Lietuvos verslas

Valstybės kontroliuojama energetikos grupė „Ignitis grupė“ atskleidė daugiau informacijos apie keliamus tikslus įmonės vadovams, kad jie 2024 metais galėtų gauti opcionų sutartyse numatytų akcijų.  Grupė pranešė, kokios koreguoto pelno prieš palūkanas, mokesčius, nusidėvėjimą ir amortizaciją (koreguotos EBITDA) ribos turės būti pasiektos.  „Ignitis grupės“ koreguota EBITDA 2023 metais turės būti ne mažesnė kaip 315 mln.

Kauno pakraštyje praėjusią savaitę nustačius paukščių gripo atvejį, savivaldybė trečiadienį paskelbė griežtinanti jų laikymo kontrolę. „Vis dar pasitaiko žmonių, kurie nori apeiti taisykles. Tačiau jos tam ir sukurtos, kad būtų išvengta tokių incidentų kaip šis. Būtent dėl to Kaune stipriname kontrolę. Viešosios tvarkos specialistai kartu su seniūnijų darbuotojais aktyviau tikrins namų valdas miesto teritorijoje, žvalgydamiesi nelegaliai auginamų paukščių.

Viena didžiausių Lietuvoje baldų gamintojų „Vilniaus baldai“ didinsi gamybos apimtis ir iki kovo įdarbins dar daugiau nei 140 žmonių. Bendrovė ketina įrengti naujas gamybos linijas fabrike Trakų rajone, Guopstų kaime, todėl reikės daugiau darbuotojų, pranešė „Vilniaus baldai“. „Šiuo metu didiname gamybos pajėgumus ir numatome produkcijos papildymą naujais gaminiais.

Rekordinę krovą pernai pasiekęs Klaipėdos uostas – lyderis Baltijos valstybėse pagal jos apimtys penktus metus iš eilės. Klaipėdos uostas skelbė per praėjusius metus perkrovęs 47,7 mln. tonų krovinių – 3,2 proc. daugiau nei 2019-aisiais. Tuo tarpu krovinių srautai per Latvijos uostus pernai toliau mažėjo. Latvijos didžiųjų uostų direkcijų duomenimis, krova Rygos uoste pernai sunyko 27,6 proc. iki 23,7 mln. tonų, Ventspilio – 36,9 proc. iki 12,9 mln. tonų, Liepojos – 10 proc. iki 6,6 mln.

Iškritus sniegui, Lietuvos kalnelius užgulė žiemos linksmybių išsiilgę gyventojai. Visgi slidinėjimo centrai tokioje situacijoje mato nelygybę ir prašo Vyriausybės panaikinti dvigubus standartus: „ant visų Lietuvos kalnų slidinėti galima, o tuo metu slidinėjimo centrų veikla draudžiama“. Tačiau Sveikatos apsaugos ministerija praneša, tokio prašymo šiuo metu nesvarstantys.

VMI jau sulaukė daugiau nei 6 tūkst. gyventojų pranešimų apie išlaidas už jiems 2020 m. suteiktas paslaugas. Deklaravus pajamas, šiems gyventojams sugrįš beveik pusė milijono eurų GPM, o tie, kurie pranešimo apie išlaidas, norėdami pasinaudoti GPM lengvatomis už 2020 m., dar nepateikė, gali tai padaryti iki vasario 15 d. arba deklaruodami pajamas pavasarį.

Slidinėjimo centrams prašant leisti atnaujinti veiklą, Seimo pirmininkė teigia, kad verslo lūkesčiai suprantami, tačiau pandemijos kontekste nevertėtų daryti išimčių.  „Žiema tikrai labai graži, bet vienaip ar kitaip turime grįžti prie to, kad solidarus apribojimų laikymasis yra vienintelis kelias į greitesnį normalų gyvenimą.

Dalis smulkiųjų verslininkų regionuose susiduria su dideliais pandemijos iššūkiais – dar neatsigavusios po pirmojo karantino mažos įmonės neturi finansinių rezervų. Pasak jo, verslininkai sako, kad tikrasis ribojimų rezultatas pasirodys šiemet po karantino, kai reikės atnaujinti veiklą, tačiau nerimo kelia ir galimas trečias karantinas, rašo delfi.lt.

Premjerė Ingrida Šimonytė trečiadienį su vežėjų atstovais aptars, kaip sumažinti riziką, kad Jungtinėje Karalystėje mutavęs koronavirusas nepatektų į Lietuvą.   „Vežėjai kviečiami pasitarti dėl pandemijos valdymo ir naujosios viruso atmainos, kuri nustatyta Didžiojoje Britanijoje, valdymo“, – BNS sakė premjerės atstovė Rasa Jakilaitienė. „Ekspertų taryba turi įvairių siūlymų, kaip atitolinti mutavusio viruso keliavimą į Lietuvą“, – pridūrė ji.

Naujuosius metus, panašu, tenka pradėti su nerimu. Pandeminė krizė dar gali atnešti ir ekonominę, mat vis dar yra daug neaiškumų, kiek gali užsitęsti karantinas Lietuvoje ir kaip tvarkytis su koronaviruso padariniais seksis kitoms valstybėms. Tai nežada nieko gero gyventojams. Lietuvos ekonomistai, vertindami dabartinius ekonomikos rodiklius Lietuvoje ir pasaulyje, galimos krizės priežastis įžvelgia kiek skirtingas.

Per beveik vienerius metus nuo pirmojo karantino pradžios labiausiai pabrango makaronai, galvijienos kumpis ir kietasis sūris, o labiausiai atpigo – kiaulienos kumpis be kaulo, virtos dešrelės ir kiaušiniai.  Pirmąją šių metų metų savaitę, palyginti su pirmąja karantino savaite, makaronai brango 13,1 proc., galvijienos kumpis be kaulo – 11,5 proc., o fermentinis kietasis sūris – 8,6 proc. Tuo metu kiaulienos kumpis be kaulo atpigo 18 proc., virtos dešrelės – 14,9 proc.

Seimas nusiteikęs nuo šių metų kovo 1-osios išplėsti vaistų ir jų priemokų kompensavimą nepasiturintiems neįgaliesiems ir pensininkams. Seimas antradienį po svarstymo bendru sutarimu pritarė tokioms prezidento Gitano Nausėdos inicijuotoms Sveikatos draudimo įstatymo pataisoms. Jos numato penkiais punktais padidinti pajamų rodiklį, pagal kurį padengiamos priemokos už kompensuojamus vaistus ar medicinos priemones. Prezidentas pasiūlė taikyti 100 proc. (vietoje 95  proc.

Dalis lietuvių sunerimo pamatę tuščią kai kurių skrydžių bendrovių vasario mėnesio grafiką į Didžiąją Britaniją ir iš jos. Vienoje socialinio tinklo „Facebook“ grupėje lietuviai pasakojo nebegalintys įsigyti bilietų sausio pabaigoje ir vasario mėnesį planuotiems skrydžiams, be to, daliai bilietus įsigijusių žmonių numatytas skrydis buvo atšauktas. Tiesa, visiškai skrydžius iš ir į Didžiąją Britaniją atšaukė tik viena oro linijų bendrovė. Apie tai įmonė pranešė sausio 7 dieną.

Parama dėl koronaviruso pandemijos sunkumų patiriančiam verslui šiuo metu yra teikiama sparčiau, efektyviau ir tikslingiau nei pavasarį buvusio karantino metu, interviu „Verslo žinioms“ sakė prezidentas Gitanas Nausėda. Jis pabrėžė, kad toks teiginys nėra priekaištas buvusiai Vyriausybei, kuriai reikėjo viską kurti nuo nulio. „Dabar jau tikrai galima tęsti tai, kas veikė gerai, pataisyti tas vietas, kur veikimas buvo prastesnis, panaikinti neefektyvius arba neveikiančius instrumentus.

Dėl koronaviruso krizės mokama darbo paieškos išmoka ir toliau bus įskaičiuojama į žmogaus gaunamas pajamas. Tai gali sumažinti įvairias socialines pašalpas, pavyzdžiui, būsto šildymo, vandens išlaidų kompensacijas, arba žmogus gali visai jų negauti.   Tai reiškia, kad jeigu žmogus prašys socialinės paramos, bus vertinamos visos jo pajamos, įskaitant ir valstybės jam mokamą darbo paieškos išmoką. Tokia pat tvarka galiojo ir iki šių metų.

Valstybinė darbo inspekcija (VDI) pastaruoju metu gauna daugiau paklausimų, susijusių su rizikomis kilti COVID-19 protrūkiams darbovietėse. Darbuotojai susirūpinę saugių darbo sąlygų užtikrinimu: ne tik dėl darbdavių taikomų prevencinių priemonių, bet ir dėl kolegų elgesio.

Sausio 1-oji žymi ne tik naujus metus, bet ir naujas galimybes. Būtent nuo šios dienos užsienyje dirbę Lietuvos piliečiai gali pildyti mokesčių deklaracijas, galinčias sugrąžinti net ketverių-penkerių metų permokas iš daugybės valstybių Europoje ir už jos ribų. Deja, savo teisėmis pasinaudoja ne visi lietuviai. Kodėl žmonės nesusigrąžina mokesčių ir kaip atgauti nemažas sumas?  Dideli praradimai  Daugiau nei 3,2 mln.

Europos Žmogaus Teisių Teismas antradienį paskelbė, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas galėjo būti šališkas, spręsdamas ginčą dėl „Achemos grupės“ smulkiosios akcininkės Marijos Kaminskienės akcijų dalies. Anot Strasbūro teismo, pagrįstų abejonių dėl nešališkumo sukėlė tai, kad Aukščiausiojo Teismo teisėjai nenusišalino nuo skundo nagrinėjimo, nors buvo pažįstami su tuometiniu „Achemos grupės“ vadovu ir akcininku Romualdu Žadeika bei advokatu Gintaru Balčiūnu.

Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas dar kartą nepritarė valstiečių siūlymui ir toliau mokėti subsidijas už prastovas Baltarusijai priklausančios Druskininkų sanatorijos „Belorus“, kuriai pritaikytos Europos Sąjungos (ES) sankcijos, darbuotojams.

Akcinei bendrovei Lietuvos paštas baigus įgyvendinti išmaniojo siuntų skirstymo programą, šių metų kovo-balandžio mėn. ji atsisakys apie 380 darbo vietų. Šis pokytis, kuris buvo iš anksto suderintas su bendrovės darbuotojų atstovais, vykdomas pradėjus veikti moderniam Vilniaus logistikos centrui. Jo atidarymas leido automatizuoti ir centralizuoti siuntų skirstymo veiklą, tuo pačiu ženkliai sumažinant rankinio darbo poreikį.

2021 m. sausio 12 d., Vilnius. Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) informuoja, kad remiantis apribotų veiklų EVRK sąrašu, VMI sudarė bei paskelbė naujus, individualią veiklą vykdančių gyventojų, nukentėjusių nuo COVID-19 ekonominių veiklų sąrašus. Individualią veiklą vykdantiems gyventojams automatiškai, be prašymo yra taikomos analogiškos VMI mokestinės pagalbos priemonės, kaip ir nuo antrojo karantino nukentėjusioms įmonėms.

Prireikus lėšų beveik pusė šalies gyventojų (44 proc.) pirmiausia apsvarstytų galimybę skolintis iš savo banko, rodo „Swedbank“ užsakymu atlikta šalies gyventojų apklausa. Trečdalis respondentų būtų linkę pasitelkti artimųjų finansinę pagalbą.  „Tyrimas atskleidė, kad dėl didesnių sumų brangesniems pirkiniams ar buities pagerinimui gyventojai renkasi kreiptis į finansines institucijas.

Paskelbti naujausi duomenys, kam atlyginimai per per pastaruosius keletą metų didėjo daugiausiai. Atlyginimų tyrimo Manoalga.lt duomenimis, 2015–2020 laikotarpiu daugiau nei 50 proc. atlyginimai išaugo: valdymo, informacijos technologijų, bankininkystės, ekonomikos, finansų, statybos, elektros ir energetikos inžinerijos, viešojo administravimo, žmogiškųjų išteklių, mechanikos inžinerijos, administravimo, medicinos, draudimo, žemės ūkio ir apsaugos srities darbuotojams.

Šį pavasarį baigiantis Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininko Vito Vasiliausko kadencijai, prezidentas Gitanas Nausėda teigia jau ieškantis naujo LB vadovo. Šalies vadovas interviu „Verslo žinioms“ sakė, kad vienu iš kandidatų galėtų būti jo vyriausiasis patarėjas ekonominiais klausimais Simonas Krėpšta.

Siekiant prie centralizuotų nuotekų tinklų prijungti daugiau gyventojų, vien skatinti jų sąmoningumą nepakaks, – tam gali prireikti aktyvių veiksmų, įskaitant finansines paskatas ar vandentvarkos įmonių centralizavimą, sako prezidento patarėjas Taip Jaroslavas Neverovičius reagavo į praėjusį penktadienį aplinkos ministro Simono Gentvilo išsakytus teiginius, jog Lietuva atsilieka prijungiant gyventojus prie centralizuotų tinklų.

Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė antradienį domėsis, kaip į Lietuvą lengviau perkelti trečiųjų šalių įmonių darbuotojus.  Ministrė nuotoliniu būdu su užsienio investicijų plėtros agentūros „Investuok Lietuvoje“ vadovu Mantu Katinu aptars įstatymų pataisas, kurios sudarytų tam palankesnes sąlygas, praneša Ekonomikos ir inovacijų ministerija.

Druskininkuose esančios sanatorijos „Belorus“ darbuotojai antradienį rengia simbolinę akciją dėl jų darbovietei pritaikytų Europos Sąjungos sankcijų ir sanatorijos ateities. „Dabar žmonės rinktis negali, tad bus iškabinti plakatai ant sanatorijos tvoros, o jos pastate bus įžiebtos šviesios, kurios palaipsniui viena po kitos bus gesinamos“, – BNS sakė sanatorijos darbo tarybos pirmininkas Vladislavas Šaruckis. „Tuo norime simbolizuoti mūsų sanatorijos uždarymą“, – pridūrė jis.

Svarstantiems apie šeimos pagausėjimą šiemet teks gerokai pagalvoti, kuris laikas tam bus pats naudingiausias. Nuo to, kada bus priimti ir įsigalios jau rengiami įstatymai, priklausys, kokio dydžio ir kiek laiko vaiko priežiūros išmokas gaus mamos, tėčiai ar seneliai. Specialistai siūlo radikaliai keisti dabartinę išmokų tvarką. Pavyzdžiui, mokėti skirtingą sumą pinigų neatsižvelgiant į sukauptą stažą, kaip reikalaujama dabar, arba iš viso – visiems skirti fiksuoto dydžio išmoką.

Karantino metu ne maisto produktus galima įsigyti tik internetinėse parduotuvėse. Tad įsitikinti, ar tam tikra prekė atitinka pirkėjo lūkesčius, įmanoma ją tik nusipirkus. Tačiau tokiu atveju kyla daug klausimų dėl prekės grąžinimo. Pardavėjai teigia, kad jau naudotų prekių negalima grąžinti, tačiau pirkėjai tikina, kad prekės nepanaudojus neįmanoma suprasti, ši atitinka lūkesčius ar ne.

Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė sako, kad Druskininkuose esančios „Belorus“ sanatorijos darbuotojų problemos žinomos ir ieškoma geriausių sprendimų, kaip jiems padėti. Ministrė sako pirmadienį inicijavusi nuotolinį pokalbį su sanatorijos darbuotojų atstovais ir pristačiusi siūlomas pagalbos priemones. „Labai svarbu nepalikti žmonių likimo valiai.

Vilniaus apygardos teismas praėjusią savaitę iš dalies patenkino prokuratūros prašymą ir pritaikė laikinąsias apsaugos priemones bei areštavo 3,85 mln. eurų greituosius COVID-19 testus valstybei pardavusių įmonių lėšų.  Kaip BNS informavo teismo atstovė Lina Nemeikaitė, areštuota 145,2 tūkst. eurų bendrovės „Profarma“ lėšų, daugiau nei 3 mln. 542 tūkst. eurų – „Bona Diagnosis“, per 158,3 tūkst.

Lietuvoje vidutinė didmeninė elektros kaina praėjusią savaitę, palyginti su ankstesniąja, augo 36 proc., pranešė elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“. Jos teigimu, Vakarų ir Šiaurės Europoje atšalus orams išaugusi elektros paklausa ir maža vėjo generacija praėjusią savaitę visoje Europoje pakėlė kainas į dviejų metų aukštumas.

Saugumo, teisės ir finansų bendroves kontroliuojantis „Saugos investicijų biuras“ prašo Konkurencijos tarybos leidimo netiesiogiai įsigyti mažmeninės prekybos bendrovės „Maxima LT“ saugos įmones.  Anot Konkurencijos tarybos pranešimo, per įmonę „Eurocash1“ siekiama įsigyti 100 proc. „Akonkagvos“ ir „Eigerio“ akcijų, o per „Ekskomisarų biurą“ – 100 proc. „Logano“ akcijų. „Saugos investicijų biuras“ užsiima konsultacine verslo veikla ir kitų įmonių valdymu Lietuvoje ir Latvijoje.

Ekonomikos ministerijai ruošiantis teikti naujas paramos nuo pandemijos nukentėjusiam verslui priemones, laikas yra kritiškai svarbus, sako prezidento patarėjas. Anot Simono Krėpštos, prezidentas teigiamai vertina, kad didžiąją dalį paramos – subsidijas – ketinama paskirstyti automatiškai.  „Iš principo yra tvirtas sutarimas, kad pasiūlytos priemonės ir jų struktūra yra adekvati ir tokia, kokia turi būti būtent griežto karantino sąlygomis.

Greitojo maisto restoranų tinklo „Hesburger“ pardavimai pernai Lietuvoje siekė 31,7 mln. eurų ir buvo 2 proc. mažesni nei 2019 metais (32 mln. eurų). „Nepaisant pandemijos, dėl kurios teko kuriam laikui uždaryti restoranus, o vėliau riboti jų veiklą tiekiant maistą tik išsinešti, mums pernai pavyko išlaikyti beveik tokį patį pardavimų lygį, kaip ir prieš metus“, – pranešime sakė „Hesburger” tarptautinės plėtros direktorė Ieva Salmela. Tinklo pardavimai Latvijoje pernai siekė 30,5 mln.

Kaip numatyta Motorinių transporto priemonių registracijos mokesčio įstatyme, mokesčio dydžiai yra indeksuojami kiekvienais metais. Tai daroma pasibaigus kalendoriniams metams, taikant indeksavimo koeficientą, informavo „Regitra“. Jis nustatomas pagal Lietuvos statistikos departamento apskaičiuotą ir Oficialiosios statistikos portale paskelbtą mokestinių metų vartotojų kainų indeksą (VKI) jį dalijant iš šimto.

Šiaulių dviračių gamykla „Baltik vairas“ šiemet ketina investuoti 1,5 mln. eurų ir pasiekti 400 tūkst. dviračių gamybos apimtis. Pernai pasiekusi 75 mln. eurų pajamų kartelę, šiemet įmonė planuoja augti iki 130 mln. eurų, o elektrinių dviračių pardavimai gali viršyti lėšas, gaunamas iš tradicinių dviračių gamybos, pranešė „Baltik vairas“. Pasak „Baltik vairo“ generalinio direktoriaus Žilvino Duboso, sparčiai augant elektrinių dviračių paklausai pernai bendrovė investavo beveik 1 mln.

Lietuvoje gruodį, palyginti su lapkričiu, apskaičiuotas artimas nuliui vartojimo prekių ir paslaugų kainų pokytis, pranešė Statistikos departamentas. Lapkritį šalyje buvo fiksuota mėnesio defliacija, o prieš tai du mėnesius vartojimo prekių ir paslaugų kainos didėjo. Statistikos departamento duomenimis, metinė infliacija (gruodį, palyginti su 2019 metų gruodžio mėnesiu) siekė 0,2 proc., o vidutinė metinė infliacija – 1,2 proc. (lapkritį – atitinkamai 0,6 proc. ir 1,4 proc.

Gyvenimui ir darbui persikėlus į namus, daugiau bendraujame internetu. Vaizdo skambučių principu vyksta dalis pamokų, darbo susitikimai ar net vakarėliai. Etiketo ekspertai pataria, į ką ruošiantis vaizdo skambučiui reikėtų atkreipti dėmesį, kad nesuklystumėte ir paliktumėte gerą įspūdį, kaip atrodyti ir ką daryti į kadrą netyčia įbėgus namiškiui. Šalyje įvedus karantiną ir gyvenimui persikėlus į namus, dažnas neišvengia vaizdo skambučių.

Lietuvoje vidutinės vieno namų ūkio išlaidos alkoholiui sudaro 3,7 proc. viso pajamų kiekio, skelbia Europos Sąjungos statistikos biuras. Aukščiau už Lietuvą yra tik Latvija ir Estija – jose alkoholio išlaidų procentas atitinkamai siekia 4,8 ir 4,7 proc., praneša „Eurostat“. ES statistikos biuro skelbiami duomenys rodo šalių namų ūkių išlaidas tik namuose vartojamam alkoholiui, į juos neįtraukti kavinėse ir restoranuose gėrimams išleisti pinigai.

Lietuvoje jau kelis mėnesius iš eilės vien nuo koronaviruso kasdien miršta kelios dešimtys gyventojų. Tai jaučia ir laidotuvių ritualinius reikmenis gaminančios įmonės. Karstų gamintojai sako, kad užsakymų srautai – padidėję, todėl dažnai dėl to tenka suktis sparčiau. Tiesa, beveik visi kalbinti gamintojai sako, kad vis paklausesni tampa kremavimo karstai – nors jie ir „kartoniniai“, pagaminti tokį užtrunka tiek pat, kiek ir įprastą laidotuvių karstą.

Koronaviruso pandemija ne tik pakoregavo į vestuves kviečiamų svečių skaičių, jų kviečiama mažiau, bet ir kainą. Vestuvių planuotojos pastebi, kad anksčiau vestuvių šventei klientai negailėję ir 50 tūkst. šiemet jai ketina išleisti dvigubai ar trigubai mažiau. „Vestuvių laikas“ planuotoja Teresa Ulozienė pasakojo, kad dar iki koronaviruso pandemijos dauguma lietuvių vestuves organizuodavo vėlyvą pavasarį, vasarą ir rudenį. „Žiemą vestuves planuoja vos viena kita pora.

Pastarąją parą Lietuvoje ištyrus daugiau nei 12 tūkstančių gyventojų, nustatytas 1641 naujas koronaviruso atvejis, o 38 asmenys mirė. Daugėjant COVID-19 vakcina skiepijamų gyventojų, daugėja ir istorijų, kurios kelia klausimų dėl skaidrumo sudarant vakcinuojamų žmonių sąrašus.  Šilalės rajonui sulaukus vos pusantro šimto vakcinų, paaiškėjo, kad jomis paskiepytas ir privačios medicinos pagalbos paslaugas teikiančios įmonės direktorius iš Vilniaus bei jo šeimos nariai.

Vos iškritus pirmajam gausesniam sniegui, jo valymo paslaugas teikiančios įmonės tikino, sulaukusios skambučių antplūdžio. Nuvalyti sniegą prašo tiek įmonės, tiek fiziniai asmenys. Dažniausiai įmonės taiko valandinį įkainį, kuris skirtingose vietose siekia nuo 25 eurų iki 50 eurų. Įmonės pastebėjo, kad klientai bando sutaupyti, tad laukia keletą dienų ir tik tada prašo nuvalyti sniegą.

Prekybos centruose galime surasti skirtingų rūšių mėsos produktų. Ant daugelio tokių gaminių yra ženklai, nurodantys, kokios gi kokybės yra maisto produktas. Tačiau rinkoje pasitaiko atvejų, kai gamintojai meluoja ir suklastoja mėsos gaminių kokybę. Renkantis mėsos produktus skirtingose prekybos vietose, pirkėjai neretai suklūsta, į kokias kategorijas yra skirstomi maisto gaminiai, be to, nežinoma, ką galime vadinti aukščiausios kokybės produktais.

Europos Sąjungos (ES) sankcijų paveiktos Druskininkuose esančios „Belorus“ sanatorijos darbuotojai teigia penktadienį pasikreipę į Seimo narius ir Vyriausybės atstovus, prašydami sudaryti specialią darbo grupę gydymo įstaigos situacijai spręsti.

Lietuvoje norimo šilumos kiekio namuose sau leisti neišgalinti gyventojų dalis – antra pagal dydį Europoje, skelbia  „Eurostat“. Europos statistikos biuro duomenimis, taip sako kiek daugiau nei ketvirtadalis lietuvių (26,5 proc.). Tyrimo metu maždaug 7 proc. Europos gyventojų sakė, kad neišgali susišildyti savo namų tiek, kiek norėtų. Daugiausiai tokių gyventojų – Bulgarijoje. Čia žmonių, kuriems sudėtinga susišildyti namus – trečdalis.

Pandemijos metu COVID-19 sergantiems asmenims, sąlytį su sergančiais turėjusiems, grįžusiems iš paveiktų šalių (taip pat ir iš Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės (JK), kuriems privaloma izoliacija, taip pat sergančius ar nesergančius vaikus karantino metu prižiūrintiems asmenims išduodamas nedarbingumo pažymėjimas.

Nedarbas lapkritį Lietuvoje buvo vienas didžiausių Europos Sąjungos (ES) šalyse, skelbia Eurostatas. Per metus nedarbas Lietuvoje padidėjo 3,9 punkto, o per mėnesį nepasikeitė ir lapkritį buvo 10,4 procento. Didesnis nedarbas buvo tik Ispanijoje ir siekė 16,4 procento. ES nedarbas vidutiniškai siekė 7,5 proc. – 0,9 punkto daugiau nei prieš metus ir 0,1 punkto mažiau nei prieš mėnesį, rodo ES statistikos tarnybos duomenys. Latvijoje nedarbas siekė 8,1 proc.