Lietuvos verslas

Parduotuvėse nuo lapkričio 1-osios nebegalima prekiauti degtine, supilta į vieno gurkšnio dydžio plastiko indelius, bei stipresniu nei 6 laipsnių alumi „bambaliuose“.  Siekdamas sumažinti alkoholio vartojimą Seimas šį draudimą įteisino dar pernai rudenį. Metų turėjo užtekti verslui prisitaikyti prie naujų prekybos sąlygų.

Virusui išplitus ir Lietuvai griežtinant karantino sąlygas, šalies kurortus apima neviltis. Poilsiautojai masiškai atšaukia rezervacijas. Viešbučiai, sanatorijos guodžiasi dar neatsigavę po pirmos bangos ir su nerimu laukia, kas bus po šitos. Kai kuriose sanatorijose per dieną atšaukiama dešimtys užsakymų. Vaizdas – liūdnas Birštono „Versmės“ sanatorijoje gyvenimas šiomis dienomis dar vyksta kaip įprasta. Poilsiautojų ir besigydančiųjų yra.

Daugelyje šalies savivaldybių įvedus karantiną pasikeitė gyventojų apsipirkimo įpročiai. Prekybos tinklų atstovai pastebi, kad žmonės daugiau perka šviežių maisto produktų ir parduotuvėse lankosi rečiau. Todėl vienas jų žada trumpinti darbo laiką, kiti prekybos tinklai tikina atsižvelgsiantys į besikeičiančią situaciją.

Penktadienį, spalio 30 dieną, nustatyti 3 nauji „Maximos“ darbuotojų susirgimų COVID-19 infekcija atvejai. Koronavirusu užsikrėtė darbuotojos Vilniuje, Šiauliuose ir Palangoje. Prekybos tinklo „Maxima“ atstovai nurodo, kad šiuo metu neturi žinių, kad daugiau tose pačiose „Maxima“ parduotuvėse ir jų padaliniuose dirbantys kolegos jaustų COVID-19 infekcijai būdingus simptomus. Parduotuvėse, kur dirbo koronavirusu užsikrėtę darbuotojai, yra atlikta pilna dezinfekcija.

Lapkričio 1 d. įsigalioja pernai priimtos Alkoholio kontrolės įstatymo pataisos, kuriomis draudžiama prekyba dalimi gėrimų, išpilstytų į plastikinę tarą, kuri vadinama „bambaliais“. Nuo pirmadienio bus draudžiama parduoti alų, fermentuotus gėrimus, alkoholinius kokteilius, kurių alkoholio koncentracija yra didesnė kaip 6 proc., išpilstytus į didesnę negu 0,2 l tarą, išskyrus atvejus, kai jie išpilstyti į stiklinę, keraminę, medinę ar metalinę tarą.

Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) penktadienį pranešė patvirtinusi 4,5-4,7 proc. didesnes visuomeninės elektros kainos viršutines ribas. Tai lems ir galutinį tarifą daugumai buitinių elektros vartotojų.  Žemos įtampos tinklams nustatyta 11,393 cento už kilovatvalandę (be PVM) kainos riba – 4,51 proc. didesnė nei nustatyta antrajam šių metų pusmečiui (10,901 cento), o vidutinės įtampos tinklams – 8,406 cento riba – 4,73 proc.

Latvijos skrydžių bendrovė „Air Baltic“ lapkritį pradės skrydžius iš Vilniaus į naują Berlyno Brandenburgo oro uostą.  Paskutinis skrydis iš Vilniaus į uždaromą Berlyno Tėgelio oro uostą įvyks lapkričio 4 dieną, o nuo lapkričio 9 dienos bus pradėti skrydžiai į naują oro uostą, pranešė bendrovė. Šiuo metu „airBaltic“ tiesiogiai skraidina į Berlyną iš visų trijų Baltijos šalių sostinių. Brandenburgo oro uosto pirmasis terminalas bus oficialiai atidarytas spalio 31 dieną.

Visuomenei kilus pasipiktinimui dėl liberalų lyderių svarstymų, kad nereikėtų visoms šeimoms skirti vaiko pinigus, viena politikė atsitraukė. Liberalų sąjūdžio lyderė Viktorija Čmilytė-Nielsen tikino, kad apie vaiko pinigų skyrimo tvarkos keitimą nekalbėjo ir pažymėjo, kad peržiūrėdama valstiečių palikimą, naujoji valdžia atsižvelgs ir į ekonomistų pasiūlymus. V. Čmilytė-Nielsen teigė, kad apie staigų vaiko pinigų skyrimo tvarkos peržiūrimą ir keitimą nekalbėjo.

Lietuvos ekonomikos metinis smukimas šių metų trečiąjį ketvirtį buvo mažiausias iš dešimt duomenis jau paskelbusių Europos Sąjungos valstybių. Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) liepos–rugsėjo laikotarpiu smuko 1,7 proc., palyginti su tuo pačiu metu pernai, skelbia Eurostatas. Tačiau per ketvirtį – trečiąjį ketvirtį, palyginti su antruoju – Lietuvos ekonomika augo mažiausiai (3,7 proc.) iš dešimties ES šalių.

Liberalų siūlymai keisti vaiko pinigų skyrimo sistemą ir skirstyti šeimas į „turtingąsias“ ir „vargingąsias“ sukėlė pasipiktinimo bangą. Vaikus auginančios mamos tikina, kad jei jau taip, tai geriau gautų pinigų vokelyje, nes negauna neva nemokamų paslaugų vaikams arba jos yra abejotinos kokybės. O ekonomistai liberalų siūlymus įvardijo kaip komunistines idėjas, kurios sukurtų išlaikytinių visuomenę.

Visų šventųjų ir Vėlinių dieną dalis pagrindinio šalies vaistinių tinklo „Eurovaistinė“ vaistinių dirbs atnaujintu grafiku – daugelio darbo laikas trumpės, dalis vaistinių nedirbs.  „Eurovaistinės“ komunikacijos vadovė Laura Bielskė primena, kad su vaistininkais galima pasikonsultuoti ir telefonu, o visi vaistinių darbo laikai ir tiesioginiai telefonų numeriai skelbiami įmonės internetiniame puslapyje.

Gatvės, kaip viešosios erdvės: gyvybingos, pritaikytos jose saugiai judėti ir būti, prisidėti prie geresnės gyvenimo kokybės čia įsikūrusiems ir būti vieta, kur pirmiausia pėstieji ir dviratininkai jaučiasi geriausiai. Būtent tokias – ramesnes ir saugesnes – gatves arčiausiai gyvenamųjų namų siekia turėti Vilnius.

Prekybos tinklas „Lidl“ ketvirtus metus iš eilės nedirbs per didžiąsias metų šventes – Šv. Kalėdų dieną – gruodžio 25-ąją ir Naujųjų metų dieną – sausio 1-ąją. Šis sprendimas visiems „Lidl“ darbuotojams suteiks galimybę šventes sutikti su šeimos nariais ir artimaisiais.  Kitomis žiemos šventinio laikotarpio dienomis „Lidl“ parduotuvių darbo valandos trumpės. Šv. Kūčių vakarą (gruodžio 24 d.) parduotuvės dirbs iki 18.30 val., o Naujųjų metų išvakarėse (gruodžio 31 d.) – iki 20:30 val.

Ketvirtadienį, spalio 29 dieną, nustatyti 7 nauji „Maximos“ darbuotojų susirgimų COVID-19 infekcija atvejai. Koronavirusu užsikrėtė Vilniuje, Marijampolėje, Kėdainiuose, Švenčionyse ir Joniškyje esančių „Maxima“ parduotuvių darbuotojai bei maisto gamybos cecho Vilniuje darbuotoja.

Premjeras Saulius Skvernelis penktadienį pateikė Centrinės perkančiosios organizacijos (CPO) direktoriaus Dariaus Vedricko kandidatūrą į Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) vadovo postą. Vyriausybė pranešė, kad S. Skvernelis penktadienį susitiko su D. Vedricku, anot Vyriausybės, tai – Prezidentūros pasiūlytas kandidatas. „Iš VPT vadovo tikiuosi naujo požiūrio, absoliutaus skaidrumo, profesionalumo ir visiško atribojimo nuo politinės ar bet kurios kitos įtakos“, – pranešime teigė S. Skvernelis.

Pavasarį nuosmukį patyrusi Lietuvos ekonomika vėl atsitiesė. Statistikos departamento duomenimis, per trečiąjį ketvirtį Lietuvos BVP ūgtelėjo 3,7 proc. ir praktiškai buvo toks pats, kaip atitinkamą laikotarpį prieš metus. Šis rezultatas nenustebino – kad ekonomikos pulsas po karantino grįžo į įprastą ritmą, jau kurį laiką iliustravo operatyvieji atskirų sektorių duomenys.  Mažmeninė prekyba fiksavo rekordus.

Po Seimo rinkimų naują valdančiąją daugumą formuoti ketina Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai kartu su Liberalų sąjūdžiu ir Laisvės sąjunga. Šios dvi neslepia planų peržiūrėti dabartinę išmokų vaikams tvarką. Ekonomistas Žygimantas Mauricas kritikuoja tokius užmojus. Kaip žinoma, šiuo metu už kiekvieną vaiką kas mėnesį mokama po 60 eurų. Nuo kitų metų šias išmokas planuojama didinti iki 70 eurų.

Lietuvos BVP trečią ketvirtį buvo 0,1 proc. mažesnis negu prieš metus, tačiau pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, BVP krito 1,7 procento. Toks skirtumas tarp šių dviejų rodiklių yra istoriškai labai didelis (darbo dienų skaičius šiemet ir praėjusiais metais buvo toks pat) ir veikiausiai nulemtas didesnio negu įprastai trečio ketvirčio grūdų bei rapsų derliaus bei sudėtingo sezoniškumo koregavimo pandemijos metu.  Per devynis šių metų mėnesius šalyje sukurtas BVP buvo 0,8 proc.

Lietuvos ekonomikos raida trečiąjį ketvirtį buvo palanki, rodo statistikų paskelbti bendrojo vidaus produkto (BVP) duomenys. Tačiau blogėjanti epidemiologinė padėtis ir didėjanti rizika nuteikia, kad paskutinį ketvirtį tendencijos bus prastesnės, sako Lietuvos banko (LB) ekonomistas. Statistikos departamentas paskelbė, kad trečiąjį ketvirtį BVP buvo 3,7 proc. didesnis nei ankstesnį ketvirtį. tačiau palyginti su praėjusių metų tuo at laiku, jis vis dar buvo 1,7 proc. mažesnis.

Viešųjų pirkimų tarnybai (VPT) vadovauti artimiausiu metu bus siūlomas viešosios įstaigos Centrinės perkančiosios organizacijos direktorius Darius Vedrickas, BNS patvirtino keli nesusiję šaltiniai. Pats D. Vedrickas, paklaustas ar jo kandidatūra svarstoma, to nei patvirtino, nei paneigė. „Aš negaliu nei patvirtinti, nei paneigti“, – BNS trečiadienį sakė CPO vadovas. Jis teigė nesulaukęs pasiūlymo iš premjero ir nenorįs komentuoti.

Nuo lapkričio 1 dienos Vilniaus prekybos ir pramogų centras „Akropolis“ laikinai trumpina parduotuvių darbo laiką – jos dirbs valanda trumpiau, nuo 10 iki 21 val. Toks sprendimas priimtas reaguojant į situaciją šalyje bei sostinėje įvestą lokalų karantiną.  Keičiasi „Akropolyje“ įsikūrusių parduotuvių darbo laikai, tačiau „Maxima“ dirbs nuo 8 iki 24 val., o „Eurovaistinė“ ir „Ermitažas“ nuo 8 iki 22 val.

Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) per šių metų tris ketvirčius, palyginti su 2019-ųjų sausio-rugsėjo mėnesiais, pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką sumažėjo 1,4 proc. iki 35,9 mlrd. eurų. Trečiąjį ketvirtį BVP to meto kainomis siekė 13,1 mlrd. eurų ir, pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, buvo 3,7 proc. didesnis nei šių metų balandžio-birželio mėnesiais, pranešė Statistikos departamentas.

Dėl sparčiai plintančio koronaviruso griežtėjant ribojimams, renginių organizatoriai skaičiuoja nuostolius ir sako, kad šiemet neįvyko apie 80-90 proc. planuotų renginių. Jų teigimu, kai kurios įmonės ieško alternatyvų ir dalį renginių perkelia į virtualią erdvę, tačiau ilgainiui be valstybės pagalbos išgyventi bus sudėtinga.  Apie 50 įmonių vienijančios Renginių industrijos asociacijos valdybos pirmininkas Valdas Petreikis sako, kad šis verslas jau nuo kovo mėnesio negali dirbti įprastai.

Iki JAV prezidento rinkimų lapkričio 3 d. likus vos kelioms dienoms, investuotojai nerimastingai laukia jų atomazgos ir svarsto, kaip skirtingi baigties scenarijai galėtų paveikti finansų rinkas. Neapibrėžtumą ir neužtikrintumą dėl ateities kursto ir gilėjanti koronaviruso krizė. Investuotojai nėra tikri, ar per artimiausius porą mėnesių nesutriks ir jų valdomų vertybinių popierių portfelių sveikata.

Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) vadovas gali būti paskirtas dar einant pareigas šios kadencijos Vyriausybei, sako prezidentas Gitanas Nausėda ir premjeras Saulius Skvernelis. „Kandidato yra ieškoma, potencialios kandidatūros yra derinamos su prezidentu. Gali būti kad VPT vadovo kandidatūra dar bus pateikta šios kadencijos premjero“, – BNS S. Skvernelio poziciją perdavė jo atstovas spaudai Tomas Beržinskas.

Panevėžiečiams didės sąskaitos už nuotekų tvarkymą – miesto taryba patvirtino naujas įmonės „Aukštaitijos vandenys“. Kaip pranešė portalas sekundė.lt, nors geriamasis vanduo atpigs, tačiau sąskaitą vartotojams išaugins perskaičiuotas nuotekų įkainis – šitaip panevėžiečiai sumokės už dar 2015-aisiais pastatytos, bet tik šįmet užkurtos 6,9 mln. kainavusios dumblo džiovyklos eksploataciją.

Penktadienį Lietuvos paštas išleidžia specialų pašto ženklą, skirta baltarusiams. Pašto ženkle „Lietuvos tautinės mažumos ir bendrijos. Baltarusiai“ vaizduojama moteris, vilkinti baltarusių tautiniais drabužiais. Ženklo nominalas – 0,55 euro, tiražas – 20 tūkst. vienetų, pranešė valstybės įmonė. Kartu su juo bus išleistas ir pirmos dienos vokas. Baltarusiams skirtą pašto ženklą nuspręsta išleisti, nes tai viena didžiausių tautinių mažumų bendruomenė šalyje.

Nuo penktadienio siekiant sustabdyti koronaviruso (COVID-19) plitimą šalyje įsigalioja griežtesni reikalavimai renginiams, prekybos vietose turės būti ribojami pirkėjų srautai. Vyriausybės sprendimu, nuo penktadienio masiniai renginiai uždraudžiami, išskyrus sporto ir kultūros renginius, kur apribotas žiūrovų skaičius.

Šiuo metu Lietuvoje minimali mėnesinė alga nustatoma atsižvelgiant į vidutinį šalies darbo užmokestį. Tačiau ši tvarka turės būti pakeista priėmus naują ES direktyvą. Nustatant minimumą pagal ją, tektų atsižvelgti, kokia suma leidžia padoriai pragyventi. Lietuvos darbuotojų ir darbdavių atstovai į pasiūlytą direktyvą žiūri kritiškai. „Sodros“ duomenimis, daugiau kaip 130 tūkst.

Prezidentas Gitanas Nausėda pasirašė Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo pataisas, kuriomis nuo 2021-ųjų įteisinamas draudimas rūkyti daugiabučių balkonuose. Šalies vadovo atstovas spaudai Antanas Bubnelis ketvirtadienį informavo BNS, kad pataisos pasirašytos spalio 13 dieną. Apie tai Prezidentūra viešai neskelbė. Seimas pataisas priėmė spalio pirmą dieną.

Baltarusija ketvirtadienio popietę uždarė sieną su Lietuva, motyvuodama saugumo reikalavimais dėl koronaviruso plitimo, BNS patvirtino Vidaus reikalų ministerija. „Iš Valstybės sienos apsaugos tarnybos įgaliotinių sužinojome, kad Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje nebeleidžiamas lengvasis transportas, motyvuojama Covidu“, – BNS sakė vidaus reikalų ministrės patarėja Božena Zaborovska-Zdanovič.

Nuo trečiadienio karantinas įsigaliojo dar aštuoniose savivaldybėse. Prekybininkai atskleidžia, kad nepastebi pirkimų suaktyvėjimo ar klientų antplūdžio, tačiau tam tikrų maisto produktų pardavimai išaugo.  Išaugę produktų pardavimai, pasak prekybininkų, nebūtinai yra būsimo karantino pasekmė.  Panikos nepastebi  Prekybininkai teigė, kad nepastebi padidėjusio pirkėjų srauto, kuris galėtų būti siejamas su naujais apribojimais.

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) ketvirtadienį savo socialiniame tinkle kreipėsi į visuomenę. Įstaiga informavo žmones apie siaučiančius sukčius ir perspėjo, kaip atskirti melagingus pranešimus. Kaip matoma VMI įraše, sukčiai platina pranešimus, trumpąsias SMS žinutes, prisidengdami žinomų Lietuvos portalų, įmonių vardu. „Gavote kažką panašaus? Siuntėjas vienas iš žinių portalų? Trinkit. Ir kitiems pasakykit, kad tai MELAGIENA“, – rašo VMI savo „Facebook“ paskyroje.

Nuo lapkričio 1 d. parduotuvių lentynose nebeliks stipriojo alaus (7,5 proc.) vieno litro plastikiniuose buteliuose, vadinamuosiuose bambaliuose. Laikomės pozicijos, kad šis žingsnis – svarbus siekiant Lietuvoje puoselėti aukštesnę alaus kultūrą ir skatinti atsakingą vartojimą.  Stipriojo alaus „bambaliuose“ panaikinimas – tai žingsnis, padedantis apsaugoti alaus, kaip senas tradicijas turinčio gėrimo, skirto saikingai ragauti, atrasti naujus skonius ir jų derinius, vardą.

Trečiadienį, spalio 28 dieną, nustatyti 11 naujų „Maximos“ darbuotojų susirgimų COVID-19 infekcija atvejai. Koronavirusu užsikrėtė maisto gamybos cecho Vilniuje bei administracijos, „Maxima“ parduotuvių Kaune, Lentvaryje, Joniškyje ir Biržuose darbuotojai. Prekybos tinklo „Maxima“ atstovai nurodo, kad šiuo metu neturi žinių, kad daugiau tose pačiose „Maxima“ parduotuvėse ir jų padaliniuose dirbantys kolegos jaustų COVID-19 infekcijai būdingus simptomus.

Mokesčių didinimas nėra panacėja siekiant didesnio valstybės biudžeto perskirstymo – daugiau lėšų galima surinkti naikinant mokesčių lengvatas, tarifų skirtumus ar kovojant su šešėliu, sako šalies prezidento patarėjas Simonas Krėpšta.

Po dviejų savaičių bus galima įvertinti, ar Vyriausybės įvestos priemonės duoda efektą siekiant sustabdyti koronaviruso (COVID-19) plitimą, sako energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas. „Nuo kiekvienos priemonės įvedimo praeina dvi trys savaitės, kol ji duoda efektą, vakar Vyriausybėj priimti sprendimai duos efektą po dviejų savaičių, todėl reikia stebėti situaciją“, – ketvirtadienį interviu Žinių radijui sakė Ž. Vaičiūnas.

Kilus antrajai koronaviruso pandemijos bangai, rugsėjį ir spalį vėl išduodama daugiau nedarbingumo pažymėjimų. „Sodros“ vadovė Julita Varanauskienė sako, jog daugėja vaikus prižiūrinčių tėvų bei saviizoliacijoje esančių žmonių.

Kandidatė į premjerus Ingrida Šimonytė palaiko prezidento Gitano Nausėdos išsakytą lūkestį dėl galimo mokestinių lengvatų mažinimo. Tačiau čia pat politikė pažymi, kad mokesčių klausimus derės svarstyti tuomet, kai Vyriausybė susitars, kokias viešąsias paslaugas kokiu mastu ketina finansuoti. Trečiadienį prezidentas Gitanas Nausėda sakė manantis, kad mokestinių lengvatų naikinimo klausimas turėtų būti išsamiai apsvarstytas dar šiemet.

Vos baigėsi naujo Seimo rinkimai, jau pirmame posėdyje po jų Vyriausybė nusprendė pritarti įstatymo projektui, kuriuo siūloma sumažinti su koronavirusu susijusias išmokas savarankiškai dirbantiems asmenims. 257 eurai per mėnesį bus mokami trumpiau ir tik atsidūrus nukentėjusių sąraše. Pagal dabar galiojantį įstatymą, paskelbus ekstremalią padėtį ar karantiną, dėl pandemijos nukentėjusiems savarankiškai dirbantiems asmenims iki jų pabaigos ir dar du mėnesius po to mokama 257 eurų dydžio išmoka.

2021 metais pensijoms bus skiriama didesnė bendrojo vidaus produkto (BVP) dalis, sako „Sodros“ vadovė. Julita Varanauskienė, be to, teigia, kad kitąmet sumažės pensijų gavėjų. „Kitais metais gavėjų skaičius 0,4 proc. mažės. Pasitraukė daugiau pensininkų nei sulaukiame naujų. Tam įtakos turi pensinio amžiaus ir būtinojo stažo ilginimas ir vėlinimas“, – pristatydama 2021 metų „Sodros“ biudžetą Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitete teigė J. Varanauskienė.

Maskva paragino Lietuvą peržiūrėti rengiamą naują trijų Baltijos šalių elektros prekybos su Rusija metodiką, pagal kurią pradėjus veikti Astravo atominei elektrinei (AE) smarkiai sumažės prekybos su Rusija apimtys, pranešė BNS šaltiniai.    Rusijos energetikos ministras Aleksandras Novakas atsiuntė notą Lietuvos energetikos ministrui Žygimantui Vaičiūnui, kurioje ragina netaikyti papildomo koeficiento ir taip sumažėsiančiai elektros prekybai per Latvijos-Rusijos jungtį.

Kai kuriems verslo atstovams siūlant pagal amžių diferencijuoti minimalią mėnesio algą (MMA), jaunimui mokant mažiau nei vyresnio amžiaus žmonėms, šalies prezidentas sako, kad minimali alga negali dirbtinai mažinti atlyginimo jaunimui.

Vyriausybė trečiadienį svarstys Civilinės saugos įstatymo ir lydinčiųjų  įstatymų pakeitimus, susijusius su pasiruošimu Astravo atominės elektrinės (AE) paleidimui. Vidaus reikalų ministrė Rita Tamašunienė antradienį sakė, kad valdant galimas su Astravo AE susijusias krizes, norima atsisakyti perteklinių biurokratinių grandžių, dėl kurių pailgėja sprendimų priėmimas. Be to, siekiama daugiau aiškumo savivaldybėms, apibrėžti atsakomybės ribas.

Lietuvos energetikos sistemai elektros kabeliai tiekiami ir iš Baltarusijos gamintojos „Energokomplekt“, kuri yra Astravo atominę elektrinę (AE) statančios Rusijos „Rosatom“ partnerė. Kaip skelbia lrt.lt, valstybės valdomai energetikos grupei „Ignitis grupė“ priklausanti bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) šių metų kovą sudarė daugiau nei 5 mln.

Dėl koronaviruso epidemijos dalyje Lietuvos galiojant karantinui, Vyriausybė rengiasi patvirtinti pagalbos priemonių planą gyventojams ir verslui. Pagalba bus mažesnė, bet tikslingesnė, rašo portalas delfi.lt.

Ekonomistai pastebi, kad po įvestų naujų ribojimų verslui šalyje daug blaškymosi ir neužtikrintumo. Vis tik, pasak jų, ribojimai yra būtini, norint sustabdyti viruso plitimą. Koronavirusui įsisukus į didžiąsias šalies gamybos ar pramonės įmones, jos būtų priverstos stabdyti veiklą, o tai neigiamai atsilieptų Lietuvos ekonomikai.

Sostinės centre esantys barai „Bardakas“, „Dirigentai“ ir „Sanatorija“ nuo trečiadienio laikinai užsidaro dėl koronaviruso ribojimų, antradienį pranešė naujienų portalas lrt.lt. Jo teigimu, kiek anksčiau apie užsidarymą pranešė naktinis klubas „Materialistė“. Šių pasilinksminimo vietų atstovas Matas Puodžiūnas portalui teigė, kad Vyriausybės priimti ribojimai lemia nuostolius, nuomos kainos didelės, todėl barai negali išsilaikyti. „Bandome laikinai užsidaryti, kad nebankrutuotume.

Po Seimo rinkimų paaiškėjo, kad daugiausia mandatų naujame parlamente turės Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) kartu su Liberalų sąjūdžių ir Laisvės partija. Jų rinkimų programos mokesčių srityje gerokai skiriasi. Tad ko tikėtis gyventojams ir verslui? Kandidate į premjeres įvardijama konservatorė Ingrida Šimonytė kaip prieš rinkimus, taip ir po jų gana atsargiai kalba apie mokesčius.