Lietuvos verslas

Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) pirmadienį turėtų patvirtinti naujas dujų kainas buitiniams vartotojams. Jos įsigalios nuo sausio 1-osios.  Jei taryba pritars dujų tiekimo bendrovės „Ignitis“ pateiktoms kainoms, vartotojams, per metus sunaudojantiems iki 300 kubinių metrų dujų (maistui gaminti), jos brangtų trimis centais (6,4 proc.) iki 50 centų už kubą (su PVM), iki 20 tūkst. kubų (šildymui) sunaudojantiems kaina nesikeistų ir liktų 28 centai, o daugiau kaip 20 tūkst.

Koronaviruso pandemijos metu Lietuvos gyventojai vien bankų indėliuose sukaupė rekordiškai daug pinigų. Todėl jų nuotaikoms gerėjant, o galbūt siekiant išvengti pinigų nuvertėjimo, vis daugiau žmonių ima sukauptas lėšas investuoti. Tai padaryti, anot bankų specialistų, ne taip ir sunku. O ir sumų užtenka nedidelių. Lietuvos banko duomenimis, finansų įstaigose lietuvių laikomų indėlių vertė šiemet išaugo iki rekordinių 16,6 mlrd. eurų.

Bet kokie planuojami pokyčiai dėl vaiko pinigų ar net užuominos apie juos audrina daugelį vaikus auginančių šalies darbuotojų. Daliai šeimų ši universali išmoka reikšmingai prisideda prie pajamų, tačiau politikai vis užsimena, kad galbūt vaiko pinigus reikėtų mokėti ne visiems. Ekonomistai tarpusavyje nesutaria – vieni teigia, kad skirti išmokas visiems paprasčiau, nei bandyti apskaičiuoti, kam jų nereikia, kiti – kad šios išmokos dydis jau pasiekė lubas.

Vilniaus daugiabučių gyventojai jau kurį laiką savivaldybę užversdavo skundais dėl šiukšlintojų, kurie šalia konteinerių palieka didelių gabaritų atliekas. Reaguodama į problemą Vilniaus savivaldybė įrengė stebėjimo kameras ir užfiksavo jau 110 pažeidėjų. Savivaldybės atstovai portalui tv3.lt pasakojo, kad daugiausiai pažeidimų užfiksuota Grigiškių, Žirmūnų, Verkių, Lazdynų, Karoliniškių mikrorajonuose. Anot savivaldybės atstovų, gyventojai daugiau šiukšlina ir dėl karantino.

Karantino metu daugiau negu 50 proc. sumažėję keleivių srautai verčia vežėjus retinti tarpmiestinio susisiekimo reisus. Šiuo sudėtingu laikotarpiu vežėjai prarado dvi didžiausias keleivių grupes – studentus ir pensininkus, todėl daugelis autobusų važinėja tušti. Pervežimų autobusais bendrovės „Kautra“ direktorius Linas Skardžiukas pasakoja, kad visiškai pasikeitė keleivių įpročiai, jiems arba nėra reikalo kažkur važiuoti, arba jie tiesiog bijo tai daryti.

Nuo sekmadienio prasidedant advento laikotarpiui, bažnyčios pradeda rinkti aukas už kalėdaičius. Ir nors šis metas finansiškai sudėtingas yra ir bažnyčioms, jų atstovai tikina, kad aukoti daugiau tikinčiųjų prašoma nebus. Tiesa, kai kurios parapijos aukas už kalėdaičius rinkti šiemet pradėjo mažiausiai savaite anksčiau nei įprasta, o kelios apie pirmuosius kalėdaičius pranešė dar lapkričio pradžioje.

Lapkričio „juodojo penktadienio “ išpardavimai viliojo nuolaidomis. Vis tik specialistai pastebėjo, kad beveik pusė šiomis nuolaidomis pasinaudojusių gyventojų gailisi dėl pirkinių, o trečdalis prekes grąžina pardavėjams. „Swedbank“ Finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė pasakojo, kad lapkričio pabaigoje vykstančių „juodojo penktadienio“ išpardavimų euforija apima visą pasaulį. Nors ši išpardavimų tradicija prasidėjo Amerikoje, dabar jie vyksta visame pasaulyje.

Dalis Šilutės rajono gyventojų pasipiktino tiekiamo vandens kokybe – pakeitus filtrus, jie ir vėl yra užteršiami, iš čiaupo leidžiamas vanduo vos prabėga, o atsakingos tarnybos į pranešimus nereaguoja. Šilutės rajone, Vilkyčių kaime, gyvenantis Aurimas (tikrasis vardas ir pavardė redakcijai žinomi – aut. past.) pasakojo, kad su užteršto vandens problema susidūrė ir kiti kaimo gyventojai.

Dujos buitiniams vartotojams nuo sausio turėtų brangti tik mažiausiai jų vartojantiems gyventojams, tuo metu šildantiems namus jos nebrangs, o itin daug dujų vartojantiems – atpigs.   Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) pirmadienį ketina patvirtinti dujų tiekimo bendrovės „Ignitis“ tarifus kitų metų pirmajam pusmečiui.  Vartotojams, per metus sunaudojantiems iki 300 kubinių metrų dujų (maistui gaminti), jos brangtų trimis centais (6,4 proc.

Papildyta 2020-11-30 „Juodojo penktadienio“ išpardavimai gali būti naudingi abiem pusėms – pirkėjams tai tampa proga už mažesnę kainą įsigyti seniau nusižiūrėtą prekę, o prekybininkams – atlaisvinti prekių sandėlius prieš didžiąsias metų šventes. Tačiau panašu, kad kartais pardavėjai leidžia sau klaidinti pirkėjus ir ne tik padidinti prieš akciją buvusią kainą, bet ir prie kainos su nuolaida pridėti kelis eurus.

Įprastai lapkritį internete prasidedantis kalėdinis laikotarpis, pasak „Eurovaistinė internete“ specialistų šiemet dar intensyvesnis, jį koreguoja ir karantino metu pasikeitę klientų įpročiai. Reaguojant į išaugusius klientų srautus visoje rinkoje, „Eurovaistinė internete“ nori įspėti apie galimai ilgiau užtruksianti užsakymų pristatymą. „Eurovaistinė internete“ valdančios bendrovės „Azeta“ vadovė Justė Levčenkaitė sako, kad pokyčių ėmėsi atsižvelgdami į situaciją rinkoje.

Telekomunikacijų bendrovei „Bitė Lietuva“ leista iš valstybės valdomo Lietuvos radijo ir televizijos centro (Telecentro) už daugiau nei 20 mln. eurų įsigyti interneto, duomenų perdavimo ir IPTV verslą, vystomą „Mezon“ prekės ženklu. Sandorį tikimasi baigti gruodžio pabaigoje. Konkurencijos taryba pranešė, kad leidimas „Bitei“ suteiktas su tam tikrais įsipareigojimais – bendrovė neperleis prieigos prie „Mezon“ 2,3 GHz ir 2,6 GHz dažnių bendrai „Bitės“ ir „Tele2“ įmonei „Centuria.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija siūlo pritarti įstatymo projektui, kuriuo Lietuvoje būtų įteisinta vadinamoji trylikta pensija. Ar jai pritars ir Vyriausybė, paaiškės gruodžio 2 d. Kitą trečiadienį ministrų kabinetas svarstys ministerijos parengtą nutarimo išvados projektą iš esmės pritarti, tačiau tobulinti buvusio Seimo narių Vandos Kravčionok ir Zbignev Jedinskij siūlymą socialinio draudimo pensijų ir šalpos išmokų gavėjams kartą per metus (gruodžio mėnesį) skirt...

Žemės ūkio ministerija praneša gavusi informacijos, kad ūkininkai sulaukia skambučių iš telefoninių sukčių, apsimetančių Žemės ūkio ministerijos, Nacionalinės mokėjimo agentūros, Nacionalinės žemės tarnybos darbuotojais bei bandančių sužinoti ūkininkų banko sąskaitų  ir kitus asmeninius duomenis.

Sveikatos apsaugos ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos tariasi dėl galimybės prailginti terminą, kai atgaline data išrašoma nedarbingumo pažyma dėl COVID-19. „Tam tikrą problemą yra iškėlę šeimos gydytojai, kurie susiduria su vėluojančiomis pažymomis iš Nacionalinio visuomenės sveikatos centro, kuomet tenka išrašyti nedarbingumą izoliacijoje turintiems būti asmenims“, – spaudos konferencijoje penktadienį sakė sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga.

Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijai (EBPO) pasiūlius Lietuvai didinti aplinkosaugos mokesčius, už aplinką, vandenynus ir žuvininkystę atsakingas eurokomisaras sako, kad Europa laikosi požiūrio, kad mokesčius reikia subalansuoti – didinant vienus, reikėtų mažinti kitus.   Virginijaus Sinkevičiaus teigimu, Europos Komisija (EK) mano, jog jei valstybė laikosi principo „teršėjas moka“ ir didina taršos mokesčius, kartu reikėtų sumažinti kitus, pavyzdžiui, darbo mokesčius.

Jonavos rajone veikiančiame audinių ūkyje asmenims nustatyti trys COVID-19 ligos atvejai, penktadienį pranešė Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC). Asmenys jaučia ligos simptomus, pagal amžių rizikos grupei jie nepriklauso, spaudos konferencijoje sakė centro atstovė Justina Petravičienė.

Vieno didžiausių šalyje koncerno „Achemos grupė“ generalinio direktoriaus poste kelis mėnesius dirbusį Kastytį Braziulį keičia Nerius Jasinavičius.  Pasak grupės, valdyba atšaukė K. Baziulį ir nuo gruodžio 1 dienos paskyrė N. Jasinavičių, kuris nuo 2018 metų dirbo koncerno valdyboje. Koncernas pranešime nenurodė vadovybės pasikeitimo priežasčių.

Statybos per metus – spalį, palyginti su 2019-ųjų spaliu – pabrango 1 proc. Tai lėmė vidutinio valandos bruto darbo užmokesčio (5,0 proc.), mašinų ir mechanizmų darbo valandos kainos (1,3 proc.) padidėjimas bei statybinių medžiagų ir gaminių kainų (0,9 proc.) sumažėjimas, pranešė Statistikos departamentas. Iš statinių per metus daugiausia – 1,5 proc. – pabrango gyvenamųjų pastatų statyba. Inžinerinių statinių statyba pabrango 1,1 proc., negyvenamųjų pastatų – 0,7 proc.

Visame pasaulyje plinta įvairiausi mitai apie 5G: neva dėl jo mobilieji duomenys taps brangesni, spinduliuotė žalinga sveikatai, aplinkai ir net bitėms. Tyrimai rodo, kad tiek Europoje, tiek Lietuvoje apstu tuo tikinčių žmonių. Anot specialistų, tai lemia žinių stoka – žmonės linkę nepasitikėti ar net bijoti to, ko gerai nesupranta.  Trimis mitais tiki kas penktas  Visais laikais buvo žmonių, kurie bijojo ar net priešinosi naujovėms.

Medienos rinka po staigaus kritimo rodo atsigavimo ženklus – 2021 metų pirmojo pusmečio aukcionai pusmetinėms ir ilgalaikėms sutartims sudaryti rodo, kad mediena vidutiniškai brangsta 20 proc., pranešė Valstybinių miškų urėdija.   „Jau kurį laiką stebėjome ženklus, kad medienos rinka po truputį stabilizuojasi, ir šis aukcionas jau leidžia mums konkrečiau prognozuoti 2021 metus. Medienos kaina auga maždaug 20 proc.

Daugelyje pasaulio šalių pastebėta, kad namų ūkių pirkimų apimtys metų pabaigoje ženkliai išauga, lyginant su kitais mėnesiais. Pavyzdžiui, Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV) mažmeninės prekybos apimtys Kalėdiniu laikotarpiu 2018 m. viršijo 1 trilijoną dolerių.

Europos Komisija pagaliau patvirtino bendrijos septynerių metų biudžetą, kuris siekia rekordinius 1,8 trilijono eurų. Tai beveik dvigubai daugiau nei buvo skirta ankstesniame 2014-2020 metų biudžete, ir tai nepaisant fakto, kad bendriją paliko viena iš didžiausių ekonomikų Jungtinė Karalystė. Tiesa, šįkart į biudžetą įtrauktas Europos Sąjungos atsigavimo fondas, kurio lėšos sudaro liūto dalį − jos turės iš naujo pakurti šalių ekonomikas po pandemijos sukelto ekonominio nuosmukio.

Būsimoms vakcinoms nuo koronaviruso laikyti planuojama įsigyti du ultra žemos temperatūros šaldiklius, BNS informavo Ekstremalių sveikatai situacijų centras (ESSC). Centro teigimu, kiekvieno iš jų talpa turėtų būti ne mažesnė nei 700 litrų. „Minimali reikalaujama talpa yra 700 litrų, tačiau neaišku kokia talpa bus pasiūlyta tiekėjų. 700 litrų šaldiklyje galima saugoti daugiau nei 325 tūkst. vakcinos dozių“, – rašoma BNS pateiktuose atsakymuose.

Nepaisant koronaviruso pandemijos dalis įmonių šiemet, kaip ir kasmet, darbuotojus nudžiugins kalėdinėmis premijomis ir dovanomis. Pasak įmonių atstovų, pandemija ir karantinas skatina keisti darbuotojų skatinimo formas, bet ne apimtis. Lietuvos darbdavių konfederacijos prezidentas Danukas Arlauskas teigė, kad nepaisant koronaviruso pandemijos ne visi verslai patyrė nuostolių. „Daliai įmonių pandemija išėjo į naują, jos uždirbo daugiau.

Lietuvos bankui skyrus 90 tūkst. eurų baudą vartojimo kreditų bendrovei „Mogo LT“, ši teigia gerbianti reguliuotojo sprendimą, bet sako neturėjusi tikslo pažeisti įstatymų.  Išplatintame pranešime bendrovė tikisi, kad sankcija leis jai pagerinti teikiamų paslaugų ir siūlomų produktų kokybę.  „Gerbiame ir vertiname Lietuvos banko išreikštą nuomonę.

Ekonomikos ir inovacijų ministerija inicijavo vidaus tyrimą dėl 20 mln. eurų paramos pagal užsienio investuotojams skirtą priemonę „Smart FDI“ – norima išsiaiškinti, ar visoms įmonėms buvo sudarytos vienodos galimybės gauti informaciją apie kvietimą. Kvietimas teikti paraiškas buvo sustabdytas po dviejų valandų, kai jų skaičius viršijo kvietimo sumą, pranešė ministerija.

Šiandien paskelbta, kad vidutinis darbo užmokestis prieš mokesčius Lietuvoje trečią ketvirtį buvo 1455 eurai, arba net 10,4 proc. didesnis negu prieš metus. Darbo užmokestis po mokesčių per metus išaugo 11,2 proc. – iki 928 eurų. Tokie darbo užmokesčio pokyčiai šalyje šiemet gerokai viršijo ne tik kovo pradžioje prasidėjus pirmajam karantinui skelbtas prognozes, bet ir pateiktas prieš prasidedant šiems metams, kai nebuvo jokių minčių apie galimą pandemiją.

Nepaisant sunkumų, su kuriais dėl koronaviruso ir karantino susiduria daugelis įmonių, šiemet darbo užmokestis Lietuvoje didėjo daug sparčiau, nei buvo prognozuota krizei dar net neprasidėjus. Kas lėmė tokį algų augimą? „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis įžvelgia kelias to priežastis.  „Vidutinis neto (tai yra neatskaičius mokesčių, – red. past.) darbo užmokestis trečiąjį šių metų ketvirtį buvo 11,2 proc. didesnis nei prieš metus.

Karantino laikotarpiu į Valstybinę darbo inspekciją kreipiasi daugiau žmonių, kurie atleidžiami iš darbo. Specialistai mato, kad darbdaviai yra priversti spręsti finansinius sunkumus, ir vienas iš būdų yra tiesiog atsisveikinti su darbuotojais. Tiesa, kartais tai daroma ne visai teisėtai, rašoma pranešime žiniasklaidai. Darbo inspekcija tokiu atveju rekomenduoja kreiptis į Darbo ginčų komisiją, nes komisija nemokamai per gana trumpą laiką išnagrinėja ginčą su darbdaviu.

Verslininko Gedimino Žiemelio kontroliuojamai bendrovei „DG21“ įsigijus Vilniaus „Siemens“ areną valdančią įmonę, naujieji savininkai nusprendė, kad ji nuo šiol vadinsis „Avia Solutions Group“ arena. Įmonė ketvirtadienį paviešino vizualizacijas, kaip atrodys naujasis arenos logotipas ir pavadinimas.  „Vyksta iškabos montavimo darbai“, – BNS ketvirtadienį sakė „DG21“ atstovė Vilma Vaitiekūnaitė. Pasak jos, sutartis su „Siemens“ dėl arenos pavadinimo buvo pasibaigusi dar iki sandorio.

Papildomai savo pensijai kaupiantys šalies gyventojai dažniausiai norėtų sukaupti nuo 26 iki 50 tūkst. eurų siekiančią sumą. Didžiosios dalies gyventojų nuomone, tokia suma būtų pakankama, kad kartu su valstybės mokama pensija užtikrintų jų poreikius atitinkančias pajamas senatvėje. Vis dėlto finansų ekspertai pastebi, kad gyventojams orientuotis reikėtų į didesnę pinigų sumą, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Dėl koronaviruso pandemijos apribojus keliones, netoli sienų su kaimyninėmis valstybėmis gyvenantys lietuviai keičia apsipirkimo įpročius – rečiau vyksta apsipirkti į Lenkiją, beveik visur netoli sienos esančiose parduotuvėse auga alkoholio ir cigarečių pardavimai, rašo „Verslo žinios“. Lenkijos statistikos departamento duomenimis, antrąjį ketvirtį lietuviai į Lenkiją vyko beveik 870 tūkst. kartų – 42,2 proc. mažiau nei pernai tuo pačiu metu. Lenkai į Lietuvą vyko beveik 390 tūkst.

Laikinasis sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga sako, kad liko savaitė pamatyti, ar karantinas davė efektą, nors pripažįsta, kad norimo rezultato kol kas nematyti. „Labai sudėtinga atsakyti ir pasakyti vieną labai tikslią priežastį, dėl ko taip yra (daugėja atvejų). Dar ne visiškai galima sakyti, kad nepavyko, nes eksponentinio augimo nebeturim.

Nepaisant koronaviruso ir karantino keliamų sunkumų, Lietuvos pramonininkai laikosi palyginti neblogai, sako ekspertai. Ir nors įmonės sulaukia vis daugiau užsakymų iš užsienio, gamykloms sunkumų kyla dėl nuolat kintančio darbuotojų skaičiaus. „Swedbank“ vyriausio ekonomisto Nerijaus Mačiulio teigimu, nors gamykloms šis laikas sudėtingas dėl nepastovaus darbuotojų kiekio, Lietuvos pramonė, palyginti su pernai, paaugusi. „Daugeliui Lietuvos pramonės įmonių šie metai bus rekordiniai.

Nuo spalio gerokai išaugus Registrų centro įkainiams už paveldėtą ar padovanotą turtą, Vyriausybė trečiadienį pritarė siūlymui juos mažinti, pranešė Teisingumo ministerija.  „Registrų centro įkainiai turi būti tokie, kad visiems gyventojams būtų prieinamos jiems reikalingos paslaugos. Tai – itin aktualu socialiai jautrioms gyventojų grupėms.

Beveik milijono eurų vertės turto su sutuoktiniu turinti buvusi ilgametė Seimo narė, pirmininkė ir ministrė konservatorė Irena Degutienė paprašė skirti jai pirmojo laipsnio valstybinę pensiją. Atsižvelgiant į ją, Vyriausybei siūloma tai ir padaryti. Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos narė valstybinės pensijos raštu paprašė tuomet dar Seimo pirmininko pareigas einančio Viktoro Pranckiečio. Šis jos prašymą perdavė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai.

Didžiausiai šalies alaus gamybos bendrovei „Švyturys–Utenos alus“ teisme nepavyko panaikinti 14,5 tūkst. eurų baudos. Anot teismo, Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (NTAKD) įmonei skirta bauda už netiesioginę alkoholinio alaus reklamą yra teisėta.  Vilniaus apygardos administracinis teismas (VAAT) pirmadienį atmetė įmonės skundą, BNS pranešė teismo atstovas Audris Kutrevičius. Anot jo, byla dėl komercinių paslapčių buvo nagrinėjama neviešuose posėdžiuose.

Laikinai pareigas einantis premjeras Saulius Skvernelis tikisi, kad Vyriausybei nereikės imtis apriboti prekybos ir pramogų centrų veiklą. Jo teigimu, kol kas šie verslai žada imtis papildomų saugumo priemonių. Trečiadienį ministrų kabinetas nesvarstė klausimo dėl prekybos ir pramogų centrų veiklos apribojimo pandemijos metu. Anot S. Skvernelio, prie šio klausimo gali būti grįžtama reikalui esant.  „Taip, tokie svarstymai yra.

Lietuva siekia užsitikrinti tinkamą žalos atlyginimą ir didesnes kompensacijas, jeigu įvyktų avarija Astravo atominėje elektrinėje (AE) šalia Lietuvos sienos. Didinti įsipareigojimus tektų ir pačiai Lietuvai, uždarančiai Ignalinos atominę elektrinę.  Vyriausybė trečiadienį pritarė Energetikos ministerijos parengtiems įstatymų pakeitimams, kuriais siūloma ratifikuoti tarptautinius susitarimus – protokolą prie Vienos konvencijos ir Konvenciją dėl papildomos kompensacijos.

Vyriausybė sušvelnino aplinkybes, kuriomis nuo Covid-19 krizės nukentėjęs verslas ir darbuotojai gali gauti valstybės paramą. Nuo šiol subsidijas gauti galės smulkios ir vidutinės įmonės, kurios per pandemiją patyrė bent 30 proc. apyvartos nuosmukį. Išmokų dydis priklausys nuo praėjusiais metais sumokėto gyventojų pajamų mokesčio.

Lietuvoje pamažu siekiant atsisakyti monopolinio elektros tiekimo, gyventojams reikia pasirinkti elektros tiekėją. Tačiau nepanašu, kad žmonės skuba rinktis – pirmajame etape nepriklausomą elektros tiekėją pasirinko tik trečdalis visų jame privalėjusių dalyvauti gyventojų. Specialistai įspėja, kad asmenims, nepasirinkusiems tiekėjo, už elektrą gali tekti mokėti daugiau. Pirmajame etape iki gruodžio 10 d. nepriklausomą elektros tiekėją privalu pasirinkti 98 tūkst.

Kadenciją baigianti Vyriausybė trečiadienį leido prie Vilniaus universiteto (VU) po kiek daugiau nei mėnesio prijungiamam Šiaulių universitetui (ŠU) parduoti dalį pastatų. Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos parengtame sprendime nurodyta, kad ŠU siekia, jog valstybė investuotų ir leistų universitetui parduoti iš viso 63 įvairius nekilnojamojo turto objektus Šiauliuose, Šiaulių ir Akmenės rajonuose.

Šiemet daugelis įmonių patiria sunkumų, tačiau bent jau sprendžiant pagal didžiausius darbuotojams mokamus atlyginimus, dalis jų išgyvena aukso amžių. Kai kurios žemės ūkio, transporto, informacinių technologijų bendrovės mokėjo dešimtis tūkstančių siekiančias algas. Tai rodo „Sodros“ duomenys apie spalio mėnesį įmonių mokėtą vidutinį darbo užmokestį. Praėjusį mėnesį Lietuvoje iš viso buvo 11 įmonių, kuriose mokėtų atlyginimų vidurkis viršijo 10 tūkst. eurų neatskaičius mokesčių.

Prieš antrąjį karantiną atsitiesė ir dirbančiųjų skaičius, ir vidutinių darbo pajamų augimas, kuris vėl buvo dviženklis. Vis dėlto darbo neteko tūkstančiai darbuotojų, tarp kurių yra gerokai daugiau moterų. Tą rodo naujausi „Sodros“ duomenys. Vidutinės visą mėnesį dirbusių gyventojų darbo pajamos trečiąjį šių metų ketvirtį pasiekė 1 411 eurų neatskaičius mokesčių (į rankas – apie 903 eurus). Tai – 134 eurais arba 11 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu.

Siūloma, kad būsto nuomotojai privalomai registruotų sutarčių sudarymą ar jų esminį pakeitimą Nekilnojamojo turto registre, o už tokios prievolės nesilaikymą jiems grėstų administracinė atsakomybė – įspėjimas arba bauda iki 500 eurų.  Šiuos Finansų ministerijos siūlomus įstatymų pakeitimus trečiadienio posėdyje svarstys Vyriausybė. Projektu siekiama sudaryti teisines prielaidas efektyviam mokesčių administravimui.

„Sodra“ praneša, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 11 d. nutarimu Nr. 1257 „Dėl sutikimo reorganizuoti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinius skyrius“, skelbiamas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus, Marijampolės, Šiaulių, Utenos, Šilalės ir Mažeikių skyrių reorganizavimas jungimo būdu – prijungiant juos prie Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno, Panevėžio ir Klaipėdos skyrių (toliau – Reorganizavimas...

Dėl įvesto karantino, kurį žadama pratęsti kone iki Kalėdų, tūkstančiai darbuotojų jau yra arba netrukus bus išleisti į prastovas. Paprastai tokiais atvejais mokama mažesnė alga.

Neseniai Ekonomikos ir inovacijų ministerijoje buvo tyliai atsukti pinigų kraneliai. Iš jų pabirs net 31 milijonas eurų, o pinigai gali būti skirti projektams iš fantastikos srities – sanitariniams tuneliams nuo Covid-19, aparatams, kurie iš tolo atpažins koronavirusu sergančius žmones ir net jodui, kuris mus apsaugos nuo Covid-19. Plačiau apie tai – laidoje „Karštai su tv3.lt“. Laidos žurnalistas pakalbino jodą nuo koronaviruso kursiančios įmonės vadovę V. Stonienę.