Lietuvos verslas

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija primena, kokia valstybės parama dar gali pasinaudoti darbuotojai, darbdaviai, dirbantys savarankiškai, šeimos, auginančios vaikus, senjorai ir nepasiturintys žmonės iki 2020 metų pabaigos. Dalis pagalbos priemonių, skirtų sumažinti COVID-19 pasekmes šalies gyventojams, galios ir kitais metais, tačiau dalies jų galiojimas jau artėja į pabaigą, rašo Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.

Registruotas nedarbas lapkritį augo toliau ir pasiekė 15,5 proc. – per mėnesį rodiklis išaugo 0,6 punkto, per metus – 7,1 proc. Gruodžio 1-ąją dieną šalyje buvo 266,6 tūkst. darbo neturinčių asmenų, pranešė Užimtumo tarnyba. Pasak tarnybos, lapkričio pradžioje paskelbto karantino pasekmės darbo rinkoje kol kas nėra fiksuojamos – besikreipiančių į Užimtumo tarnybą darbo neturinčių asmenų (25,5 tūkst.) ir laisvų darbo vietų (29,4 tūkst.) registruota panašiai, kaip birželį.

Nors naujoji valdžia atsargiai kalba apie greitus mokestinius pakeitimus, vienam sprendimui jau klojama dirva – automobilių taršos mokesčiui. Simonas Gentvilas tikina, kad dabartinis registracijos mokestis yra ydingas, o iš naujo mokesčio surinktos lėšos galėtų sukurti naują žalią alternatyvą. Ekonomistas Tadas Povilauskas sako, kad iš pradžių išsigandę ir mažesnę „blogybę“ pasirinkę politikai turėtų žengti kitų Europos valstybių pramintu taku.

Nekilnojamo turto (NT) specialistai pastebi, kad koronaviruso pandemija daugiausiai nuostolių atnešė nuomos rinkai. Dar pavasarį krito nuomos kainos, o trumpalaikės nuomos verslas beveik sustojo. NT brokeriai teigia, kad tokių butų savininkams lieka tik dvi išeitys – butus parduoti arba užsiimti ilgalaike nuoma. Įmonės „Realdata“ vadovas ir NT ekspertas Arnoldas Antanavičius pastebėjo, kad trumpalaikės nuomos rinka į duobę nugarmėjo dar pavasarį ir kol kas iš jos dar neišlipo.

Stebėdami dabartinę situaciją šalyje, prekybos centrai buvo linkę tikėtis geriausio varianto – įprasto Kalėdinių mugių organizavimo. Vis dėlto, kai sergamumo lygis šalyje nemažėja, prekybininkai priversti ieškoti alternatyvų ir stengtis savo lankytojams užtikrinti kiek įmanoma saugesnį didžiųjų metų švenčių laukimą. Nors kai kurios prekybos vietos teigė Kalėdinės mugės šiemet atsisakysiančios, didesnį pirkėjų srautą tikisi pritraukti kitais būdais.

Lietuvoje veikiantys bankai darbuotojams moka algas, kurių vidurkis viršijo 2 tūkst. eurų neatskaičius mokesčių. O vienas jų išmokėjo ir kiek daugiau nei 3 tūkst. eurų vidurkį siekiančius atlyginimus. Daugelyje šalies bankų šiemet dirbo mažiau darbuotojų, tačiau yra ir išimčių. Bene didžiausiomis išmokėtomis algomis pasižymi bankas „Luminor“, susikūręs tada, kai 2017 m. rudenį susijungė DNB ir Nordea bankai.

Prezidentūros suburti sveikatos ekspertai kategoriški – karantinas turi būti griežtinamas, dabartinių priemonių nebepakanka suvaldyti viruso plitimą. Sveikatos ekspertų taryba siūlo darbo vietose ir ugdymo įstaigose įvesti nuotolinį darbą, o ne maisto prekių parduotuvėms nedirbti savaitgaliais ir penktadienio vakarais. Prezidentas Gitanas Nausėda sekmadienį su Sveikatos ekspertų taryba aptarė karantino griežtinimo rekomendacijas ir pandemijos valdymą.

Po artimųjų mirties jų automobilius paveldinčius šeimos narius siūloma atleisti nuo taršių transporto priemonių mokesčio, kuris Lietuvoje galioja nuo šių metų liepos.    „Regitra“ sako, kad per liepą-spalį toks mokestis buvo pritaikytas apie 1,3 tūkst. automobilių, kurie buvo perregistruojami mirus buvusiems savininkams.

„Įdarbiname nuotoliniu būdu, geras atlygis, prireiks tik interneto“. Skamba kaip puikus papildomo ar net pagrindinio darbo pasiūlymas. Vis dėlto, prieš sutinkant, būtina nuodugniai pasidomėti darbdaviu ir veiklos turiniu. Europoje fiksuojama pinigų mulų verbavimo banga: naivumas aukai gali kainuoti ne tik gerą vardą, bet ir laisvę bei galimybę turėti banko sąskaitą ir naudotis kitomis finansinėmis paslaugomis, preaneša Lietuvos bankų asociacija (LBA). Pinigų mulais (angl.

Vos prasidėjus žiemai, dažnas jau pradeda planuoti šventinius pirkinius, tačiau tyrimai rodo, jog finansiškai žiemos šventėms yra pasiruošusi tik nedidelė dalis gyventojų. Finansų ekspertė dalijasi patarimais, kaip kalėdiniu laikotarpiu planuoti savo biudžetą, kad 2021-ųjų pradžia nebūtų finansiškai skausminga, o psichologė įvardija, kokių svarbių aspektų nereikėtų pamiršti šventiniu periodu.

Kol Sveikatos apsaugos ministerija rengia naujus planus, kaip suvaldyti koronavirusą Lietuvoje iki švenčių, atrodo, kad gyventojai nelaukia, kol bus įvesti nauji suvaržymai ir šeštadienį gausiai lanko didžiuosius prekybos centrus.

Prekybininkai pastebi, kad žmonės jau perka kalėdines dovanas ir ne tik savo artimiesiems žmonėms, bet ir augintiniams, pavyzdžiui šunims. Parduotuvių atstovai sako, kad vis daugiau žmonių dovanas perka iš anksto. Tačiau anot jų, būna ir paskutinės minutės pirkėjų, kurie atsiimti dovanų atskuba ir Kūčių dieną. Elektroninių prekių parduotuvės „Topo centras“ komunikacijos projektų vadovas Žilvinas Kulvinskis pasakojo, kad norint išsiaiškinti gyventojų kalėdinius norus buvo atlikta apklausa.

Jeigu artimiesiems kalėdines dovanas norite siųsti paštu ar paštomatais tiek paštas, tiek siuntų bendrovės ragina nedelsti. Jeigu gavėjas gyvena Lietuvoje dovaną būtina išsiųsti iki gruodžio 13 d., o jeigu užsienyje, geriausia tai padaryti jau dabar. „Omniva LT“ Operacijų departamento direktorė Giedrė Vaitekūnaitė pastebėjo, kad šiemet dėl esamos situacijos dar svarbiau kalėdines dovanas planuoti ir pirkti iš anksto.

Jau 28 metus skaičiuojančios trumposios SMS žinutės iš esmės pakeitė žmonių bendravimą ir įvedė naują susirašinėjimo kultūrą. Vėliau atsiradus ir sparčiai išpopuliarėjus bendrauti skirtoms programėlėms, buvo pranašaujamas SMS išnykimas. Vis tik neskubėkime SMS žinučių „nurašyti“ – jos vis dar naudojamas tik kiek kitokiais tikslais.

Kandidatas į energetikos ministro postą Dainius Kreivys, siekdamas išvengti interesų konflikto dėl jo valdomų verslų, naudosis atitikties specialisto konsultacijomis. Tai pranešė prezidentas Gitanas Nausėda, penktadienį patvirtinęs D. Kreivio kandidatūrą į ministrus. „Mes vertiname – kiek potencialiai ponas Kreivys turės išsibraukti iš svarstymo, nes jam trukdys asmeninių ir viešųjų interesų derinimo konfliktas“, – interviu portalui delfi.lt sakė G. Nausėda.

Atnaujintame paveiktų šalių sąraše, kuris įsigalios pirmadienį, gruodžio 7 d., įtraukta Lenkija, o iš paveiktų šalių ir regionų sąrašo išbrauktos Slovakija, Slovėnija, Malta ir Škotija. Atsižvelgiant į sergamumą ir kitus rodiklius, šalys yra skirstomos į žaliąją, geltonąją, raudonąją ir pilkąją zonas.

Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos (NVSPL) vadovas Danas Bakša per trumpą laiką į atsakingas pareigas įstaigoje įdarbino ne vieną su stambiais verslais susijusį asmenį ir sako nesidomintis, kokiomis kitomis veiklomis jie užsiima. Vienas šių žmonių pareigas paliko vos tik BNS pradėjus domėtis laboratorijos įdarbinimais. „Aš nesidomiu tokiais dalykais. Man tikai nesvarbu, ką veikia kuris darbuotojas po darbo, kažkas bėgioja, kažkas dar kažką veikia.

Augant mokesčių mokėtojų pinigais finansuojamo Nacionalinis radijo ir televizijos (LRT) biudžetui, auga ir LRT vadovų algos. Po LRT Tarybos posėdžio tapo aišku, kad visuomeninio transliuotojo vadovų algos kitais metais didės beveik trečdaliu.

Seimo opozicijoje esantys socialdemokratai siekia, kad Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) ir Lietuvos bankas (LB) aiškintųsi, kodėl pastaruoju metu bankuose daugėja įmonių indėlių. Parlamentarai be kita ko nori sužinoti, ar tarp įmonių, kurioms leista atidėti mokesčius, yra ir didinusių indėlius. Institucijų prašoma pateikti tokių įmonių sąrašą, rašoma pranešime spaudai. Pasak Gintauto Palucko, mokesčių atidėjimai dėl koronaviruso krizės siekia beveik 1 mlrd.

Vilniaus kogeneracinė jėgainė paskelbė komunalinių atliekų priėmimo konkursą. Jo laimėtojas per 1,5 metų sutvarkytų ir parengtų deginti iki 50 tūkst. tonų komunalinių atliekų.

Dėl lapkritį prastėjusios epidemiologinės padėties šalyje ir prasidėjusio karantino ekonomikos aktyvumas sulėtėjo, tačiau gerokai mažiau negu pirmojo karantino metu. Tą pagrindžia ir SEB banko duomenys apie gyventojų atsiskaitymą kortelėmis naudojant kortelių skaitytuvus. „Juodąjį penktadienį“ atsiskaitymų kortele naudojant kortelių skaitytuvus skaičius, palyginus su pernai, ūgtelėjo 1 proc., tačiau atsiskaitymo vertė šoktelėjo aukštyn 15 proc.

Kaip tris vaikus auginanti mama, antrąjį karantiną galėčiau palyginti su antrojo vaiko gimimu. Nerimo, baimės, panikos akimirkų daug mažiau ir viskas daug aiškiau. Tačiau nors ir žinant, kaip elgtis ir ko nekartoti, visgi ir čia yra nemažai povandeninių srovių bei netikėtų duobių. Antrasis karantinas sutampa su švenčių laukimo laikotarpiu, kurio metu daugelis gyventojų pameta finansų kontrolę ir pasiduoda emocijoms.

Artėjant savaitgaliui, prekybininkai prašo gyventojų atsakingai planuoti kalėdinius pirkinius ir nevykti į prekybos centrus. Ruošiantis Kalėdoms, pirkėjų prašoma apsipirkti internetu, planuoti pirkinius iš anksto ir elgtis atsakingai. Taip pat primenama, kad, įsigaliojus griežtesniems karantino reikalavimams, draudžiama būriuotis didesnėmis nei dviejų žmonių grupelėmis, išskyrus tos pačios šeimos narius.

Gruodį „Sodra“ baigs mokėti 200 eurų dydžio vienkartines išmokas senatvės ir kitų socialinio draudimo pensijų bei šalpos išmokų gavėjams. Nuo rugpjūčio išmokų sulaukė beveik 900 tūkstančių gyventojų. 200 eurų išmokai gauti nereikia atskiro prašymo, tačiau gyventojai, kurie išeina į pensiją gruodžio mėnesį, turėtų nedelsdami kreiptis dėl pensijos skyrimo. Didžiąją dalį gavėjų, turinčių teisę gauti vienkartinę 200 eurų išmoką, valstybės parama pasiekė iki rugpjūčio pabaigos.

Penktadienį Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius kartu su „Susisiekimo paslaugų“ vadove Modesta Gusaroviene pristatė Vilniaus viešojo transporto ambiciją iki 2030 metų. Vilnius ir toliau siekia geresnių paslaugų vilniečiams ir pristato viešojo transporto ambiciją iki 2030 m.: elektrinis, greitas ir kokybiškas. Šią strategiją dar turėtų patvirtinti ir miesto taryba.

Dvi paras neveikusi elektros jungtis su Švedija „NordBalt“ vėl veikia. Švedijos operatorė „Svenska kraftnat“ biržos „NordPool“ sistemoje penktadienio naktį paskelbė, kad jungtis vėl prieinama.  Lietuvos „Litgrid“ pranešė, kad „Svenska kraftnat“ pašalino gedimą Nibru keitiklio stotyje ir jungties veikla atstatyta apie 1 val. nakties, o vėliau pradėta elektros prekyba.  „Jau 6 val.

JAV įsikūrusi viena didžiausių biotechnologijų bendrovių pasaulyje „Biogen“ šią savaitę pradėjo veiklą Lietuvoje, kur ketina atlikti klinikinius tyrimus ir kitus projektus su vietos partneriais.  Bendrovė gruodžio 1 dieną atidarė atstovybę Vilniuje, pranešė „Biogen“. Jos vadovas Lietuvoje  Mikko Fernstromas sako, kad tai yra pirmoji ilgalaikio įmonės įsipareigojimo Lietuvai dalis. Vėliau „Biogen“ ieškos galimybių toliau investuoti Lietuvoje.

Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas konservatorius Laurynas Kasčiūnas penktadienį kreipėsi į vyriausybinę komisiją, prašydamas įvertinti, ar Kinijos valstybės valdomos įmonės siekis įrengti rentgeno patikrą Lietuvos oro uostuose nekelia grėsmės šalies nacionaliniam saugumui.

Pandemijos suvaržymų padarinius jaučiančiame prekybos sektoriuje vis svaresne atsvara fizinei prekybai tampa prekyba internetu. „Swedbank“ duomenys rodo, kad per paskutinį lapkričio savaitgalį, kuomet prekybininkai surengia didžiausius sezono išpardavimus, šalies gyventojai pirkdami internetu išleido 56 proc. daugiau ir atliko 19 proc. daugiau mokėjimo operacijų, lyginant su paskutiniuoju spalio savaitgaliu.

Šalyje negerėjanti epidemiologinė situacija verčia griežtinti prevencines priemones bei kontrolę dėl karantino sąlygų laikymosi. Prekybai taikomi vis didesni ribojimai bei reikalavimai paliečia uždarų parduotuvių veiklą, bet neretai aplenkia viešosiose erdvėse vykstančius ir daug pirkėjų sutraukiančius turgelius.

Kai kuriems ekonomistams Lietuvai siūlant įsivesti cukraus mokestį – 1 euro akcizą už 1 kilogramą cukraus, valdantieji tikina tokio mokesčio neplanuojantys. Lietuvos cukrinių runkelių augintojų asociacijai vadovaujantis Kastytis Patiejūnas mano, kad cukraus akcizo įvedimas galėtų padaryti didžiulę žalą cukraus sektoriuje dirbančioms įmonėms, pranešė lrt.lt.

Siuntų įmonių pajamos šiemet augo 20–30 proc., o didžiausią įtaką tam, be abejo, turėjo internetu gyventojus pirkti išmokiusi koronaviruso pandemija, rašo portalas vz.lt.  Prognozuojama, kad kitąmet siuntų srautai nebeaugs tokiu tempu, bet ir nekris žemiau dabartinio lygio, o tai paskutinės mylios logistikos bendrovėms leis toliau didinti pajamas.

Vietoj planuotų socialinių butų ir bendruomenės centro Vilniaus Jeruzalėje iškilo kandidato į energetikos ministrus Dainiaus Kreivio verslo statytas daugiabutis. Daugiabučio statybai leidimas buvo išduotas neteisėtai, tačiau su politiku susijusios įmonės „Statybų gausa“ projektą išgelbėjo konservatorių partnerių Vilniaus savivaldybėje parašai – su bendrove pasirašyta taikos sutartis, leidusi keisti sklypo detalųjį planą pagal jau vykusias statybas, pranešė lrt.lt.

Keliauti koronaviruso pandemijos metu sudėtinga, ypač lėktuvais. Kiekviena šalis ar oro linijų bendrovė taiko skirtingas taisykles. Todėl kartais keleiviai patiria nepatogumų. Lietuvos oro uostai ir oro linijų bendrovės tikina, kad vienoda tvarka, pavyzdžiui, skiepų pasai, atneštų daugiau tvarkos ir aiškumo.

Laikinajai Vyriausybei nusprendus įvesti papildomus ribojimus dėl karantino, didieji prekybos tinklai atsisako kai kurių rinkodaros priemonių. Dėl to pirkėjai ras mažiau prekių su nuolaida. Trečiadienį Vyriausybė pakeitė nutarimą dėl karantino paskelbimo Lietuvoje.

Paskutinįjį lapkričio savaitgalį bemaž 50 klimato problemoms neabejingų vilniečių ir kitų miestų gyventojų virtualiai susibūrė renginyje „Virtual Climathon Vilnius 2020“, rašoma pranešime žiniasklaidai. Vos per 48 valandas renginio dalyviai sprendė šešis klimato kaitos iššūkius ir sukūrė 8 sprendimus, ateityje padėsiančius naujausiomis technologijomis spręsti skirtingose industrijose iškylančias problemas, darančias įtaką klimato kaitos procesams.

Ketvirtadienio plenariniame posėdyje Seimas nusprendė nepritarti Vyriausybės pateiktam „Sodros“ biudžetui ir su juo susijusiems įstatymams. Šiam žingsniui posėdyje pritarta bendru sutarimu. Pristatydamas Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto išvadas dėl tokio sprendimo jo pirmininkas Mindaugas Lingė sakė, kad atmestuose įstatymų projektuose nebuvo numatyta pakankamai lėšų kai kurioms kitų metų išmokoms.

Aplinkos ministerija 16-kai šalies savivaldybių skyrė daugiau kaip 556 tūkst. eurų Sosnovskio barščiui naikinti. Kaip antradienį pranešė ministerija, pinigai savivaldybėms skirti iš Aplinkos apsaugos rėmimo programos. „Šių savivaldybių administracijos ir Aplinkos projektų valdymo agentūra finansavimo sutartis turi pasirašyti iki metų pabaigos“, – informuoja Aplinkos ministerija.

Vyriausybei nusprendus iš Ateities ekonomikos DNR plano neskirti lėšų trijų šalies oro uostų atnaujinimui, bendrovės Lietuvos oro uostai vadovas teigia, kad kyla grėsmė stabdyti Palangos oro uosto veiklą. Susisiekimo ministerijos Biudžeto ir investicijų departamento vadovas Saulius Kerza teigia, jog iš DNR plano teko išbraukti oro uostų atnaujinimo projektus, nes jų gali būti nespėta laiku įgyvendinti – pagal DNR planą tai reikia padaryti iki kitų metų pabaigos.

Baigiantis pereinamajam „Brexit'o“ laikotarpiui išaugus lietuviškų prekių eksportui į Jungtinę Karalystę, ekonomistas teigia, kad šis augimas, didinantis bendrą Lietuvos eksportą, gali būti dirbtinis. Statistikų duomenys rodo, kad trečiąjį ketvirtį, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, lietuviškos kilmės prekių, išskyrus naftos produktus, eksportas ūgtelėjo 5 procentais.

Šiuo metu įstatymas numato, kad savarankiškai dirbantiems asmenims, kurie nukentėjo dėl karantino, išmokos bus mokamos dar du mėnesius jam pasibaigus. Ketvirtadienį Seimas pakeitė šią nuostatą. Dabartinė laikinoji Vyriausybė siūlė, kad išmokos būtų baigiamos mokėti iš karto, kai pasibaigia karantinas arba ekstremalioji padėtis.

Vilniaus oro uosto valymo įrenginių ir ledo tirpdymo sistemų atnaujinimui iš Europos Sąjungos (ES) fondų skirta 3,5 mln. eurų. Bendra projekto vertė siekia 8,6 mln. eurų. Anot Susisiekimo ministerijos, siekiant pagerinti skrydžių saugumą, 2021 metais Vilniaus oro uoste numatoma įrengti ledo nuo lėktuvų valymo aikšteles bei paviršinių nuotekų valyklą. Anot pranešimo, atlikus darbus orlaivių manevravimas taps saugesnis, be to, sumažės aplinkos tarša.

Kol užsikrėtimų koronavirusine infekcija skaičius išlieka didelis, vis daugiau žmonių privalo izoliuotis po kontakto su sergančiuoju. Pirmąją lapkričio savaitę išduota per 1200 nedarbingumo pažymėjimų izoliacijai, o paskutinę savaitę tokių nedarbingumo pažymėjimų buvo beveik 6 tūkstančiai. „Sodra“ primena, kokiais atvejais saviizoliacijoje esantys žmonės gali gauti nedarbingumo pažymėjimą ir ligos išmoką.

Lietuva negavo Minsko atsakymo apie Astravo atominės elektrinės (AE) avarinės aušinimo sistemos būklę po to, kai joje galbūt įvyko incidentas. Minsko teigimu, ypatingų ar neįprastų įvykių nebuvo.   Valstybinė atominės energetikos saugos inspekcija (VATESI) pranešė, kad artimiausiu metu ketina dar kartą kreiptis į Baltarusijos Ekstremaliųjų situacijų ministeriją paraginant teikti informaciją apie visus neįprastus įvykius, įskaitant ir galinčius sukelti visuomenės susirūpinimą.

Naujausiame didžiausių Baltijos šalių įmonių reitinge yra 30 Lietuvos bendrovių, tuo metu Latvijos ir Estijos įmonių – po dešimt, rodo apžvalga. Anot jos, pernai lietuviškos įmonės pasižymėjo keletą kartų spartesniu augimu ir didesniu pelningumu.

Lietuvos kelių infrastruktūrai skirtų investicijų panaudojimui trūksta efektyvumo, ne visada kelio darbai planuojami remiantis pakankamais duomenimis, suplanuotų darbų pakeitimai ne visada pagrįsti, o darbų kokybės kontrolės priežiūra nepakankamai užtikrina, kad kelio darbai bus atlikti kokybiškai, teigia kelių infrastruktūros valdymo auditą atlikusi Valstybės kontrolė.

Vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje šių metų trečiąjį ketvirtį Vilniaus regione buvo 1603,4 euro ir per ketvirtį padidėjo 3 procentais. Vidurio ir vakarų Lietuvos regione bruto darbo užmokestis buvo 1339,3 euro ir per ketvirtį išaugo 5,2 procento. Bruto darbo užmokesčio atotrūkis tarp šių regionų per trečiąjį ketvirtį sumažėjo 19 eurų ir sudarė 264 eurus, pranešė Statistikos departamentas.

Koronaviruso pandemijos metu vieni gyventojai susidūrė su finansiniais sunkumais, kiti priešingai – padidino savo santaupas. Anot specialistų, Lietuvoje išaugo finansinė nelygybė, nes vieni verslo sektoriai pandemijos metu augo ir turėjo galimybių netgi didinti algas, kitiems teko darbuotojus išleisti į prastovas ar atleisti. Daugiau negu trečdalis gyventojų sako, kad jau pradėjo arba pradės daugiau taupyti. Tą rodo SEB banko atlikto gyventojų finansinio saugumo tyrimo rezultatai.

Elono Musko vadovaujama elektromobilių gamintoja „Tesla“ šių metų gruodį bus pirmą kartą įtraukta į prestižinį akcijų indeksą „S&P 500“. Įmonė prisijungs prie didžiausių JAV bendrovių klubo, kuriame „Apple“, „Amazon“, „Berkshire Hathaway“ bei kitos garsios bendrovės.