Lietuvos automobilių kelių direkcijos direktorius Remigijus Lipkevičius pabrėžia, kad Valstybės kontrolė audito ataskaitoje pati konstatavo, jog šiemet Kelių direkcijos kompetencijos srityje situacija gerokai pasikeitusi į gerą. Anot jo, Kelių direkcija aktyviai dalyvavo rengiant audito ataskaitą, pateikė įžvalgų kaip tūrėtų būti valdoma ir planuojama šalies kelių infrastruktūra, pristatė planus ir terminus per kuriuos tai ketinama atlikti.
„Audito rezultatai rodo, kad planuojama šalies kelių plėtra ne visada dera su esančia situacija. Pernai net 60 proc. valstybinės reikšmės asfaltuotų kelių buvo blogos arba labai blogos būklės. Šių pagrindinių Lietuvos kelių intensyvumas siekė apie 12 tūkst. automobilių per parą. Tuo metu žvyrkeliams, kuriais per parą vidutiniškai pravažiuoja apie 500 automobilių, asfaltuoti panaudota net 39 proc. visų keliams remontuoti numatytų lėšų“, – pranešime sakė Valstybės kontrolės Ekonomikos audito departamento vyriausiasis patarėjas Mindaugas Milčiūnas.
„Taip pat nustatyta 16 proc. atvejų, kai darbai buvo atlikti ir tuose valstybinės reikšmės kelių ruožuose, kurių būklė buvo gera, 10 proc. atvejų, kai darbai atlikti ten, kur būklė net nebuvo vertinta“, – pridūrė jis.
Trūkumų nustatyta ir vertinant savivaldybių valdomus kelius. Pasak auditorių, audituotos savivaldybės neturi pakankamų duomenų, kad galėtų efektyviai planuoti darbus, kelių ilgio duomenys ne visada tikslūs, pusė audituotų savivaldybių nebuvo nustačiusios kriterijų, pagal kuriuos sudaromos prioritetinės darbų eilės. Be to, nustatyta atvejų, kai lėšos buvo skirtos asfaltuoti ir tokioms gatvėms, kuriomis naudojasi vos 1 ar 9 namų ūkių gyventojai.
Lietuvos automobilių kelių direkcija 2016–2019 metais darbus valstybinės reikšmės keliuose ne visada atliko taip, kaip planuota: 8 proc. kelio darbų vėluota pradėti laiku, 66 proc. kelių ir 73 proc. žvyrkelių asfaltavimo darbų nepradėti, 272 mln. eurų (31 proc. šiems keliams remontuoti panaudotų Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšų) panaudota ir tokiems darbams, kurių nė nebuvo prioritetinėse eilėse.
Savivaldybėms priklausančiuose keliuose taip pat nustatyta trūkumų – visos audituotos savivaldybės sudarytų prioritetinių eilių laikėsi tik iš dalies, ne visi kelio darbai buvo atlikti numatytais terminais.
Šiemet tendencijos liko panašios – nustatyta 13 proc. atvejų, kai darbai buvo atlikti ar suplanuoti atlikti tuose ruožuose, kurių būklė gera. Dar 5,7 mln. eurų panaudota tokiems žvyrkeliams asfaltuoti, kurių prioritetinėse eilėse nebuvo.
Audito metu nustatyta, kad Kelių direkcija ne visada tinkamai vykdo darbų kokybės kontrolės priežiūrą valstybinės reikšmės kelių objektuose, nes priimdama atliktus darbus nešališkai neįsitikina, ar atlikti darbai ir jų kokybė atitinka teisės aktų reikalavimus. Kelių direkcija nesikreipė į rangovą dėl 5 proc. statinių, kuriems galiojo garantinis terminas, defektų pašalinimo.
Pirmą kartą Lietuvoje atliktas ir vietinės reikšmės kelių kokybės tyrimas parodė, kad iš aštuoniuose keliuose tirtų 16-os tyrimų vietų 14-oje (87 proc.) jų nustatyta neatitikimų. Atlikto tyrimo duomenys bus perduoti Kelių direkcijai ir savivaldybėms, kur klausimai dėl nustatytų defektų pašalinimo bus sprendžiami su rangovais.
Nepaisant nustatytų trūkumų, auditoriai pastebi ir teigiamų pokyčių. 2018 metais atlikti valstybinės reikšmės kelių kokybės tyrimai, pernai įvertinta visų valstybinės reikšmės kelių būklė, 2020 metais prioritetinės darbų eilės sudaromos visiems kelio objektams, 28 proc. (4 iš 14) audituotų savivaldybių jau atliko daugiau kaip pusės joms priklausančių kelių kadastrinius matavimus.
Pasak Kelių direkcijos vadovo R. Lipkevičiaus, per audituotą laikotarpį Kelių direkcija pati atliko valstybinės reikšmės kelių kokybės tyrimus, pasitelkus modernią mobilią kelių tyrimų laboratoriją pirmą kartą istorijoje per vienerius metus buvo įvertinta visų valstybinės reikšmės asfaltuotų kelių dangų būklė.
„Pagal gautus dangos būklės duomenis parengtos metodikos, suformuluoti aiškūs kriterijai, sudarytos ir paskelbtos prioritetinės darbų eilės visiems kelių objektams. Pagal šias eiles ir atsižvelgiant į turimą finansavimą, dabar yra atliekami kelių ir jų objektų tvarkymo, remonto ir kiti darbai“, – komentare BNS sakė R. Lipkevičius.
Be to, anot R. Lipkevičiaus, 2018 metais atlikus šalies valstybinės reikšmės kelių kokybės auditą ir įvertinus gautą informaciją, buvo sugriežtinta normatyvinė dokumentacija ir pagal ją dabar vykdoma atliktų darbų kontrolė.
„2017 metų antroje pusėje buvo sureitinguoti valstybinės reikšmės keliai su žvyro danga. Nuo to laiko Kelių direkcijai priklausantys valstybinės reikšmės keliai asfaltuojami pagal patvirtintas žvyrkelių ruožų atrankos metodikas ir nustatytus atrankos kriterijus – ar yra viešasis transportas ar ne, ar bus sugeneruotas papildomas eismas, ar yra lankytinos vietos, koks vidutinis metinis paros eismo intensyvumas, maršruto užbaigtumą, savivaldybės prioritetus ir taip toliau“, – aiškino R. Lipkevičius.
Kelių tinklą Lietuvoje sudaro 85,5 tūkst. kilometrų, jiems tiesti ir prižiūrėti kasmet panaudojama apie 620 mln. eurų. Keliai skirstomi į valstybinės (magistraliniai, krašto, rajoniniai) ir vietinės (viešieji, vidaus) reikšmės. Valstybinės reikšmės kelius valdo Kelių direkcija, vietinės reikšmės viešieji keliai ir gatvės nuosavybės teise priklauso savivaldybėms, o vidaus keliai – valstybei, savivaldybėms, kitiems juridiniams ir fiziniams asmenims.
