Lietuvos verslas

Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų prezidentas ragina valstybę skirti kompensacijas įmonėms, kurios apmoka darbuotojų koronaviruso testus. Valdantieji sako, kad tokia idėja yra svarstytina, tačiau reikėtų įvertinti valstybės finansines galimybes bei laboratorijų pajėgumus, nes šiuo metu jų trūksta. „Įmonės nepakankamai atlieka savo darbuotojų sveikatingumo vertinimų. Tai sąlygoja kai kurios ekonominės priežastys.

 2021 metų biudžete kol kas nenumatyta lėšų didinti medikų atlyginimus, sako valdantieji. Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) nurodo, kad pagal susitarimą medikų algų didinimas buvo suplanuotas iki 2020 metų.  Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas sako, jog pandemijos metu medikų atlyginimai turi būti didinami, todėl nauja Vyriausybė ir Seimas turės dėl to sutarti. „Numatyti pinigai atlyginimus mokėti tik tokius, kiek jie padidinti šiais metais.

Antradienį darbą pradeda naujasis Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) vadovas, buvęs Centrinės perkančiosios organizacijos (CPO) vadovas Darius Vedrickas.  Jį naujuoju VPT vadovu prezidentas Gitanas Nausėda paskyrė lapkričio pradžioje. 36 metų D. Vedrickas CPO vadovavo nuo 2017 metų gegužės, anksčiau dirbo Ūkio ministerijoje viešųjų pirkimų politikos formavimo srityje, Vidaus reikalų ministerijoje.

Trečiadienį Vyriausybė turėtų skirti pirmojo laipsnio valstybinę pensiją buvusiai Seimo pirmininkei konservatorei Irenai Degutienei. Ji ne vienintelė, kuri gaus bent dvi pensijas – tokių asmenų Lietuvoje skaičiuojama tūkstančiais. Specialistai dabartinę valstybinių pensijų sistemą vadina apsileidimu, tačiau valdžia neskuba jos keisti. Kaip jau skelbta, kartu su sutuoktiniu valdanti beveik milijono eurų vertės turtą, I. Degutienė paprašė skirti jai pirmojo laipsnio valstybinę pensiją.

„Telia“ klientai pirmadienį susidūrė su nemalonumais – maždaug tūkstantis vartotojų negali naudotis televizija ir internetu. Įmonės specialistai tikina, kad gedimai turėtų būti pašalinti iki vidurnakčio. Ryšys turėtų būti sutrikęs Kauno rajono vartotojams, nes būtent ten atliekant darbus buvo pažeista signalą tiekianti sistema.

Rudens epidemiologinė kreivė Lietuvoje jau kurį laiką laikosi aukštumose, o miestų vitrinos tuštėja dėl bankrutuojančių verslų. Tačiau „Luminor" banko vyriausias ekonomistas Žygimantas Mauricas teigia, kad antrosios viruso bangos poveikis ekonomikai – kol kas tik preliminarus. Tačiau jis siūlo žiūrėti į ateitį ir imtis priemonių tam, kad jaunimas, kilus krizei, neemigruotų iš Lietuvos.

Pirmadienį žiniasklaidoje pasirodė naujienos, kad švietimo profsąjunga naujosios premjerės Ingridos Šimonytės prašo svarstyti galimybę pereiti prie visiško nuotolinio mokymosi. Šia tema pasisakė ir profesorius Vytautas Kasiulevičius. Anot jo, šalis neturi tokių resursų, kad kiekvieną savaitę galėtų testuoti mokytojus ir mokinius, todėl geriau būtų bent pusantro mėnesio mokytis tik nuotoliniu būdu.

COVID-19 vakcinai įsigyti 2021 metų biudžete lėšų nenumatyta, sako Seimo  Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas Mykolas Majauskas.  „Nėra numatyta lėšų COVID-19 vakcinai įsigyti“, – BNS pirmadienį pareiškė komiteto vadovas.  „Suprantu, kad šiandien dar negalime tiksliai pasakyti, kiek ji tiksliai kainuos, bet tai gali būti nuo kelių dešimčių iki 100 mln. eurų. O gal ir daugiau.

Valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – VMI) informuoja, jog  rytoj, gruodžio 1 d., nuo 06.00 iki 14.00 val. dėl atliekamų planinių darbų bus laikinai nepasiekiama Mano VMI ir Mano VMI beta versija. VMI atsiprašo už nepatogumus. Pažymima, kad visos kitos VMI elektroninių paslaugų sistemos (i.MAS, EDS, MOSS ir kt.) ir svetainė veiks.

Vyriausybei svarstant drausti reklamuoti prekybininkų akcijas, Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vadovė Rūta Vainienė kol kas teigė negalinti komentuoti, kokių pasekmių galėtų turėti toks draudimas, nes konkrečios jo sąlygos dar nėra aiškios.  „Kol kas galiu tik spėti ar galvoti, ką jis (Aurelijus Veryga – BNS) turėjo omenyje, ką draus ar ribos.

Nors dėl COVID-19 pandemijos ir karantino augo išlaidos kai kurioms išmokoms, „Sodra“ toliau laiku vykdo visus savo įsipareigojimus. Lapkričio išmokos pasiekė gyventojus nevėluodamos. Lėšų pensijoms, nedarbo, ligos ir kitoms išmokoms nepritrūks taip pat ir ateityje. „Sodros“ biudžetas yra tvarus, sukauptų lėšų pakanka pensijoms, ligos, nedarbo ir kitoms išmokoms mokėti.

Vyriausybei bus teikiamas siūlymas sudaryti išankstinę sutartį dėl COVID-19 vakcinos su ją kuriančia bendrove „Moderna“, sako kadenciją baigiantis sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga. „Buvo kalbama apie jau šeštąją vakciną iš kompanijos „Moderna“ pagal išankstinio pirkimo sutartį. COVID-19 valdymo komitete pritarta šios vakcinos įsigijimui, trečiadienį Vyriausybės pasitarimui bus teikiamas toks sprendimas“, – pirmadienį sakė ministras. Pasak jo, Lietuva galėtų gauti beveik 500 tūkst.

„Juodasis penktadienis“, viena didžiausių išpardavimo akcijų visame Vakarų pasaulyje, šiemet dėl COVID-19 telkėsi internete. Susibūrimų fizinėse parduotuvėse vengę pirkėjai plūdo į Baltijos šalių e. parduotuves, kuriose per praėjusį savaitgalį išleido du kartus daugiau nei 2019 m. paskutinį lapkričio savaitgalį, skaičiuoja „Paysera LT“, mokėjimų operatorius, padedantis surinkti pirkėjų e. mokėjimus didžiojoje dalyje Lietuvos e. parduotuvių.

„Nasdaq“ Vilniaus biržoje pirmadienį įvykusiame trejų su puse trukmės Vyriausybės vertybinių popierių (VVP) emisijos aukcione išplatinta obligacijų už 60 mln. eurų, vidutinė palūkanų norma buvo minus 0,259 procento. Aukcione pasiūlyta mažiausia palūkanų norma buvo minus 0,29 proc., patvirtinta didžiausia – minus 0,25 proc. Šiai VVP emisijai nustatytas 0 proc. atkarpos dydis. VVP paklausa aukcione siekė  197,6 mln. eurų, iš jų 194,6 mln. eurų buvo konkurenciniai pasiūlymai.

Palyginti su kitomis Europos Sąjungos šalimis, Lietuvoje surenkama gerokai mažiau mokesčių. Mūsų šalyje jie nėra maži, tačiau daugybė lengvatų ir jų slėpimas lemia, kad jų nesurenkama daugiau. Vis dėlto jau artimiausiu metu turėtų būti suburta ekspertų grupė, kuri per pusmetį pateiks siūlymus, kaip šią situaciją pakeisti.

Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) šiandien paskelbė galutines nuo ateinančių metų sausio 1 d. įsigaliosiančias gamtinių dujų kainas gyventojams. Šios kainos galios iki 2021 m. liepos 1 d.  Gamtinių dujų „Minimalus“ plano (1 gr.) klientams, kurie dažniausiai naudoja dujines virykles ir suvartoja iki 300 kubinių metrų dujų per metus, kitąmet pastovioji tarifo dalis išliks 0,56 euro per mėnesį.

Strateginę partnerystę su „Ericsson“ plėtojant 5G ryšio tinklus paskelbusios „Telia Lietuvos“ vadovas pripažįsta, kad Kinijos kompanijos „Huawei“ įrangos atsisako dėl geopolitinių priežasčių. „Priežastis, kodėl atsisakome „Huawei“ – geopolitinė situacija. Mes pajutome, kad dabar yra tinkamas laikas tai padaryti, nes „Ericsson“ yra geras strateginis partneris“, – interviu BNS sakė Danas Strombergas.

Dar šiemet 70 naujų darbuotojų priimti planuoja Šiauliuose veikianti dviračių gamykla „Baltik vairas“. Kelių dešimčių šaltkalvių surinkėjų, dirbsiančių prie surinkimo linijų, prireikė smarkiai išaugus dviračių paklausai visoje Europoje. Įmonės vadovai prognozuoja tolesnį poreikio augimą, todėl naujų darbo vietų žada kurti ir kitais metais, informuoja bendrovė.

Teismas atmetė Lietuvos geležinkelių paslaugų įmonės „LGC Cargo“, per didžiausią akcininkę Latvijos bendrovę „Baltic Transit Service“ netiesiogiai susijusios su žinomais buvusiais Latvijos politikais ir „Rusijos geležinkeliais“ (RŽD), skundą dėl jai nesuteiktų geležinkelio pajėgumų 2019-2020 metais.

Lietuvos užsienio reikalų ministerija (URM) siūlo režimo persekiojamiems baltarusiams nemokamai išduoti nacionalines Lietuvos vizas. Toks Vyriausybės nutarimo projektas turėtų būti svarstomas šią savaitę per Ministrų kabineto posėdį.

Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) pirmadienį turėtų patvirtinti naujas dujų kainas buitiniams vartotojams. Jos įsigalios nuo sausio 1-osios.  Jei taryba pritars dujų tiekimo bendrovės „Ignitis“ pateiktoms kainoms, vartotojams, per metus sunaudojantiems iki 300 kubinių metrų dujų (maistui gaminti), jos brangtų trimis centais (6,4 proc.) iki 50 centų už kubą (su PVM), iki 20 tūkst. kubų (šildymui) sunaudojantiems kaina nesikeistų ir liktų 28 centai, o daugiau kaip 20 tūkst.

Koronaviruso pandemijos metu Lietuvos gyventojai vien bankų indėliuose sukaupė rekordiškai daug pinigų. Todėl jų nuotaikoms gerėjant, o galbūt siekiant išvengti pinigų nuvertėjimo, vis daugiau žmonių ima sukauptas lėšas investuoti. Tai padaryti, anot bankų specialistų, ne taip ir sunku. O ir sumų užtenka nedidelių. Lietuvos banko duomenimis, finansų įstaigose lietuvių laikomų indėlių vertė šiemet išaugo iki rekordinių 16,6 mlrd. eurų.

Bet kokie planuojami pokyčiai dėl vaiko pinigų ar net užuominos apie juos audrina daugelį vaikus auginančių šalies darbuotojų. Daliai šeimų ši universali išmoka reikšmingai prisideda prie pajamų, tačiau politikai vis užsimena, kad galbūt vaiko pinigus reikėtų mokėti ne visiems. Ekonomistai tarpusavyje nesutaria – vieni teigia, kad skirti išmokas visiems paprasčiau, nei bandyti apskaičiuoti, kam jų nereikia, kiti – kad šios išmokos dydis jau pasiekė lubas.

Vilniaus daugiabučių gyventojai jau kurį laiką savivaldybę užversdavo skundais dėl šiukšlintojų, kurie šalia konteinerių palieka didelių gabaritų atliekas. Reaguodama į problemą Vilniaus savivaldybė įrengė stebėjimo kameras ir užfiksavo jau 110 pažeidėjų. Savivaldybės atstovai portalui tv3.lt pasakojo, kad daugiausiai pažeidimų užfiksuota Grigiškių, Žirmūnų, Verkių, Lazdynų, Karoliniškių mikrorajonuose. Anot savivaldybės atstovų, gyventojai daugiau šiukšlina ir dėl karantino.

Karantino metu daugiau negu 50 proc. sumažėję keleivių srautai verčia vežėjus retinti tarpmiestinio susisiekimo reisus. Šiuo sudėtingu laikotarpiu vežėjai prarado dvi didžiausias keleivių grupes – studentus ir pensininkus, todėl daugelis autobusų važinėja tušti. Pervežimų autobusais bendrovės „Kautra“ direktorius Linas Skardžiukas pasakoja, kad visiškai pasikeitė keleivių įpročiai, jiems arba nėra reikalo kažkur važiuoti, arba jie tiesiog bijo tai daryti.

Nuo sekmadienio prasidedant advento laikotarpiui, bažnyčios pradeda rinkti aukas už kalėdaičius. Ir nors šis metas finansiškai sudėtingas yra ir bažnyčioms, jų atstovai tikina, kad aukoti daugiau tikinčiųjų prašoma nebus. Tiesa, kai kurios parapijos aukas už kalėdaičius rinkti šiemet pradėjo mažiausiai savaite anksčiau nei įprasta, o kelios apie pirmuosius kalėdaičius pranešė dar lapkričio pradžioje.

Lapkričio „juodojo penktadienio “ išpardavimai viliojo nuolaidomis. Vis tik specialistai pastebėjo, kad beveik pusė šiomis nuolaidomis pasinaudojusių gyventojų gailisi dėl pirkinių, o trečdalis prekes grąžina pardavėjams. „Swedbank“ Finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė pasakojo, kad lapkričio pabaigoje vykstančių „juodojo penktadienio“ išpardavimų euforija apima visą pasaulį. Nors ši išpardavimų tradicija prasidėjo Amerikoje, dabar jie vyksta visame pasaulyje.

Dalis Šilutės rajono gyventojų pasipiktino tiekiamo vandens kokybe – pakeitus filtrus, jie ir vėl yra užteršiami, iš čiaupo leidžiamas vanduo vos prabėga, o atsakingos tarnybos į pranešimus nereaguoja. Šilutės rajone, Vilkyčių kaime, gyvenantis Aurimas (tikrasis vardas ir pavardė redakcijai žinomi – aut. past.) pasakojo, kad su užteršto vandens problema susidūrė ir kiti kaimo gyventojai.

Dujos buitiniams vartotojams nuo sausio turėtų brangti tik mažiausiai jų vartojantiems gyventojams, tuo metu šildantiems namus jos nebrangs, o itin daug dujų vartojantiems – atpigs.   Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) pirmadienį ketina patvirtinti dujų tiekimo bendrovės „Ignitis“ tarifus kitų metų pirmajam pusmečiui.  Vartotojams, per metus sunaudojantiems iki 300 kubinių metrų dujų (maistui gaminti), jos brangtų trimis centais (6,4 proc.

Papildyta 2020-11-30 „Juodojo penktadienio“ išpardavimai gali būti naudingi abiem pusėms – pirkėjams tai tampa proga už mažesnę kainą įsigyti seniau nusižiūrėtą prekę, o prekybininkams – atlaisvinti prekių sandėlius prieš didžiąsias metų šventes. Tačiau panašu, kad kartais pardavėjai leidžia sau klaidinti pirkėjus ir ne tik padidinti prieš akciją buvusią kainą, bet ir prie kainos su nuolaida pridėti kelis eurus.

Įprastai lapkritį internete prasidedantis kalėdinis laikotarpis, pasak „Eurovaistinė internete“ specialistų šiemet dar intensyvesnis, jį koreguoja ir karantino metu pasikeitę klientų įpročiai. Reaguojant į išaugusius klientų srautus visoje rinkoje, „Eurovaistinė internete“ nori įspėti apie galimai ilgiau užtruksianti užsakymų pristatymą. „Eurovaistinė internete“ valdančios bendrovės „Azeta“ vadovė Justė Levčenkaitė sako, kad pokyčių ėmėsi atsižvelgdami į situaciją rinkoje.

Telekomunikacijų bendrovei „Bitė Lietuva“ leista iš valstybės valdomo Lietuvos radijo ir televizijos centro (Telecentro) už daugiau nei 20 mln. eurų įsigyti interneto, duomenų perdavimo ir IPTV verslą, vystomą „Mezon“ prekės ženklu. Sandorį tikimasi baigti gruodžio pabaigoje. Konkurencijos taryba pranešė, kad leidimas „Bitei“ suteiktas su tam tikrais įsipareigojimais – bendrovė neperleis prieigos prie „Mezon“ 2,3 GHz ir 2,6 GHz dažnių bendrai „Bitės“ ir „Tele2“ įmonei „Centuria.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija siūlo pritarti įstatymo projektui, kuriuo Lietuvoje būtų įteisinta vadinamoji trylikta pensija. Ar jai pritars ir Vyriausybė, paaiškės gruodžio 2 d. Kitą trečiadienį ministrų kabinetas svarstys ministerijos parengtą nutarimo išvados projektą iš esmės pritarti, tačiau tobulinti buvusio Seimo narių Vandos Kravčionok ir Zbignev Jedinskij siūlymą socialinio draudimo pensijų ir šalpos išmokų gavėjams kartą per metus (gruodžio mėnesį) skirt...

Žemės ūkio ministerija praneša gavusi informacijos, kad ūkininkai sulaukia skambučių iš telefoninių sukčių, apsimetančių Žemės ūkio ministerijos, Nacionalinės mokėjimo agentūros, Nacionalinės žemės tarnybos darbuotojais bei bandančių sužinoti ūkininkų banko sąskaitų  ir kitus asmeninius duomenis.

Sveikatos apsaugos ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos tariasi dėl galimybės prailginti terminą, kai atgaline data išrašoma nedarbingumo pažyma dėl COVID-19. „Tam tikrą problemą yra iškėlę šeimos gydytojai, kurie susiduria su vėluojančiomis pažymomis iš Nacionalinio visuomenės sveikatos centro, kuomet tenka išrašyti nedarbingumą izoliacijoje turintiems būti asmenims“, – spaudos konferencijoje penktadienį sakė sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga.

Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijai (EBPO) pasiūlius Lietuvai didinti aplinkosaugos mokesčius, už aplinką, vandenynus ir žuvininkystę atsakingas eurokomisaras sako, kad Europa laikosi požiūrio, kad mokesčius reikia subalansuoti – didinant vienus, reikėtų mažinti kitus.   Virginijaus Sinkevičiaus teigimu, Europos Komisija (EK) mano, jog jei valstybė laikosi principo „teršėjas moka“ ir didina taršos mokesčius, kartu reikėtų sumažinti kitus, pavyzdžiui, darbo mokesčius.

Jonavos rajone veikiančiame audinių ūkyje asmenims nustatyti trys COVID-19 ligos atvejai, penktadienį pranešė Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC). Asmenys jaučia ligos simptomus, pagal amžių rizikos grupei jie nepriklauso, spaudos konferencijoje sakė centro atstovė Justina Petravičienė.

Vieno didžiausių šalyje koncerno „Achemos grupė“ generalinio direktoriaus poste kelis mėnesius dirbusį Kastytį Braziulį keičia Nerius Jasinavičius.  Pasak grupės, valdyba atšaukė K. Baziulį ir nuo gruodžio 1 dienos paskyrė N. Jasinavičių, kuris nuo 2018 metų dirbo koncerno valdyboje. Koncernas pranešime nenurodė vadovybės pasikeitimo priežasčių.

Statybos per metus – spalį, palyginti su 2019-ųjų spaliu – pabrango 1 proc. Tai lėmė vidutinio valandos bruto darbo užmokesčio (5,0 proc.), mašinų ir mechanizmų darbo valandos kainos (1,3 proc.) padidėjimas bei statybinių medžiagų ir gaminių kainų (0,9 proc.) sumažėjimas, pranešė Statistikos departamentas. Iš statinių per metus daugiausia – 1,5 proc. – pabrango gyvenamųjų pastatų statyba. Inžinerinių statinių statyba pabrango 1,1 proc., negyvenamųjų pastatų – 0,7 proc.

Visame pasaulyje plinta įvairiausi mitai apie 5G: neva dėl jo mobilieji duomenys taps brangesni, spinduliuotė žalinga sveikatai, aplinkai ir net bitėms. Tyrimai rodo, kad tiek Europoje, tiek Lietuvoje apstu tuo tikinčių žmonių. Anot specialistų, tai lemia žinių stoka – žmonės linkę nepasitikėti ar net bijoti to, ko gerai nesupranta.  Trimis mitais tiki kas penktas  Visais laikais buvo žmonių, kurie bijojo ar net priešinosi naujovėms.

Medienos rinka po staigaus kritimo rodo atsigavimo ženklus – 2021 metų pirmojo pusmečio aukcionai pusmetinėms ir ilgalaikėms sutartims sudaryti rodo, kad mediena vidutiniškai brangsta 20 proc., pranešė Valstybinių miškų urėdija.   „Jau kurį laiką stebėjome ženklus, kad medienos rinka po truputį stabilizuojasi, ir šis aukcionas jau leidžia mums konkrečiau prognozuoti 2021 metus. Medienos kaina auga maždaug 20 proc.

Daugelyje pasaulio šalių pastebėta, kad namų ūkių pirkimų apimtys metų pabaigoje ženkliai išauga, lyginant su kitais mėnesiais. Pavyzdžiui, Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV) mažmeninės prekybos apimtys Kalėdiniu laikotarpiu 2018 m. viršijo 1 trilijoną dolerių.

Europos Komisija pagaliau patvirtino bendrijos septynerių metų biudžetą, kuris siekia rekordinius 1,8 trilijono eurų. Tai beveik dvigubai daugiau nei buvo skirta ankstesniame 2014-2020 metų biudžete, ir tai nepaisant fakto, kad bendriją paliko viena iš didžiausių ekonomikų Jungtinė Karalystė. Tiesa, šįkart į biudžetą įtrauktas Europos Sąjungos atsigavimo fondas, kurio lėšos sudaro liūto dalį − jos turės iš naujo pakurti šalių ekonomikas po pandemijos sukelto ekonominio nuosmukio.

Būsimoms vakcinoms nuo koronaviruso laikyti planuojama įsigyti du ultra žemos temperatūros šaldiklius, BNS informavo Ekstremalių sveikatai situacijų centras (ESSC). Centro teigimu, kiekvieno iš jų talpa turėtų būti ne mažesnė nei 700 litrų. „Minimali reikalaujama talpa yra 700 litrų, tačiau neaišku kokia talpa bus pasiūlyta tiekėjų. 700 litrų šaldiklyje galima saugoti daugiau nei 325 tūkst. vakcinos dozių“, – rašoma BNS pateiktuose atsakymuose.

Nepaisant koronaviruso pandemijos dalis įmonių šiemet, kaip ir kasmet, darbuotojus nudžiugins kalėdinėmis premijomis ir dovanomis. Pasak įmonių atstovų, pandemija ir karantinas skatina keisti darbuotojų skatinimo formas, bet ne apimtis. Lietuvos darbdavių konfederacijos prezidentas Danukas Arlauskas teigė, kad nepaisant koronaviruso pandemijos ne visi verslai patyrė nuostolių. „Daliai įmonių pandemija išėjo į naują, jos uždirbo daugiau.

Lietuvos bankui skyrus 90 tūkst. eurų baudą vartojimo kreditų bendrovei „Mogo LT“, ši teigia gerbianti reguliuotojo sprendimą, bet sako neturėjusi tikslo pažeisti įstatymų.  Išplatintame pranešime bendrovė tikisi, kad sankcija leis jai pagerinti teikiamų paslaugų ir siūlomų produktų kokybę.  „Gerbiame ir vertiname Lietuvos banko išreikštą nuomonę.

Ekonomikos ir inovacijų ministerija inicijavo vidaus tyrimą dėl 20 mln. eurų paramos pagal užsienio investuotojams skirtą priemonę „Smart FDI“ – norima išsiaiškinti, ar visoms įmonėms buvo sudarytos vienodos galimybės gauti informaciją apie kvietimą. Kvietimas teikti paraiškas buvo sustabdytas po dviejų valandų, kai jų skaičius viršijo kvietimo sumą, pranešė ministerija.

Šiandien paskelbta, kad vidutinis darbo užmokestis prieš mokesčius Lietuvoje trečią ketvirtį buvo 1455 eurai, arba net 10,4 proc. didesnis negu prieš metus. Darbo užmokestis po mokesčių per metus išaugo 11,2 proc. – iki 928 eurų. Tokie darbo užmokesčio pokyčiai šalyje šiemet gerokai viršijo ne tik kovo pradžioje prasidėjus pirmajam karantinui skelbtas prognozes, bet ir pateiktas prieš prasidedant šiems metams, kai nebuvo jokių minčių apie galimą pandemiją.

Nepaisant sunkumų, su kuriais dėl koronaviruso ir karantino susiduria daugelis įmonių, šiemet darbo užmokestis Lietuvoje didėjo daug sparčiau, nei buvo prognozuota krizei dar net neprasidėjus. Kas lėmė tokį algų augimą? „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis įžvelgia kelias to priežastis.  „Vidutinis neto (tai yra neatskaičius mokesčių, – red. past.) darbo užmokestis trečiąjį šių metų ketvirtį buvo 11,2 proc. didesnis nei prieš metus.