Giriasi per pandemiją rekordiškai išauginę būsimų pensininkų turtą

Besitęsianti koronaviruso pandemija pensijų fondų investicijų rezultatų nesumažino. Jie pasižymėjo stabilumu ir nuosaikiu augimu. Gyventojų pensijų fonduose sukaupto turto vertė augo ir pasiekė 4,496 mlrd. eurų. Ši suma yra didžiausia per visą Lietuvos II pakopos pensijų fondų veiklos laikotarpį.

Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) direktorius Tadas Gudaitis teigė, kad žmonių, kurie kaupia pensiją II pakopoje, turto vertė pernai padidėjo 5,2 proc.

Išankstiniu Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) vertinimu, pernai daugiausiai uždirbo jaunesnių amžiaus grupių dalyvių II pakopos pensijų fondai, kurie pagal gyvenimo ciklo strategiją daugiau lėšų investuoja į bendrovių akcijas.

„Po paskutinės globalios 2008 m. ekonominės krizės praėjus daugiau kaip dešimtmečiui, pasaulis pernai susidūrė su iš esmės nauja grėsme – virusu. Netikrumo ir nerimo buvo tikrai daug, nes tai šalių ekonomikas palietė labai skaudžiai. Atitinkamai ir finansų rinkos pavasarį patyrė duobę, tačiau gana greit nuo jos dugno atšoko.

Pasibaigus 2020 m. gyventojai kaupiantys lėšas pensijai, savo (pensijų) sąskaitose turėjo sukaupę daugiau lėšų nei pandemijos pradžioje. Per likusią metų dalį Lietuvos pensijų fondai ne tik atidirbo patirtus nuostolius, bet ir uždirbo – tai yra puikus pandeminių metų rezultatas“, – sako LIPFA vadovas T. Gudaitis.

Pasak jo, didžiausią viruso spaudimą patiriantys verslo sektoriai sudėtingoje situacijoje yra ir šiuo metu, tačiau investicijų pergrupavimas, susitelkiant į perspektyviausias veiklas, taip pat stiprėjančios viltys dėl masinės vakcinacijos palaiko rinkų optimizmą.

Absoliuti dauguma kaupiančiųjų uždirbo virš 5 proc.

Nuo 2019 metų pradžios prie gyvenimo ciklo fondų strategijos perėję Lietuvos pensijų fondai perskirstė investicijas. Rizikingesnių, daugiau į akcijas investuojančių fondų, kurių dalyviai yra jaunesnių amžiaus grupių gyventojai, vidutinė svertinė grąža pernai viršijo 5 proc.

REKLAMA

Jauniausių 19–25 metų amžiaus dalyvių fondų vidutinė svertinė grąža pernai buvo 5,07 proc., o 26–32 metų dirbančiųjų investicijos pasiekė 5,52 proc. grąžą.

Aukščiausias rezultatas buvo pasiektas 33–39 metų amžiaus dalyvių pensijų fondų grupėje – čia vidutinė svertinė metų grąža siekė 5,79 proc. Nedaug nuo geriausio rezultato atsiliko ir 40–46 metų amžiaus pensijų fondų klientų investicijos, kurios pernai paaugo 5,76 proc.

5 proc. grąžos ribą perlipo ir 47–53 metų dalyvius jungiantys pensijų fondai, kurių vidutinė metinė svertinė grąža pernai buvo 5,33 proc.

Artėjant oficialiam pensiniam amžiui investicijos tampa konservatyvesnės, todėl ir jų svyravimai mažesni. 4,57 proc. pernai ūgtelėjo 54–60 metų amžiaus santaupas investuojančių pensijų fondų vidutinė svertinė grąža. Atitinkamai vyriausių 61–67 metų amžiaus kaupiančiųjų santaupos pernai padidėjo vidutiniškai 2,98 proc., o turto išsaugojimo fonduose 2,9 proc.

„Luminor“ pensijų turto valdymo grupės vadovas Andrius Adomkus pastebėjo, kad pernai kovą susvyravo pensijų fondų valdytojų akcijos, jos krito žemyn.

„Tačiau centrinių bankų skatinimo programos, taip pat Vyriausybių atsakas leido susvyravimams atsitiesti. Metų pabaigoje optimizmo suteikė atsiradusios vakcinos. Pernai daugelyje valstybių metų vidutinė grąža palyginti su vidutiniu 20 metų vidurkiu buvo netgi šiek tiek didesnė.

Pernai didžiausią teigiamą grąžą fiksavo IT sektorius, jo pandemija nepaveikė, taip pat elektroninės prekybos bendrovės ar komunikacijos platformos „Facebook“, „Zoom“. Joms šie metai buvo palankiausi. Labiausiai nukentėjo skrydžių bendrovių, komercinio nekilnojamo turto, biurų segmentai“, – pastebėjo specialistas.

Nuo veiklos pradžios – augimas net ketvirtadaliu

LIPFA duomenimis, nuo įsteigimo pradžios 2019 metų pradžioje, Lietuvos pensijų fondų vidutinė svertinė grąža sudaro 26,3 proc. T. Gudaitis sako, jog didžiausią įtaką tam turėjo investicijų rizikos perskirstymas pagal amžiaus grupes.

REKLAMA

„Per pastaruosius dvejus metus stebime tą pačią tendenciją. Rinkų svyravimams ypač imlūs jaunesnių amžiaus grupių fondai auga sparčiausiai, savo investicijų vidutines svertines grąžas jie padidino nuo 20 iki beveik 30 proc.. Tačiau vidutiniškai 10 proc. uždirbo ir konservatyviausi pensijų fondai. Vertinant gyvenimo ciklo fondų strategiją, kuri buvo išbandyta ir prasidėjusia COVID-19 pandemija, akivaizdu, kad ji veikia pensijų fondų dalyvių naudai“, – pastebi T. Gudaitis.

Pensijų fondų turtas 2020 metų pabaigoje pasiekė 4,496 mlrd. eurų ir buvo didžiausias per visą Lietuvos II pakopos pensijų fondų veiklos laikotarpį. Didžiausias santaupas turi sukaupę 40–46 ir 47–53 metų pensijų fondų dalyviai, kurių amžiaus fondai valdo po maždaug 1 mlrd. būsimųjų pensininkų santaupų.


Rašyti komentarą...
N
Na busimi pensininkai ruoškitės tapsite
2021-01-07 10:36:45
Pranešti apie netinkamą komentarą
Irena
Atsakyti
0

A
A
2021-01-07 10:51:08
Pranešti apie netinkamą komentarą
Ka tu.pisi prota?Rytoj nutrauksiu sutarti. Apgavikai sutraukos!
Atsakyti
0

H
Hmm
2021-01-07 11:05:53
Pranešti apie netinkamą komentarą
žurnalistas, aišku, skaičiuose visai nesusigaudo, rašo nebūtas baikas. Per 15 metų fondai ne uždirbo, o pradirbo, nes yra organizuoti piramidės principu - jų atlyginimai visiškai nepriklauso nuo fondo rezultatų, o laikinas pakilimas - tai tik grūdas aklai vištai. Ten viisškai nedirba rinkos ar vertės dėsniai : mokėti atlyginimą nuo uždirbtų pinigų, todėl, kai reikės mokėti realias pensijas ( iki šiol dar ta diena neatėjo), tie fondai tiesiog užsilenks.
Atsakyti
0

SKAITYTI KOMENTARUS (5)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų