Lietuvos verslas

Lietuvos apdirbamosios pramonės įmonių nepaskirstytasis pelnas per antrąjį metų ketvirtį, kurio didžiąją dalį šalyje galiojo karantinas, palyginti su tuo pat laikotarpiu pernai, išaugo 6 proc. (271 mln. eurų), rašo portalas vz.lt, remdamasis Statistikos departamento duomenimis. Ekonomistas Aleksandras Izgorodinas portalui sakė, kad sukauptas pelnas augo todėl, kad per pirmąjį karantiną ekonomistai orientavosi į fiksuotų mažinimą, laikinai buvo pristabdę investicijas į plėtrą.

Lapkričio mėnuo yra visada įdomus tuo, kad prekybininkai ruošiasi gruodžiui, kurio apyvarta yra kaip 1,5 įprastinio mėnesio. Todėl lapkričio mėnesį kiekvienas prekybos tinklas nori įtikinti, kad būtent pas jį verta išleisti šventėms skirtus pinigus. Tokių veiksmų taktikos pas kiekvieną tinklą savos – kas mažina kainas, kas daro daugiau akcijų, bet apie viską iš eilės.  2020 metų lapkričio Pricer.

Per pandemiją nukentėjusiam smulkiam ir vidutiniam verslui Vyriausybė ruošia naują paramos paketą. Nuo Naujųjų metų žada per pusmetį išdalinti 150 mln. eurų. Subsidijų galės prašyti tos įmonės, kurių apyvarta sumažėjo bent 30 procentų. Verslininkai paramos labai laukia, tačiau jau purkštauja, kad jos esą pakaks tik komunaliniams mokesčiams padengti. Sporto klubas dėl karantino skaičiuoja 70 proc. kritusias pajamas. Grupiniai užsiėmimai draudžiami, tad apsilanko vos vienas kitas klientas.

Nepaisant koronaviruso pandemijos daugelis gyventojų jau pradėjo ruoštis didžiosioms metų šventėms, perka dovanas ir jau galvoja apie vaišių stalą. Ir žinoma, skaičiuoja šventinį biudžetą. Tad šiemet šventiniu laikotarpiu išleisime daugiau ar mažiau negu pernai? Ekonomistų nuomonės šiuo klausimu išsiskyrė. Vieni tikino, kad pinigų išleisime kur kas daugiau, o sumos bus rekordinės, o kiti sakė, kad šiemet būsime taupesni.

Covid-19 pandemijos užkluptas verslas išgyvena ne lengviausius laikus. Todėl dalis smulkesnių verslininkų, bijodami, kad jų įmonėms teks užsidaryti, prašo darbuotojų slėpti savo Covid-19 atvejus ir epidemiologams nepranešti, kad šie užsikrėtė darbo vietoje. Stambusis verslas tokius darbdavius smerkia ir siūlo, kad jiems nebebūtų taikoma valstybės parama.

Šiais metais daug tradicijų tenka keisti. Ne išimtis ir Kalėdų miestelis, paprastai supantis sostinės ryškiausias eglutes Katedros, Rotušės aikštėse, Dizaino skvere. Kalėdinių mugių įprastose vietose nerasite, tačiau prekybininkai kviečia apsidairyti po virtualią Kalėdų mugę internete. Internetinio Kalėdų miestelio lankytojus, užėjusius į virtualią erdvę, pasitiks 7 skirtingi nameliai – kiekvienas jų po savo pavadinimu bus paruošęs įvairių kūrėjų gaminių.

Alytaus miesto savivaldybėje pradėtas tarnybinis patikrinimas dėl galbūt netinkamam adresatui pervestų beveik 180 tūkst. eurų, taip pat kreiptasi ir į teisėsaugą. „Šiandien prašiau pradėti tarnybinį patikrinimą, informuoti atsakingas teisėsaugos institucijas, banką ir laukiam duomenų“, – BNS trečiadienį sakė Alytaus meras, socialdemokratas Nerijus Cesiulis. „Be abejo, jeigu įmanoma, bandyti sustabdyti kad tas pavedimas neiškeliautų“, – pridūrė jis.

Norint atlyginti ūkiams nuostolius dėl koronaviruso sunaikintų audinių pirmiausia reikia nustatyti tikrąją žalą, sako kandidatė į žemės ūkio ministres Dalia Miniataitė.  „Dėl kompensacijų dar per anksti kalbėti, nes reikia įvertinti pirmiausia žalą, realią patirtą žalą.

Kadenciją baigiantis finansų ministras Vilius Šapoka sako, kad vakcinoms nuo koronaviruso įsigyti numatytas lankstus mechanizmas naudoti skolintas lėšas užtikrins efektyvų sprendimų priėmimą, o išlaidų formalus įtraukimas į biudžetą galėtų apsunkinti procesą. V. Šapokos teigimu, toks modelis pasirinktas įvertinus tai, kad šiuo metu dar nėra žinomos tikslios išlaidos, o biudžeto peržiūros procedūros yra sudėtingos.

Pasibaigus darbo valandoms, darbuotojams turi būti užtikrinta teisė išjungti skaitmeninius prietaisus ir likti nepasiekiamais, įsitikinęs Europos Parlamento (EP) Užimtumo ir socialinių reikalų komitetas. Komiteto patvirtintoje rezoliucijoje (31 balsas už, 6 prieš, 18 susilaikė) sakoma, kad darbuotojo teisė atsijungti nuo interneto, darbinių užduočių ir elektroninio bendravimo nedarbo metu turėtų būti įtvirtinta ES teisės aktuose, taip pat kolektyviniuose darbuotojų ir darbdavių susitarimuose.

Vyriausybei trečiadienį nusprendus įvesti kai kuriuos naujus ribojimus prekybininkams, Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vadovė Rūta Vainienė sako pritarianti naujiems reikalavimams.  „Neturėjome pastabų šiai nutarimo redakcijai, mums priimtinas ir asmenų skaičiaus grupėje ribojimas, kuomet ne penki, o du gali ateiti ir į prekybos vietas, nes tai palengvins atstumo laikymąsi.

Vyriausybė trečiadienį nusprendė nesvarstyti siūlymo kartą per metus mokėti 200 eurų vadinamąją tryliktą pensiją. Šią idėją kritikuoja naują Vyriausybę formuojantys centro dešinieji ir prezidentas Gitanas Nausėda. „Siūloma nesvarstyti šiandien“, – posėdyje sakė kadenciją baigiantis premjeras Saulius Skvernelis.

Gruodžio 2 dienos naktį dėl gedimo Švedijoje nustojo veikti „NordBalt“ elektros jungtis tarp Lietuvos ir Švedijos, pranešė elektros perdavimo sistemos operatorius „Litgrid“. Gedimas įvyko apie 1 valandą nakties, Nibru keitiklio stotyje Švedijoje. Švedijos perdavimo sistemos operatoriaus „Svenska kraftnät“ ir gamintojo atstovų „Hitachi ABB Power Grids“ komanda nustatė gedimo pobūdį ir ėmėsi veiksmų jį pašalinti, kad jungties veikla būtu kuo greičiau atstatyta.

Kadenciją baigiantis Ministrų kabinetas siūlo didinti baudas už neatvykimą į karo tarnybą ir privalomos karo tarnybos vengimą. Vyriausybė trečiadienį pritarė Teisingumo ministerijos pateiktoms Administracinių nusižengimų kodekso pataisoms, kuriose be kitų patikslinimų numatyta nustatyti, jog neatvykus į karo tarnybą  be pateisinamos priežasties iki 2 parų bauda siektų nuo 420 iki 900 eurų. Šiuo metu galioja 140-300 eurų bauda.

Nuo represijų nukentėjusiems baltarusiams Lietuvos nacionalinės vizos bus išduodamos nemokamai, trečiadienį nusprendė Vyriausybė. Kadenciją baigiantis Ministrų kabinetas patvirtino Užsienio reikalų ministerijos parengtus konsulinio mokesčio lengvatų pakeitimus, numatant, kad konsulinis mokestis ir valstybės rinkliava už vizas nebūtų imama, jei tokį prašymą pateiktų Lietuvos institucija ir Lietuvoje registruota nevyriausybinė organizacija, veikianti demokratijos plėtros srityje.

Mindaugas Lastauskas PAMO mokymų įmonės lektorius ir konsultantas Pardavimas yra viena seniausių profesijų žemėje (Ieva kažkada Adomui pardavė obuolį). Juk beveik viską, ką matote aplinkui, kažkas kažkam kažkada pardavė. Pardavimo procesas seniai išnarstytas iki siūlelio ir praktiškai visiems šioje srityje dirbantiems (išskyrus galbūt naujokus) puikiai žinomas. Tačiau tik nedidelė dalis pardavimo vadybininkų pasiekia išties išskirtinių rezultatų. Dauguma jų yra „geri“ specialistai.

Grynųjų pinigų naudojimas atsiskaitymams mažėja, tačiau jie vis dar yra populiariausia mokėjimo priemonė prekybos vietose ir tarp fizinių asmenų tiek Lietuvoje, tiek visoje euro zonoje. Mokėjimo kortelės tiek euro zonoje, tiek Lietuvoje – antra pagal populiarumą atsiskaitymo priemonė.  Tokie rezultatai skelbiami Europos Centrinio Banko (ECB) inicijuotame tyrime, kurio metu buvo apklausta daugiau kaip 41 tūkst. euro zonos šalių gyventojų, praneša Lietuvos bankas.

Lietuvoje baigtas trečias elektros tinklų sinchronizavimo su žemynine Europa projektas – sustiprinta perdavimo oro linija Lietuvos elektrinė–Vilnius.  Rekonstruota 330 kV linija nuo Elektrėnų iki Vilniaus sustiprins sostinės regiono elektros tinklą, užtikrins patikimą jos tiekimą, pranešė „Litgrid“.  Laikinasis „Litgrid“ vadovas Vidmantas Grušas teigia, kad tai yra vienas iš sinchronizavimo projektų, skirtų sustiprinti elektros perdavimo infrastruktūrą, ruošiantis atsijungimui nuo IP...

Trečiadienį apie 18 tūkst. kauniečių buvo likę be elektros, pranešė Lietuvos perdavimo tinklo operatoriaus „Litgrid“. „Litgrid“ pažymi, kad šiandien ryte 8.48 val. atsijungė Kauno pastotėje esantis galios autotransformatorius. Dėl šio įrenginio atsijungimo trisdešimt penkioms minutėms be elektros liko apie 18 tūkstančių ESO klientų elektros vartotojų Kauno mieste ir rajone, tarp kurių ir Kauno laisvos ekonominės zonos įmonės.

Trečiadienį laikinai ministrų pareigas einančių ministrų kabinetas priėmė nutarimą, kuriuo konservatorei, buvusiai Seimo pirmininkei ir ministrei Irenai Degutienei buvo skirta pirmojo laipsnio valstybinė pensija. Spalio pabaigoje Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos narė prašymą dėl valstybinės pensijos skyrimo pateikė tuometiniam Seimo pirmininkui Viktorui Pranckiečiui. Jis prašymą perdavė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai.

Į Klaipėdos suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalą trečiadienį atplaukė didelis dujų krovinys iš JAV – ketvirtas toks krovinys spalį prasidėjusiais naujais dujų metais ir dešimtas per visą terminalo veiklą.  Pirmą kartą uoste besilankantis dujovežis „BW Lilac“ iš „Cameron LNG“ skystinimo gamyklos Luizianos uoste atplukdė apie 155 tūkst. kub. metrų SGD.

Ekonomikos ir inovacijų ministerija teigia šiuo metu nesvarstanti Europos Komisijos (EK) siūlymo valstybėms kompensuoti iki 70 proc. nuo pandemijos nukentėjusio verslo pastoviųjų sąnaudų. Lietuvos verslininkų teigimu,  ši priemonė galėtų pakeisti baigtas mokėti patalpų nuomos kompensacijas. Ministerijos teigimu, dėl šios paramos turės spręsti jau nauja Vyriausybė. „Europos Komisija gali daug ką siūlyti, svarbiausia, ar pati šalis turi lėšų.

Šiemet kalėdinių dovanų paieška keliasi į internetą. Tam, kad elektroninėse parduotuvėse apsipirktumėte saugiai, padės kelios paprastos taisyklės.  Jūsų dėmesiui – Arnoldas Lukošius, „Tele2 Inovacijų biuro“ ekspertas, dalinasi šešiais patarimais, kurie leis išvengti nesusipratimų bei padės apsipirkti saugiau ir sklandžiau.  Taisyklė Nr.

Lietuvos kailinių žvėrelių augintojų asociacijos bei audines auginančio Jonavos rajono Vilkijos ūkio vadovas ir didžiausias savininkas įspėja, kad koronavirusui plintant tarp žmonių šis užkratas gali persimesti ir į kitas audinių fermas.   „Tikimybė, kad kažkur kitur atsiras židinys, su laiku didėja, nes daug žmonių serga koronavirusu“, – trečiadienį Seimo Kaimo reikalų komitete sakė Česlovas Tallat-Kelpša.

Koronaviruso pandemija pakeitė žmonių požiūrį apie pinigus ir taupymą. Dalis gyventojų tik pandemijos metu suprato, kad reikia turėti finansinį užnugarį, todėl pradėjo taupyti. Be to, žmonės nebesitiki, kad jų finansine gerove pasirūpins valstybė.

Iki gruodžio 15 d., kai gyventojai Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI) turi pateikti nekilnojamojo turto (NT), viršijančio 150 tūkst. eurų, mokesčio deklaracijas ir sumokėti mokestį už 2020 metus, likus mažiau nei dviem savaitėms, Registrų centras dalinasi naudingais patarimais, kaip greitai ir nesunkiai sužinoti savo valdomo NT mokestinę vertę.

Nors šiuo metu pasaulį yra sukausčiusi pandemija, rūpestis aplinka, kurioje gyvename, klimato kaita ir tvarūs sprendimai vis dažniau yra visų mūsų dėmesio centre. Jei anksčiau tvarumas dažniau būdavo siejamas su socialine atsakomybe, tai šiandien jis tampa verslo ateities kryptimi ir apčiuopiamu konkurenciniu pranašumu.

Prezidentas Gitanas Nausėda siūlo svarstyti pelno mokesčio lengvatą įmonėms, sparčiau nei rinkoje didinančioms atlyginimus, teigia prezidento patarėjas Simonas Krėpšta. „Kai kurios mokestinės paskatos ir lengvatos kuria vertę ir gali lemti didesnes pajamas į biudžetą. (...) Galėtų būti tam tikros pelno mokesčio lengvatos toms įmonėms, kurios didina atlyginimus labiau nei likusios įmonės. Turime valstybių, kurios tokią praktiką naudoja“, – trečiadienį lrt radijui sakė S. Krėpšta.

Energetikos ministerijai siūlant Vyriausybei perpus sumažinti dujų tiekimo įmonės „Ignitis“ iš Norvegijos bendrovės „Equinor“ kasmet perkamų suskystintų gamtinių dujų (SGD) krovinių bei „Igničiui“ kompensuoti tik 10 proc. skirtumo tarp dujų pirkimo ir rinkos kainų, sunerimo ne tik pagrindinė įmonės akcininkė Finansų ministerija, bet ir 4 proc.

Vyriausybė trečiadienį toliau svarstys dėl naujų subsidijų nuo karantino apribojimų nukentėjusiems verslams. Ekonomikos ir inovacijų ministerija Vyriausybės pasitarime siūlo pritarti kriterijams, kuriuos atitinkančios įmonės galės pretenduoti į paramą, bei dėl karantino ribojamų veiklų sąrašui.

Nacionalinė sanatorijų ir reabilitacijos įstaigų asociacija siūlo valstybei gelbėti sektorių formuojant 100 mln. eurų užsakymą jų paslaugoms. Šios galėtų būti suteiktos apie 140 tūkst. gyventojų, kurie persirgo koronavirusu ar tiesiog jaučia sveikatos sutrikimų.  Pasak asociacijos, taip būtų padėta įmonėms, o kartu pagerinta visuomenės sveikata, rašo portalas delfi.lt.

Lietuvai ketinant Baltijos jūroje statyti vėjo jėgaines, Vyriausybė trečiadienį atvėrė kelią Klaipėdos uoste kurtis jų gamybos, surinkimo bei sandėliavimo įmonėms. Kartu bus sudarytos sąlygos plėstis laivų statybos ir remonto įmonėms – jų plėtrą dabar stabdo pasenusios krantinės, kurių uostas negali atnaujinti dėl per mažo investicijų pelningumo.

Siūloma sureguliuoti valstybės ar savivaldybės įmonių valdybų sudarymo tvarką, kai atsilaisvina nepriklausomų narių pareigos ir dėl to valdyba negali priimti sprendimų. Norima tokiais atvejais į valdybą laikinai deleguoti valstybės atstovus.

Prezidentui Gitanui Nausėdai atmetus kurį nors kandidatą į ministrus, centro dešinės koalicijos partijoms gali reikėti keisti jau pasiskirstytas atsakomybių sritis, teigia Ingrida Šimonytė. „Tai nėra vien mano pasirinkimas ir vien mano būrys, tai yra ir tam tikrų koalicijos susitarimų atspindys ne tik dėl konkrečių žmonių, bet ir dėl konkrečių atsakomybių ribų – už ką atsakomybę prisiima kuri koalicijos partija.

Buvęs prezidento Gitano Nausėdos komunikacijos vadovas Aistis Zabarauskas nuo sausio dirbs komunikacijos agentūros „Adverum“ partneriu plėtrai. „Nuo sausio 4-osios pradedu dirbti ir būsiu atsakingas už verslo plėtrą bei strateginį klientų konsultavimą“, – BNS antradienį sakė A. Zabarauskas. Jis teigė paskutinį pusmetį ilsėjęsis.

Pastarosiomis savaitėmis Europoje nustatoma vis daugiau naujų didelio patogeniškumo paukščių gripo židinių. Apie didelį ligos protrūkį vištų dedeklių ūkyje praeitą savaitę pranešė Lenkijos atsakinga institucija, informuoja Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT). Iš viso Europoje šiais metais didelio patogeniškumo paukščių gripo virusas pateko į 367 naminių paukščių ūkius, dėl to sunaikinta daugiau nei 6 mln. naminių paukščių.

Vienas didžiausių Lietuvos kelionių organizatorių „Novaturas“ susitarė su Valstybine mokesčių inspekcija (VMI) dėl 940 tūkst. eurų mokesčių atidėjimo. Mokesčiai atidėti iki kitų metų rugpjūčio pabaigos. Be to, susitarta dėl tokios pat vertės mokestinės paskolos grąžinimo iki 2022-ųjų pabaigos, per „Nasdaq“ Vilniaus biržą pranešė bendrovė. Pavasarį paskelbus karantiną ir nutraukus skrydžius bei keliones, labiausiai nukentėjo aviacijos bei turizmo sektoriai.

Siekiant užtikrinti biudžeto išlaidų finansavimą, valstybės skolos refinansavimą ir valstybės piniginių išteklių srautų subalansavimą, Vyriausybė iki šių metų rugsėjo pabaigos pasiskolino 7,027 mlrd. eurų ir grąžino 2,473 mlrd. eurų ankstesnių skolų, teigia Valstybės kontrolė. Vidaus rinkoje pasiskolinta 2,002 mlrd. eurų, tarptautinėse finansų rinkose – 5,025 mlrd. eurų. Vidaus rinkoje vidutinė svertinė palūkanų norma buvo 0,021 proc.

Palyginti su kitomis Europos Sąjungos šalimis, Lietuvoje jau daugelį metų surenkama gerokai mažiau mokesčių. Tai neleidžia geriau finansuoti švietimo, sveikatos apsaugos ir kitų viešųjų paslaugų. Ką daryti, kad mokesčių pajamų būtų surinkta daugiau? Diskusijoje apie tai – „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) siūlo griežtinti karantino taisykles ir drausti būriuotis didesnėms nei dviejų asmenų grupėms. Projekte, kurį trečiadienį svarstys laikinoji Vyriausybė, siekiant suvaldyti koronaviruso plitimą taip pat siūloma drausti prekiauti laikinose prekybos vietose.

Latvijos nacionalinė oro bendrovė „Air Baltic“ antradienį pradeda skrydžius iš Vilniaus į Ukrainos sostinę Kijevą ir atgal. Tiesioginiai reisai vyks dukart per savaitę, pranešė „Air Baltic“. Be to, šį mėnesį ji taip pat ketina atnaujinti skrydžius iš Vilniaus į Londoną, Paryžių ir Oslą. Lietuvos oro uostai praėjusią savaitę pranešė, kad gruodį šalies oro uostuose daugės skrydžių.

Dėl praėjusią savaitę Jonavos rajono bendrovės „Danmink“ audinių ūkyje nustatyto koronaviruso, šioje savivaldybėje pirmadienį įvesta ekstremalioji situacija.  Tarnybų duomenimis, nuo praėjusios savaitės, kai ūkyje buvo užfiksuotas koronavirusas, jame jau nugaišo daugiau nei 1,2 tūkst. užsikrėtusių audinių. Siekiant sustabdyti viruso plitimą planuojama užmigdyt 40 tūkst. žvėrelių. Ekstremali situacija leis numatyti kompensacijas už audinių naikinimą.

Tęsiantis koronaviruso krizei įmonių indėlių augimas Lietuvoje šiemet yra didžiausias Europoje, sako Lietuvos banko (LB) atstovas. Pasak Jokūbo Markevičiaus, indėlių daugėjo, nes mažėjo vartojimas, buvo atidėtos investicijos, atsisakyta kai kurių žaliavų ir kitų pirkimų.  LB valdybos priminko patarėjas Tomas Garbaravičius mano, kad įmonių indėlių gausėjimą lėmė ir tai, kad bankai atidėjo paskolų mokėjimą.

Gruodžio mėnesį beveik visas išmokas ir pensijas gyventojams planuojama išmokėti iki Kalėdų, o kai kurie gavėjai šį mėnesį gaus netgi po dvi išmokas, praneša „Sodra“. Įprastai pirmiausia pradedamos mokėti pensijos. Pirmieji gavėjai banko sąskaitose jas ras jau kitą savaitę – gruodžio 9–12 dienomis. Gyventojai, kurie pensijas įprastai gauna vėliau – antroje mėnesio pusėje, bei tie, kuriems pensijos pristatomos į namus – jų sulauks iki Kalėdų.

Elektros ir dujų tiekėjos „Ignitis“ antrinės įmonės Lenkijoje „Ignitis Polska“ generaline direktore ir valdybos pirmininke tapo Diana Kazakevič, nuo 2018 metų vadovavusi „Ignitis grupės“ Lenkijos regionui, pranešė grupė.  Iki šiol bendrovei vadovavęs Marekas Musialas lieka jos valdybos nariu.

22 tūkst. šalies nuo koronaviruso krizės nukentėjusių įmonių turi skolų valstybei ir negali laiku sumokėti mokesčių, iš jų 109 yra didžiosios mokesčių mokėtojos, teigia  Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI).   Pasak VMI vadovės Edita Janušienės, visų įmonių įsiskolinimas siekia 741 mln. eurų, o vien didelių mokesčių mokėtojų – 220,9 mln. eurų.

Keturių Panevėžyje veikiančių taksi ir pavėžėjimo įmonių vadovas bei dvi buhalterės kaltinami išvengę daugiau nei 229 tūkst. eurų mokesčių, antradienį pranešė Panevėžio apygardos prokuratūra.  Pasak prokuratūros, iš viso šioje byloje pareikšti kaltinimai dėl 12 nusikalstamų veikų: aplaidaus ir apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo, neteisingų duomenų apie pajamas ir pelną pateikimo, mokesčių nesumokėjimo ir neteisėto disponavimo šaudmenimis.

Kasmet gruodį stebimą atsiskaitymų kortelėmis apyvartos bei operacijų skaičiaus augimą šiemet turėtų paskatinti ir karantino sustiprintas elektroninių atsiskaitymų spurtas. Lietuvos bankų asociacija (LBA) kviečia klientus neatidėlioti reguliariųjų mokėjimų paskutiniosioms metų dienoms ir juos pagal galimybes atlikti iš anksto.

Kandidatė į ekonomikos ir inovacijų ministres, Laisvės partijos lyderė Aušrinė Armonaitė ketina peržiūrėti verslą reguliuojančias įstaigas, neatmeta galimybės jas optimizuoti. „Mums reikia grįžti prie verslo priežiūros.