Lietuvos verslas

Atskirtis tarp didmiesčių ir kitų miestų Lietuvoje tik gilėja. Dažnai regionai yra skatinami stengtis pritraukti privačius verslu, mat taip, manoma, žmonėms būtų mokami didesni atlyginimai, jie būtų skatinami neišvykti. Tačiau pasirodo, didžiausias darbdavys Lietuvoje išlieka pati valstybė, kuri neretai moka ir didesnes algas nei privatus verslas.

Vos viena klaida – ir internete gali išgarsėti greičiau nei padarius gerą darbą. Tuo įsitikinti galėtų ir Lietuvos pašto darbuotoja, tapusi interneto sensacija. Tik nežinia, tai lėmė neatidi klaida ar nesusivokimas. Šia nuotrauka socialiniuose tinkluose pasidalino šimtai vartotojų ir jau greitai į tai sureagavo ir Lietuvos pašto vadovai. Visgi, kol vieni piktinosi ir rašė apie nepagarbą, kiti čia neįžvelgė jokio kriminalo. Esą, reikėtų daugiau lietuviams juoktis iš tokių pokštų.

Atidesnis Lietuvos gyventojas pastebėjo, kad „Sodra“ jam priskaičiavo daugiau įmokų nei priklauso. Pasiaiškinus plačiau jis suprato, kad į tokias pinkles galėjo pakliūti ne vienas gyventojas pats to nežinodamas. O „Sodrai“ beliko pripažinti klaidą. Socialiniame tinkle „Facebook“ Remigijus Mekionis pasidalino pastebėjimais dėl mokesčių mokamų „Sodrai“ vykdant individualią veiklą.

Vilnius kviečia švęsti Valstybę ir paruošė dar daugiau dovanų – šiandien sostinės tarybos nariai nusprendė, kad trijų valstybinių švenčių metu: vasario 16-ąją, kovo 11-ąją ir liepos 6-ąją visi vilniečiai bei miesto svečiai galės nemokamai keliauti atsinaujinusiu sostinės viešuoju transportu.

Seimo narių dėmesį patraukė du kartus netikėtai padidėjusi generalinio urėdo alga. Tuo tarpu kol administracija mėgaujasi padidėjusiomis algomis, girininkai maitinami pažadais. O didesnės vadovų algos pateisinamos tuo, kad pertvarkos metu pasikeitė įmonės struktūra.

Lietuvoje pastaruoju metų kainų augimo tempas slopsta, tačiau pasaulinėje rinkoje augančios naftos kainos vėl gali kilstelti infliaciją šalyje, sako „Swedbank“ ekonomistė Laura Galdikienė. „Mes prognozuojame, kad šiemet vidutinė metinė infliacija sieks 3 proc. ir bus gerokai žemesnė nei pernai. Tačiau situaciją gali pakoreguoti išaugusios naftos kainos. Nors tai beveik neatsispindėjo balandžio mėnesio infliacijoje, bet jau balandžio mėnesį matėme, kad ji euras buvo maždaug 30 proc.

Lietuvos verslo konfederacija (LVK) teigiamai vertina dalį Vyriausybės parengtų mokesčių reformos pasiūlymų ir šešėlinės ekonomikos mažinimo priemonių, tačiau siūlo peržiūrėti mokesčių sistemą iš esmės bei kritikuoja būsimą pensijų kaupimo reformą. LVK ekspertai taip pat ragina mažinti pridėtinės vertės mokestį (PVM), apmokestinti valstybės nekilnojamąjį turtą, padidinti valstybės įnašą į pensijų kaupimą.

Lietuviška vasara yra tokia trumpa, kad kiekviena jos diena – šventė. Kad ir kurioje vietoje būtumėme, kiekvieną savaitgalį galime užuosti su dūmais sumišusį kepamos mėsos kvapą, išgirsti, kaip klega ežerų, upių pakrantės bei lietuviškas pajūris. O per tiltus kiekvieną savaitgalį nešamos baltasuknės nuotakos − vasarą prasideda tikrasis vestuvių sezonas.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) vadovas Ramūnas Karbauskis pažeidė įstatymą, laiku nedeklaravęs keturių sandorių. Tokį sprendimą trečiadienį paskelbė Vyriausioji tarnybinės etikos komisija, vertinusi, ar Seimo narys tinkamai deklaravo pinigų dovanojimą vaikams, „Agrokoncerno“ akcijų pirkimą. Kaip praneša VTEK, politikas įstatymo numatyta tvarka per 30 kalendorinių dienų terminą nedeklaravo keturių sandorių.

Gyventojų pajamos ir toliau auga, tačiau ne visiems vienodu tempu. Ypač atlyginimų augimą turėjo pajusti mažesnes pajamas gaunantieji. Tiesa, šį kartą „Sodra“ įvardijo ir nuo kurio amžiaus dažniausiai pasiekiamas vidutinis atlyginimas.  Vidutinės Lietuvos gyventojų pajamos šių metų pirmą ketvirtį augo 13 proc. palyginus su praeitų metų ketvirčiu. Padidėjo bruto atlyginimas – nuo 764 Eur iki 864 Eur. Atskaičius mokesčius pasidarytų 80 eurų.

Skurdžiausiai gyvenančiųjų pensininkų dalis gali tikėtis mažiausiai 20 eurų pensijos augimo, teigia socialinės apsaugos ir darbo ministras. Pasak Lino Kukuraičio, diskutuojant dėl pensijų reformos pokyčių jis mato sutarimą dėl būtinybės gerinti mažiausias pajamas gaunančių senjorų padėtį.

Artėjant metams Lietuvos ekonomiką paralyžiavusios krizės dešimtosioms metinėms, Seime imtas rutulioti tyrimas dėl to, kaip tuometinė Vyriausybė skolinosi lėšas. Vis dėlto tyrimui, kaip teigia parlamentarai, koją kišą institucijų nenoras bendradarbiauti. Seimas ėmėsi parlamentinio tyrimo dėl 2009–2010 metų krizės ir viešųjų finansų būklės Lietuvoje. Šį tyrimą per metus pavesta atlikti Seimo Biudžeto ir finansų komitetui.

 Šiuo metu savivaldybės yra įvertinusios beveik visus, 98 proc., prašymų išmokėti vadinamuosius vaiko pinigus, teigia socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis. „Dabar iš pateiktų prašymų dėl 430 tūkst. vaikų praktiškai 98 proc. jau yra įvertintų paraiškų. Dauguma savivaldybių (yra įvertinusios – BNS) 100 proc., yra kelios savivaldybės, kur yra tam tikras vėlavimas, bet jis tikrai nėra didelis“, – trečiadienį Žinių radijo laidai „Pozicija“ sakė ministras.

Konkurencijos tarybai balandį užkirtus kelią „Rimi Lietuvai“ įsigyti prekybos tinklą „Iki“, „Rimi“ savininkė Švedijos kompanija „ICA Gruppen“ Konkurencijos tarybos sprendimo neskųs ir rinksis kitus plėtros būdus, rašo „Verslo žinios“. „Skundo nagrinėjimas truktų ilgus metus, o toks užsitęsęs neapibrėžtumas nebūtų naudingas nei „Iki“, nei „Rimi“. Dėl Konkurencijos tarybos sprendimo šis sandoris žlugo.

 Vyriausybė trečiadienį turėtų priimti sprendimus dėl valstybės valdomų „Lietuvos geležinkelių“ pertvarkos. Planuojama keleivių, krovinių pervežimo bei infrastruktūros valdymą atskirti į atskiras bendrove, kurias valdys holdingo įmonė. Susisiekimo ministerijos parengtais įstatymų pakeitimais įgyvendinamas vadinamasis ketvirtasis ES geležinkelių paketas, kuriuo siekiama užtikrinti geležinkelių infrastruktūros valdytojo veiklos nepriklausomumą, nešališkumą ir finansinį skaidrumą.

Rinkoje pasirodžius naujoms SIM kortelėms bankai turėjo paruošti ir veikiančią mobilaus parašo platformą, tačiau neišvengta nesklandumų. Ne visi naujas SIM korteles įsigiję gyventojai gali pasinaudoti mobiliuoju parašu, nors už jį moka. Į naujienų portalą tv3.lt kreipėsi skaitytoja Lina. Ji papasakojo, kad dar kovo 20 dieną pasirašė naują sutartį su „Tele 2“. Tuomet paklausta ar nori tęsti mobiliojo parašo paslaugą, ji pasakė taip. „Tuomet nebuvo būtinybės jungtis kažkur, buvau rami.

Kaunietis Gediminas Visockis anksčiau negalėjo nė pagalvoti, kad jo gyvenimas bus taip glaudžiai susijęs su gėlėmis. Tačiau dabar jaunas vyras nuolat sukasi tarp lentynų su gėlėmis savo parduotuvėse. Dar daugiau, jo vadovaujama įmonė tapo viena novatoriškiausių savo srityje. Viena pirmųjų pasiūlė lietuviams gyvų augalų paveikslus, iki tol beveik nematytas gėlių rūšis ir kitus pas mus dar retai sutinkamus sprendimus.

Ryžtingesnę ir efektyvesnę kovą su korupcine interesų grupių įtaka politiniams procesams lėmė kai kurių teisėsaugos bei žvalgybos institucijų vadovų kaita prieš 2016-uosius, sako prezidentė Dalia Grybauskaitė. Interviu LRT radijui antradienį ji teigė, kad anksčiau buvo informuojama apie galimas korupcijos apraiškas ir neteisėtą poveikį politinei sistemai.

Vilniuje filmuojant Jungtinių Valstijų televizijos HBO miniserialą apie Černobylio branduolinę katastrofą Fabijoniškių ir Justiniškių mikrorajonuose savaitę bus ribojamas eismas, laikinai keisis viešojo transporto maršrutai. Vilniaus kino biuras praneša, kad gegužės 10 – 17 dienomis daugiausia nepatogumų patirs S. Stanevičiaus, Fabijoniškių, Ateities, Rygos, Taikos ir kitų aplinkinių gatvių gyventojai. Pokyčiai prie namų ir kiemuose Gegužės 13 d. 8–21 val.

Tęsiant kelių priežiūros bendroves sujungusios valstybės įmonės „Kelių priežiūra“ pertvarką, šiemet darbo gali netekti iki 150 žmonių. „Privalome optimizuoti veiklą, todėl keičiame struktūrą ir atsisakome perteklinių administracinių funkcijų“, – antradienį žurnalistams sakė „Kelių priežiūros“ vadovas Darius Aleknavičius. Anot jo, bendrovė atleidžiamiems darbuotojams padės ieškant naujo darbo. Dabar „Kelių priežiūroje“ dirba apie 2,6 tūkst. darbuotojų.

 Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) rengiasi pradėti kosmetiką iš trečiųjų šalių importuojančių bendrovių patikrinimus. Griežtesnę į Lietuvą iš trečiųjų šalių, pavyzdžiui, Rusijos, Jungtinių Amerikos Valstijų ar Tailando, įvežamos kosmetikos kontrolę numato nuo sausio įsigaliojęs Vyriausybės nutarimas.

Vykdant planinius „Sodros“ sistemų atnaujinimo darbus, gyventojai susiduria su kliūtimis pasinaudoti visomis paslaugomis. „Sodra“ įspėjo, kad kurį laiką tokia situacija dar tęsis. Darbų trukmė numatyta nuo gegužės 5 dienos iki 14 dienos. Kaip informuoja „Sodros“ atstovas spaudai Saulius Jarmalis, siekiant išvengti nepatogumų klientams bei darbuotojams, profilaktiniai darbai yra atliekami anksti ryte nuo 6.30 val. iki 8 val.

Naujasis Darbo kodeksas įnešė pokyčių ne tik darbo, bet ir socialinės apsaugos srityje. Kokios išmokos priklauso atleistam darbuotojui? Ar jis bus apdraustas privalomuoju sveikatos draudimu? Kokios reikšmės tam turi pagrindas, kuriuo oficialiai nutraukiama darbo sutartis? Į šiuos ir kitus klausimus atsako Vilniaus universiteto Teisės klinikos konsultantė Sandra Čergelytė.

Seimas nenaikins lengvatinio žemės mokesčio turintiems daugiau kaip 500 hektarų dirbamos žemės. Sprendimas antradienį priimtas vieno balso persvara. Seimas po pateikimo nepriėmė svarstyti tokios Žemės mokesčio įstatymo pataisos, kurią parėmė beveik 20 Seimo narių, priklausančių beveik visoms frakcijoms. Tarp jų buvo ir Seimo pirmininko pirmoji pavaduotoja „valstietė“ Rima Baškienė. Už tai, kad pataisas Seimas svarstytų, balsavo 47, prieš ir susilaikė po 24 parlamentarus.

Nemokamai keliauti po egzotiškiausias pasaulio šalis ir dar iš to užsidirbti. Skamba kaip neįtikėtina svajonė, ar ne? Tačiau būtent tai pavyko lietuvei fotografei Karolinai Valeikaitei. Arba suburti 150-ies tūkstančių gerbėjų gretas ir tapti ryškiai žibančia socialinių tinklų žvaigžde, kokia yra garsioji gražuolė Karolina Meschino. Šios įspūdingos nuotraukos – lietuvių fotografės Karolinos Valeikaitės ir jos draugo italo Marco Coppolos.

Koncerno „MG Baltic“ voratinklis buvo apraizgęs ir jį kontroliuojančias institucijas. VSD pažymoje rašoma, kad geriausius ryšius koncerno vadovai palaikė su Valstybine mokesčių inspekcija ir Konkurencijos taryba. Pasak VSD, MG atstovai aktyviai bendravo ir bendradarbiavo su VMI vadovais. Kontaktas buvo užmegztas 2007 m., pasklidus gandams, kad VMI pradėjo domėtis koncernu bei žada imtis veiksmų jo atžvilgiu.

Skandalas Kaune. Prekybos centre besirinkdama vaisius moteris susipjaustė pirštą į melione įsmeigtą skutimosi peiliuką. Sužalojimus patyrusi kaunietė pretenziją parašė prekybos centrui bei kreipėsi į policiją ir medikus. Aiškinamasi, kaip vaisiuje atsirado aštrus ir pavojingas daiktas, keliantis pavojų net žmogaus gyvybei. Štai tokį vaizdą socialiniame tinkle viešina persigandusi kaunietė. Apsipirkdama „Rimi“ parduotuvėje Žemuosiuose Šančiuose ji susižalojo pirštus skutimosi peiliuku.

Išslaptintame Valstybės saugumo departamento (VSD) išraše detaliai aprašoma, kaip koncernas „MG Baltic“ veikdamas per savo sudarytą strategiją siekė įgyti kuo daugiau kontrolės valstybėje. VSD akcentuoja, kad koncernas turėjo didžiulę įtaką vienose svarbiausių šalies ministerijų. VSD pažymi, kad „MG Baltic“ turėjo įtakos daugumoje šalies ministerijų, kur siekė sau naudos per viešinimo paslaugas, projektus ministerijoms pavaldžiuose sektoriuose, statybų projektuose ir kt. Per 290 mln.

VSD pažymoje apie „MG Baltic“ bandymą užvaldyti, konstatuojama, kad koncerno vadovus ypač domino teismai, prokuratūros ir kitos teisėsaugos institucijos. VSD pažymoje teigiama, kad tuometinis „MG Baltic“ viceprezidentas Raimondas Kurlianskis su Tomu Dapkumi, kurį VSD įvardija kaip tarpininką, domėjosi paskyrimais teismuose, kontaktuoja su teismų vadovais, aptaria teisėjų kandidatūras.

Valstybės saugumo departamentas konstatavo, kad koncernas „MG Baltic“ dėl savo destruktyvios veiklos pripažįstamas grėsme nacionaliniam saugumui. Portalas tv3.lt gavo Valstybės saugumo departamento (VSD) pažymą, skirtą Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui, kuriame VSD pabrėžia, kad „MG Baltic veikla“ gali destabilizuoti valstybės sąrangą ir demokratinę politinę sistemą.

Artėjantį birželį prekybos tinklas „Lidl“ švęs savo antrąjį gimtadienį Lietuvoje. Išplatintame pranešime informuojama, kad šia proga taikys ne tik specialius pasiūlymus parduotuvėse, bet ir dovanos tokius prizus kaip automobilis ar galimybė be rūpesčių visus metus apsipirkti. Pagrindinis prizas – du nauji automobiliai „Škoda Rapid Spaceback“. Taip pat bus išdalintos 5 didesnės vertės dovanų kortelės apsipirkti visus metus: 30 Eur per savaitę arba 1560 Eur per metus. Bei bus išdalyta 500 vnt.

Gegužės 8-ą dieną į ar iš Italijos keliaujantys tautiečiai gali susidurti su atidėtais ir atšauktais skrydžiais. Italijos oro eismo kontrolierių profsąjungos, nepatenkintos esamomis darbo sąlygomis, skelbia vienos dienos streiką, kuris palies visus tą dieną turėjusius įvykti skrydžius. Kai kuriuose oro uostuose prie streikų prisijungia ir antžeminio aptarnavimo darbuotojai. Visuotinis oro eismo kontrolierių streikas vyks nuo 10 iki 18 valandos vietos laiku.

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) mokslininkai išanalizavo daugiau nei 700 tūkst. atvejų, kurie padėjo atskleisti realią padėtį apie neblaivius darbuotojus darbo vietoje. Tyrimo rezultatai parodė, kad mažiausiai girtų darbuotojų yra transporto sektoriuje, daugiausiai – žemės ūkio. O savaitės diena, kai į darbą ateina daugiausiai apgirtusiųjų, yra pirmadienis.

 Numatomų iš esmės atnaujinti Vilniaus koncertų ir sporto rūmų operatoriaus konkursu domisi didžiausių šalies arenų valdytojos – bendrovės „Seven Entertainment“ ir „Infrastruktūra LT“, patvirtino jų atstovai. Konkursą numatoma skelbti šį mėnesį. Pramogų verslo kompanijų grupė „Seven Entertainment“, kurios antrinės įmonės valdo „Siemens“ ir „Cido“ arenas Vilniuje ir Panevėžyje, balandį įregistravo naują bendrovę Nacionalinis konferencijų centras.

„Norfos“ savininkai prognozuoja algų kilimą prekybos sektoriuje. Metų eigoje, „Norfos“ grupės įmonėse, darbuotojų atlyginimai vidutiniškai turėtų kilti daugiau kaip 10 proc. UAB „Rivona“, kuri užsiima logistika, gamyba, nekilnojamojo turto nuoma ir sandėliavimu, darbuotojų vidutinis mėnesinis darbo užmokestis, neatskaičiavus mokesčių, turėtų viršyti 1000 Eur, o pačios „Norfos“ darbuotojai gautų virš 800 Eur.

Atlyginimų augimą tikrai pajunta ne visi, tačiau iš naujausių duomenų matyti, kad uždirbančiųjų daugiau skaičius auga. „Sodros“ duomenimis, kovo mėnesį daugėjo visų, uždirbančiųjų nuo 501 eurų (bruto) per mėnesį ir daugiau, skaičius. Palyginus su vasariu matyti, kad daugėjo net ir didžiausias pajamas gaunančiųjų skaičius. O gaunančių mažiau nei minimali mėnesio alga (MMA) ar uždirbančiųjų iki 500 eurų per mėnesį skaičius susitraukė.

Nors lietuviams yra suteikta teisė pasirinkti kurį nori šeimos gydytoją bet kurioje poliklinikoje, o yra gydymas nemokamas, viena kauniečių šeima savo kailiu pajuto, kad tai tėra įstatymo raidės. Susirgus vaikui ir kviečiant gydytoją į namus – jų reikalauta susimokėti. Tarifas ne už patį vizitą, o valandinis. Kaunietė Rusnė šiandien džiaugiasi žiūrėdama į smagiai ant sūpynių besisupančią dukrą.

Vyriausybės ketinimai keisti gyventojų nekilnojamojo turto (NT) apmokestinimą, 0,3 proc. tarifu apmokestinant antrą ir tolesnius vieno žmogaus būstus, kol kas nesulaukia „valstiečių“ deleguoto parlamentinio Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) vadovo palaikymo. Anot Stasio Jakeliūno, siūlomi pakeitimai būtų žalingi žmonėms, savo santaupas investuojantiems į NT ir taip siekiantiems užsitikrinti papildomą pajamų šaltinį sulaukus senatvės.

Didesnių pirkinių įsigijimas kaip baldai, buitinės technikos prietaisai, išmanieji įrenginiai yra neatsiejami nuo kone visų asmenų bei šeimų kasdienybės darbo aplinkoje bei namuose. Pavyzdžiui, naujos kartos mobiliaisiais telefonais jau seniai ne tik bendraujama, ieškoma informacijos internete, bet ir aktyviai naudojamasi galimomis įdiegti programėlėmis, kurios palengvina bei pagreitina įvairias kasdienio gyvenimo situacijas.

Anykštėnų šiltnamiuose jau noksta pirmosios braškės. Toks šių uogų lietuviškas derlius šiemet rekordiškai anksti. Ūkininkai atkerta, kad nieko čia stebėtino – šiuolaikinės technologijos leis braškėmis džiaugtis iki pat gruodžio. Na, o kol lietuviškos braškės dar tik dera, po truputį turguose jau kelios savaitės kaip karaliauja įvežtinės. Kabančiose lysvėse supasi tūkstančiai braškių kerų, o ant plonų stiebelių jau sirpsta pirmosios braškės.

Ketvirtoji pramonės revoliucija jau čia. Tuo neabejoja nė vienos įmonės vadovas, kalbėdamas apie būtinas diegti technologijas. Tiesa, dažnu atveju tai reiškia, kad darbuotojų reikia mažiau.

Vilniaus savivaldybė svarsto įsigijusiems mėnesinius traukinio bilietus ir vykstantiems į sostinę suteikti teisę nemokamai važiuoti miesto viešuoju transportu. Savivaldybės taryba praėjusią savaitę ėmėsi svarstyti siūlymą išbandyti tokią sistemą jau šį rudenį, pradžioje – bent mėnesį ar du, tuomet būtų vertinama, ar lengvata pasiteisino.

Pavasaris yra metas, kai vairuotojai įvertina žiemą ištvėrusio automobilio būklę ir apsisprendžia − toliau važinėtis tuo pačiu ar dairytis naujesnio, o gal visiškai naujo automobilio. Keisdami automobilį į geresnį ar įsigydami naują, gyventojai Lietuvoje vis dažniau pasitelkia papildomą finansavimą. Pateikiame keturias dažniausiai pasitaikančias automobilių pasirinkimo situacijas ir kaip kiekvienoje iš jų pasirinkti tinkamiausią finansavimo variantą.

Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) siūlo nuo kitų metų maždaug 16 procentų didinti mokslininkų atlyginimus. ŠMM registravo pataisas, kurios maždaug tiek padidintų algoms skaičiuoti naudojamų koeficientų apatines ir viršutines ribas, vadinamąsias „šakutes“. Ministerijos skaičiavimais, vyriausiojo mokslo darbuotojo pareiginė alga kiltų 158–284 eurų, vyresniojo mokslo darbuotojo – 138–220 eurų, mokslo darbuotojo, tyrėjo, mokslininko stažuotojo – 138–167 eurų, jaunesniojo mokslo darbuotojo – 91–11...

Valdžia dirbantiesiems kitais metais žada pusšimčiu eurų didesnes algas. To esą bus pasiekta perdėliojus mokesčius. Tačiau kitose šalyse atlyginimai didesni ne 50, o keliais šimtais eurų. Ar net keliais kartais. Ar ateis ta diena, kai lietuvių algos šoktels į naujas aukštumas ir prisivysime geriau gyvenančias šalis? Dalis ekspertų tokių prošvaisčių nemato, visgi valdžia ateitį piešia šviesiomis spalvomis.

Sparčiai plėtojantis internetinei prekybai fizinės parduotuvės susiduria su nemenku iššūkiu prisitaikyti naujajame pasaulyje. Internetinių parduotuvių mažesni kaštai leidžia prekes pardavinėti daug pigiau, tad įprastoms parduotuvėms reikia ieškoti naujų būdų, kaip išlaikyti pirkėjus.

Mažesnių sąskaitų už šildymą argumentas dažnai būna lemiamas svarstant apie būsto pirkimą naujai išdygusiuose daugiabučiuose, tačiau tikrai nėra vienintelis. Daliai pirkėjų ne mažiau svarbi yra galimybė būti aktyvesnių gyventojų bendruomenių dalimi, tikina NT ekspertai. Anot jų, pastaraisiais metais lietuvių akys vis labiau krypsta nuo senesnės statybos daugiabučių. Pasiūla stiebiasi į viršų Apie 1,5 proc. – tiek kiekvienais metais išauga Vilniaus būsto fondas.

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) tiria Rusijos verslininko Andrejaus Melničenkos netiesiogiai kontroliuojamos Kėdainių fosforo trąšų gamyklos „Lifosa“ už 2013–2015 metus sumokėtus pridėtinės vertės ir pelno mokesčius. Įmonė Registrų centrui pateiktoje 2017 metų ataskaitoje atskleidė, kad mokestinį tyrimą VMI pradėjo kovo pradžioje.

Lietuvos specialistų sumontuota saulės elektrinė Moldovoje biurų pastatą aprūpina dešimtadaliu reikiamos elektros energijos, o lietuvių įgyvendintas tarptautinis projektas, skina kelią kitoms atsinaujinančios energijos idėjoms šalyje. Dvejus metus Lietuvos ir kitų šalių inžinieriai darbavosi Kišiniove. Rezultatas – a nt daugiaaukščio biurų pastato sumontuota ir jau veikianti saulės elektrinė, o tiksliau - 55 kW galios, 222 saulės baterijos.