REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Jau šiemet bus pateikti ir priimti mokestinių įstatymų pakeitimai, kuriais bus panaikintos kai kurios mokesčių lengvatos ir sumažintas šešėlinės ekonomikos mastas. Mokesčių lengvatos iškastinio kuro naudojimui minimos kaip tos, kurios bus panaikintos. Taigi, kai kuriems gyventojams brangs šildymas ir degalai.

Jau šiemet bus pateikti ir priimti mokestinių įstatymų pakeitimai, kuriais bus panaikintos kai kurios mokesčių lengvatos ir sumažintas šešėlinės ekonomikos mastas. Mokesčių lengvatos iškastinio kuro naudojimui minimos kaip tos, kurios bus panaikintos. Taigi, kai kuriems gyventojams brangs šildymas ir degalai.

REKLAMA

Apie tai penktadienį vykusiame susitikime diskutavo šalies vadovas Gitanas Nausėda ir finansų ministrė Gintarė Skaistė.

Tikisi teisingesnių mokesčių

„Tikrai yra džiugu, kad ministrė rengiasi inicijuoti mokestinio teisingumo didinimo projektą ir jau svarstyti tam tikrus pakeitimus.

Be abejo, prieš tai aptarus su visuomene, ekspertais, išdiskutavus, pasvėrus kaštus ir naudą ir teikti konkrečius pasiūlymus, kaip gi mokestinė sistema galėtų tapti teisingesnė, būtų galima jau šią pavasario sesiją (Seimo pavasario sesija prasideda kovo 10 d., red. past.)“ – penktadienį po susitikimo žurnalistams sakė prezidento patarėjas Simonas Krėpšta.

REKLAMA
REKLAMA

Anot jo, aptartas buvo ir šešėlinės ekonomikos mažinimas, esą ministrė pristatė planus kaip tai padaryti. Jeigu šešėlis būtų sumažintas iki europinio lygio, papildomai į valstybės biudžetą būtų surinkta apie 2 mlrd. eurų per metus.

REKLAMA

Paklaustas, kas yra mokestinis teisingumas, kurio bus siekiama ir kam konkrečiai bus naikinamos lengvatos, S. Krėpšta sakė:

„Mokestinis teisingumas susideda iš dviejų pagrindinių dalių. Visų pirma, teisingai paminėjote, yra lengvatų klausimas. Tikrai turime nemažai mokestinių lengvatų ir būtina peržiūrėti, kurios duoda naudą, kurios neneša tos naudos, o sukuria tam tikrą mokestinį neteisingumą. Tuomet tikrai prasminga tokias lengvatas šalinti.

Kitas klausimas yra taip vadinamas mokestinis gyvulių ūkio klausimas, kuomet skirtingi tarifai taikomi priklausomai ne nuo uždirbamų pajamų dydžio, bet nuo to, kokia forma gaunamos pajamos. Tai taip pat iškraipo mūsų mokestinę sistemą.“

REKLAMA
REKLAMA

Prezidento patarėjo teigimu, norint įgyvendinti gerovės valstybės idėją, Lietuvai reikia perskirstyti per valstybės biudžetą didesnę dalį bendrojo vidaus produkto. Dabar mūsų šalies biudžetas gana mažas, o iš dalies taip yra ir dėl didelio šešėlinės ekonomikos masto.

„Gerovės valstybės pagrindas yra geros kokybės viešosios paslaugos ir plačios apimties viešosios paslaugos – tokios, kaip švietimas, sveikatos apsauga ir visos kitos.

Norint turėti kokybiškas viešąsias paslaugas, šalia šių sektorių efektyvumo labai svarbus ir adekvatus finansavimas. Na, ir čia matome, kad turėdami vieną mažiausių biudžetų ES, tikrai negalime užtikrinti adekvataus viešųjų funkcijų finansavimo“, – kalbėjo S. Krėpšta.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Jis patikino, kad pirmiausia savo darbą atliks ekspertai, tada bus diskutuojama su visuomene. Tik po to bus aišku, kokių lengvatų būtų atsisakyta ir kokius gyventojus tai palies.

Peržiūrėtos bus visos lengvatos

Ministrė neatsakė, kiek lėšų papildomai tikimasi surinkti dėl to, kad bus sumažinta šešėlinės ekonomikos dalis ar panaikintos mokesčių lengvatos.

Paklausta, kokios mokesčių lengvatos jai atrodo neteisingiausios ir koks planas, kada jų bus atsisakyta, G. Skaistė kalbėjo:

„Pirmiausia yra planas Finansų ministerijos ir Valstybinės mokesčių inspekcijos žmonių pagalba parengti dabar turimų lengvatų kaštų ir naudos analizę. Mes į lengvatas šiaip žiūrime ne tik kaip į konkrečiais lengvatas, bet ir tam tikrus mokestinius režimus, kurie yra taikomi atskiroms verslo rūšims.

REKLAMA

Turbūt taip plačiąja prasme visas lengvatas nuskanuoti, pasižiūrėti, kiek jos tikslingos šiandien ir galbūt tų tikslų, kurių siekiama tomis lengvatomis, būtų galima pasiekti ir kitomis priemonėmis, galbūt tikslinėmis išmokomis.“

Be kita ko, G. Skaistė atskirai paminėjo mokestines lengvatas iškastiniam kurui. Tai būtų mažesnis akcizas žymėtam dyzelinui, lengvatinis pridėtinės vertės šildymui.

„Tos mokesčių lengvatos, kurios susijusios su iškastiniu kuru, kas atliepia ne tik fiskalinį poreikį surinkti daugiau lėšų į biudžetą, bet ir tą žaliąjį kursą, kurį turi visa ES.

Ir čia kalbėsime jau drauge su aplinkos, žemės ūkio ir energetikos ministrais, kaip tos lengvatos galėtų būti mažinamos, kokios kitos paskatos galėtų atsirasti toms atskiroms grupėms, kad jos neprarastų savo konkurencinio pranašumo žiūrint į europinį kontekstą palyginti su kitais subjektais“, – aiškino finansų ministrė.

REKLAMA

Be kita ko, ji užsiminė, kad bus siekiama sumažinti įmonių lėšų naudojimą asmeninėms reikmėms išvengiant kai kurių mokesčių.

Ministrė tikisi, kad įstatymai bus pateikti kovą ar balandį, priimti iki liepos 1 d., o įsigalios nuo kitų metų pradžios, nes verslui reikia bent 6 mėnesių prisitaikyti prie pakeitimų.

Po to, kai bus peržiūrėtos mokesčių lengvatos, antruoju etapu bus svarstomas perėjimas nuo individualaus asmens pajamų apmokestinimo prie bendro šeimos apmokestinimo.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų