Darbo inspekcija tokiu atveju rekomenduoja kreiptis į Darbo ginčų komisiją, nes komisija nemokamai per gana trumpą laiką išnagrinėja ginčą su darbdaviu.
„Darbo ginčių komisijos tikslas yra operatyviai, greitai ir nemokamai išnagrinėti ginčą ikiteismine tvarka. Žmogus, netekęs darbo, gali kreiptis, jei mano, kad darbdavys piktnaudžiavo, pažeidė jo teises ir neteisingai jį atleido. Kreiptis reikėtų per vieną mėnesį nuo atleidimo“, – pabrėžia Valstybinės darbo inspekcijos Darbo ginčų komisijų darbo organizavimo skyriaus vedėja Irina Janukevičienė.
Pasak jos, apie 40 proc. darbo ginčų kyla, kai darbdavys atleidžia už pažeidimus, o darbuotojas mano, kad tokių pažeidimų nepadarė. Dažniausiai iškyla ginčai dėl atleidimo už tai, kad buvo pažeista darbo tvarka ar netinkamai atliekamos darbo funkcijos.
Antroje vietoje pagal dažnumą yra ginčai dėl atleidimo savo noru. Dažniausiai tokie ginčai kyla, kai darbuotojas nenorėjo rašyti prašymo, bet darbdavys jį privertė pasirašyti.
Tai pigiausias būdas „atsisveikinti“ su darbuotoju, nes darbdaviui nereikia mokėti jokių išmokų. Todėl dažnai ir galima išgirsti, kad darbdavys verčia rašyti prašymą, o darbuotojas, būdamas streso būsenoje ir nenorėdamas konfliktuoti ar tiesiog bijodamas, sutinka ir pasirašo prašymą savo noru išeiti iš darbo. Tiesa, per tris darbo dienas darbuotojas savo prašymą išeiti iš darbo gali atsiimti.
Trečioje vietoje pagal dažnumą yra ginčai, kai darbuotoją atleidžia, kai tenka mažinti darbuotojų skaičių ir darbdavys negali jų išlaikyti. Toks atleidimas vyksta darbdavio iniciatyva, nesant darbuotojo kaltės, todėl darbdavys privalo iš anksto įspėti, sumokėti išeitinę išmoką, bet vis tiek ir dėl tokių atleidimų kyla ginčų.
I. Janukevičienė pabrėžia, kad darbuotojas, nesutinkantis su atleidimo sąlygomis, prašymą išnagrinėti ginčą Darbo ginčų komisijai gali pateikti ir nuotoliniu būdu – Darbo inspekcijos puslapyje pateikta prašymo forma su paaiškinimu, kaip teisingai pildyti prašymą.
„Prašyme nagrinėti darbo ginčą neužtenka parašyti nuoskaudų, reikia tiksliai įvardinti savo reikalavimus. Neteisėto atleidimo atveju prašoma arba grąžinti į darbą, arba pripažinti atleidimą neteisėtu ir gauti už tai kompensaciją. Šis rezultatas pasitaiko dažniausiai, nes kilus konfliktui arba pats darbuotojas nenori grįžti į darbą, arba darbdavys nurodo, kad nėra galimybės grįžti“, – aiškina Valstybinės darbo inspekcijos Darbo ginčų komisijų darbo organizavimo skyriaus vedėja.
Pasak I. Janukevičienės, didžiausia kompensacija už neteisėtą atleidimą gali būti 6 vidutinių darbo užmokesčių dydžio išmoka.
Paklausta, ką žmogui reikėtų daryti sužinojus apie atleidimą, Darbo inspekcijos atstovė teigia, kad svarbu surinkti įrodymus dėl atleidimo neteisėtumo. Tai gali būti susirašinėjimas telefonu arba elektroniniu paštu, liudytojų parodymai. Būtų gerai pateikti visus rašytinius įrodymus ir dokumentus – kuo daugiau tokių įrodymų, tuo paprasčiau bus nagrinėti ginčą.
I. Janukevičienė sako, kad darbuotojams dabar nebereikia įsivelti į ilgas teisines diskusijas – darbo ginčai paprastai išnagrinėjami per vieną mėnesį. Tai labai trumpas terminas, palyginti su teismais.
Darbo ginčių komisijos sprendimas turi vykdomojo rašto galią, tačiau, jeigu šalys nesutinka su tuo sprendimu, jos turi teisę per vieną mėnesį kreiptis į teismą jau civilinio proceso nustatyta tvarka su ieškiniu dėl tų pačių klausimų.
