Lietuviai suskubo pirkti namus ir butus: netrukus prognozuoja didelius pokyčius

Gyvenamųjų būstų rinka pastaruoju metu klesti, tačiau komercinio NT vystytojai laukia geresnių laikų. Specialistai prognozuoja, kad jo laukia pokyčiai. Pavyzdžiui, tikėtina, kad biurai jungsis su prekybos centrais, viešbučiai teiks ilgalaikės nuomos paslaugas, vietoje parduotuvių atsidarys prekių atsiėmimo punktai. O ar neturėdami kur daugiau leisti santaupas gyventojai ir toliau šluos naujus namus?

Lietuvos statybininkų asociacijos (LSA) prezidentas Dalius Gedvilas teigė, kad didžioji dalis nekilnojamojo turto (NT) plėtotojų ir investuotojų dar pavasarį pristabdė arba atsisakė biurų, viešbučių ar prekybos centrų statybų projektų.

„LSA atlikta Lietuvos statybos sektoriaus įmonių metinė apklausa parodė, kad palyginti su ankstesniais metais, 2020 m. sumažėjusį užsakymų kiekį jautė net 66 proc. statybos bendrovių. Iki 30 proc. mažesnį užsakymų kiekį apklausoje nurodė 48 proc. įmonių, 30-50 proc. mažiau projektų įgyvendino 13 proc. bendrovių.

Daugiau negu 50 proc. darbų apimtys sumažėjo 5 proc. įmonių. Stabilų užsakymų kiekį išlaikė 10 proc. statybos bendrovių, o darbų apimčių augimą nurodė 24 proc. įmonių“, – komentavo LSA prezidentas.

Anot jo, sumažėjusias darbų apimtis lemia keletas skirtingų priežasčių.

„Komerciniai statybos projektai, dalyvaujantys konkursuose, yra priklausomi nuo mažiausios kainos kriterijaus. Taip pat įtaką daro statybos darbų kaštų ir darbo užmokesčio augimas, vėluojantys įmonių tarpusavio atsiskaitymai, bankrutuojantys verslo partneriai ir didėjanti konkurencija rinkoje“, – priežastis vardijo D. Gedvilas.

Be to, pasak LSA prezidento, šiemet prieš pandemiją pradėti daugiabučių, biurų ar prekybos centrų projektai buvo tęsiami ar užbaigiami, tačiau naujų, deja, planuojama itin mažai. Tai – pasaulinė tendencija, nulemta pandemijos sukeltos nežinomybės.

REKLAMA

„Vienas pagrindinių veiksnių, lemiančių planuotų komercinių statybos projektų stabdymą, yra finansavimo iššūkiai. Bankai matuoja riziką prieš investuodami į NT vystytojų projektus. Šiandien itin sudėtinga prognozuoti turizmo sektoriaus tvarumą artimiausius 3 metus. Taip pat pandemija keičia žmonių apsipirkimo įpročius, įtvirtina nuotolinį darbą rinkoje ir koreguoja naudojimosi biurais įpročius.

Pandemija ir kelionių apribojimai atšaldė ir privačių investuotojų norą investuoti į biurų, viešbučių ir prekybos centrų projektus“, – aiškino D. Gedvilas.

Gyvenamųjų būstų statyba klesti

Vis tik LSA prezidentas pastebi, kad ne visi NT sektoriai patiria sunkumų.

„Iki antrojo karantino paskelbimo į priešpandeminę padėtį grįžo gyvenamoji statyba, išaugo butų ir sklypų paklausa, ypatingą pakilimą matome Vilniaus butų ir pajūrio NT rinkoje. Pastarojo paklausos augimas buvo nulemtas dėl apribotos galimybės keliauti, todėl žmonės pradėjo ieškoti alternatyvų Lietuvoje.

Atsigavimas taip pat matomas logistikos projektų segmente, kuris šiuo laikotarpiu yra aiškiausiai prognozuojamas. Taip pat atsigauna gamybinių ir sandėliavimo pastatų bei patalpų statybos projektai“, – pastebėjo LSA prezidentas.

Laukia pokyčiai?

Pasak D. Gedvilo, biurų, viešbučių ir prekybos centrų segmentų atsigavimas priklausys nuo pandemijos eigos, ekonominės situacijos.

„Taip pat itin didelę reikšmę turės ir Vyriausybės veiksmai, verslo aplinka, valstybės sprendimai investuoti į infrastruktūros projektus, nes tai lemia pačių investuotojų sprendimus ir pasitikėjimą rinka.

Be to, pandemija turės įtakos prekybos centrų transformacijai, kurie taps multifunkciniais kultūros, laisvalaikio, verslo ir prekybos centrais. Prognozuojama, kad prekybos ir laisvalaikio centrai bus jungiami kartu su biurais, bendradarbystės erdvėmis bei konferencijų centrais.

Taip pat greičiausiai sumažės fizinių parduotuvių skaičius dėl elektroninės prekybos augimo. Atsiras specialūs internetu įsigytų prekių atsiėmimo punktai, nes žmonės per pandemiją įpras rečiau lankytis ir apsipirkinėti prekybos centruose“, – apie NT ateitį kalbėjo LSA prezidentas.

REKLAMA

Pasak D. Gedvilo, gali, būti optimizuojami biurų plotai, nes nemaža dalis įmonių sieks dalį patalpų „nusimesti nuo pečių“, darbuotojams ar padaliniams suteikiant galimybę dirbti nuotoliniu būdu.

„Verslo augimo ir plėtros galimybės bus mažiau susijusios su biurų dydžiu, o plečiantis vienai ar kitai bendrovei tiesiog nebereikės didesnio biuro ploto dėl nuotolinio darbo augimo.

O dalis viešbučių gali būti transformuojami į iš trumpalaikio apgyvendinimo į ilgalaikiam gyvenimui skirtus apartamentus ar kitokios paskirties patalpas. Taip pat dalis viešbučių patalpų gali būti perleidžiama bendradarbystės erdvėms arba į Lietuvą ateinančioms technologijų įmonėms, paslaugų centrams ir kitai veiklai“, – komentavo LSA prezidentas.

Vystytojai laukia aiškesnės situacijos

NT ekspertas, įmonės „Real Data“ vadovas Arnoldas Antanavičius irgi pastebėjo, kad žiūrint į miestų plėtros tendencijas matosi, kad gyvenamosios paskirties pastatų statyba nestoja. Tačiau naujų komercinių objektų statoma labai nedaug.

„Todėl galime daryti prielaidą, kad vystytojai šiek tiek atsargiau žiūri į komercinio turto – verslo, prekybos centrų viešbučių statybos perspektyvas.

Vystytojai, kurie specializuojasi komercinio NT segmente šiuo metu paspaudė pauzę ir laukia aiškesnio laikotarpio“, – pastebėjo NT ekspertas.

Vis tik, pasak A. Antanavičiaus, neseniai buvo pranešimas apie naujo prekybos centro, šalia Vakarinio Vilniaus aplinkkelio, statybas.

„Tačiau pirmiausia reikia apsibrėžti kas yra prekybos centras. Oficiali klasifikacija skelbia, kad tai turėtų būti ne mažesnio negu 5 tūkst. kvadratinių metrų pastatas, kuriame įsikuria daug nuomininkų, t. y. parduotuvių. O didžiausias nuomininkas – maisto prekių parduotuvė turėtų užimti ne daugiau kaip 30 – 50 proc. visos pastato erdvės.

Naujasis prekybos centras šalia Vakarinio aplinkkelio neatitinka šio apibūdinimo, nes jame ketina įsikurti dvi didelės maisto prekių ir pramoninių prekių parduotuvės su keliais nuomininkais“, – aiškino NT ekspertas.

REKLAMA

A. Antanavičius ateityje mato du galimus Lietuvos ir pasaulio ūkio raidos scenarijus.

„Vadovaujantis optimistiniu scenarijumi tikimasi, kad per ateinantį pusmetį bus pagaminta pakankamai daug vakcinų ir bus paskiepytas didelis kiekis gyventojų. Tada gyventojai įgis imunitetą ir grįš į normalų gyvenimą. O grįžę, puls išlaidauti, pramogauti ir keliauti.

Tačiau taip pat gali būti, kad vakcinavimas nebus toks sklandus, galbūt neužteks vakcinos arba didelė dalis žmonių nesutiks skiepytis. Tada greito ekonomikos atsigavimo nereiktų tikėtis“, – prognozavo NT ekspertas.

Pasak jo, reiktų neatmesti galimybės, kad pandemija pakeis žmonių įpročius.

„Gali būti, kad ir jai pasibaigus žmonės ir toliau neis į prekybos centrus, o pirks internetu, dirbs ne biuruose, bet namuose. Todėl viskas priklausys kaip seksis išspręsti dabartinę sveikatos krizę, kuri atnešė daug įvairių apribojimų, nuo to priklausys komercinio turto perspektyvos ir tendencijos“, – sakė A. Antanavičius.

Vieni stato, kiti atideda statybas

Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (LNTPA) prezidentas Mindaugas Statulevičius teigė, kad 2020 metų pradžioje vystytojai užbaigė didelius komercinius projektus, o naujų projektų iš karto vėl vystyti nepradeda.

„Gyvenamųjų būstų rinka yra aktyvi. Ji truputį buvo sustojusi pavasarį, o paskui įgavo pagreitį. Ir vystytojai naudojasi tuo, kad paklausa yra nemaža. Statybos pajėgos yra mestos į gyvenamųjų būstų statybą. Tačiau po metų ar dviejų atsigaus ir komercinio turto statyba.

Mažiausiai karantinas paveikė didžiųjų prekybos tinklų, kurie prekiauja maistu, plėtrą. Maisto produktais galima prekiauti ir karantino metu. Tad prekybos tinklai savo numatytos plėtros strategijos ir nestabdė, atidarė parduotuves ten, kur ir buvo numatę“, – pastebėjo LNTPA prezidentas.

Anot jo, didieji prekybos ir pramogų tinklai elgėsi dvejopai.

„Pavyzdžiui, Vilniuje Pilaitėje mikrorajone nesustojo prekybos centro „Vilnius Outlet“ statybos. O pavyzdžiui, antrojo „Akropolio“ vystytojai savo planus sustabdė. Tad kiekvienos statybos priklauso nuo vystytojų strategijos ir juos finansuojančių bankų strategijos. Tačiau nepaisant sudėtingos situacijos, manau, kad pradėti projektai bus užbaigti“, – prognozavo M. Statulevičius.

REKLAMA

Nors į biurų, viešbučių ir prekybos centrų statybas NT vystytojai žiūri atsargiau, užtat gyvenamųjų būstų rinka klesti.

Kas laukia gyvenamųjų būstų rinkos

„Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas teigė, kad lietuvių nesustabdysi: uždarius parduotuves, šie prieš Kalėdas prisipirko butų.

„Vilniuje naujų butų sandorių skaičius 2020 m. gruodžio mėn. buvo rekordinis ir net du kartus didesnis nei 2019 m. gruodžio mėn. Tokios tendencijos buvo stebimos ne tik Vilniuje, bet ir likusioje Lietuvos dalyje, pavyzdžiui, Kaune 2020 m. gruodžio mėn. buvo nupirkta 2,5 karto daugiau butų nei prieš metus, o Klaipėdoje – 3,6 karto daugiau).

Tiesa, bendras 2020 m. rezultatas buvo prastesnis nei 2019 m., bet geresnis nei 2018 m. Pavyzdžiui, Vilniuje 2020 m. buvo nupirkti 4752 butai, 2019 metais – 5450 butų, o 2018 m. – 3820 butų“, – komentavo ekonomistas.

Anot jo, tokį didelį būsto rinkos aktyvumą lėmė keletas veiksnių.

„Populiarėjo darbas iš namų, todėl žmonėms reikėjo erdvesnio ir patogesnio būsto. Taip pat išaugo gyventojų santaupos dėl nesumažėjusių pajamų ir sumažėjusių išlaidų kelionėms bei laisvalaikio paslaugoms. Lietuvos gyventojų indėliai per metus išaugo daugiau nei 15 proc. Tai yra sparčiausias augimas visoje euro zonoje.

Be to, žmonės norėjo investuoti, nes baiminosi galimai kilsiančios infliacijos, dėl beprecedenčio pinigų įliejimo į ekonomiką. Dar augo gyventojų skaičius miestuose dėl teigiamo tarptautinės migracijos balanso. Vilniuje gyventojų skaičius išaugo daugiau nei 10 tūkst., taip pat gyventojų skaičius auga Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, o taip pat Palangoje, Elektrėnuose ir Trakuose“, – aiškino Ž. Mauricas

Visgi, anot jo, šių metų pradžia, o galbūt ir pabaiga, tikėtina, nebus tokia aktyvi.

„Panašu, kad nersime į gilų ir ilgą karantiną. Žmonės nebesutaupys tiek daug pinigų, taip pat gali padidėti emigracija, tad žmonėms Lietuvoje nebereiks būsto“, – prognozavo ekonomistas.


Rašyti komentarą...
N
Nesvarbu
2021-01-08 07:38:33
Pranešti apie netinkamą komentarą
Is ko perka nebent prisivoge is minimumo niekada nenusipirksi j okio kambario net ka kalbeti apie busta
Atsakyti
-1

A
Algis
2021-01-08 09:38:01
Pranešti apie netinkamą komentarą
Turetu susirupinti teisesauga is kur pinigai pinigai
Atsakyti
0

N
Nu
2021-01-08 09:56:02
Pranešti apie netinkamą komentarą
Pinigai iš sutaupytų nuo kelionių ir laisvalaikio? Nejuokinkit...ar lietuviai karaliai kokie, kad kelionės ir pramogos vertos buto dydžio? Čia reikėtų ilgai taupyti...nebent moki vogti...
Atsakyti
0

SKAITYTI KOMENTARUS (6)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų