Lietuvos verslas

Verslininko Gedimino Žiemelio kontroliuojamai bendrovei „DG21“ įsigijus Vilniaus „Siemens“ areną valdančią įmonę, naujieji savininkai nusprendė, kad ji nuo šiol vadinsis „Avia Solutions Group“ arena. Įmonė ketvirtadienį paviešino vizualizacijas, kaip atrodys naujasis arenos logotipas ir pavadinimas.  „Vyksta iškabos montavimo darbai“, – BNS ketvirtadienį sakė „DG21“ atstovė Vilma Vaitiekūnaitė. Pasak jos, sutartis su „Siemens“ dėl arenos pavadinimo buvo pasibaigusi dar iki sandorio.

Papildomai savo pensijai kaupiantys šalies gyventojai dažniausiai norėtų sukaupti nuo 26 iki 50 tūkst. eurų siekiančią sumą. Didžiosios dalies gyventojų nuomone, tokia suma būtų pakankama, kad kartu su valstybės mokama pensija užtikrintų jų poreikius atitinkančias pajamas senatvėje. Vis dėlto finansų ekspertai pastebi, kad gyventojams orientuotis reikėtų į didesnę pinigų sumą, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Dėl koronaviruso pandemijos apribojus keliones, netoli sienų su kaimyninėmis valstybėmis gyvenantys lietuviai keičia apsipirkimo įpročius – rečiau vyksta apsipirkti į Lenkiją, beveik visur netoli sienos esančiose parduotuvėse auga alkoholio ir cigarečių pardavimai, rašo „Verslo žinios“. Lenkijos statistikos departamento duomenimis, antrąjį ketvirtį lietuviai į Lenkiją vyko beveik 870 tūkst. kartų – 42,2 proc. mažiau nei pernai tuo pačiu metu. Lenkai į Lietuvą vyko beveik 390 tūkst.

Laikinasis sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga sako, kad liko savaitė pamatyti, ar karantinas davė efektą, nors pripažįsta, kad norimo rezultato kol kas nematyti. „Labai sudėtinga atsakyti ir pasakyti vieną labai tikslią priežastį, dėl ko taip yra (daugėja atvejų). Dar ne visiškai galima sakyti, kad nepavyko, nes eksponentinio augimo nebeturim.

Nepaisant koronaviruso ir karantino keliamų sunkumų, Lietuvos pramonininkai laikosi palyginti neblogai, sako ekspertai. Ir nors įmonės sulaukia vis daugiau užsakymų iš užsienio, gamykloms sunkumų kyla dėl nuolat kintančio darbuotojų skaičiaus. „Swedbank“ vyriausio ekonomisto Nerijaus Mačiulio teigimu, nors gamykloms šis laikas sudėtingas dėl nepastovaus darbuotojų kiekio, Lietuvos pramonė, palyginti su pernai, paaugusi. „Daugeliui Lietuvos pramonės įmonių šie metai bus rekordiniai.

Nuo spalio gerokai išaugus Registrų centro įkainiams už paveldėtą ar padovanotą turtą, Vyriausybė trečiadienį pritarė siūlymui juos mažinti, pranešė Teisingumo ministerija.  „Registrų centro įkainiai turi būti tokie, kad visiems gyventojams būtų prieinamos jiems reikalingos paslaugos. Tai – itin aktualu socialiai jautrioms gyventojų grupėms.

Beveik milijono eurų vertės turto su sutuoktiniu turinti buvusi ilgametė Seimo narė, pirmininkė ir ministrė konservatorė Irena Degutienė paprašė skirti jai pirmojo laipsnio valstybinę pensiją. Atsižvelgiant į ją, Vyriausybei siūloma tai ir padaryti. Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos narė valstybinės pensijos raštu paprašė tuomet dar Seimo pirmininko pareigas einančio Viktoro Pranckiečio. Šis jos prašymą perdavė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai.

Didžiausiai šalies alaus gamybos bendrovei „Švyturys–Utenos alus“ teisme nepavyko panaikinti 14,5 tūkst. eurų baudos. Anot teismo, Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (NTAKD) įmonei skirta bauda už netiesioginę alkoholinio alaus reklamą yra teisėta.  Vilniaus apygardos administracinis teismas (VAAT) pirmadienį atmetė įmonės skundą, BNS pranešė teismo atstovas Audris Kutrevičius. Anot jo, byla dėl komercinių paslapčių buvo nagrinėjama neviešuose posėdžiuose.

Laikinai pareigas einantis premjeras Saulius Skvernelis tikisi, kad Vyriausybei nereikės imtis apriboti prekybos ir pramogų centrų veiklą. Jo teigimu, kol kas šie verslai žada imtis papildomų saugumo priemonių. Trečiadienį ministrų kabinetas nesvarstė klausimo dėl prekybos ir pramogų centrų veiklos apribojimo pandemijos metu. Anot S. Skvernelio, prie šio klausimo gali būti grįžtama reikalui esant.  „Taip, tokie svarstymai yra.

Lietuva siekia užsitikrinti tinkamą žalos atlyginimą ir didesnes kompensacijas, jeigu įvyktų avarija Astravo atominėje elektrinėje (AE) šalia Lietuvos sienos. Didinti įsipareigojimus tektų ir pačiai Lietuvai, uždarančiai Ignalinos atominę elektrinę.  Vyriausybė trečiadienį pritarė Energetikos ministerijos parengtiems įstatymų pakeitimams, kuriais siūloma ratifikuoti tarptautinius susitarimus – protokolą prie Vienos konvencijos ir Konvenciją dėl papildomos kompensacijos.

Vyriausybė sušvelnino aplinkybes, kuriomis nuo Covid-19 krizės nukentėjęs verslas ir darbuotojai gali gauti valstybės paramą. Nuo šiol subsidijas gauti galės smulkios ir vidutinės įmonės, kurios per pandemiją patyrė bent 30 proc. apyvartos nuosmukį. Išmokų dydis priklausys nuo praėjusiais metais sumokėto gyventojų pajamų mokesčio.

Lietuvoje pamažu siekiant atsisakyti monopolinio elektros tiekimo, gyventojams reikia pasirinkti elektros tiekėją. Tačiau nepanašu, kad žmonės skuba rinktis – pirmajame etape nepriklausomą elektros tiekėją pasirinko tik trečdalis visų jame privalėjusių dalyvauti gyventojų. Specialistai įspėja, kad asmenims, nepasirinkusiems tiekėjo, už elektrą gali tekti mokėti daugiau. Pirmajame etape iki gruodžio 10 d. nepriklausomą elektros tiekėją privalu pasirinkti 98 tūkst.

Kadenciją baigianti Vyriausybė trečiadienį leido prie Vilniaus universiteto (VU) po kiek daugiau nei mėnesio prijungiamam Šiaulių universitetui (ŠU) parduoti dalį pastatų. Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos parengtame sprendime nurodyta, kad ŠU siekia, jog valstybė investuotų ir leistų universitetui parduoti iš viso 63 įvairius nekilnojamojo turto objektus Šiauliuose, Šiaulių ir Akmenės rajonuose.

Šiemet daugelis įmonių patiria sunkumų, tačiau bent jau sprendžiant pagal didžiausius darbuotojams mokamus atlyginimus, dalis jų išgyvena aukso amžių. Kai kurios žemės ūkio, transporto, informacinių technologijų bendrovės mokėjo dešimtis tūkstančių siekiančias algas. Tai rodo „Sodros“ duomenys apie spalio mėnesį įmonių mokėtą vidutinį darbo užmokestį. Praėjusį mėnesį Lietuvoje iš viso buvo 11 įmonių, kuriose mokėtų atlyginimų vidurkis viršijo 10 tūkst. eurų neatskaičius mokesčių.

Prieš antrąjį karantiną atsitiesė ir dirbančiųjų skaičius, ir vidutinių darbo pajamų augimas, kuris vėl buvo dviženklis. Vis dėlto darbo neteko tūkstančiai darbuotojų, tarp kurių yra gerokai daugiau moterų. Tą rodo naujausi „Sodros“ duomenys. Vidutinės visą mėnesį dirbusių gyventojų darbo pajamos trečiąjį šių metų ketvirtį pasiekė 1 411 eurų neatskaičius mokesčių (į rankas – apie 903 eurus). Tai – 134 eurais arba 11 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu.

Siūloma, kad būsto nuomotojai privalomai registruotų sutarčių sudarymą ar jų esminį pakeitimą Nekilnojamojo turto registre, o už tokios prievolės nesilaikymą jiems grėstų administracinė atsakomybė – įspėjimas arba bauda iki 500 eurų.  Šiuos Finansų ministerijos siūlomus įstatymų pakeitimus trečiadienio posėdyje svarstys Vyriausybė. Projektu siekiama sudaryti teisines prielaidas efektyviam mokesčių administravimui.

„Sodra“ praneša, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 11 d. nutarimu Nr. 1257 „Dėl sutikimo reorganizuoti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinius skyrius“, skelbiamas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus, Marijampolės, Šiaulių, Utenos, Šilalės ir Mažeikių skyrių reorganizavimas jungimo būdu – prijungiant juos prie Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno, Panevėžio ir Klaipėdos skyrių (toliau – Reorganizavimas...

Dėl įvesto karantino, kurį žadama pratęsti kone iki Kalėdų, tūkstančiai darbuotojų jau yra arba netrukus bus išleisti į prastovas. Paprastai tokiais atvejais mokama mažesnė alga.

Neseniai Ekonomikos ir inovacijų ministerijoje buvo tyliai atsukti pinigų kraneliai. Iš jų pabirs net 31 milijonas eurų, o pinigai gali būti skirti projektams iš fantastikos srities – sanitariniams tuneliams nuo Covid-19, aparatams, kurie iš tolo atpažins koronavirusu sergančius žmones ir net jodui, kuris mus apsaugos nuo Covid-19. Plačiau apie tai – laidoje „Karštai su tv3.lt“. Laidos žurnalistas pakalbino jodą nuo koronaviruso kursiančios įmonės vadovę V. Stonienę.

Europos Komisijai siūlant privalomai visose ES narėse suvienodinti minimalios algos (MMA) dydį, netiesiogiai nustatant jos „grindis“, socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Eglė Radišauskienė sako, jog tokiu atveju minimali alga Lietuvoje turėtų smarkiai išaugti – nuo 607 iki maždaug 690 eurų (iki mokesčių). Anot jos, EK siūlymas galėtų būti rekomendacinio pobūdžio, o ne privalomas.

Vis griežtėjantys tabako gaminių reikalavimai ir draudimai rūkantiems, panašu, veikia kiek kitaip, nei planuota. Daugiau lietuvių pradeda rūkyti kitokius tabako gaminius, o ne rūkyti meta. Valstybinė mokesčių inspekcija ir prekybos centrai pastebi mažėjančius cigarečių pardavimus, tačiau specialistai džiaugtis neskuba. Auga kitokių tabako produktų pardavimai, taip pat sulaikoma vis daugiau cigarečių kontrabandos.

Kone visus 2020-uosius besitęsianti koronaviruso pandemija ir visuotiniai karantinai pridarė žalos beveik kiekvienai pasaulio valstybei, nukentėjusiai nuo Covid-19. Pasaulio šalys skaičiuoja ne tik koronaviruso atvejus ir aukas, bet ir žalą sveikatos apsaugos sistemai bei ekonomikai. O kokias silpnąsiais vietas Lietuvoje apnuogino koronaviruso pandemija?  Apie tai – portalo tv3.lt pokalbis su ekonomistu Raimondu Kuodžiu.

Antradienį Seimas toliau svarstė kitų metų valstybės biudžeto projektą, nuo jo priklausys, kokio dydžio mokesčius mokėsime ir kokių išmokų galime tikėtis. Galiausiai po svarstymų jis grąžintas Vyriausybei tobulinti. Jis bus tobulinamas atsižvelgiant į Seimo komitetų išvadas. Diskusijas pradėjusi kandidate į finansų ministres įvardijama Gintarė Skaistė atkreipė dėmesį, kad biudžete nenumatytos lėšos kai kurių galiojančių įstatymų įgyvendinimui.

Seimo antradienį premjere patvirtinta Ingrida Šimonytė sako, kad kitų metų biudžetas turi būti realistiškas, į jį įtraukiant išlaidas pensijų indeksavimui bei koronaviruso situacijos suvaldymui. Ji tikina, kad dabartinis pridėtinės vertės mokesčio surinkimo planas yra pernelyg ambicingas.  „Yra buvę atvejų, kaip per mėnesį buvo keičiamas biudžetas labai stipriai – 2008 metais, buvo labai sunkūs metai, buvo labai mažai laiko ir buvo visai kita situacija.

Nekilnojamo turto (NT) rinka atsilaikė prieš koronaviruso pandemiją. Gyventojai nesustojo pirkti būstų, karantino metu jie sutaupė pinigų. Tačiau pasikeitė pirkėjų poreikiai. Vietoje mažo buto miesto centre, žmonės nori didesnio ir patogesnio būsto. Vis tik NT specialistai pastebėjo, kad poreikiai ne visada atspindi žmonių galimybes. „Ober-haus“ Vertinimo ir rinkos tyrimų departamento vadovas Saulius Vagonis teigė, kad Vilniuje matome V formos butų pardavimų kreivę.

Nekilnojamojo turto (NT) ir statybos rinka kol kas tebėra atspari koronaviruso pandemijos poveikiui, nors atskirų rinkos segmentų būklė yra skirtinga. Po pirminio išgąsčio pavasarį būsto rinka pastaruoju metu yra istoriškai aktyvi. Tačiau numatomas neužimtų biurų dalies augimas rodo, kad komercinio NT rinka susiduria su rimtais iššūkiais. Šie ir kiti pokyčiai aptariami šiandien vykstančioje nuotolinėje metinėje Lietuvos banko nekilnojamojo turto konferencijoje.

Žuvys – maistingas ir sveikatai palankus, vertingų maistinių medžiagų turintis produktas, ypač jei yra šviežias. Įprastai prekybos vietose vartotojai gali įsigyti neišdarinėtos ir jau išskrostos, supjaustytos griežinėliais ar iš įvairių rūšių žuvies paruoštos filė, kuri yra niekaip neapdorota, tik atšaldyta. Tačiau perkant šviežią (atšaldytą) nesupakuotą žuvį iš ledo vitrinos, visada svarbu atkreipti dėmesį, kad mažiausiai pusė žuvies paviršiaus būtų padengta ledu.

Lietuvos transporto saugos administracija (LTSA) pagal naują metodiką apskaičiavo, kiek nuo 2021 m. pavasario transporto priemonių savininkams kainuos techninės apžiūros paslauga, nurodoma pranešime žiniasklaidai. Tiek lengvųjų automobilių, tiek motociklų savininkai mokės daugiau. Labiausiai naujų kainų pokytį pajus mopedų ir motociklų savininkai: atsižvelgiant į šios transporto priemonės klasę, jų savininkai už techninę apžiūrą mokės nuo 9,6 euro iki 14,7 euro.

Valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – VMI) informuoja, jog pirmą kartą realizavo konfiskuotas kriptovaliutas, kurias pardavus į valstybės biudžetą pervestą 6,4 mln. eurų. Sklandus kriptovaliutų iškeitimas į eurus truko beveik parą.

Valstiečių frakcija vieningai balsuos prieš centro dešinės koalicijos kandidatę į premjeres Ingridą Šimonytę, sako antradienį iš Seimo žadantis pasitraukti Valstiečių ir žaliųjų sąjungos lyderis Ramūnas Karbauskis. „Mūsų frakcija, aš labai tikiuosi, visa balsuos prieš, nes tai labai normalus opozicijos žingsnis. Už kitas (opozicines) frakcijas negaliu pasakyti, jos šiandien ryte spręs, būtų labai logiška, kad balsuotų „prieš“, – antradienį LRT radijui sakė R. Karbauskis.

„Sodrai“ atnaujinant duomenų centro įrangą laikinai neveiks jos elektroninės paslaugos. Jos nebus prieinamos nuo trečiadienio 22 val. iki ketvirtadienio 5 valandos ryto. „Sodros“ teigimu, atnaujinimo darbai neturės įtakos išmokų mokėjimui, nes visos lapkričio išmokos jau pasiekė gyventojus.

Gruodžio mėnesio darbo dienų kalendorius gyventojus gali išties pradžiuginti. Kūčioms šiemet išpuolus ketvirtadienį, didžiosios metų šventės darbuotojams suteiks keturių dienų ilgąjį savaitgalį, o į 2021-uosius Lietuva įžengs trijų dienų ilguoju savaitgaliu.

Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas pirmadienį nutarė stabdyti pataisų, kuriomis nuo kitų metų siūloma 10 eurų didinti vaiko pinigus, įteisinti antrokų nemokamą maitinimą bei vienu euru kelti biudžetininkų bazinės algos dydį, svarstymą.   Komitetas žada prie siūlomų pakeitimų grįžti, kai juos peržiūrės ir įvertins naujoji Vyriausybė. Tokį pasiūlymą palaikė dauguma komiteto narių.

Pirmadienio popietę į „Kas vyksta Kaune“ redakciją kreipėsi prekybos centre „Lidl“ A. Juozapavičiaus pr. apsilankęs kaunietis. Pavyzdingai įsisavinęs pagrindines karantino taisykles – kaukių dėvimą bei saugaus atstumo laikymąsi, skaitytojas sąmoningumo pasigedo iš vyresnio amžiaus parduotuvės klientų.

Kadenciją baigiantis užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius paprašė Latvijos kolegos tęsti diskusijas dėl Baltijos šalių prekybos elektra su trečiosiomis šalimis metodikos.   Lietuva siekia užkirsti kelią į rinką patekti Astravo atominėje elektrinėje (AE) pagamintai elektrai, tuo metu Latvija pagal Lietuvos nepatvirtintą trišalę metodiką jau pradėjo prekybą su Rusija.

Ekonominio bendardarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO)  Lietuvai pateiktas ekonomikos vertinimas ypač aktualus su koronaviruso pandemija kovojančiai ir valdžių pasikeitimą išgyvenančiai Lietuvai, teigia prezidentas Gitanas Nausėda.  Pasak jo, identifikuotos probleminės sritys ir tyrimo įžvalgos gali pasitarnauti naujajai valdžiai, rengiant ir Vyriausybės programą, ir jos įgyvendinimo planą, praneša Prezidentūra.

Lietuva turi galimybių išbristi iš pasaulį apėmusios koronaviruso pandemijos sukeltos krizės, tačiau būtina atsakingai žvelgti į augančią valstybės skolą, teigia kadenciją baigiantis finansų ministras Vilius Šapoka. „Kalbant apie ateitį, kaip mes atsigausime, viskas yra mūsų pačių rankose, visos prielaidos tam yra. (...) Turime nepamiršti, kad turime ne tik efektyviai investuoti, bet ir suvaldyti skolos augimą.

Laikinasis sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga siūlo pratęsti karantiną iki gruodžio vidurio, tiesa, sprendimą dėl ribojimų švenčių metu jis palieka naujai valdžiai. Naujais ribojimais grasina ir prekybos centrams. Teigiama, kad jei į prekybos centrus toliau plūs minios pirkėjų, o taisyklių nebus laikomasi, bus sekama latvių pavyzdžiu, kurie didesnius prekybos centrus savaitgaliai tiesiog uždarė.

Teismas aštuonis kartus sumažino bendrovės „Biglis“ akcininkui ir vadovui Linui Strėliui už piktnaudžiavimą rinka Lietuvos banko (LB) skirtą 200 tūkst. eurų baudą.  Vilniaus apygardos administracinis teismas (VAAT) pirmadienį baudą sumažino iki 25 tūkst. eurų.  „Teismas vadovaudamasis teisingumo, protingumo principais pareiškėjui paskirtą baudą mažina iki 25 tūkst. eurų, kas, teismo vertinimu, pilnai atitinka padaryto teisės pažeidimo proporcingumo principą“, – BNS pranešė teismas.

„Nasdaq“ Vilniaus biržoje pirmadienį įvykusiame dvylikos metų trukmės Vyriausybės vertybinių popierių (VVP) emisijos, iki kurios išpirkimo liko 4096 dienos, papildymo aukcione obligacijų išplatinta už 30 mln. eurų, vidutinė palūkanų norma buvo 0,186 procento. Ši emisija pradėta platinti vasario 10 dieną, jos papildymo aukcione spalio 26 dieną obligacijų taip pat parduota už 30 mln. eurų, vidutinės palūkanos buvo 0,197 procento.

Lašišinių žuvų migracijos laikotarpiu jų migracijos keliuose Kuršių mariose bus draudžiama visa verslinė žvejyba. Tai numatantį įsakymą pirmadienį pasirašė laikinai pareigas einantis aplinkos ministras Kęstutis Mažeika.  „Esminis pokytis yra toks, jog uždrausta visa žvejyba, visokių žuvų, migracijos metu tuose keliuose, kur nerštavietės, kur plaukia lašišinės žuvys“, – BNS sakė ministro patarėjas Justas Jaskonis.

Valstybė privalo turėti ilgalaikę skolos mažinimo strategiją, tačiau tik tuomet, kai ekonomika pradės atsigauti po koronaviruso krizės, sako Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) generalinis sekretorius. Pasak Angelio Gurrios, tokia strategija galioja ne vien Lietuvai, o visam pasauliui. „Valstybės skola auga dėl visų priemonių. Kai valstybė ims atsigauti, Vyriausybė turėtų nusistatyti ilgalaikius skolos tikslus ir ilgalaikę skolos mažinimo strategiją.

Šalyje auga nedarbas. Užimtumo tarnybos duomenimis, nedarbo lygis dabar yra didesnis 7 procentais, lyginant tą patį laikotarpį pernai. Ir skaičiai augs. Birštone ir Druskininkuose veikiančios „Eglės“ sanatorijos paskelbė atleidžiančios pusketvirto šimto darbuotojų. Sugriežtinus karantino sąlygas sanatorijos, SPA neteko gausybės klientų ir skaičiuoja milžiniškus nuostolius. Birštono pašonėje stovintis SPA su viešbučiu jau daugiau kaip savaitę stovi tuščias.

Nekvalifikuoti darbininkai šiemet sudarė didžiąją dalį (33,4 proc.) darbo netekusių žmonių, o pagal profesijas labiausiai tarp jų daugėjo paslaugų įmonių darbuotojų ir pardavėjų, skelbia Užimtumo tarnyba. Anot jos, nedarbas paslaugų sektoriuje per devynis mėnesius padidėjo 1,1 proc. punkto. Užimtumo tarnybos Stebėsenos ir analizės skyriaus vedėjos Jurgitos Zemblytės teigimu, per pandemiją labiausiai nukentėjo maitinimo ir aptarnavimo bei kitos paslaugų įmonės, viešbučai.

Lietuvos ekonomika šiemet turėtų susitraukti 2 proc., o 2021 metais šalies bendrojo vidaus produkto (BVP) augimas sieks 2,7 proc., prognozuoja Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO). Jos ekspertų parengtoje Lietuvos apžvalgoje pažymima, kad koronaviruso pandemijos smūgis šalies ekonomikai buvo gana švelnus,  o prie to prisidėjo ir beveik 10 proc. BVP siekianti Vyriausybės paramos verslui ir gyventojams programa.

Prieš 91-erius metus nuo žemės ūkio ir skalbimo mašinų gamybos pradėjusi įmonė išaugo iki didžiulių, technologiškai sudėtingų talpyklų kūrimo.  Įmonės vadovai juokauja, kad jų produkcijos nėra tik Antarktidoje ir didžiuojasi, kad dabar drąsiai konkuruoja net su gamintojais Kinijoje ar Vokietijoje, nes klientui siūlo problemos sprendimą.

Prekybos tinklas „Maxima“ praneša apie penkis naujus savo darbuotojų susirgimus COVID-19 infekcija bei per praėjusią savaitę 40 pasveikusių darbuotojų. Sekmadienį, lapkričio 22 dieną, koronavirusas nustatytas darbuotojoms Vilniuje ir Anykščiuose. Parduotuvėse ir kituose padaliniuose, kur dirbo COVID-19 susirgusios darbuotojos, yra atlikta pilna dezinfekcija.

Nors Lietuvoje, palyginti su kitomis išsivysčiusiomis šalimis, CO2 dujų išmetimas yra mažesnis, tačiau mirtingumas nuo kietųjų dalelių yra bene didžiausias. Aplinkosauginiai mokesčiai yra maži, todėl juo reikia didinti. Šiais ir kitais klausimais pirmadienį kalbama virtualioje Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) Lietuvos ekonomikos tyrimo pristatymo sesijoje. Organizacija atkreipia dėmesį, kad Lietuva turėtų labiau apmokestinti taršą.

Kasmet kibernetinių išpuolių vis daugėja, tačiau interneto vartotojai, atrodo, niekaip nepasimoko – savo paskyroms apsaugoti vis dar naudoja itin silpnus slaptažodžius. Populiariausią pasaulyje slaptažodį „123456“ naudoja 1 iš 100 žmonių, rodo atlikto tyrimo duomenys, rašoma pirmadienį išplatintame pranešime žiniasklaidai.