Mėsos gaminių kokybė: ar aukščiausia rūšis išties yra geresnė?

Prekybos centruose galime surasti skirtingų rūšių mėsos produktų. Ant daugelio tokių gaminių yra ženklai, nurodantys, kokios gi kokybės yra maisto produktas. Tačiau rinkoje pasitaiko atvejų, kai gamintojai meluoja ir suklastoja mėsos gaminių kokybę.

Renkantis mėsos produktus skirtingose prekybos vietose, pirkėjai neretai suklūsta, į kokias kategorijas yra skirstomi maisto gaminiai, be to, nežinoma, ką galime vadinti aukščiausios kokybės produktais.

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) atstovė atstovė Jurgita Savickaitė paaiškino, kokie yra pagrindiniai kokybės rodikliai.

„Visi ūkio subjektai, tiekiantys mėsos gaminius į Lietuvos rinką, privalo laikytis Mėsos gaminių techninio reglamento reikalavimų. Minėtame reglamente mėsos gaminiai pagal kokybės rodiklius skirstomi į aukščiausios, pirmos ir antros rūšies mėsos gaminius.

Aukščiausiai rūšiai priskiriami mėsos gaminiai, kurių sudėtyje privalo būti ne mažesnis, nei nustatyta mėsos baltymų kiekis, ne didesni, nei nustatyta drėgnio, riebalų kiekiai, gamyboje nenaudojami baltyminiai mėsos pakaitalai, krakmolas, mechaniškai atskirta mėsa“, – aiškino pašnekovė.

Nustatyta klastočių

Nors, kaip teigė J. Savickaitė, pardavėjai, prieš pradėdami prekybą mėsos gaminiais, reikalauja visų būtinų dokumentų, kurie taptų kokybės garantu, visgi šiais metais neapsieita ir be klastočių, kuomet deklaruojama aukšta mėsos gaminio kokybė iš tiesų neatitiko keliamų reikalavimų.

Tiesa, tokių pažeidimų VMVT specialistai Lietuvos rinkoje per šiuos metus užfiksavo vos keletą.

„Gamintojai ir pardavėjai atsako, kad parduodami mėsos gaminiai atitiktų rūšį, nurodytą ženklinimo etiketėje. Kad būtų užtikrinama parduodamų mėsos gaminių kokybę, pardavėjai, prieš pradėdami prekybą mėsos gaminiais, reikalauja iš gamintojų kokybę įrodančių dokumentų, periodiškai pas gamintojus atlieka auditus, pagal kontrolės programą mėsos gaminių laboratorinius tyrimus. 

VMVT, vykdydama valstybinę maisto kontrolę, taip pat ima mėginius iš rinkos dėl galimų mėsos gaminių klastočių. Laboratorinės kontrolės metu tikrinamas mėsos gaminių kokybinių rodiklių atitikimas ženklinimo etiketėje nurodytai rūšiai. Nustačius pažeidimus, gamintojams taikomos poveikio priemonės. 

REKLAMA

2020 metais atliekant valstybinę Lietuvos rinkoje buvo nustatyti 2 atvejai, kai aukščiausios rūšies virtų dešrų kokybiniai rodikliai neatitiko deklaruojamų“, – pabrėžė pašnekovė.

Įvardijo dažniausius klastojimo būdus

Pasiteiravus, kokie gi yra dažniausi gamintojų, tiekėjų sukčiavimo būdai, siekiant parduoti vieną ar kitą produktą, VMVT atstovė tikina, kad tokių gudrybių yra ne viena.

„Produkto klastojimas gali būti vykdomas: 

• atskiedžiant ingredientus: didelės vertės skystą ingredientą sumaišant su mažesnės vertės skystu ingredientu (pvz., alyvuogių aliejų sumaišant su menkesnės maistinės vertės ir (ar) prastesnės kokybės aliejumi; atskiedžiant didesniu kiekiu vandens ir kt.) ir to nepažymint ar netinkamai pažymint ženklinimo informacijoje ir (ar) ant pakuotės ir pan.; 

• produkto sudedamąją dalį ar produkto dalį pakeičiant kita sudedamąja dalimi ar produktu: aukštesnės maistinės vertės ingredientą ar jo dalį pakeičiant kitu, menkesnės maistinės vertės ingredientu ar jo dalimi (pvz., į prieskonius įdedant įvairių priedų, tokių kaip krakmolas, miltai, dulkės, kreida, ar naudojant ne buivolių, o karvės pieną, gaminant sūrį mozzarella ir kt.) ir to nepažymint ar netinkamai pažymint ženklinimo informacijoje ir (ar) ant pakuotės ir pan.; 

• slepiant (maskuojant) ingredientus: slepiant tam tikro ingrediento ar galutinio produkto kokybę įvairiomis priemonėmis (pvz., naudojant dažiklius šviežių vaisių trūkumams padengti ir kt.); 

• naudojant nepatvirtintas, tam tikras produkto savybes sustiprinančias medžiagas: į produktą pridedant nežinomų ar nedeklaruojamų medžiagų, siekiant sustiprinti jo savybes ar pritaikyti nedeklaruojamą procesą.

Pavyzdžiui, naudojant melaminą baltymų vertei padidinti, naudojant prieskonių dažus, priedus ar anglies monoksidą, siekiant ilgiau išlaikyti tuno šviežumą, taikant nedeklaruojamus švitinimo ar užšaldymo procesus;

REKLAMA

• klaidingai ženklinant ir (ar) klaidingai žymint prekės ženklą: ženklinimo informacijoje ir (ar) ant produkto pakuotės pateikiant melagingą informaciją dėl produkto geografinės kilmės, rūšies ir (ar) pavadinimo, pagaminimo būdo, perdirbimo ar laikymo sąlygų, galiojimo termino, ingredientų masės, kiekio ar procentinio skaičiaus, neatitinkančio produkto sudėties ir kt.; 

• taikant perdirbinėjimą (IPR): perdirbinėjant ar kopijuojant prekės ženklą, pakuotės koncepciją, receptą ar perdirbimo būdą;

• klastojant dokumentus: klastojant oficialius dokumentus, tokius kaip oficialūs pažymėjimai, sutartys, atitikties dokumentai ir kt. (pvz., klastojant ekologiškumą patvirtinančius dokumentus)“, – aiškino pašnekovė.

Maisto inspektoriai savo ruožtu pirkėjams primena, kad, kilus bet kokiam įtarimui, kad produktas gali būti suklastotas, rekomenduojama tokį gaminį nufotografuoti, taip pat ir jo etiketę, pakuotę, pirkimo čekį, o nusiskundimą užregistruoti  VMVT interneto svetainėje.

Be to, apie pirkinio kokybės neatitikimą galima kreiptis ir į parduotuvės atstovus. 


Rašyti komentarą...
m
mm
2021-01-10 09:31:46
Pranešti apie netinkamą komentarą
Mesa yra mesa, o štai su dešrom yra dažna problema sumalti kaulai... ir dėl to gali susigadinti dantis, skausminga valgyti tokias dešras... todėl geriau mažiau jas valgyt, o geriau mesos gaminius kur matai aiškiai ką perki, pauotyti, paimti į rankas, paragauti... o dešras sumala, visokios chemijos prideda... del manes išvis galėtu tokius gaminius, blokuot...
Atsakyti
-1

E
EEEEEE
2021-01-10 22:07:16
Pranešti apie netinkamą komentarą
Siaubas dabar, ne gaminiai, parsinesi, po kurio laiko praktiskai visi palieka balti, lenda lauk visokie nitritai, nitratai ir t.t, pripumpuoti vandens, krakmolo, skonio stiprikliu ir kitokiu brudu, tiesiog nieko nera naturalaus, kaip prisimenu dar tarybiniu laiku desras, desreles sonines ir kt, tai net lygint neapsimoka, tokio skonio dabar nerasi nei su ziburiu, dabar tik vissokios marmaluzes, o kad kas gamintu be jokiu E ir stiprikliu, sutikciau moket ir triguba kaina, deja deja, dabar matyt neapsimoka, dabar apsimoka tik zmones nuodyt, o vet. ir maisto tarnybos tai leidzia, tai jiems nesinaudot, tai taip ir valgom visoki Š.
Atsakyti
0

SKAITYTI KOMENTARUS (2)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų