Ekonomistas prideda, kad dėl tokių Kinijos ekonomikos siūbavimų – pingančių prekių ir žaliavų – šiuo metu nekilnojamo turto (NT) kainos daugelyje Vakarų Europos valstybių jau dabar yra istorinėse aukštumose – taip gali būti ir Lietuvos nekilnojamo turto rinkoje 2021-asiais.
Žygimantas Mauricas asmeninėje Facebook paskyroje pasidalijo įrašu, kuriame matyti, kaip pastaraisiais mėnesiais keitėsi Kinijoje pagamintų vartojimo prekių vertė. Lapkričio mėnesio pokytis – 0,8 proc. sumažėjimas – bene didžiausias nuo 2009 metų krizės laikų, rašo Ž. Mauricas.
„Tai bloga žinia laukiantiems infliacijos šuolio, kurį, tikimasi, sukels beprecedentis pinigų įliejimas į ekonomiką, nes jei Kinija eksportuos defliaciją (mažesnes kainas – red. past.) (o taip, tikėtina, ir bus) pasauliui, vartojimo prekių kainų augimo galime ir nesulaukti“, – įraše prideda ekonomistas.
Jis tokiu atveju įžvelgtų pavojų valstybių nacionalinei – tarp jų ir Lietuvos – ekonomikai: per pandemiją ekonomikai gelbėti skirti milijardai, tikėtina, nusėstų į NT sektorių.
„Tokia tendencija buvo stebima po 2008–2009 metų ekonominės krizės ir po jos 2010–2012 metais sekusios valstybių skolos krizės, kuomet įlieti į ekonomiką pinigai nepakėlė infliacijos, bet išaugino NT kainas.
(...) Panašus scenarijus gali pasikartoti (o tiksliau – jau kartojasi, nes Skandinavijos šalyse, Vokietijoje bei kitose Vakarų Europos šalyse būsto kainų augimas jau pasiekė seniai matytą tempą)“ – atkreipia dėmesį Ž. Mauricas.
Tokiu atveju, beprecedentis pinigų įliejimas į ekonomiką galėtų išpūsti netvarius būsto kainų burbulus, o „kuo baigiasi tokių burbulų sprogimas galėjome patys įsitikinti 2008 metais“, – rašo Ž. Mauricas.
Lietuvos banko skelbiamas būsto kainų sandorių indeksas rodo, kad 2020 m. NT kainos buvo apie 50 proc. didesnės nei 2015 m.
