Pasak jo, Europos Sąjungos (ES) ir JK prekybos susitarimas dėl santykių iš esmės nepakeis jau kurį laiką vykstančios bendrovių migracijos iš JK į Europos ekonominės erdvės šalis, tarp jų ir į Lietuvą.
„Susitarimas nekeičia reikalo esmės. (...) Bankai, kitos finansinio sektoriaus bendrovės Jungtinėje Karalystėje, Londono Sityje ar dar kur nors, kur jie bebuvo įsikūrę, jie žinojo, kad „Brexitas“ reiškia tai, jog jiems reikės gauti papildomas licencijas iš reguliatorių Europos ekonominėje erdvėje“, – BNS sakė K. Kvainauskas.
Jo teigimu, įvykus „Brexitui“ jau buvo aišku, kad JK paliks Europos rinką ir nustos galioti fintech bendrovėms išduotos britų reguliuotojo FCA (Financial Conduct Authority) licencijos, galiojusios Europos ekonominėje erdvėje.
Advokato teigimu, neturėtų būti fintech bendrovių antplūdžio Lietuvoje dėl „Brexito“ susitarimo – jų srautas dar kurį laiką tęsis, tačiau vėliau, per metus kitus turėtų išsekti.
„Lietuva gavo pakankamai didelę dalį šitų iš Londono Sičio arba Jungtinės Karalystės bėgančių finansinių bendrovių, kurios dabar savo europinę veiklą vykdys per Lietuvos banko išduotas licencijas“, – aiškino K. Kvainauskas.
Milžinės kėlėsi į Vakarų Europą
Advokatas pastebėjo, kad vis dėlto į Lietuvą migravo ne didžiausios finansų įstaigos – pastarosios po „Brexito“ rinkosi Paryžių, Amsterdamą, Frankfurtą, Dubliną, o į Lietuvą kėlėsi mažesnės ir vidutinės įmonės.
„Tenka pripažinti, kad tos didžiosios finansų įstaigos, kaip HSBC ar „Barclays“ į Lietuvą neatėjo, bet iš kitos pusės, galbūt niekas labai ir nesitikėjo, kad jie ateis čia. Tačiau atėjo pakankamai daug mažesnių, startupinio tipo ir vidutinio dydžio stiprių, sveikų, inovatyvių įmonių, kurios atnešė gana daug naujų dalykų į Lietuvą“, – BNS kalbėjo advokatas.
Tarp didesnių pastaruoju metu licencijuotų bendrovių jis įvardijo JK kapitalo finansinių paslaugų įmonę „Contis“, šiemet gavusią elektroninių pinigų įstaigos licenciją.
„Taip pat lapkričio mėnesį licencijavome paskutinį klientą iš Jungtinės Karalystės ir dabar dar turime kokius keturis ar penkis, kurie planuoja užbaigti procesą per kitų metų pirmąjį ketvirtį. Ir ne mes vieni dirbame su šitais klientais iš Jungtinės Karalystės“, – sakė jis.
Fintech migracijos rizikas nusveria nauda
Komentuodamas galimas fintech migracijos rizikas, K. Kvainauskas teigė, kad jų yra visuomet, kai imamasi naujovių, ir nors šis sektorius nėra apsaugotas nuo galimų pavojų, vis dėlto pastarojo meto įvykiai rodo, jog didesnių problemų kyla būtent tradicinių bankų sektoriuje.
„Pinigų plovimo prevencija Lietuvoje visą laiką buvo akcentuojama paskutinius metus ir tiek FNTT, tiek Lietuvos bankas puikiai suvokė, kokios ateina rizikos ir įgyvendino labai daug priemonių toms rizikoms valdyti“, – sako K. Kvainauskas.
Anot jo, nauda, kurią gaus Lietuvos ekonomika ir vartotojai iš fintech bendrovių, yra kur kas didesnė, nei galimos rizikos.
„Jeigu yra pasiruošiama atėjimui šitų įmonių – kas, aš manau, šiandien yra padaryta – tai tos rizikos, galima sakyti, bus tikrai suvaldytos, o nauda, kuri ateina per darbo vietas, per bendrą vidaus produktą, sukuriamą Lietuvoje ir per tai, kad vartotojai ir verslas gauna naujas inovatyvias paslaugas, tai nauda neapčiuopiamai didesnė“, – argumentavo K. Kvainauskas.
LB: ES ir Jungtinės Karalystės susitarime finansinės paslaugos aptariamos ribotai
Pasak Lietuvos banko Ekonominės politikos analizės skyrius vyresniosios ekonomistės Emilės Šreiberytės, pasiektame Europos Sąjungos (ES) ir Jungtinės Karalystės susitarime finansinių paslaugų sritis aptariama ribotai, nes į susitarimą nebuvo įtraukti sprendimai dėl finansinių paslaugų lygiavertiškumo režimo taikymo.
„Remiantis tokio režimo taisyklėmis, Europos Komisijai (EK) yra suteikti įgaliojimai palengvinti dalies finansinių paslaugų sąveiką tarp ES ir trečiųjų šalių, sudarant sąlygas trečiųjų šalių įmonėms teikti savo paslaugas klientams ES. Šiuo metu EK jau taiko laikiną lygiavertiškumo režimą Jungtinės Karalystės finansinių priemonių sandorių tarpuskaitos paslaugų tiekėjams“, – komentare BNS nurodė E. Šreiberytė.
Tačiau, pasak jos, lygiavertiškumo režimas yra ribotos apimties ir neapima daug finansų sektoriaus sričių, kurias dengia ES paso teisės.
„Tai reiškia, kad Jungtinės Karalystės finansų rinkos dalyviai – mokėjimų įstaigos, komerciniai bankai, draudimo įmonės ir kitos, norintys teikti savo paslaugas ES po pereinamojo laikotarpio pabaigos, turi turėti galiojantį ES finansų rinkos priežiūros institucijų leidimą. Šis reikalavimas yra ir bus taikomas nepriklausomai nuo pasiekto susitarimo, nes nuo gruodžio 31 dienos Jungtinė Karalystė taps trečioji šalis ES atžvilgiu“, – teigė E. Šreiberytė.
Anot jos, nors ES ir Jungtinės Karalystės susitarimas neapima finansinių paslaugų reguliavimo, tačiau jame numatyta, kad iki 2021 metų kovo mėnesio ES ir Jungtinė Karalystė sieks susitarti dėl galimybės pasirašyti finansinių paslaugų memorandumo susitarimą. Tokiame dokumente būtų aptariami finansų sektoriaus bendradarbiavimo, informacijos keitimosi, veiksmų koordinavimo klausimai.
