Lietuvos verslas

Didžiuosiuose Lietuvos prekybos tinkluose nebeliko gyvos žuvies akvariumų. Paskutiniai jų atsisakė tinklai „Rimi“ ir „Maxima“.  „Ruošėmės šiam pokyčiui, nes turime su tiekėjais užtikrinti asortimentą, kuris kompensuotų gyvos žuvies netekimą“, – pranešime sako „Maximos“ komunikacijos ir korporacinių reikalų departamento direktorė Ernesta Dapkienė. „Rimi Lietuvos“ atstovė BNS sakė, kad gyva žuvimi tinklas taip pat visiškai neprekiauja nuo sausio 1-os dienos.

Parduotuvių tinklą „Iki“ valdančios bendrovės „Palink“ vadovė sako, kad prieš dvejus metus nepavykęs susijungimo su „Rimi“ sandoris pristabdė vystymąsi, tačiau 2021-ieji tinklui gali tapti proveržio metais. Antro pagal dydį maisto prekybos tinklo Lietuvoje vadovė Nijolė Kvietkauskaitė interviu BNS pripažino, kad dėl koronaviruso pandemijos įmonė neįvykdė 2020-iems metams numatyto 5 proc. augimo. „Metų pradžia bus sunki, esam tam pasiruošę.

Jungtinei Karalystei (JK) pasitraukus iš Europos Sąjungos bendrosios rinkos ir muitų sąjungos, Lietuva turėtų išlikti patraukli tos šalies finansinių technologijų (fintech)  įmonėms, sako asociacijos „Infobalt“ atstovas.  „Infobalt“ „Fintech Lithuania“ grupės vadovas Paulius Tarbūnas BNS teigė, kad jau anksčiau Britanijos fintech įmonės siekė licencijų Lietuvoje, norėdamos toliau teikti paslaugas Europos sąjungos šalyse.

Nuo šių metų pradžios buvo indeksuotos pensijos, perskaičiuotos kai kurios kitos išmokos. Planuojama, kad jau nuo šios savaitės gyventojai gaus jas į bankų sąskaitas, galės pasiimti patys ar sulaukti namuose.

Po sudėtingų 2020-ųjų, daugelis su viltimi žvelgia į 2021-uosius. Tą daro ir ekonomistai – šių teigimu, 2020 metų krizė Lietuvos ekonomikai neturėtų padaryti didelės žalos – maždaug pusė sektorių, naujausiais duomenimis, rodo teigiamą augimą. Kauno technologijos universiteto (KTU) ekonomistai sako, kad ekonominis pagerėjimas jau matomas ir skirtingais 2020-ųjų laikotarpiais – antrąjį-trečiąjį metų ketvirčius, pagal visas ekonomines veiklos rūšis, įmonių pajamos iš viso augo net 17,5 proc.

Nuo šiandien visose lietuviško prekybos tinklo „Maxima“ parduotuvėse nebeliko gyvos žuvies – prekybos tinklas atsisakė visų parduotuvėse buvusių akvariumų. Dar vasarą buvo atsisakyta gyvos žuvies akvariumų visose XX formato tinklo parduotuvėse, o nuo šiol jų neliks ir XXX bei XXXX formato „Maximose“. „Nuosekliai ruošėmės šiam pokyčiui, nes turime su tiekėjais užtikrinti asortimentą, kuris kompensuotų gyvos žuvies netekimą.

Prasidėjus naujiems metams, BNS pristato svarbiausius numatomus ekonomikos ir verslo įvykius 2021-aisiais. Ekonomikos perspektyvos Ekonomika po koronaviruso pandemijos nulemto nuosmukio 2020-aisiais šiemet, tikimasi, augs. Lietuvos bankas (LB) prognozuoja, kad šalies bendrasis vidaus produktas (BVP) šiemet augs 1,9 proc., tačiau jei pandemija bus sėkmingai suvaldyta, augimas siektų 4,5 proc., o jei tai užtruktų, BVP smuktų 3,3 proc.

Dalis Lietuvos ekonomistų mano, jog koronaviruso pandemijos akivaizdoje Vyriausybė galėtų skolintis daugiau, todėl ir valdžios deficitas 2021-aisiais galėtų būti didesnis nei 7 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Be to, kai kurie jų pabrėžia, jog svarbiausia ne pats deficito dydis, o tai, kaip skolinti pinigai bus panaudoti.

Gyventojai, dirbantys su individualios veiklos pažyma, verslo liudijimu, mažųjų bendrijų nariai ar individualių įmonių savininkai, šeimynos dalyviai privalo patys mokėti valstybinio socialinio draudimo (VSD) ir privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokas, kad gautų atitinkamas išmokas ir gydymą. Žmonės, kurie verčiasi individualia žemės ūkio veikla ir kurių ekonominis valdos dydis mažesnis nei 4, moka tik privalomojo sveikatos draudimo įmokas. PSD mokesčio tarifas siekia 6,98 proc.

Ekonomistai prognozuoja, kad 2021 metai atneš pokyčių. Tačiau teigiamų ar neigiamų – specialistų nuomonės išsiskyrė. Vieni tikino, kad šiais metais brangs prekės ir paslaugos, nes algos augs, o paslaugų teikėjai norės užsidirbti. Kiti tikina priešingai – paslaugų teikėjai konkuruos, tad pirkėjus vilios nuolaidomis. SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas kalbėdamas apie kitų metų kainas teigė, kad didžiausi pokyčiai laukia energetinių išteklių. „Gamtinės dujos tarptautinėje rinkoje brangsta.

Lietuvos ekonomika bene mažiausiai nukentėjo nuo koronaviruos pandemijos visoje Europos Sąjungoje. Užtat bedarbių skaičius pas mus buvo bene didžiausias. O Vyriausybė ne visada rinkosi tinkamas priemones bedarbių skaičių sumažinti. Todėl siūlomos rekomendacijos, kaip tai padaryti.

Koronavirusas tiek Lietuvoje, tiek visame pasaulyje kardinaliai pakeitė žmonių gyvenimus. Griežtos karantino taisyklės sujaukė visus įmanomus planus, privertė užsidaryti kai kuriuos verslus, sustabdė ir akademinę bendruomenę. Lietuvoje universitetai persikėlė į kiekvieno studento, dėstytojo namus, o ugdymo procesas vykdomas tik nuotoliniu būdu. Sausio mėnuo – pats darbų įkarštis universitetuose. Dėstytojai paskaitose dėlioja paskutinius akcentus, o studentai ruošiasi egzaminams.

Dalis Lietuvos bankų metų pradžioje atnaujins paslaugų įkainius. Su grynaisiais pinigais susijusios operacijos kai kur brangs.  „Swedbank“ teigimu, įkainiai nuo vasario bus keičiami skatinant elektroninių paslaugų naudojimą, patraukliau pirkti internetu bei atlikti pinigų plovimo prevenciją. Nuo vasario paslaugų plano neturintiems privatiems klientams pinigų išsigryninimas „Swedbank“ bankomate bus apmokestintas 0,5 proc. (mažiausiai 0,5 euro) nuo išgryninamos sumos.

Visi darbuotojai žino, kad atleidimo atveju, jei šis įvyko ne dėl jų kaltės, jiems priklauso išeitinė išmoka, o kartais ir papildomi priedai. Tačiau visiems dirbantiesiems būtina žinoti ir apie išimtinius atvejus, kai išeitinė išmoka jiems priklauso ir tais atvejais, kai darbo vietą jie palieka savo noru ar dėl svarbių priežasčių. Darbo kodekse reglamentuojama, kad be kaltės atleidžiamam darbuotojui turi būti išmokėta dviejų jo vidutinių darbo užmokesčių dydžio išeitinė išmoka.

Nuo sausio įsigalioja nauja lobistinės veiklos deklaravimo tvarka: nuo šiol lobistais galės tapti ne tik fiziniai, bet ir juridiniai asmenys, o deklaruoti lobistų veiklą turės ne tik ją vykdantys, bet ir patyrę asmenys. Kaip BNS informavo Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK), tokie pokyčiai numatyti įsigaliojančiuose naujos redakcijos Lobistinės veiklos ir Teisėkūros pagrindų įstatymų pakeitimuose.

Praėjusiais metais sprendimas dėl minimalios mėnesinės algos (MMA) kėlė kaip niekad daug diskusijų. Darbuotojų atstovai tikino, kad kelti algą būtina. To metu darbdaviai tvirtino, kad ne visi verslai turi tam pinigų. 2021 metais minimali alga, kuri mokama tik už nekvalifikuotą darbą, didėja nuo buvusių 607 iki 642 eurų „ant popieriaus“. „Į rankas“ tai reikštų algos padidėjimą nuo 447 iki 467 eurų. „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje yra beveik 138 tūkst.

Į Klaipėdos suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalą šeštadienį atplaukė naujas didelis dujų krovinys iš Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) – tai pirmas dujų krovinys šiemet.  Laivas „Point Fortin“ atvyko iš „Cameron LNG“ terminalo, jis atgabeno apie 138 tūkst. kub. metrų SGD, BNS informavo Klaipėdos terminalo operatorė „Klaipėdos nafta“. „Point Fortin“ šeštadienio rytą prisišvartavo prie laivo-saugyklos „Independence“, rodo portalai myshiptracking.com, vesselfinder.

Naujųjų metų išvakarėse mirė 49-uosius metus ėjęs investicijų bankininkas, finansų konsultavimo įmonės „Superia“ partneris Aidas Galubickas, BNS patvirtino buvusi jo kolegė Viktorija Trimbel.   A. Galubickas buvo vienas iš investicinės bankininkystės pradininkų Lietuvoje, kartu su bendramoksliais ir draugais 1993 metais įkūręs „Suprema Securities“. „Man tikrai tas aukštas kokybės lygis, supremiškas humoras, work hard, play harder (liet.

Lietuvai pradėjus liberalizuoti elektros tiekimo gyventojams rinką, nuo naujųjų metų daugiau kaip 200 tūkst. vartotojų elektrą tiekia jų pasirinkti nepriklausomi tiekėjai. Bendras buitinių vartotojų skaičius siekia apie 1,6 mln.  Pernai nepriklausomą tiekėją pasirinko 87,2 tūkst. daugiausiai elektros suvartojančių namų ūkių iš privalėjusių tai padaryti 98 tūkst. vartotojų. Dar beveik 118 tūkst.

Iki karantino iš kulinarinių švenčių gyvenę verslininkai priverstinai sustabdžius veiklą griebiasi šiaudo. Ėmė kepti meduolinius sausainius ir siūlyti nuotolines jų dekoravimo paslaugas. Tačiau nesitikėjo, kad filmuotos pamokėlės sulauks tokio populiarumo ir paklausos. Nors pajamos iš tokių kepinių ruošinių nedidelės, bet emocinė nauda nepamatuojama.

Pasauliui belipant iš pandemijos duobės, 2021-aisiais tikimasi ir ekonomikos atsigavimo. Visgi ekonomistai pastebi, kad pasaulio gamybos lyderės Kinijos ekonomikos laivas pavojingai siūbuoja, o tai gali sukelti problemų visame pasaulyje ir Lietuvoje, sako „Luminor“ banko ekonomistas Žygimantas Mauricas.

Dar prieš 2020-ųjų Kalėdas Seime pasigirdo pirmieji prekybos alkoholiu pokyčių siūlymai – ateityje galėtų būti svarstoma atšaukti kai kuriuos ankstesnės valdžios įvestus alkoholio prekybos ribojimus. Ar tai galėtų įvykti jau šiais metais? Nauja valdžia tokios galimybės neatmeta, tačiau dabar esą tai nėra svarbiausias dalykas. Tuo metu kai kurios priežiūros institucijos tokius užmojus vertina kritiškai.

Rūpinimasis dovanomis po švenčių virsta kita problema: ne visos gautos dovanos vartotojams tinka ir patinka. Parduotuvės sako pastebinčios, kad po Kalėdų dėl prekių grąžinimo ar keitimo kreipiasi juntamai daugiau klientų nei kitais metų mėnesiais. Tiesa, šiemet prieš šventes įvesti karantino ribojimai kiek pakeitė įprastas prekių grąžinimo taisykles.

Nuo metų pradžios įsigaliojo nemažai teisės aktų pakeitimų, kurie tiesiogiai ar netiesiogiai yra susiję su įvairiomis išmokomis vaikui gimus, jį prižiūrint ar tiesiog augant. Kaip jau skelbta, nuo sausio universali išmoka arba vadinamieji vaiko pinigai padidės nuo 60 iki 70 eurų už kiekvieną vaiką.

Nuo 2021 m. sausio 1 d. didės išankstinės senatvės pensijos visiems esamiems šių pensijų gavėjams. Didesnes pensijas gaus ir senjorai, kurie anksčiau yra gavę išankstines pensijas, praneša Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Taip pat pensijos didės ir našlaičiams, jei našlaičių pensija buvo paskirta už tėvus, gavusius išankstinę senatvės pensiją.  „Išankstinės pensijos dažniausiai yra skiriamos žmonėms, kurie netikėtai netenka pajamų, iškrenta iš darbo rinkos.

Nuo 2021 m. sausio 1-osios įsigalioja Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos nustatytos gamtinių dujų kainos gyventojams. Šios kainos galios iki 2021 m. liepos 1 d.  Gamtinių dujų „Minimalus“ plano (1 gr.) klientams, kurie dažniausiai naudoja dujines virykles ir suvartoja iki 300 kubinių metrų dujų per metus, kitąmet pastovioji tarifo dalis išliks 0,56 euro per mėnesį. Šiems klientams vieno kubinio metro dujų kaina nuo kitų metų sausio 1 dienos padidės 6,4 proc.

Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) nustatė nuo sausio 1 d. įsigaliojančias elektros energijos kainas gyventojams, kurie per metus suvartoja mažiau nei 5000 kWh elektros energijos.

Nuo išmokų žmogui gimus ar mirus, atlyginimų ar mokesčių – pradėjus šiuos metus įsigalioja daugybė naujovių, nuo kurių priklausys daugelio gyventojų pajamos ir išlaidos. Tikėtina, kad pinigų į rankas šiemet nemažai lietuvių gaus daugiau. Kita vertus, kai kurios išlaidos privers labiau patuštinti kišenes. Naujienų portalas tv3.lt primena svarbiausius pokyčius, susijusius su atlyginimais, pensijomis, kitomis išmokomis, taip pat mokesčiais ir būtinomis išlaidomis.

Jungtinei Karalystei (JK) nuo sausio 1-osios pasitraukiant iš Europos muitų sąjungos ir bendrosios rinkos, neverta tikėtis naujos finansinių technologijų (fintech) bendrovių migracijos bangos, sako advokatų kontoros „Ecovis Proventus Law“ partneris Kęstutis Kvainauskas.  Pasak jo, Europos Sąjungos (ES) ir JK prekybos susitarimas dėl santykių iš esmės nepakeis jau kurį laiką vykstančios bendrovių migracijos iš JK į Europos ekonominės erdvės šalis, tarp jų ir į Lietuvą.

Lietuvių audringai švenčiamas Naujųjų metų sutikimas šiemet bus kitoks. Šalį sukaustęs koronavirusas sumaišė ir atšvęsti trokštančių žmonių, ir verslininkų kortas. Sodybas, pokylių sales nuomojantys asmenys svečių šiemet griežtai nepriima. Policija perspėja, kad karantino taisyklių nesilaikantys asmenys Naujųjų metų naktį gali sulaukti skambučio į duris. Naujienų portalas tv3.lt anonimiškai susisiekė su 8-iomis sodybomis, pokylių salėmis.

Vyriausybei nusprendus padaryti išimtį dėl Europos Sąjungos sankcijų taikymo, Druskininkuose veikiančios „Belorus“ sanatorijos darbuotojus atlyginimai turėtų pasiekti artimiausiu metu, ketvirtadienį pranešė Lietuvos bankas. „Mūsų žiniomis, derinimas vyko šiandien, todėl tikėtina, kad pinigai artimiausiu metu turėtų pasiekti darbuotojus.

Naujųjų išvakarėse ketvirtadienį policijos vadovybė įspėjo apie sustiprintas pajėgas. Pareigūnai kvietė gyventojus pranešti apie įtartinus vakarėlius ir žadėjo patys juose apsilankyti. Panašu, kad pažadą gali tekti tesėti, nes, pasak prekybininkų, šiemet lietuviai alkoholio šventėms nusipirko dar daugiau nei pernai.

Pandemijai  tęsiantis darbdaviai, darbuotojai, nepasiturintys gyventojai, būtinybei atsiradus mažus ar negalią turinčius vaikus namuose prižiūrintys tėvai ir kitais metais galės naudotis valstybės pagalbos priemonėmis. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija primena, kokios valstybės paramos nuo pandemijos nukentėję šalies gyventojai sulauks kitąmet. „Vos pradėjusi darbą naujoji Vyriausybė iš karto ieškojo galimybių ir išteklių paremti pandemijos paliestus žmones.

Degalų kainos Baltijos valstybėse paskutinį metų mėnesį kito skirtingai. Visų rūšių degalai atpigo Estijoje, tuo tarpu Lietuvoje bei Latvijoje pabrango benzinas ir dyzelinas, rodo agentūros BNS kaupiami duomenys. 95 markės benzino litro kaina „Circle K“ degalinėse Vilniuje per mėnesį pakilo 4,7 proc. iki 1,119 euro, Rygoje – 8,2 proc. iki 1,189 euro, o Taline – nukrito 6,5 proc. iki 1,149 euro. Dyzelino litras Vilniuje pabrango 11,3 proc. iki 1,079 euro, Rygoje – 9,3 proc.

Baigiantis 2020-iesiems, BNS paklausė verslo ir darbuotojų atstovų, kuo išskirtiniai jiems buvo šie pandemijos pažymėti metai ir kokių lūkesčių jie turi 2021-iesiems.     „Lietuvos geležinkelių“ generalinis direktorius Mantas Bartuška: Visi matėme, kad šiemet pasaulis tiek organizacijoms, tiek žmonėms siuntė išbandymus ir tas neapibrėžtumas rinkoje yra padidėjęs.

Nuo sausio padidės nedarbo išmoka, apdraustieji gaus didesnes ligos išmokas, mažės socialinio draudimo įmokų „lubos“. „Sodra“ primena, kokių pokyčių 2021 metais sulauks dirbantieji.  Dėl minimalios mėnesinės algos (MMA) augimo kitais metais augs nedarbo išmokos. Nedarbo išmoką sudaro dvi dalys – kintama ir pastovioji, kurios dydis priklauso nuo MMA. Pastovi nedarbo išmokos dalis lygi 23,27 proc. mėnesį, už kurį mokama išmoka, galiojančios MMA.

Nuo 2021 m. sausio 1 d. didėja išankstinės senatvės pensijos visiems esamiems šių pensijų gavėjams. Didesnes pensijas gaus ir senjorai, kurie anksčiau yra gavę išankstines pensijas. Taip pat pensijos didės ir našlaičiams, jei našlaičių pensija buvo paskirta už tėvus, gavusius išankstinę senatvės pensiją.  Skaičiuojant išankstinės pensijos dydį bus taikomas mažinimas po 0,32 proc.

​„Sodra" ir Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) atkreipia gyventojų dėmesį, kad nuo 2021 metų sausio 1 d. minimaliai mėnesinei algai (MMA) augant iki  642 Eur, atitinkamai didės ir privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokos.   Fiksuotas PSD įmokas mokantys gyventojai nuo sausio 1 d. už einamąjį mėnesį turės mokėti 44,81 Eur (642 x 6,98 proc.) – 2,44 Eur daugiau nei šiemet.

Trečiadienio popietę prie didžiųjų Kauno prekybos centrų nusidriekė žmonių eilės. Nors sklinda raginimai Naujųjų nešvęsti, kauniečiai skuba apsirūpinti ne tik maisto produktais, prekiaujantys pirotechnikos gaminiais taip pat sulaukė anšlago. Trečiadienį portalo „Kas vyksta Kaune“ skaitytojai įamžino ne vieną gyvą eilę prie didžiųjų maisto prekių parduotuvių.

Nuo sausio 4 dienos atsiras galimybė skolų išieškojimą vykdyti nuotoliniu būdu, ketvirtadienį pranešė Teisingumo ministerija. Nauja tvarka pateikti antstoliams vykdomuosius dokumentus išieškant pinigų sumas (tame tarpe alimentų išieškojimo bei išieškojimo iš hipoteka įkeisto turto) priimta siekiant daugiau vykdymo veiksmų atlikti nuotoliniu būdu, taip pat palengvinti skolininko padėtį – priverstinis išieškojimas jam taps pigesniu ir paprastesniu.

Naujienų agentūra BNS pateikia jos požiūriu svarbiausius besibaigiančių 2020 metų Lietuvos ekonomikos ir verslo įvykius. Sausis 1 d. Pradėjo veikti Suomijos ir Estijos dujų rinkas sujungęs dujotiekis per Baltijos jūrą „Balticconnector“. 2 d. Lietuvos statybų bendrovė „Alvora“ pradėjo beveik 80 mln. eurų vertės naujo magistralinio dujotiekio į Lenkiją (GIPL) statybos parengiamuosius darbus.

Aplinkosaugininkai, įmonė „Orlen Lietuva“ bei mokslininkai vis dar aiškinasi, kokią žalą gamtai galėjo padaryti pirmadienį iš Būtingės naftos plūduro jūroje išsiliejusi nafta. Incidento dienos duomenis teršalų į vandenį pateko kone dvi tonos, o trečiadienį aplinkosaugininkai jau skelbia, kad į Baltiją pateko tik 480 litrų naftos.

Artėjant Naujiesiems metams restoranai džiaugiasi klientų antplūdžiu ir gausesniais užsakymais. Vakarienei žmonės negaili ir 100 eurų. Tačiau restoranų darbuotojų nuotaikos dvejopos. Nors užsakymų daug, tačiau jie neatperka pernykščių metų, kai žmonės Naujuosius metus šventė restoranuose. Tad portalas tv3.lt keliuose Vilniuje įsikūrusiuose restoranuose pasidomėjo, kiek kainuoja naujametinės vakarienės.

Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) nustatė ateinančių metų sausio 1 d. įsigaliosiančias gamtinių dujų kainas gyventojams. Šios kainos galios iki 2021 m. liepos 1 d. Norintys sumokėti už dujas šių metų kainomis, turėtų suskubti. Gamtinių dujų „Minimalus“ plano (1 gr.) klientams, kurie dažniausiai naudoja dujines virykles ir suvartoja iki 300 kubinių metrų dujų per metus, kitąmet pastovioji tarifo dalis išliks 0,56 euro per mėnesį.

Centrinės valdžios deficitas šių metų sausį-lapkritį buvo 3,456 mlrd. eurų. Valdžios balansas buvo 3,768 mlrd. eurų mažesnis nei pernai tuo pačiu metu, kai jis siekė 312,3 mln. eurų perteklių. Centrinės valdžios pajamos sausį-lapkritį buvo 12,478 mlrd. eurų, išlaidos – 15,484 mlrd. eurų. Sandorių su nefinansiniu turtu pasikeitimas buvo teigiamas 449 mln. eurų, išankstinius duomenis pranešė Finansų ministerija.  Mokesčiai sudarė 56,2 proc.

Vyriausybė rengia planą, kaip padėti Druskininkų sanatorijos „Belorus“ darbuotojams, kai dėl Europos Sąjungos sankcijų buvo įšaldytos įstaigos sąskaitos banke, teigia socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė. „Šiuo metu rengiame planą, ieškome sprendimo dviem būdais (...) Svarbiausias tikslas, kad būtų tinkamai pasirūpinta žmonėmis, kurie ten dirba“, – BNS sakė ministrė. Sanatorijos sąskaitas „Swedbank“ bankas įšaldė gruodžio 18 dieną.

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) informuoja, kad Radviliškio rajone esančiame audinių ūkyje patvirtinta COVID-19 liga. Tai antras šiais metais kailiniams žvėreliams užfiksuotas šios ligos atvejis Lietuvoje, įtariama, kad koronavirusui imlius gyvūnus galėjo užkrėsti sergantys ūkio darbuotojai.

Nuo sausio didėja atlyginimai bendrojo ugdymo ir profesinių mokyklų vadovams, taip pat auklėtojams, akompaniatoriams, koncertmeisteriams, mokyklų bibliotekininkams.

Lietuva skirs humanitarinę pagalbą nuo žemės drebėjimo nukentėjusiai Kroatijai – 100 tūkst. eurų bei 300 miegmaišių. Kaip Vyriausybės posėdyje sakė vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė, pati Kroatija kreipėsi į Europos Sąjungą dėl galimos pagalbos. „Matome galimybę prisidėti prie pagalbos teikimo ir skirti 300 miegmaišių. Kaip žinome, kitos šalys taip pat prisidės, nuvežimu pasirūpins Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas“, – sakė ji.