Lietuvos verslas

Įvertinus identiškų prekių kainas dvylikoje Europos Sąjungos (ES) šalių, Lietuvai skirta šeštoji vieta. Išsiaiškinta, kad net mažesnėje rinkoje nei Lietuvos, kai kurių prekių kainos yra mažesnės.  Teisingumo ministerija ir Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos (VVTAT) užsakymu, tyrimą atliko portalas Pricer.lt Kainos buvo patikrintos firminėse ir nuosavo prekės ženklo gamintojų internetinėse parduotuvėse. Iš viso įvertintos 60 prekių kainos, 12 Europos Sąjungos šalių.

Palangos oro uoste naujos krypties į Vokietiją prašantiems uostamiesčio verslininkams susisiekimo ministras Rokas Masiulis didelių vilčių nesuteikia – pasak jo, nauji skrydžiai greitai atsiranda tik esant reikiamam gyventojų skaičiui, o šiuo metu Klaipėda jų turi 150 tūkst.

Penktadienį Teisingumo ministerijoje pristatomas tyrimas apie tų pačių ne maisto prekių kainas Lietuvoje ir kitose Europos Sąjungos valstybėse. Tyrimą Teisingumo ministerijos ir Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos (VVTAT) užsakymu atliko portalas Pricer.lt. Atliekant jį lygintos prekių kainos tų pačių prekybos tinklų parduotuvėse Lietuvoje ir kitose ES šalyse. Tyrimas atskleidė, kad identiški drabužiai Lietuvoje kainuoja maždaug 15 proc. brangiau nei Ispanijoje.

Specialistai ketvirtadienio vakarą atnaujino elektros tiekimą netoli Vilniaus esančiose Grigiškėse. Elektros šiame mieste dėl „Energijos skirstymo operatoriaus“ (ESO) ir perdavimo sistemos operatoriaus „Litgrid“ atliekamų darbų nebuvo nuo 5 val. ryto. ESO atstovas spaudai Valentas Neviera BNS sakė, kad elektros tiekimas 90 proc. klientų Grigiškėse buvo atnaujintas iki 21.30 val. Pasak jo, likusiems klientams tiekimas sutvarkytas iki 22 val.

Didžiausiai dujų vartotojai Lietuvoje, Jonavos trąšų gamyklai „Achema“ Klaipėdos suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalo išlaikymo našta gali sumažėti perpus – iki 10 mln. eurų per metus, teigia energetikos ministras. Žygimantas Vaičiūnas sako, kad kaštai „Achemai“ sumažės, jei Vyriausybė nutars išpirkti SGD laivą, bei dėl kai kurių kitų papildomų sprendimų, kurių jis išsamiau nedetalizavo.

Per artimiausius kelerius metus rekonstravus Palangos oro uosto tūpimo–pakilimo taką, iš Palangos atsirastų daugiau skrydžių, sako oro uostą valdančios bendrovės Lietuvos oro uostai vadovas. Pasak Mariaus Gelžinio, jau kitąmet iš Palangos bus galima pasiekti Vokietijos vakaruose esantį Dortmundą, nors Klaipėdos verslininkai pageidautų šiaurėje esančio Hamburgo.

Seimo narei prekybininkams pasiūlius keisti produktų kainų skelbimą ir etiketėse kainas rašyti didesniu šriftu, Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vadovas sako, kad tai neįmanoma įgyvendinti ir brangiai kainuotų. „Etiketės turi ribotą vietą simboliams ir jų dydžiams, reiktų keisti visas etiketes dėl ne visai nereikšmingo dalyko, kas sukeltų milžiniškus kaštus“, – BNS teigė asociacijos vykdomasis direktorius Laurynas Vilimas.

Opozicinės Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos atstovas Arvydas Anušauskas siūlo kelti bazinį dydį, pagal kurį skaičiuojamos viešojo sektoriaus algos. Parlamentaras siūlo nustatyti, kad pareiginės algos bazinis dydis kitais metais siektų 174 eurus. Pagal šį bazinį dydį skaičiuojamos valstybės politikų ir pareigūnų, teisėjų, tarnautojų bei biudžetinių įstaigų darbuotojų algos. Vyriausybė siūlo kitąmet biudžetininkams taikyti 170,79 euro pareiginės algos bazinį dydį.

Konkurencijos taryba nutraukė tyrimą dėl vienintelio Lietuvos naftos koncerno „Orlen Lietuva“ galimo piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi, parduodant žymėtą dyzeliną rinkoje. Pirmą kartą taryba buvo nutarusi nepradėti tyrimo, tačiau teismas ją įpareigojo ištirti padėtį rinkoje.

Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai pradėjus tikrinti, ar didieji prekybos tinklai ir vaistinės tinkamai renka ir tvarko asmens duomenis, prekybininkų atstovas tikina, kad asmens kodas ir kiti duomenys nėra renkami, o visa surinkta informacija tvarkoma pagal naują europinį reglamentą. „Esu įsitikinęs, kad didieji ir mažieji prekybos tinklai tinkamai įgyvendina naujojo europinio reglamento nuostatas.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) nariui Arvydui Anušauskui pareiškus, kad Lietuvoje jau veikiančioje Latvijos kapitalo grupėje „VIA SMS Group“ dirba asmenys, tiesiogiai susiję su žlugusio „Parex“ banko savininkais, Latvijos bendrovė atmeta bet kokius teiginius dėl nesąžiningos veiklos ir teigia esanti pasiruošusi bendradarbiauti su Lietuvos priežiūros institucijomis.

Lietuvai pasitvirtinus nacionalinę kibernetinio saugumo strategiją, virtualioje erdvėje kylančioms grėsmėms įvardyti ir išvengti valstybė skirs dar daugiau dėmesio. Nuo ko pradėti vartotojui, kurio dažniausiai naudojami įrankiai – pokalbių ir socialinių tinklų programėlės bei elektroninė bankininkystė? Lietuvos bankų asociacijos (LBA) specialistai pateikia patarimų, kaip saugiai valdyti savo finansus internetu. LBA duomenimis, nuo 2010 metų pabaigos iki 2018 metų I ketvirčio registruotų el.

Balandį Sankt Peterburge suimtas ir įkalintas bankrutavusio Lietuvos „Snoro“ banko pagrindinis akcininkas Vladimiras Antonovas visiškai pripažino kaltę dėl sukčiavimo itin stambiu mastu, rašo Rusijos leidinys „Vedomosti“. „Kaltinamasis Antonovas visiškai pripažino kaltę ir sudarė ikiteisminį susitarimą“, - Vyborgo rajono teismo posėdyje pranešė bylos tyrėjas, kurį cituoja agentūra TASS.

Vilniuje planuojant iš esmės pertvarkyti geležinkelio stoties rajoną, miesto savivaldybė pradėjo teritorijos tarp Panerių, Geležinkelio, Stoties ir Seinų gatvių detaliojo plano rengimą.

 Nuo rudens atnaujinamas ankstyvi traukinio reisai tarp Vilniaus ir Klaipėdos. Žmonės galės maždaug valandą anksčiau atvykti į sostinę, teigia „Lietuvos geležinkeliai. Nuo rugsėjo 3 dienos traukiniai iš Klaipėdos į Vilnių ir iš Vilniaus į Klaipėdą išvyks darbo dienomis 5 val. 10 min. Taip pat išliks ir kiti rytiniai reisai – 6 val. 40 min. (iš Klaipėdos) ir 6 val. 50 min.

Liepą išaugusiai elektros kainai Lietuvoje kristi neleis ir ketvirtadienį prasidėjęs jungties su Švedija „NordBalt“ remontas, tačiau elektros prekybos bendrovės nesitiki, kad ir po remonto artimiausiu metu elektra pigs iki pernykščio lygio, rašo „Verslo žinios“. „Paskutinį šių metų ketvirtį ir pirmąjį ateinančių metų ketvirtį elektros kaina, matome, bus tikrai didesnė nei tuo pačiu laikotarpiu prieš metus. Ar ji bus žemesnė negu šiuo metu (apie 55 eurus už megavatvalandę) – nelabai tuo tikime.

Teisingumo ministerija ir Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT) atliko tyrimą, kurio metu lygino tų pačių drabužių, avalynės, buitinės technikos kainas to paties prekės ženklo parduotuvėse skirtingose Europos Sąjungos šalyse. Rezultatai parodė, kad kai kurios prekės pigesnės net kaimyninėje Latvijoje. Tyrimas atskleidė, kad Lietuvoje dalis prekių 10 ir daugiau eurų yra brangesnės nei identiškos prekės kitose šalyse.

Rudenį Lietuvoje paprastai senkant turistų srautui, šiemet dalis viešbučių ir kitų apgyvendinimo įstaigų gali tikėtis didesnio pelno dėl popiežiaus Pranciškaus vizito rugsėjį, rašo „Lietuvos rytas“. Pasak dienraščio, nakvynės jau dabar dairosi tikintieji iš užsienio valstybių, daugiausia – Lenkijos, o kai kuriuose viešbučiuose užsakyti jau visi kambariai, netgi sudaromi laukiančiųjų sąrašai, jei kas nors nuspręstų neatvykti.

Šiandien dėl „Energijos skirstymo operatoriaus“ (ESO) atliekamų darbų Vilniuje esančiame Grigiškių mieste nutrauktas elektros tiekimas. Kaip informavo bendrovė, elektros energija daugiau nei 5,6 tūkst. klientų Grigiškėse netiekiama nuo 5 val. ryto iki 17 val. vakaro. Elektra išjungiama ESO atliekant Grigiškių transformatorių pastotės rekonstravimo darbus.

Per derybas dėl kitų metų biudžeto ministerijos ir kiti asignavimų valdytojai pateikė pageidavimų, siekiančių maždaug 1,2 mlrd. eurų arba šeštadaliu didesnę sumą, nei jiems skiriama šiemet, remdamosi Finansų ministerija rašo „Verslo žinios“. Tačiau į daugumą papildomų pageidavimų veikiausiai nebus atsižvelgta.

Šalies profesinių sąjungų atstovai teigiamai vertina valdžios užmojį riboti prekybos centrų darbą sekmadieniais ir per šventes. Jie sutaria, kad iš pradžių parduotuvės nedirbtų per šventes ir paskutinį mėnesio sekmadienį. Vėliau būtų svarstoma, ar siūlyti drausti dirbti daugiau sekmadienių per mėnesį ar net visus. 2 tūkst. narių turinčios Paslaugų sferos darbuotojų profesinės sąjungos vadovas Aleksandras Posochovas sako, jog tai neturi būti staigus pokytis.

Vidury savaitės šiemet švenčiama Žolinė lietuviams tapo proga pasidaryti ilgąjį savaitgalį ir išvykti ilsėtis. Palangoje nestinga poilsiautojų, kurie kurorte ilsėsis iki pat pirmadienio. Na, o Palangos verslininkai, tradiciškai sezoną skaičiuojantys nuo gegužės iki Žolinės, šia vasara lieka patenkinti. Visų kelionių pradžia – stotis. O laimingiausi tie, kurių atostogos tik prasideda. Palangos autobusų stotyje sutinkame trijų kartų atstoves.

Po gamtos stichijos siautėjimo antradienio vakarą elektros tiekimas buvo sutrikęs iš viso apie 27 tūkst. vartotojų, trečiadienį jis neatkurtas dar maždaug dviem tūkstančiams, BNS informavo Energijos skirstymo operatoriaus (ESO) atstovas. Valento Nevieros teigimu, labiausiai nukentėjo Kauno regionas: Kauno miestas ir rajonas, Šakiai, Vilkaviškis, Marijampolė. „Iš viso įvairiu metu be elektros buvo likę 27–28 tūkst. vartotojų, iš jų 20 tūkst.

Sauliaus Skvernelio ir Ramūno Karbauskio kalbos, jog reikėtų riboti prekybos centrų darbo laiką sekmadieniais ir taip didinti konkurenciją bei mažinti kainas, šypsnį sukėlė net ir smulkiesiems prekybininkams. Jie įsitikinę, kad tokie metodai smulkiesiems išlikti nepadės. Premjeras Saulius Skvernelis ir Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininkas Ramūnas Karbauskis paskelbė, kad sieks suvaldyti kylančias kainas Lietuvoje.

Oro linijų bendrovė „Wizz Air“ nusprendė sugundyti keleivius pasinaudoti besibaigiančia vasara ir pakeliauti. Bendrovė skelbia, kad šiandien, per Žolines, taikys 20 proc. nuolaidą bilietams, kurių skrydžiai bus vykdomi iki rugsėjo 16 dienos. Pranešime spaudai rašoma, kad artėjant vasaros pabaigai „Wizz Air“ siūlo Lietuvos keleiviams pasinaudoti paskutinėmis galimybėmis apsivilkti lengvus vasarinius apdarus prieš oro temperatūrai atvėstant ir įsigyti bilietų itin žemomis kainomis.

Lietuvoje baigus javapjūtę, skelbiama, kad derlius yra 30 proc. mažesnis už pastarųjų penkerių metų vidurkį. Maždaug tiek sumažės lietuviškų grūdų eksportas, nes savo reikmėms jų sunaudojama labai nedaug, sako Lietuvos grūdų augintojų asociacijos pirmininkas. „(Javapjūtė) baigėsi gerokai anksčiau, net trimis savaitėmis, negu ankstesniais metais. Ūkininkai skubėjo nusiimti derlių iki prognozuoto praėjusį savaitgalį lietaus.

Valstybės valdomi „Lietuvos geležinkelių“ ruošiasi atstatyti 19 kilometrų ilgio ruožą iš Mažeikių į Latvijoje esančią Rengę. Prieš dešimtmetį išardytu keliu produkciją į Latviją gabendavo Lenkijos naftos koncerno „Orlen“ valdoma Mažeikių naftos perdirbimo bendrovė „Orlen Lietuva“. „Lietuvos geležinkelių“ valdyba praėjusią savaitę pritarė preliminarios 10 mln. eurų vertės investicijų projektui.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) narys, konservatorius Arvydas Anušauskas ragina valdžią paviešinti, ar Latvijos kapitalo grupės „VIA SMS Group“ veikla Lietuvoje yra įvertinta grėsmių nacionaliniam saugumui požiūriu. Anot jo, „VIA SMS Group“ veikia asmenys, tiesiogiai susiję su žlugusio „Parex“ banko savininkais. Dėl to jis kreipėsi į finansų ministrą ir Lietuvos banko valdybos pirmininką.

Lietuvos ekonomika antrąjį šių metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu ketvirčiu pernai, augo greičiau nei vidutiniškai 28-iose ES valstybėse, skelbia Eurostatas Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) per metus – antrąjį šių metų ketvirtį, palyginti su 2017-ųjų balandžio–birželio mėnesiais – padidėjo 3,7 proc., o visoje ES – 2,2 proc., rodo antradienį paskelbti išankstiniai ES statistikos tarnybos duomenys. Latvijoje metinis BVP augimas siekė 4,2 proc. ir buvo vienas sparčiausių visoje ES.

Lietuvoje per septynis šių metų mėnesius įregistruota 106,3 tūkst. naujai įvežtų naudotų lengvųjų automobilių – 8,1 proc. daugiau nei pernai sausį-liepą (98,3 tūkst.). Vidutinis tokių automobilių amžius siekė 12 metų, skelbia bendrovė „AutoTyrimai“, remdamasi „Regitros“ duomenimis. Dyzelinių automobilių dalis šiemet siekė 74,5 proc. (pernai – 75,1 proc.). Šiemet 153,6 tūkst. naudotų automobilių buvo perregistruoti, pasikeitus jų savininkams (2,6 proc.

Automobilių prekybos, nekilnojamojo turto plėtros ir energetikos įmones vienijanti „Modus grupė“ investuoja 30 mln. eurų į naują saulės jėgainių parką Ukrainoje. Bendrovė pranešė, kad 35 megavatų (MW) galios jėgainių projektą įgyvendins grupės įmonės „Green Genius“ ir „Modus Energy International“. „Nuolat ieškome galimybių investuoti į saulės energetikos projektus visoje Europoje.

Už netinkamai organizuotą Vilniaus kongresų rūmų rekonstrukcijos darbų konkursą Lietuvos valstybiniam simfoniniam orkestrui skirta 72 tūkst. eurų dydžio bauda. Taip nusprendė Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs bylos dalį dėl sankcijų perkančiajai organizacijai. „Dėl viešo intereso tikslinga išsaugoti darbų sutartį. Teismas reikšminga aplinkybe laiko tai, kad ji pradėta vykdyti, ir įvykdyta projektavimo darbų už 105,9 tūkst. eurų.

Europoje galimybės rasti nuolatinį darbą per 15 metų sumažėjo, o tuo tarpu laikinų darbuotojų skaičius auga. Tačiau Lietuva iškrenta iš šios statistikos rėmų, nes situacija čia visiškai priešinga. Eurostato duomenimis, nuo 2002 metų iki 2017 metų, laikinų darbuotojų Europos Sąjungoje (ES) dalis išaugo 2 proc. – nuo 11 iki 13 proc. Dėl to Eurostato analitikai konstatuoja, kad susirasti nuolatinį darbą ES tampa sunkiau. Didžiausią laikinų darbuotojų dalį turi Lenkija ir Ispanija (po 26 proc.

Antros pagal turtą Šiaurės Europoje finansų grupės „Danske Bank“ filialas Lietuvoje iki spalio pabaigos atsisakys dalies verslo klientų ir toliau dirbs tik su tarptautiniais grupės klientais. Be to, Lietuvoje toliau veiks banko paslaugų centrai. Mažmeninės bankininkystės verslo „Danske Bank“ Baltijos šalyse atsisakė dar 2016 metais. Banko filialas Lietuvoje šią savaitę jau informavo verslo klientus apie numatomas uždaryti jų sąskaitas.

Vyriausybė ir Seimas imsis visų priemonių, kad maisto kainos prekybos tinkluose nekiltų, sako Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) vadovas Ramūnas Karbauskis. „Mes imsimės visų įmanomų priemonių, kad kainos Lietuvoje prekybos tinkluose maisto produktų nekiltų“, – antradienį interviu Žinių radijui sakė R. Karbauskis. Anot jo, viena galimų priemonių būtų prekybos centrų darbo laiko ribojimas savaitgalį, taip paskatinant mažesnių parduotuvių steigimąsi.

Bene pagrindinė išaugusių medienos kainų priežastis yra Latvija, kuri dėl durpynų gaisrų turi mažiau savo medienos, todėl jos atvyksta įsigyti Lietuvoje, o vėliau per uostus išplukdo į Skandinavijos šalis, „Lietuvos žinioms“ sako gamtinių išteklių biržos „Baltpool“ biokuro prekybos vadovas Vaidotas Jonutis.

Įtakingiausiu verslo ir ekonomistų atstovu šalies gyventojai laiko SEB banko prezidento patarėją, ekonomistą Gitaną Nausėdą, rodo naujienų portalo delfi.lt paskelbta tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ apklausa. Visuomenės apklausos duomenimis, nedaug nuo G. Nausėdos atsiliko nekilnojamojo turto plėtros bendrovės „Hanner“ savininkas Arvydas Avulis, bei grūdų perdirbimo bendrovės „Kauno grūdai“ savininkas Tautvydas Barštys.

Seimas rudenį turėtų apsispręsti, ar riboti prekybos centrų darbą sekmadieniais ir valstybinių švenčių dienomis. Pasak parlamentinio Ekonomikos komiteto vadovo Rimanto Sinkevičiaus, priimant sprendimą, būtina įvertinti tokio žingsnio ekonomines ir finansines pasekmes, taip pat atsižvelgti į prekybos centrų darbuotojų interesus. „Aiškinsimės, kokią naudą iš to turėsime ir kokios bus sąnaudos.

Tęsiasi karas dėl vaikiško šampano ir alkoholinių gėrimų kontrolės. Iš visų Seimo siūlomų apribojimų ūkio ministerija pritaria tik draudimui pardavinėti degtinę jogurto indeliuose. Visos kitos kontrolės priemonės, pavyzdžiui, bandymas iš parduotuvių lentynų išstumti vaikišką šampaną ar alų bambaliuose, anot ūkio ministerijos, neveiksmingos. Esą nauji draudimai nepamatuoti, dėl to apriboti laisvą prekių ribojimą nėra Lietuvoje nėra prasmės.

Teisingumo ministerija ir Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT) atliko tyrimą apie drabužių, avalynės, buitinės technikos kainas Lietuvoje ir kitose Europos Sąjungos valstybėse. Per šį tyrimą lygintos prekių kainos tų pačių prekybos tinklų parduotuvėse Lietuvoje ir kitose ES šalyse. Tyrimas atskleidė, kad identiški drabužiai Lietuvoje kainuoja maždaug 15 proc. brangiau nei Ispanijoje.

Nuo potvynių kenčiantys Rusnės gyventojai estakados sulauks kitų metų gegužę , o kada bus baigta užliejamo kelio Šilutė-Rusnė rekonstrukcija, kol kas neaišku – paaiškėjus, kad po juo yra durpių sluoksnis, statytojams reikės papildomai stiprinti žemės sankasą ir kalti polius. Tačiau šių darbų rangovas kol kas nepasirinktas – dalyviai pasiūlė per didelę kainą. Bendra projekto vertė, siekusi apie 9,5 mln. eurų, neabejotinai augs. Be to, potencialūs rangovai skundžiasi galbūt neskaidriu konkursu.

Prekių ir paslaugų kainų augimą gali pažaboti didesnė konkurencija, kurios mažmeninėje rinkoje šiuo metu trūksta, teigia premjeras. Anot Sauliaus Skvernelio, svarstoma palengvinti naujų mažesnių parduotuvių steigimą, ūkininkų produkcijos pardavimą, taip pat mažinti didžiųjų prekybos tinklų įtaką, galbūt ribojant jų darbo laiką savaitgaliais.

Statistikos departamento naujausi duomenys parodė, kad praeitais metais apie 650 tūkst. šalies gyventojų gyveno žemiau skurdo rizikos ribos. Per metus tokių lietuvių skaičius net padidėjo, tačiau ekonomistai ragina atkreipti dėmesį, kad tai nereiškia, jog visi šie žmonės gyvena skurde. Paprasčiausiai dirbančiųjų pajamos auga, o išmokas gaunančiųjų – ne. Skurdo rizikos lygis 2017 m. šalyje pasiekė 22,9 proc. Tai vienu procentu daugiau nei 2016 metais.

Lietuvoje pernai žemiau skurdo rizikos ribos gyveno apie 650 tūkst. asmenų, kurie sudarė 22,9 proc. visų šalies gyventojų – 1 procentiniu punktu daugiau nei 2016 metais, rodo statistikų atlikto pajamų ir gyvenimo sąlygų tyrimo duomenys. Skurdo rizikos riba pernai buvo 307 eurai per mėnesį vienam gyvenančiam asmeniui ir 644 eurai šeimai, susidedančiai iš dviejų suaugusių asmenų bei dviejų vaikų iki 14 metų amžiaus, pranešė Statistikos departamentas.

Verslininko Kęstučio Juščiaus netiesiogiai kontroliuojama viena didžiausių Baltijos šalyse žemės ūkio investicijų bendrovių „Auga group“ žengia į Kanados rinką. Bendrovė per „Nasdaq“ Vilniaus biržą pranešė pasirašiusi sutartį su vienu didžiausių pasaulio prekybos tinklų „Costco Wholesale Canada“. Jam bus tiekiamos įmonės gaminamos sriubos – tai bus didžiausias „Auga group“ konservuotų produktų užsakymas užsienyje. „Derybos dėl mūsų produkcijos prekybos šiame tinkle truko mažiau nei metus.

Valstybės įmonė Registrų centras turės nemokamai suteikti informaciją savivaldybei, kad ši galėtų vykdyti teisėtvarkos funkcijas, šią savaitę paskelbė Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas. Šis sprendimas yra galutinis ir neskundžiamas. Bylinėtis su Registrų centru 2016 metais pradėjo Vilniaus miesto savivaldybė, siekusi įrodyti turinti teisę nemokamai gauti gyventojų registro duomenis, nes yra teisėtvarkos institucija.

Nuo 2020 metų Lietuvos gyventojams gali pabrangti šiukšlių išvežimas – valdžia brandina dar vieną su aplinkosauga susijusį mokestį. Jo lėšomis ketinama skatinti ekologišką atliekų tvarkymą ir antrinį jų panaudojimą siūlantį verslą. Mokestį už aplinkos teršimą siūloma taikyti už nepavojingų atliekų deginimą. Jo iniciatorė Seimo Aplinkos apsaugos komiteto narė „valstietė“ Virginija Vingrienė sako, kad Europos Komisija, siekdama mažinti atliekų deginimą, taip pat siūlo nustatyti jo mokestį.

Lietuvos ilgalaikio kredito reitingo perspektyva iš „stabilios“ tapo „teigiama“, praneša Finansų ministerija. Šalies ilgalaikio kredito reitingo perspektyva pakeitė tarptautinė kredito reitingų agentūra „Fitch Ratings“, teigiamai įvertinusi valstybės įgyvendinamą fiskalinę politiką. Šiuo metu agentūros šaliai nustatyti ilgalaikio ir trumpalaikio kredito reitingai (A- ir F1) lieka nepakitę. „Tai džiugi žinia Lietuvai.

Daugelis lietuvių žinią apie augantį imigrantų skaičių, kuris jau tris mėnesius viršiją emigravusių rodiklį, pasitiko su džiaugsmu. Tačiau išsamesni migracijos rodikliai atskleidžia, kad mūsų gretas pildo ne kadaise geresnio gyvenimo svetur ieškoję tautiečiai, o darbuotojai iš Ukrainos ir Baltarusijos. Specialistai prognozuoja, kad tokių migrantų kasmet sulauksime vis daugiau, o ekonomistai lietuvaičius ramina – dėl savo darbo vietos galite nesijaudinti.