Lietuvos verslas

Daugiausiai darbuotojų į prastovas pernai buvo išleidęs maitinimo tinklas „Delano” ir elektronikos gamintoja „PKC Group Lithuania“, o didžiausią valstybės finansinę paramą už juos gavo sanatorijos „Eglė“ ir „Belorus“ bei „Delano“, pranešė Užimtumo tarnyba.  Ji BNS patikslino, kad abi sanatorijos gavo po 1,1 mln. eurų, o „Delano“ – 804,5 tūkst. eurų subsidijų.  Didžiausią valstybės finansinę paramą, be to, gavo „Amber Food” (776,2 tūkst.

Seimo nariai suabejojo valstybės valdomos energetikos grupės „Ignitis grupė“ sprendimu 2024 metais neatlygintinai išdalyti jos akcijų įmonių vadovams, jei bus pasiekti geri veiklos rezultatai.   Seimo Ekonomikos bei Biudžeto ir finansų komitetai, penktadienį bendrame posėdyje svarstę šį klausimą, padarė pertrauką. Galimus sprendimus jie aptars neviešuose pasitarimuose, o sprendimą paskelbs kitą savaitę.

Dėl neįgyvendintų Europos Sąjungos (ES) direktyvų, susijusių su nuotekų valymu, Lietuvai gresia „kelių šimtų milijonų eurų“ sankcijos, pareiškė aplinkos ministras. „Nieko neveikiant, tęsiant tą pačią problemą, mes sulauksime tikrai reikšmingų baudų. Yra kalbų apie kelis šimtus milijonų eurų sankcijas Lietuvai“, – spaudos konferencijoje penktadienį sakė Simonas Gentvilas. Anot jo, įgyvendinant šias direktyvas, lemiami bus 2021-ieji.

Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas pritarė dviejų įstatymų pataisoms – jos leistų mokėti specialias išmokas Europos Sąjungos sankcijų paveiktos Druskininkų sanatorijos „Belorus“ darbuotojams.    Socialinės apsaugos ir darbo viceministras Vytautas Šilinskas informavo, kad tokia parama „Belorus“ darbuotojams bus mokama ne ilgiau kaip vienerius metus.

Jau šiemet bus pateikti ir priimti mokestinių įstatymų pakeitimai, kuriais bus panaikintos kai kurios mokesčių lengvatos ir sumažintas šešėlinės ekonomikos mastas. Mokesčių lengvatos iškastinio kuro naudojimui minimos kaip tos, kurios bus panaikintos. Taigi, kai kuriems gyventojams brangs šildymas ir degalai. Apie tai penktadienį vykusiame susitikime diskutavo šalies vadovas Gitanas Nausėda ir finansų ministrė Gintarė Skaistė.

Šiais metais obuolių pilni šaldytuvai – užderėjo daugiau nei vidutiniškai, tačiau dėl visą šalį sukausčiusios koronaviruso krizė realizacija stringa. Informuojama, kad kol kas parduota vos per 100 tonų obuolių, o daugiau nei dešimt kartų didesnis kiekis savo eilės laukia saugyklose, rašo ūkininkopatarėjas.lt.

Dėl IT sistemų profilaktikos darbų naktį iš penktadienio į šeštadienį laikinai neveiks kai kurios SEB banko paslaugos. Nuo 4 iki 8 val. ryto laikinai neveiks SEB interneto bankas ir mobilioji programėlė, nebus atliekami mokėjimai kai kuriose el. parduotuvėse, kai atsiskaitant už prekes ar paslaugas savo tapatybę reikia patvirtinti SEB interneto banke, teigiama pranešime.

Ekonomikos ir inovacijų ministerijai gruodį pradėjusi vadovauti Laisvės partijos lyderė Aušrinė Armonaitė sako per pastaruosius ketverius metus mačiusi tam tikrą verslo demonizavimą. Interviu BNS pristatydama savo požiūrį ji  pabrėžė, kad darbo vietas kuria ne politikai, o verslininkai, kurie nebijo rizikuoti. Beveik mėnesį dirbanti ministrė tikina, kad ministerijoje nerado gerai veikiančių paramos verslui priemonių.

Jums mažiau nei 40 metų, dirbate pagal darbo sutartį arba vykdote savarankišką veiklą ir niekada iki šiol nekaupėte pensijai? Pasitikrinkite asmeninę „Sodros“ paskyrą – galite būti vienas iš 34 tūkstančių gyventojų, kurie metų pradžioje įtraukiami į antros pakopos pensijų kaupimą. „Kiekvienų metų sausį „Sodra“ įtraukia naujus gyventojus į pensijų kaupimą antroje pakopoje. Tačiau sprendimą, ar kaupti pensijai papildomai, turi priimti pats žmogus.

Ekonomikos ministrė Aušrinė Armonaitė sako, kad laikini ekonominiai sunkumai dėl sankcijų Baltarusijos režimui yra pateisinami, nes žmogaus teisės yra pamatinė vertybė. „Mano vertybinė nuomonė – laikini ekonominiai sunkumai yra pateisinami, kai gini žmogaus teises, laisves ir bendrai pamatines amžinas vertybes“, – interviu BNS sakė ekonomikos ministrė Aušrinė Armonaitė.

Seimo Ekonomikos bei Biudžeto ir finansų komitetai penktadienį bendrame posėdyje aiškinsis valstybės kontroliuojamos energetikos grupės „Ignitis grupė“ būsimas akcijų dalybas valdybos nariams ir pagrindinių antrinių įmonių vadovams. Jiems 2024 metais numatyta galimybė išdalyti beveik 9,5 tūkst. akcijų, vertinamų 212,1 tūkst. eurų.   Akcijos neatlygintinai būtų suteiktos, jei bus pasiekti 2020-2023 metų strateginio plano rodikliai.

Prezidentas Gitanas Nausėda penktadienį susitinka su finansų ministre Gintare Skaiste aptarti viešuosius finansus ir mokesčių sistemą.  „Prezidentas penktadienį su finansų ministre aptars viešųjų finansų padėtį ir planus dėl mokesčių sistemos teisingumo didinimo“, – BNS pranešė Prezidentūra.

Gyvenamųjų būstų rinka pastaruoju metu klesti, tačiau komercinio NT vystytojai laukia geresnių laikų. Specialistai prognozuoja, kad jo laukia pokyčiai. Pavyzdžiui, tikėtina, kad biurai jungsis su prekybos centrais, viešbučiai teiks ilgalaikės nuomos paslaugas, vietoje parduotuvių atsidarys prekių atsiėmimo punktai.

Automobilių registracijos mokesčio, apskaičiuojamo pagal jų išmetamą CO2 kiekį, nebereikia mokėti už transporto priemones, kuriose yra sumontuota neįgaliesiems skirta įranga. Ši išimtis pradėta taikyti nuo šių metų įsigaliojus įstatymo pataisoms. Mokestis nebus taikomas tiems automobiliams, kurių dokumentuose yra įrašytas „SH“ arba „SV“ specialusis paskirties kodas.

Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė žada didesnę paramą smulkiems verslininkams bei individualiai dirbantiems žmonėms, jei jie nekentėjo dėl karantino suvaržymų.

Socialdemokratai Vyriausybę ragina nediskriminuoti smulkiųjų prekybininkų ir siūlo daliai jų leisti atnaujinti veiklą, jei šie laikosi karantino reikalavimų, rašo partijos atstovai. Pasak Seimo narės Orintos Leiputės, dalis smulkiųjų verslų atstovų, kurie karantino metu priversti stabdyti savo veiklą, lig šiol tegauna 257 eurų išmoką. Tuo metu daugeliui jų dar reikia mokėti ir nuomos mokesčius, ir mokesčius „Sodrai“, ir privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokas.

Buvęs sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga ir buvęs Vyriausybės vicekancleris Lukas Savickas sako teigiamai vertinantys teisėsaugos siekį išieškoti dalį už greituosius COVID-19 testus sumokėtos sumos. „Gerai, kad yra rūpinamasi viešu interesu ir aš tikrai neturiu kompetencijos vertinti tų visų niuansų, kas kiek iš to užsidirbo, kokias maržas turėjo, ar ten vyko kažkas po to neskaidraus.

Besitęsianti koronaviruso pandemija pensijų fondų investicijų rezultatų nesumažino. Jie pasižymėjo stabilumu ir nuosaikiu augimu. Gyventojų pensijų fonduose sukaupto turto vertė augo ir pasiekė 4,496 mlrd. eurų. Ši suma yra didžiausia per visą Lietuvos II pakopos pensijų fondų veiklos laikotarpį.

Korupcijos byloje kaltinamas buvęs koncerno „MG Baltic“ viceprezidentas Raimondas Kurlianskis teigia, kad kaltinamajame akte nurodyta, jog jis politikams atsiskaitė už priešingus jo interesams veiksmus bei prašė priimti jau priimtus sprendimus.  „Atlygis suteiktas gerokai vėliau, nei buvo suteikti priešingi veiksmai ar priešingi rezultatai. Pagal prokurorą aš atsilyginu už bet ką“, – ketvirtadienį vykusiame posėdyje sakė R. Kurlianskis.

Visų trijų Baltijos šalių ekonomikų temperatūra krito labiausiai per dešimtmetį. Prastėjanti padėtis darbo rinkose, vangus kredito augimas ir stipriai išaugęs gyventojų taupymas vėsino šalių ekonomiką. Visgi gera žinia ta, kad šįkart valstybės turėjo pakankamai įrankių temperatūrai palaikyti.  „Swedbank“ ekonomistų skaičiuojamas ekonomikos perkaitimo indeksas rodo reikšmingus pokyčius, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Generalinė prokuratūra siekia iš bendrovių priteisti daugiau kaip 4 mln. eurų už greituosius COVID-19 testus. Prokuratūra teigia, kad sudarius sutartį neskelbiamų derybų būdu, už greituosius testus buvo smarkiai permokėta, todėl siekiama prisiteisti tą sutarties vertės dalį, kuri, prokurorų vertinimu, yra nepagrįsta.

Lietuvoje jau šiemet turėtų pradėti veikti komercinis naujos kartos 5G mobilusis ryšys. Operatoriai teigia esantys tam iš esmės pasiruošę, tačiau Lietuva dar turi įveikti kliūčių ruožą. Tarp tokių kliūčių – aklavietėje esančios derybos su Rusija dėl prioritetinės 3,5 GHz dažnių juostos atlaisvinimo, ankstesnės Vyriausybės sprendimai dėl Valstybinio kritinio ryšio tinklo, kuriam atriekta daug dažnių iš 5G svarbių juostų.

Karantinas pakeitė daugelį gyvenimo sričių. Laidotuvės ne išimtis. Laidojimo namų atstovai pastebi, kad vis daugiau žmonių renkasi kremuoti palaikus. Ypač jeigu žmogus mirė nuo koronaviruso. Be to, kremuotus palaikus dalis žmonių tiksi palaidoti vėliau, pasibaigus karantinui. Dar laidojimo namų atstovai pastebi, kad laidotuvėse dažnai dalyvauja iki 5 žmonių, todėl nebereikia gedulingų pietų.

Seimui nuo sausio įteisinus dosnesnes subsidijas už darbuotojų prastovas, Užimtumo tarnyba prognozuoja, kad per pirmuosius metų mėnesius išmokos gali siekti 100 mln. eurų. Inga Balnanosienė sako, jog vasarį ir kovą, kai subsidijos bus mokamos už sausį ir vasarį, jų suma bus itin didelė.   „Įmonės už sausį gali kreiptis vasarį. Vasarį prognozuojame labai didelį piką. Šiems mėnesiams  suplanuota apie 100 mln.

Lietuvos generalinė prokuratūra trečiadienį kreipėsi į Jungtinių Valstijų institucijas, prašydama suteikti informaciją dėl galimų teisėsaugos tyrimų šalyje veikiančių Skandinavijos bankų atžvilgiu. Apie tai prokuratūros atstovė Elena Martinonienė BNS informavo netrukus po to, kai parlamentarai surengė dviejų komitetų posėdį, reaguodami į žiniasklaidos pranešimus apie amerikiečių tyrimus dėl skandinaviškų bankų padalinių veiklos Baltijos šalyse.

Europos Sąjungos sankcijų paveiktos Druskininkų sanatorijos „Belorus“ darbuotojams, nusprendusiems palikti darbą šioje įstaigoje, Vyriausybė siūlo mokėti specialias išmokas. Tokiam Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos siūlymui trečiadienį pritarė Ministrų kabinetas, nors finansų ministrė išsakė abejonių. Galutinį sprendimą priims Seimas.

JAV institucijų atliekamuose tyrimuose dėl pinigų plovimo per Baltijos šalyse veikiančius Skandinavijos bankus Lietuvos bankai neminimi, sako Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos bei Biudžeto ir finansų komitetų vadovai.  Uždarame posėdyje trečiadienį abu komitetai aiškinosi situaciją dėl JAV institucijų atliekamų tyrimų Lietuvoje veikiančių Skandinavijos bankų atžvilgiu.

Vyriausybė patvirtino, kokias išmokas gaus dėl Covid-19 nukentėjusios smulkios ir vidutinės įmonės. Iš viso įmonių paramai kitąmet ketinama skirti 150 mln. eurų, tačiau Ekonomikos ir inovacijų ministerija įspėja, kad pinigų visiems norintiems neužteks. Ekonomikos ir inovacijų ministerija patikslino subsidijų nuo Covid-19 nukentėjusioms įmonėms koncepciją. Jai įgyvendinti iš viso ketinama skirti 150 mln. eurų. Patikslintam planui trečiadienį pritarė ministrų kabinetas.

Vyriausybei paskelbus karantiną, dalis savarankiškai dirbančių asmenų buvo priversti nutraukti arba iš dalies apriboti savo veiklą. Nuo pandemijos nukentėję savarankiškai dirbantys asmenys gali gauti fiksuoto dydžio išmoką, atidėti „Sodros“ įmokų mokėjimą, jie taip pat laikinai atleisti nuo PSD mokėjimo, gali gauti ligos išmokas nesergančio vaiko priežiūrai, dalis jų turi teisę į nedarbo išmokas.

Elektros rinkos liberalizacija vartotojams suteikė ne tik galimybę patiems pasirinkti norimą tiekėją, bet kartu atnešė ir keletą naujovių. Viena jų – klientų kodų pokytis, kurio privalo nepamiršti visi pirmojo etapo dalyviai. „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) atkreipia dėmesį, kad palikus visuomeninį tiekimą kodai yra pakeičiami visiems elektros energijos vartotojams.

Daugiausia darbuotojų iš visų šalies įmonių turintis prekybos tinklas „Maxima“ skelbia, kad atlyginimų fondui šįmet papildomai bus skirta beveik 8 mln. eurų. Iki šiol bendrovės atlyginimų vidurkis buvo mažesnis nei kituose prekybos tinkluose. Pranešime žiniasklaidai cituojama parduotuvių „Maxima“ generalinė direktorė Jolanta Bivainytė tikina, kad teigiamus atlyginimo pokyčius pajus didžioji dalis parduotuvių, gamybos bei logistikos padalinių darbuotojų.

Valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – VMI) informuoja, kad Vyriausybė pritarė VMI pasiūlymui ir protokoliniu sprendimu iki 2021 m. balandžio 30 d. pratęsė mokestinės pagalbos priemonių taikymą nuo COVID-19 nukentėjusioms įmonėms. VMI sudarė naują įmonių, nukentėjusių nuo pandemijos sąrašą, kurioms iki balandžio 30 d. ir dar du mėnesius nebus skaičiuojami delspinigiai, nevykdomi mokesčių išieškojimo veiksmai.

Apsipirkimų planavimas ir atsakingas pirkėjų elgesys turi svarbios įtakos kovojant su viruso plitimu, tačiau neretai parduotuvių lankytojams tampa sunku įvertinti, kur ir kada geriausia apsipirkti. Lietuviško prekybos tinklo „Maxima“ komunikacijos ir įvaizdžio departamento direktorė Ernesta Dapkienė dalijasi patarimais, kokiu laiku ir kokiose parduotuvėse pirkėjai gali būti saugesni.

Prekybos centrą „Ikea“ Vilniuje franšizės pagrindu valdanti bendrovė „Felit“, praėjusiais finansiniais metais uždirbusi 8,45 mln. eurų grynojo pelno, dividendams skyrė 8,5 mln. eurų.  Tai nurodoma Registrų centrui pateiktose 2019-2020 finansinių metų ataskaitose. Už 2018-2019 finansinius metus bendrovė išmokėjo 7 mln. eurų dividendų. „Felit“ grynasis pelnas per 2019-2020 finansinius metus (jie prasideda rugsėjį ir baigiasi kitų metų rugpjūtį) siekė 8,454 mln. eurų – 18,5 proc.

Komerciniai bankai „Luminor“ ir Šiaulių bankas skolina 44 mln. eurų sostinėje statomam prekybos centrui „Vilnius Outlet“, kurio atidarymas numatytas šių metų trečiąjį ketvirtį.  Bankai skolina lygiomis dalimis – po 22 mln. eurų, bendra projekto vertė siekia apie 78 mln. eurų.

Šîuo metu, kaip ir ankstesniais metais, paklausiausi darbo rinkoje buvo Informacinių technologijų (IT) specialistai. Jie ir uždirbo daugiausiai, nes kai kurių atlygis siekė ir apie 3 tūkst. eurų į rankas. Taip pat pandemija ir karantinas į darbo rinką atnešė naujovių. Išaugo kurjerių ir prekių surinkėjų paklausa. Šių sričių darbuotojai uždirbo apie 600 eurų į rankas.

Vokietija antradienį paskelbė griežtinanti dalinį karantiną, įvedant naujų suvaržymų socialiniams kontaktams, iš pratęsianti jų galiojimą iki sausio pabaigos, didžiausiai Europos ekonomikai stengiantis pažaboti sparčiai plintantį koronavirusą. Mokyklos, laisvalaikio ir sporto objektai bei dauguma parduotuvių liks uždaryti iki sausio 31 dienos, kanclerė Angela Merkel informavo po derybų su visų 16 Vokietijos žemių lyderiais.

Pradedant nuo sausio 6 d. neturintys darbo ir norintys pradėti dirbti sau dėl nemenkos paramos savarankiško darbo pradžiai gali kreiptis į Užimtumo tarnybą. Didžiausia galima paramos suma yra 19921,26 euro. „Tai – puiki galimybė tiems, kurie šiuo sudėtingu metu yra pasiryžę veikti savarankiškai. Tikiu, kad  žmogui galima labiau padėti ne dalijant žuvis, bet davus meškerę ir išmokius žvejoti“, – pranešime cituojama Užimtumo tarnybos direktorė Inga Balnanosienė.

Kelionių organizatoriams bei apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų teikėjams gera žinia – iki 2021 m. gegužės 31 d. pratęstas terminas kreiptis į nacionalinę plėtros įstaigą „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA) dėl paskolų pagal skatinamąją finansinę priemonę „Paskolos turizmo ir viešojo maitinimo paslaugų teikėjams“.  „2021 metus pradedame su gera žinia šiam skaudžiai nuo COVID-19 nukentėjusiam sektoriui – nuo 2020 metų liepos mėnesio įsigaliojusi paskolų turizmo ir viešojo maitinimo...

Kilus ažiotažui dėl Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos draudimo naudoti prekės ženklą „Sviestas sviestuotas“ ant riešutų kremo produkcijos, ekonomikos ministrė Aušrinė Armonaitė paragino tarnybą atsisakyti „perteklinės reguliacinės naštos“. Tarnyba paskelbė, kad Kauno įmonė negalėjo naudoti prekės ženklo „SVIESTAS sviestuotas“ ant jos gaminamo riešutų kremo produkto, nes jis yra augalinės kilmės, o matomas žodis „sviestas“ gali klaidinti vartotojus.

Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija (NVSPL) šiomis dienomis pasirašo naujas sutartis dėl COVID-19 tyrimams būtinų priemonių įsigijimo dar rudenį pradėtuose viešuosiuose pirkimuose atviro konkurso būdu. Tai didžiausios vertės centralizuotas priemonių, skirtų COVID-19 tyrimams atlikti, pirkimas Lietuvos istorijoje. Perkamas priemonių kiekis planuotas pusmečiui.

Antradienį ryte pranešta, kad sutriko mobiliojo parašo, kuris naudojamas prisijungti prie bankų internetu ir daugeliui kitų reikmių, veikla. „Šiandien nuo 10.14 val. sutriko mobiliojo elektroninio parašo veikimas. Šią paslaugą teikiančios bendrovė „SK ID Solutions“ specialistai aiškinasi priežastis ir sprendžia problemą, kad mobilusis elektroninis parašas būtų pasiekiami kuo greičiau“, – pranešė bendrovė.

Koronaviruso pandemija tęsiasi jau beveik metus. Jos metu daugeliui žmonių teko pakeisti savo gyvenimo būdą, atsisakyti tiek kasdienių dalykų, tiek pramogų. Per šį sudėtingą laikotarpį gyventojai labiausiai ir pasiilgo kelionių, susitikimų su draugais ir renginių. SEB banko iniciatyva atliktas tyrimas rodo, kad daugiau negu pusė gyventojų (54 proc.), keliones į užsienį  įvardijo tarp vieno iš trijų labiausiai pasiilgtų dalykų. Kelionių labiausiai ilgisi 30–49 metų gyventojai.

Iš mokesčių mokėtojų lėšų finansuojamos Nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) Tarybos nariai paskutiniame praėjusių metų posėdyje gerokai pasididino savo algas. Už darbą jie gaus nuo 33 proc. iki 60 proc. daugiau nei gavo iki šiol. Paprastai darbuotojų atlyginimą nustato darbdavys. Jeigu tiesioginio darbdavio nėra, kaip, pavyzdžiui, prezidento, premjero ar kitais atvejais, darbo užmokestis nustatomas Seimo priimamais įstatymais ar kitais teisės aktais.

Vyriausybei nuo sausio 1-osios vėl leidus skrydžius tarp Lietuvos ir Jungtinės Karalystės, šalies prezidento patarėja sako, kad tai suteiks galimybę žmonėms pasiekti artimuosius.  Vis dėlto Asta Skaisgirytė pažymėjo, jog būtina ir toliau laikytis saugumo reikalavimų.

Lietuvos energetikai 2021-ieji metai bus svarbūs dėl pagreitį įgaunančio mažmeninės elektros rinkos liberalizavimo ir numatomo baigti magistralinio dujotiekio į Lenkiją (GIPL).  Pasak ekspertų ir rinkos dalyvių, Lietuvos dėmesio ir pastangų toliau reikalaus Baltarusijos Astravo atominė elektrinė (AE) bei tinklų sinchronizavimas su Europa. Tikėtini svarbūs sprendimai žaliojoje energetikoje, naujajai valdžiai paskelbus apie ambicingą jos plėtrą.

Klaipėdos rotušės pastatas Vyriausybės nutarimu perduotas miesto savivaldybei, antradienį rašo „Vakarų ekspresas“. Iki šiol statinį valdė valstybės įmonė Turto bankas. „Tai ne tik simbolinis pastato perdavimas iš vienos valstybinės institucijos kitai, tai ir simbolinis žingsnis Klaipėdos miesto istorijos prasme, nes pastatas, kuriame jau prieš pusantro šimto metų veikė miesto rotušė, pagaliau vėl grįžta miesto dispozicijai“, – sako Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas.

Kova su automobilių tarša miestuose įgauna naują pagreitį. Dalis savivaldybių jau užsimena apie žadamus pakeitimus miestuose bei naujus mokesčius, o nauji pakeitimai atsirastų pagrindinėse miestų zonose. Jau šiemet Kaunas žada įvesti dviejų eurų rinkliavą norintiems automobiliu įvažiuoti į senamiestį.

Lietuvoje vidutinė didmeninė elektros kaina praėjusią savaitę, palyginti su ankstesniąja, augo 24 proc., praneša elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“. Gruodžio 28 – sausio 3 dienomis „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje elektra kainavo 39,5 euro už MWh. Tiek pat elektra kainavo ir Latvijoje bei Estijoje, šiose šalyse ji brango panašiu mastu kaip ir Lietuvoje.  Operatorė pastebi, kad nors ir pakilusi, elektros kaina Lietuvoje išliko 26 proc. mažesnė nei gruodžio viduryje.