ir koks bus tas poreikis. Jeigu sakote, kad 10 val.

Naujoji Vyriausybė neskubės pertvarkyti gyventojų pajamų mokesčio, pereinant prie šeimos kaip šio mokesčio mokėtojo principo, sako paskirtoji finansų ministrė konservatorė Gintarė Skaistė.  Pasak jos, diskusijoms apie tai kitais metais bus suburta ekspertų grupė.  „Šis siūlymas yra labiau diskusijai, kad ateinančiais metais galėtume sudaryti plačią ekspertų grupę ir pradėti kalbėtis apie tokius galimus pokyčius. Skubotų sprendimų tikrai nebus.

Daliai praėjusios kadencijos Seimo narių siūlant numatyti subsidijas darbdaviams ir už tuos darbuotojus, kurie buvo įdarbinti po karantino ar ekstremaliosios situacijos paskelbimo dienos, Vyriausybė trečiadienį posėdyje iš esmės pritarė šiai iniciatyvai.  Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) pasiūlė ministrų kabinetui pritarti Rimos Šalaševičiūtės, Ramūno Karbauskio ir Rimos Baškienės pateiktiems Užimtumo įstatymo pakeitimams.

Kam ir ką žada naujosios vyriausybės programa? Kiekvienas 118 puslapių apimties programoje rastų jiems aktualių akcentų – optimistai pasidžiaugtų kiekvienu puslapiu, o pesimistai, kaip sakė rašytojas Oskaras Vaildas, išgirdę į duris besibeldžiančią galimybę, skųstųsi dėl triukšmo. Vis tik, subjektyviu autoriaus vertinimu, kokie yra svarbiausi šios programos akcentai? Pirma, nežinant būtų sunku atspėti, kurios partijos ar ideologinės krypties atstovai rengė šią programą.

Dalis šalies įmonių, šešis mėnesius po pirmojo karantino gaunančių maksimalias subsidijas už darbuotojų prastovas, pasibaigus karantinui atleido dalį žmonių, sako Užimtumo tarnybos vadovė. Todėl Inga Balnanosienė siūlo griežtinti paramos mokėjimą.   „Čia nekalbame apie piktnaudžiavimus, o kalbame apie įmonių pasinaudojimą skiriama parama maksimaliai nebūtinai dėl to, kad to (paramos – BNS) reikia. Tokių įmonių buvo ne 10 ir ne 100. Mes suskaičiavome apie 2,5 tūkst.

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) prognozuoja, kad atidėti mokesčius valstybei kitais metais vėl norėtų tūkstančiai įmonių, jeigu nauja Vyriausybė labiausiai nukentėjusioms nuo koronaviruso krizės įmonėms vėl leistų pasinaudoti tokia lengvata.   „Jeigu rištis prie Ekonomikos ir inovacijų ministerijos sąrašo, kam šįkart sustabdyta ar apribota veikla, tokių klientų galėtų būti apie 35 tūkst. vietoje dabar esančių 62 tūkst.

Vyriausybei nuo trečiadienio sugriežtinus karantino ribojimus, prekybos centrai privalo labiau riboti lankytojų bei automobilių srautus.  Vyriausybė pirmadienį nutarė, kad nuo trečiadienio prekybos centrai turi užtikrinti 15 kv. metrų prekybos plotą vienam žmogui mažesnėse parduotuvėse ir 30 kv. metrų – didesniuose nei 10 tūkst. kv. metrų prekybos centruose.

Nuo šiandien įsigaliojant Vyriausybės priimtiems griežtesniems karantino laikymosi reikalavimams prekybos tinklo „Maxima“ parduotuvėse keičiasi klientų srautų reguliavimo tvarka bei mažinamas automobilių stovėjimo vietų skaičius.

Šimtams tūkstančių klientų nuo vasaros darbo paieškos išmokos (DPI) išmokėjusi Užimtumo tarnyba primena: gruodis yra paskutinis mėnuo, kai dar galima dėl jų kreiptis.   Kaip numatyta Užimtumo įstatyme, DPI yra mokama iki 6 mėnesių, bet ne ilgiau kaip iki 2020-ųjų gruodžio 31-osios. Į ją dar pretenduojantiems žmonėms liko pusketvirtos savaitės pateikti prašymą dėl paramos skyrimo.

Vyriausybei nuo trečiadienio sugriežtinus karantino ribojimus, prekybos centrai privalo labiau riboti lankytojų bei automobilių srautus.  Vyriausybė pirmadienį nutarė, kad nuo trečiadienio prekybos centrai turi užtikrinti 15 kv. metrų prekybos plotą vienam žmogui mažesnėse parduotuvėse ir 30 kv. metrų – didesniuose nei 10 tūkst. kv. metrų prekybos centruose.

Nuo trečiadienio įsigalioja nauji ribojimai, susiję su koronaviruso stabdymu. Ekonomistų nuomonė dėl jų skiriasi: vieni yra įsitikinę, kad karantinas ir jo griežtinimas reikalingas, tačiau valdžia turi užtikrinti paramą ir žmonėms, ir verslams. Kitų nuomone, pirmiausia reikėtų įsitikinti priemonių efektyvumu, o tik tada prašyti gyventojų jų laikytis.

Metų (12-os mėnesių) infliacija Baltijos valstybėse lapkritį užfiksuota tik Lietuvoje, o Latvijoje ir Estijoje vartojimo kainos per metus krito. Metų defliacija Latvijoje fiksuojama septintą, Estijoje – aštuntą mėnesį iš eilės. Nacionalinių statistikos tarnybų duomenimis, Lietuvos vartotojų kainų indeksas per metus pakilo 0,6 proc., Latvijos ir Estijos – nukrito atitinkamai 0,7 proc. ir 1,1 procento. Vartojimo prekės Lietuvoje per metus atpigo 1,0 proc., paslaugos – pabrango 4,4 proc.

Seimą pasiekė Vyriausybės programa, dėl kurios Saulius Skvernelis ir Ingrida Šimonytė jau spėjo apsikeisti aštriais žodžiais.  Ar naujosios Vyriausybės programa leidžia tikėtis, kad jos politika bus socialiai teisingesnė ir jautresnė, kalbėjome su ekonomistu, sociologu Romu Lazutka. Sveiki. Ingrida Šimonytė ir Saulius Skvernelis apsižodžiavo dėl naujosios Vyriausybės programos.

Naujieji valdantieji žada ženkliai, po procentą kasmet, sumažinti skurdą. Visgi ekspertai pasigenda konkretesnių priemonių, kaip tas atotrūkis sumažės. Skeptiškai dalis jų vertina ir planą vaiko pinigus susieti su darželio lankymu, užtat teigiamai žiūri į idėją, kad pajamų mokestį mokėtų ne asmuo, o namų ūkis. Tuo metu žemdirbiai pyksta dėl planų galop naikinti lengvatą dyzelinui, o mokytojai šįkart baiminasi net ne dėl algų.

Paskirtoji premjerė Ingrida Šimonytė sako matanti mažai galimybių bent dalį būsimos Vyriausybės programoje numatytų ambicijų įtraukti į kitų metų valstybės biudžetą.

Nuo trečiadienio įsigalioja naujas karantininis ribojimas prekybininkams ir pirkėjams: prie parduotuvių esančiose automobilių stovėjimo aikštelėse turės būti užimta tik kas penkta vieta. Be to, vienu metu apsipirkti galės mažiau gyventojų. Prekybos tinklų atstovai teigia įgyvendinsiantys šį reikalavimą, tačiau įspėja dėl galimų problemų. Prekybininkams kilo keblumų, kaip naują reikalavimą įgyvendinti visose parduotuvėse, ar dėl to nekils eismo nesklandumų aikštelių prieigose.

Covid-19 viruso atvejų skaičiams augant kone kiekvieną dieną, Vyriausybė nekalba apie galimus suvaržymų ir ribojimų švelninimus. Sulig tuo, ypač jautriai pandemiją išgyvenantis turizmo sektorius ieško išeičių, kaip išgyventi. Vienas iš būdų – viešbučiai jau pradėjo siūlyti ilgalaikės nuomos galimybę savo numeriuose, kuriuose galite gyventi mėnesį ir ilgiau, mokant žymiai mažesnę sumą.  Nekilnojamojo turto skelbimų portale aruodas.

Paskirtoji premjerė Ingrida Šimonytė tvirtina, kad artimiausiais metais vaiko pinigai bus, kaip buvę. Tačiau čia pat ji priduria, kad po to galimi įvairūs sprendimai, pavyzdžiui, vaiko pinigų derinimas su nepamokestinamuoju pajamų dydžiu.  Paskirtoji premjerė Ingrida Šimonytė antradienį Seimui pateikė naujosios Vyriausybės programą.  Valstietis Tomas Tomilinas naujojo ministrų kabineto teiravosi, kas laukia vaiko pinigų.

Mirtys kelyje – vis dar opi Lietuvos problema. Miškingoji Neringos savivaldybė kartu su Lietuvos policijos pareigūnais antradienį vairuotojams dalijo laukinius gyvūnus baidančią priemonę – ultragarsinius švilpukus.  Švilpukai skirti eismo saugumui užtikrini – laukiniams žvėrims atbaidyti. Tai – prevencinė priemonė, nes autoįvykiuose, po susidūrimų su miškų gyventojais, kasmet žūsta ne tik žvėrys, bet ir žmonės.

Dvišalė partnerystė – nebe naujiena šiais laikais, bendri projektai skatina brandžius verslo ryšius ir naudingas tarpusavio įžvalgas bei patirtis versle. Lietuvą ir Norvegiją sieja augantis dėmesys darniam ir socialiai atsakingam verslui. 2014-2021 laikotarpiu Lietuvai skirta daugiau kaip 117 mln.

2021 metais pensijos turėtų didėti vidutiniškai 34 eurais.  Seimas antradienį pakeitė dar 2016 metais įtvirtintą automatinio pensijų indeksavimo tvarką ir dėl to pensijos didės vidutiniškai 7,17 proc., arba 27 eurais. Tam 2021 metų valstybės biudžete numatyta 249 mln. eurų.  Dar vidutiniškai septyniais eurais pensijos augs, prezidentui Gitanui Nausėdai pernai pasiūlius ir Seimui 2019-ųjų pabaigoje priėmus pataisą dar labiau – 1,91 proc. didinti pensijas. Tačiau tam būtinų 67 mln.

Platesnį mastą įgaunant ne tik kalboms, bet ir darbams, susijusiems su žaliąja ekonomika ir į ekologiją orientuotomis inovacijomis, lietuviško verslo sėkmės istorijų sąrašas vis pildosi. Išmaniai gamybiniam atsinaujinimui panaudodami Ekonomikos ir inovacijų ministerijos administruojamas Europos Sąjungos investicijas, lietuviai kelia ekologinę kartelę savo konkurentams, o kartu ima siūlyti dar geresnę produkciją savo klientams.

Siekdamos sušvelninti neigiamą COVID-19 pandemijos poveikį darbo rinkai ir gyventojų pajamoms, ES šalyse įdiegta beveik 800 priemonių. Kokios yra bendriausios tendencijos ir kaip jos sietinos su Lietuvoje įdiegtomis priemonėmis? Aiškėja, kad Lietuvoje beveik kas ketvirtam darbuotojui teko dirbti viršvalandžius, taip pat beveik tokiai pat daliai žmonių sumažėjo ne tik priedai ir premijos, bet ir atlyginimas.

Antradienį parlamentas galutinai priėmė įstatymo pataisas, kurios leidžia indeksuoti senatvės pensijas ir tuo atveju, kai šalies ekonomika traukiasi. Už įstatymo pataisas balsavo 116 Seimo narių, o 1 susilaikė. Kad įsigaliotų, jas dar turės pasirašyti prezidentas.

Dar vakar Vyriausybei paskelbus apie naujas karantino griežtinimo priemones jau skubama taisyti klaidas. Štai laikinasis sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga pareiškė, kad ribojimai dėl automobilių statymo prie parduotuvių trečiadienį turėtų būti patikslinti. Kaip teigė A. Veryga, sprendimai dėl automobilių kiekio stovėjimo aikštelėse reguliavimo gali būti netaikomi mažesniems prekybininkams. „Tikiuosi, kad problemų [dėl automobilių statymo daugiabučių kiemuose, – aut. past.] nebus.

Darbo erdvių tinklas „Tech Zity“, šiuo metu jungiantis jau tris lokacijas Vilniuje – „Tech Park“, „Tech Arts“ ir „Tech Loft“, plečiasi ir 2021 m. pirmajame ketvirtyje atidarys naują co-working ir co-living erdvę „Tech Spa“ Druskininkuose. Išskirtiniu šio projekto bruožu tampa bendruomenės įtraukimas ne tik į erdvės kūrimą, bet ir finansavimą. Visi norintys palaikyti idėją ir kartu užsidirbti 7 proc.

Griežtinamas karantinas nesustabdė gyventojų pasiruošimo šventiniam laikotarpiui. Žmonės jau planuoja šventinio stalo patiekalus, po truputį perka produktus ir dovanas. Tačiau atliktas gyventojų tyrimas rodo, kad šventiniam stalui daugelis ketina išleisti mažiau pinigų, užtat dovanų biudžetas viršys pernykščius metus.

Jeigu paskirtosios premjerės Ingridos Šimonytės Vyriausybė tiksliai įgyvendins programą, kurios projektas paskelbtas pirmadienį, tuomet turėtų pabrangti žymėtas dyzelinas ir šildymas, jeigu šildomasi iškastiniu kuru. Be to, programos projekte numatoma ir daugiau mokestinių pakeitimų, pavyzdžiui, atsisakyti kai kurių socialinio draudimo įmokų lengvatų, apmokestinant pajamas atsižvelgti į visos šeimos, o ne į žmogaus gautas sumas.

Vyriausybei nuo trečiadienio įpareigojus automobilių aikštelėse šalia prekybos centrų leisti užimti ne daugiau kaip penktadalį vietų, kai kurie prekybininkai teigia uždarysiantys dalį aikštelių, o kiti sprendimų dar ieško. Prekybos ir pramogų centro „Ozas“ valdytoja Ina Augulienė sako, kad siekiant sureguliuoti automobilių srautus, dalis aikštelių bus uždaryta, o mokamos aikštelės sistema bus suprogramuota taip, kad įleis ne daugiau kaip 20 proc. automobilių.

Kupiškio mieste organizuoto projekto metu atsiskyrusius bendruomenės narius – benamius ir priklausomybes turinčius, įvairių užsiėmimų ir mokymų metu stengtasi grąžinti į visuomenę bei darbo rinką. Jų metu dalyviai mokosi frezavimo, pjovimo, obliavimo, tekinimo, drožybos darbų, o įgytus įgūdžius panaudoja savarankiškai gamindami medines tvoreles, inkilus, suoliukus ar stalus.

Pirmadienį Seime oficialiai registruota paskirtosios premjerės Ingridos Šimonytės būsimos Vyriausybės programa. Be kita ko, joje numatyta keisti dabartinę našlių pensijų sistemą, tačiau taip pat atsisakyti kai kurių lengvatų. „Mažinsime pajamų nelygybę ir skurdą, numatydami atitinkamas kompleksines mokestines ir finansines priemones.

Vyriausybei nuo trečiadienio sugriežtinus karantino sąlygas ir ribojimus prekybininkams, Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vadovė Rūta Vainienė sako, kad jie labai griežti, bet reikalavimų bus laikomasi.  Vyriausybė pirmadienį nutarė, kad nuo trečiadienio prekybos centruose bus labiau ribojami klientų srautai, užtikrinant 15 kv. metrų prekybos plotą vienam žmogui mažesnėse parduotuvėse ir 30 kv. metrų plotą – didesniuose nei 10 tūkst. kv. metrų prekybos centruose.

Pirmadienį paskubomis sušauktame posėdyje Vyriausybė priėmė naujus ribojimus dėl karantino. Be kitų apribojimų, numatoma, kad galima bus užstatyti tik nedidelę dalį automobilių vietų. Be to, eilėje galės laukti ne daugiau 5 asmenų. Naujas reikalavimas prekybininkams skamba taip: „Šalia parduotuvių, prekybos centrų, turgaviečių ir kitų viešų prekybos vietų esančiose automobilių stovėjimo aikštelėse leidžiama užpildyti ne daugiau kaip 20 proc.

Valstybinė mokesčių inspekcija informuoja, jog gyventojai nuo šiandien jau gali įsigyti verslo liudijimus 2021 metams. Verslininkai, kurie planuoja vykdyti veiklą ateinančių metų sausio pirmosiomis dienomis, verslo liudijimą įsigyti gali iš anksto, nelaukdami paskutinės metų dienos. Tą galima padaryti prisijungus prie Mano VMI, o pasirinkus naują Mano VMI beta versiją šiemet tai dar paprasčiau, rašoma VMI pranešime spaudai. Verslo liudijimus 2020 metais įsigijo beveik 89 tūkst.

Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT) atmetė Vilniaus valdžios pasiūlymą taikiai susitarti dėl nacionalinio stadiono konkurso ir nusprendė bylinėtis toliau.  VPT Apeliaciniam teismui pirmadienį apskundė jai nepalankią Vilniaus apygardos teismo lapkričio viduryje priimtą nutartį, kuria teismas pripažino neteisėtu VPT nurodymą nutraukti nacionalinio stadiono konkursą, BNS patvirtino VPT direktoriaus pavaduotoja Jovita Petkuvienė.