Jis bus tobulinamas atsižvelgiant į Seimo komitetų išvadas.
Diskusijas pradėjusi kandidate į finansų ministres įvardijama Gintarė Skaistė atkreipė dėmesį, kad biudžete nenumatytos lėšos kai kurių galiojančių įstatymų įgyvendinimui. Pavyzdžiui, dėl papildomo pensijų indeksavimo, kuriam prireiks 67 mln. eurų.
Konservatorius Mykolas Majauskas kritikavo išeinančios Vyriausybės pateiktą biudžeto projektą kaip neatitinkantį gyvenimo realijų. Jis pabrėžė, kad svarbu į situaciją žiūrėti realistiškai, nebijoti biudžeto deficito, neskubėti veržtis diržų, nes tai gali pakenkti visai ekonomikai.
Liberalų sąjūdžio frakciją palikęs Kęstutis Glaveckas sakė, kad svarstomas biudžetas turi trūkumų, jis yra embrioninėje stadijoje. Jis apgailestavo, kad biudžete numatytos gerokai didesnės administracinės išlaidos. Esą tai smukdo ekonomiką. Be to, parlamentaras apgailestavo, kad formuojant biudžetą nebuvo atsižvelgta į kai kurių institucijų pastabas.
Edmundas Pupinis taip pat atkreipė dėmesį, kad jeigu yra priimti įstatymai, kurių įgyvendinimas reikalaus papildomų išlaidų, jos turi būti numatytos ir valstybės biudžete, tačiau šiame biudžete kai kurios išlaidos nenumatytos.
Socialdemokratas Algirdas Sysas vylėsi, kad tiek antikonstitucinių sprendimų, kaip buvo prieš 12 metų, šiemet nebus priimta. Dėl tuometinio diržų veržimo, išmokų mažinimo labiausiai nukentėjo gyvenantys skurdžiausiai.
Valius Ąžuolas dėkojo specialistams, kurie sudarė biudžeto projektą ir tikino, kad jame miglos nėra. Jo nuomone, kiekvienas biudžeto stabdymas lems vėluojantį Europos Sąjungos paramos panaudojimą.
Po antrojo svarstymo valstybės biudžetas grąžinamas tobulinti Vyriausybei. Po penkiolikos dienų po patobulinimų jis iš naujo turėtų būti svarstomas Seime.