Lietuvos verslas

Premjerui Sauliui Skverneliui prakalbus apie numatomus sprendimus ir diskusijas su verslininkais bei socialiniais partneriais, kaip neleisti smarkaus maisto ir paslaugų kainų augimo, ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, kad valstybė neturi galimybių reguliuoti kainas. Banko „Swedbank“ vyriausias ekonomistas N. Mačiulis mano, kad vienintelė konkreti priemonė, kuria galėtų tiesiogiai pasinaudoti Vyriausybė, yra pridėtinės vertės mokesčio (PVM) mažinimas.

Suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) pirmajame aukcione parduotas visas jam pasiūlytas dujų kiekis – 110 gigavatvalandžių (GWh), pranešė aukcioną organizavusi Baltijos šalių gamtinių dujų birža „GET Baltic“. Pasak „GET Baltic“, SGD tiekimo ir prekybos bendrovės „Litgas“ sukauptas dujų likutis sudomino visų trijų Baltijos šalių didmeninės gamtinių dujų rinkos dalyvius ir buvo parduotas vienam iš jų už 22,62 euro už megavatvalandę (MWh) kainą, kuri yra aukštesnė nei nustatyta pradinė minimali pardav...

Tris šalies oro uostus valdanti valstybės įmonė Lietuvos oro uostai pradeda verslo klasės skrydį iš Vilniaus į Londono Sičio oro uostą galėsiančios pasiūlyti aviakompanijos paiešką. Bendrovės vadovas Marius Gelžinis sako, jog jau užmezgami kontaktai su potencialiais vežėjais. „Tiesiogiai bendraujame ir mezgame kontaktus su oro vežėjais.

Premjerui Sauliui Skverneliui prakalbus apie numatomas diskusijas su verslininkais ir socialiniais partneriais, kaip neleisti smarkiai didinti maisto ir paslaugų kainų, jo patarėjas sako, kad apie kainų reguliavimą nekalbama. Anot Skirmanto Malinausko, pirmiausia norima pažaboti prekybos centrų apetitą, kalbama ir apie galimą valstybės dalyvavimą kai kuriuose versluose. S. Malinauskas BNS sakė, jog Vyriausybės pasiūlymai bus pristatyti artimiausiu metu.

Nekilnojamojo turto plėtros bendrovės „Hanner“ savininkas ir valdybos pirmininkas Arvydas Avulis dar kartą patvirtino, kad dabartiniai teritorijų planavimo dokumentai „Hanner“ įsisavinamoje buvusioje „Žalgirio“ stadiono teritorijoje numato futbolo areną, jos statyti bendrovė neketina. Pasak A. Avulio, „Hanner“ taip pat neplanuoja atsisakyti arba pristabdyti teritorijoje jau suplanuoto antro biurų pastato projekto.

Nekilnojamojo turto plėtros bendrovė „Hanner“ už dalies buvusio „Žalgirio“ stadiono teritorijos, kurioje jau yra pastatyti statiniai, naudojimą valstybei sumokės 1 mln. eurų. Generalinės prokuratūros teigimu, dar neužstatytoje teritorijos dalyje bendrovė galės statyti tik futbolo areną. Tačiau „Hanner“ savininkas Arvydas Avulis anksčiau yra sakęs, kad arenos šioje vietoje nestatys.

Europinės automagistralės „Via Baltica“ ruožo nuo Kauno iki Marijampolės rekonstrukcija, išplatinant kelią nuo 2 iki 4 juostų, bus baigta šiemet, sako susisiekimo ministras Rokas Masiulis. Jis viliasi, kad naujas platesnis kelias gerokai sumažins avarijų jame mastą. „Šiais metais – taip yra pažadėję rangovai, kad šiais metais bus baigta“, – LRT radijui sakė R. Masiulis, penktadienį vykstantis apžiūrėti šio ruožo rekonstrukcijos darbų.

Po dvejų metų Lietuvoje, kaip tikimasi, įsigaliosiantis naujas per šalį važiuojančių vilkikų mokestis valstybės biudžetą papildytų apie 70 mln. eurų per metus, o šios lėšos būtų skirtos keliams atnaujinti. Susisiekimo ministras Rokas Masiulis sako, kad vinjetes numatoma pakeisti mokesčiu, kuris priklausytų nuo nuvažiuoto atstumo. „Įvedus naują apmokestinimo sistemą, kurią planuojame pateikti Seimui neužilgo, pagal ją mes galėtume surinkti daugiau lėšų. Planuojame apie 70 mln.

Skamba tarsi tikra utopija – nesvarbu, dirbate ar ne, valstybė visiems šalies gyventojams kas mėnesį skiria fiksuotą išmoką. Būtent tokį kelią prieš pusantrų metų ėmėsi išbandyti Suomiją, o Lietuva, panašu, iš Skandinavijos šįkart nepasimokys. Parlamentarai ir ekonomistai abejoja, ar gaudami pinigų „už nieką“ lietuviai apskritai dar norėtų dirbti. Nuo 2017-ųjų sausio 2 tūkst. atsitiktine tvarka atrinkti bedarbiai 25–58 metų suomiai iš valstybės dvejus metus kas mėnesį gauna po 560 eurų.

Remiantis bendrovės „Mokilizingas“ pirmojo šių metų pusmečio veiklos duomenimis bei kelionių agentūrų pastebėjimais, lietuviai vis rečiau viliasi rasti patrauklią paskutinės minutės kelionę ir atostogas planuoja iš anksto. „Stebint paskolų kelionėms tendencijas, į akis pirmiausia krenta vis tolygesnis jų pasiskirstymas per metus.

Telekomunikacijų bendrovė „Tele2“ skyrė kompensacijas klientams, kurie būdami užsienyje praeitą penktadienį ir šeštadienį negalėjo pasinaudoti tarptinklinio ryšio paslauga. „Tele2“ korporacinės komunikacijos direktorius Andrius Baranauskas teigė, kad klientams, be kita ko, bus kompensuota mėnesio abonento įmoka, padengtos kelių dienų tarptinklinio ryšio išlaidos.

Daugiau nei 100 tūkstančių gyventojų, kurie privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokas turi sumokėti patys, „Sodra“ išsiuntė priminimus sumokėti įmokas, kurios siekia nuo 36 iki 903 eurų.

Vyriausybė patvirtino metodiką, pagal kurią energetikai išmokės vienkartines kompensacijas žemės savininkams už naudojimąsi elektros tinklų naudai nustatytais servitutais. Žemių ir miškų savininkai jau žeria priekaištus, kad rengiant šį teisės aktą esą stigo viešumo ir buvo ignoruojami suinteresuotų organizacijų pasiūlymai. Energetikos ministerija teigia, kad su metodikos projektu galima buvo susipažinti Teisės aktų projektų informacinėje sistemoje, ir visus siunčia į internetą.

Lietuvoje sparčiai plintant afrikiniam kiaulių marui, žemės ūkio ministras ketina siūlyti Vyriausybei, kad ji skatintų kiaulių augintojus atsisakyti kiaulininkystės. Anot Giedriaus Surplio, pasiūlymus ministrų kabinetui bus pateiktas kitą savaitę. „Mes kalbame apie tai, kad reikia stiprinti biosaugą ir kalbame apie tai, kad turime skatinti alternatyvių gyvūnų auginimą, bet ne prievartinėmis priemonėmis, o pateiksime žmonėms patrauklų pasiūlymą“, – BNS sakė G. Surplys.

Išskirtinai karšta vasara ir sutrumpėjęs prekybos alkoholiu laikas parduotuvėse keičia lietuvių įpročius. Iki šiol didžiąją dalį alkoholinių gėrimų prekybos centruose pirkę gyventojai atsigręžia į barus ir kavines. Barų savininkai dėl pasikeitusios tendencijos skaičiuoja iki trečdalio išaugusius pardavimus, o aludariai teigia, kad keičiasi ne tik pirkimo vietos, tačiau ir asortimentas.

Savo klientams atsiskaityti už prekes bitkoinais dvejus metus siūlantis „Topo centras“ planuoja, kad kitąmet atsiskaitymai šia kripto valiuta jau sieks apie 1 mln. eurų, rašo „Verslo žinios“. „Šiemet bitkoinais suprekiausime už 0,5 mln. eurų, o kitiems metams planuojame 1 mln. eurų apyvartą“, – dienraščiui teigė prekybos centro direktorius Remigijus Štaras. Tuo tarpu e. parduotuvėje „Varle.

Trečdaliu didesnės nei pernai grūdų supirkimo kainos netruks turėtų atsiristi produktų lentynose – brangti turėtų miltai, duona, taip pat mėsa, paukštiena, kiaušiniai, rašo „Lietuvos rytas“. Pasak grūdų perdirbimo bendrovės „Kauno grūdai“ augalininkystės verslo vadovo Gintaro Bagdono, kainas aukštyn stumia prastesnis, nei prognozuota, derlius Rusijoje ir visoje Europoje. Pasak „GK Group“ valdybos pirmininko Tautvydo Barščio, miltų ir paukštienos produktų brangimo, matyt, nebus išvengta.

Lietuviai – mažiausiai taupanti tauta visoje Europos Sąjungoje. Iš jos, pasirodo, esame vieninteliai, kurie išleidžiame daugiau, nei uždirbame, nes vis skolinamės. Gyventojai piktinasi, kad jiems taupyti neleidžia maži atlyginimai ir pensijos. Specialistai kaltina ir pačius gyventojus. Jei neseniai į šipulius sudaužėte savo kiaulę taupyklę, nenusiminkite, jūs retas, kuris iš viso kokią taupyklę pinigams turite.

Maisto ir veterinarijos tarnybos vadovas sako, jog afrikinį kiaulių marą į Danijos kapitalo bendrovės „Idavang“ fermą galėjo atnešti žmonės arba transportas. Dariaus Remeikos teigimu, „Skabeikių“ kompleksas dar pavasarį atitiko visus tokiai fermai keliamus saugos reikalavimus. „Ūkis buvo tikrintas kovo viduryje ir buvo nustatyta, kad jis atitinka jam keliamus reikalavimus. Dažniausiai potencialios priežastys yra transportas ir žmonės.

Netikėtai nusprendus šiemet mokslo metų startą nukelti iš rugsėjo 1-osios į rugsėjo 3-iąją prekybininkams atsivėrė įstatymo spraga – juk alkoholiu prekiauti draudžiama tik rugsėjo 1-ąją. Vis dėlto tiek parlamentarai, tiek patys prekybininkai mano, kad šiemet alkoholio kranelį reikėtų užsukti būtent rugsėjo 3-ąją. Prekybos tinklas „Lidl“ portalui 15min patvirtino neketinantis alkoholiu prekiauti rugsėjo 3-ąją.

Vengrijos pigių skrydžių bendrovė „Wizz Air“ nuo rudens skraidins iš Kauno į Suomijos miestą Turku. Skrydžiai tarp antro pagal dydį Lietuvos ir šešto Suomijos miesto nuo lapkričio 9 dienos vyks du kartus per savaitę – pirmadienį ir penktadienį, pranešė bendrovė. Šiuo metu Suomijos sostinę Helsinkį iš Vilniaus galima pasiekti su „Finnair“. Pirmadienį „Wizz Air“ pranešė, jog nuo spalio pabaigos skraidins iš Vilniaus į Lvovą Ukrainoje.

Didžiausios Lietuvoje kiaulių augintojos Danijos kapitalo bendrovės „Idavang“ fermoje Akmenės rajone nustatytas afrikinio kiaulių maro protrūkis – fermoje auginama 19,5 tūkst. kiaulių, pranešė Maisto ir veterinarijos tarnyba. Tai jau antras kartas pastaraisiais metais, kai maras aptiktas šios bendrovės fermose. Tarnyba pranešė, kad „Skabeikių“ komplekse atliktas skubus tyrimas, kai per pastarąsias tris dienas nugaišo 24 kiaulės. Visos komplekse auginamos kiaulės bus nugaišintos.

Vėsus vėjelis karštą vasaros dieną, tai tikra palaima žmogui. O šilumos pliūpsnis žiemą, tai tikras jaukumo užtaisas! O ką pasakytumėte, jei galėtumėte pasirinkti du viename? Mikroklimato įrenginiai garantuoja optimalų komfortą namuose. Rinkoje galima sutikti begalę skirtingų oro kondicionierių ir šilumos siurblių gamintojų. Tačiau tik nedaugelis pristato įrangą, kuri išsiskiria savo unikaliu dizainu, naujų funkcijų kiekiu ir laiko patikrintu patikimumu.

Kauno S. Dariaus ir S. Girėno stadione pradėti pasiruošimo rekonstrukcijai darbai. Kauno miesto savivaldybė pirmadienį oficialiai perdavė stadioną ir žemės sklypą konkursą laimėjusiai Turkijos bendrovei „Kayi Insaat Sanayi ve Ticaret“. Pasak savivaldybės, projektui įgyvendinti nebeliko teisinių kliūčių.

Plečiant elektromobiliams skirtą infrastruktūrą, iki metų pabaigos visoje šalyje bus įrengtos 57 naujas jų įkrovimo stotelės. Tam bus skirta 1,5 mln. eurų europinės paramos, o dar 15 proc. projekto lėšų skirs savivaldybės. Susisiekimo ministras Rokas Masiulis sako, jog taip bus skatinama naudoti netaršias transporto priemones. „Norėdami skatinti žmones naudotis netaršiomis transporto priemonėmis, turime plėtoti ir infrastruktūrą.

Didelę elektros kainą Lietuvoje bei Latvijoje iš dalies ir toliau lemia šilti orai, dėl kurių mažėja vandens lygis hidroelektrinių rezervuaruose, praneša nepriklausoma elektros tiekėja „Elektrum Lietuva“. Elektros perdavimo sistemos operatorė„Litgrid“ teigia, kad elektros kaina Lietuvoje ir Latvijoje praėjusią savaitę buvo viena didžiausių regione šiais metais. Aukštesnė savaitės kaina buvo tik vasario mėnesį Suomijoje – 63,3 euro.

Lietuvos gyventojai taupo mažiausiai tarp Europos Sąjungos (ES) valstybių gyventojų. Lietuvos bankas (LB) mano, jog tam įtakos turi gyventojų pasitikėjimas ekonomika. LB Makroprudencinės analizės skyriaus ekonomistė Laura Gudauskaitė sako, jog šalies žmonės dabar netaupo, o skolinasi dideliems pirkiniams. „Lietuvos gyventojų pasitikėjimo rodiklis kelerius pastaruosius metus gerėja ir yra gerokai didesnis už ilgalaikį vidurkį.

Premjeras teigia, kad dėl pavėžėjimo paslaugą teikiančios bendrovės „Yandex. Taxi“ ieškoma konkrečių ir motyvuotų teisinių sprendimų, bet tai nėra strateginė įmonė, kurios atveju galiotų atitinkami ribojimai. Vis dėlto Saulius Skvernelis dar kartą paragino atsakingai naudotis šios Nyderlanduose įsikūrusios Rusijos kapitalo įmonės paslaugomis. „Kilo šurmulys, natūralu, kad tai įvyko, bet tai nėra įmonė, kuri turi strateginę reikšmę.

Atliekų tvarkymo bendrovėms „Ecoservice” ir „VSA Vilnius“ neseniai pareiškus, kad jų veikla yra nuostolinga ir jos nebenori dabartinėmis kainomis tvarkyti šiukšlių Vilniuje, miesto valdžia ruošiasi ieškoti naujų atliekų tvarkytojų – jų paslaugų konkursą tikimasi paskelbti iki rudens pabaigos. Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Julius Morkūnas sako, jog atliekų tvarkytojų paieškos konkursą ketinama paskelbti spalį arba lapkritį, iki tol vyks viešos konsultacijos.

Lietuvos prekybininkai nuo kitų metų pirkėjams nebegalės veltui dalinti plastiko maišelių. Tačiau jiems ketinama nustatyti ir daugiau ribojimų. Maišelių tiekėjai ir gamintojai nesutaria dėl naujovės poveikio. Vieni sako, kad plastiko maišelių naudojimas kasmet smuks po 10–20 proc., kiti prognozuoja, kad tai neturės pasekmių nei verslui, nei pirkėjų įpročiams, nei gamtai – esą jau dabar ten, kur jų nuperkama daugiausia, jie apmokestinti.

Pirkimas internetu leidžia sutaupyti laiko, tačiau kartais gautos prekės gali visiškai neatitikti lūkesčių. Tokiu atveju, kaip ir perkant fizinėse parduotuvėse, jas galima grąžinti. Tik kaip tai padaryti? „Kiekvienas Europos Sąjungos (ES) pilietis turi teisę grąžinti pirktas prekes per 14 dienų laikotarpį dėl bet kokios priežasties ir be jokio paaiškinimo. Pasidomėti elektroninės parduotuvės numatytomis grąžinimo sąlygomis bei būdais rekomenduotina dar prieš perkant.

Butų pardavimai Lietuvoje liepą aktyvėjo, nors Vilniuje ir Klaipėdoje jie per mėnesį smuko maždaug po 10 proc., pranešė Registrų centras. Negalutiniais duomenimis, liepą šalyje perleista 10,65 tūkst. pastatų, patalpų ir žemės sklypų - 0,4 proc. mažiau nei birželį ir 2,1 proc. daugiau negu pernai liepą. Lietuvoje liepą savininkus pakeitė 2,9 tūkst. butų – atitinkamai 1 proc. ir 4,2 proc. daugiau, bei apie 1 tūkst. namų – atitinkamai 6,5 proc. ir 4,2 proc. daugiau.

 Santaros klinikos ieško, kas sukurtų išmaniąją apšvietimo sistemą operacinei ir paskelbė ikiprekybinį šios sistemos pirkimą. Tokiu būdu perkamas inovatyvaus produkto sukūrimas, kurio rinkoje iki pirkimo momento dar nėra. „Šiandien skelbiame pirmąjį ikiprekybinį viešąjį pirkimą išmaniosios apšvietimo sistemos, kuri būtų naudojama operacijų metu, sukūrimui“, – pranešime spaudai teigia Santaros klinikų Inovacijų ir technologijų perdavimo skyriaus vedėja Lina Žiaukienė.

Lietuvos grūdų perdirbėjams ir eksportuotojams skundžiantis, kad šiuo metu trūksta grūdų vežimo vagonų, o jų eismas per lėtas dėl vykstančių geležinkelio remonto darbų, valstybės valdomi „Lietuvos geležinkeliai“ žada nuomotis vagonus iš Baltarusijos. Lietuvos grūdų perdirbėjų asociacijos direktorė Dalia Ruščiauskienė BNS sakė, kad daugiausiai problemų kelia visoje Lietuvoje remontuojami geležinkelio ruožai.

Iš valstybės nekilnojamąjį turtą įsigijęs verslas jį prikelia naujam gyvenimui: paverčia daugiabučiais, biurų pastatais, pritaiko bendrabučiams ar net turgui. Nors sėkmingų pavyzdžių per pastaruosius metus buvo ne vienas, analitikai įžvelgia galimybių tobulinti valstybės turto pardavimą. Vien per 2015-2017-uosius nekilnojamojo turto plėtotojai iš savivaldybės ir valstybės įmonių įsigijo nemažai turto.

Sekmadienį „Tele2“ praneša, kad rugpjūčio 3-4 d. užsienyje buvusiems klientams skirs kompensacijas už patirtus nepatogumus. Šių kompensacijų suma sieks 1 mln. eurų. Kaip tikinama išplatintame pranešime, kompensacijos bus skiriamos visiems klientams, kurie būdami užsienyje patyrė nepatogumų negalėdami pasinaudoti tarptinklinio ryšio paslauga. Visiems užsienyje šiuo laikotarpiu buvusiems ir nepatogumus patyrusiems klientams bus kompensuojamas jų mokėjimo plano mėnesinis mokestis.

Norint įgyvendinti didesnius planus, esant būtinybei įsigyti brangiau kainuojančias prekes kaip išmanūs įrenginiai, baldai, buitinės technikos prietaisai, siekiant išvykti pailsėti į tolimą kelionę, tačiau neturint pakankamo santaupų kiekio, sprendimu gali tapti paskola. Paskolos yra skirstomos į skirtingus tipus: vartojimo, automobiliui įsigyti, medicinos ir sveikatinimo išlaidoms apmokėti, namų remontui ir pan.

„Tele2“ klientai, esantys užsienyje, šturmuoja „Tele2“ salonus ir „Facebook“ skundais apie neveikiantį ryšį. Įmonės atstovas Andrius Baranauskas įspėja apie šiuo metu neveikiantį tarptinklinį ryšį, tačiau kol kas negali prognozuoti, kada paslauga vėl veiks. „Šiuo metu mūsų tarptinklinis ryšys neveikia. Visiškai, labai dėl to apgailestauju“ – savo „Facebook“ paskyroje rašo A. Baranauskas.

Zarasuose ir Pakruojyje startavo nauja „Swedbank“ klientų aptarnavimo tvarka. Nuo šiol norėdami pasinaudoti banko paslaugomis, tiek zarasiškiai, tiek pakruojiškiai vizitui privalės užsiregistruoti iš anksto. Tiesa, tokie pokyčiai nerimą kelia ne tik miestų gyventojams, o klientų teises ginanti asociacija tvirtina, esą tai peržengia padorumo ribas.

Keliaujant po įvairiais šalis nejučiomis imama lyginti savos šalies ir kitos kainas. To geriau nedaryti nuvykus į Ukrainą, nes nuotaika gali subjurti, pamačius, kaip ten pigu. Tiesa, omeny reikėtų turėti ir Ukrainos gyventojų gaunamos atlyginimus.  Minimali alga Ukrainoje siekia apie 91 eurą per mėnesį „į rankas“, o vidutinė – apie 236 eurus, atskaičius mokesčius. Vidutinė alga Kijeve yra kiek didesnė – siekia virš 300 eurų.

Užstato sistemoje dalyvaujantis gėrimų gamintojas „Butautų dvaro bravoras“ jau ilgą laiką nevykdo finansinių įsipareigojimų sistemai. Negaudama užstato lėšų, ne pelno siekianti „Užstato sistemos administratorius“ (USAD) nuo rugpjūčio 28 d. stabdo sutartį su minėta įmone ir nebepriims jos pakuočių. Gyventojai raginami iki minėtos datos priduoti visas turimas šio gamintojo pakuotes.

Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT) šią savaitę įpareigojo Lietuvos nacionalinę Martyno Mažvydo biblioteką nutraukti beveik 2 mln. eurų vertės kompiuterinės įrangos pirkimą, nustačiusi, jog sąlygos pažeidė įstatymus. Balandį skelbtu pirkimu biblioteka siekė įsigyti apie 1,5 tūkst. stacionarių kompiuterių, 2,8 tūkst. multifunkcinių spausdintuvų, 280 projektorių ir 68 liečiamus terminalus. Visa ši įranga būtų paskirstyta 283 Lietuvos bibliotekose.

Valstybės valdomas „Lietuvos paštas“ ketina įvertinti turimą turtą – bendrovė Centriniame viešųjų pirkimų portale paskelbė turto vertinimo paslaugų konkursą. „Pirkimo tikslas - atlikti visų bendrovės nekilnojamo turto objektų ir kito ilgalaikio turto vertinimą. Nustatytos vertės pagrindu sudaromos finansinės ataskaitos, taip pat priimami sprendimai, susiję su šiais objektais.

Nuo 2019 m. įsigalios mokestiniai pakeitimai, po kurių keisis kai kurie mokesčiai ir galutinis darbo užmokestis. Kad visuomenei būtų paprasta ir aišku suprasti, kas keičiasi, Finansų ministerija kartu su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, „Sodra“ bei Valstybine mokesčių inspekcija pristato pajamų skaičiuoklę – tikslų ir išsamų įrankį ateinantiems trejiems metams. „Reforma priimta, o dabar mūsų pagrindinis tikslas – paaiškinti artėjančius pokyčius ir atsakyti į žmonių klausimus.

Artimiausioje ateityje restoranuose, o gal ir prekybos centruose gali atsirasti Lietuvoje užaugintų vienų populiariausių pasaulyje valgomųjų baltakojų blyškiųjų krevečių, rašo „Lietuvos žinios“. Klaipėdos universitetas (KU) su Klaipėdos mokslo ir technologijų parku (KMTP) neseniai pasirašė bendradarbiavimo sutartį ir uostamiestyje įsteigė Akvakultūros kompetencijų centrą. Jame gavus 100 tūkst.

Premjerui Sauliui Skverneliui sukritikavus Aplinkos ministerijos parengtą oro taršos mažinimo planą, aplinkos viceministras Martynas Norbutas sako, jog tai tėra diskusinis dokumentas ir jis keisis prieš pasiekdamas ministrų kabinetą. M. Norbuto nuomone, ministerija elgiasi skaidriai iš anksto visuomenei pateikdama oro taršos mažinimo plano projektą. „Mes jau ne pirmą klausimą iškeliame viešai diskusijai toli gražu iki sprendimų priėmimo.

Klaipėdos uostas ruošiasi rekonstruoti dvi krantines, naudojamas vienos didžiausių uosto krovos bendrovių Klaipėdos konteinerių terminalas. Uosto Statybos ir eksploatacijos departamento direktorius Giedrius Smaguris BNS teigė, jog rekonstrukcijos metu bus gilinimas ir dugnas prie krantinių. „Įgyvendinus šį projektą bus rekonstruotos krantinės 143 ir 143A, kurių bendras ilgis 781,4 metro, užtikrinant prie jų 14 metrų dugno gylį“, – atsiųstame komentare teigė G. Smaguris.

Jau šį rudenį atveriamas kelias paprastesniems ir greitesniems mokėjimams tarp skirtingų bankų – norint pervesti lėšų pakaks žinoti gavėjo telefono numerį. Lietuvos banko iniciatyvą sukurti bankų sąskaitos ir telefono numerių susiejimo sistemą aktyviai palaiko trys šalies komerciniai bankai, kurie ketina naudotis šia centrinio banko plėtojama paslauga.

Premjeras Saulius Skvernelis teigia, kad visuotinio automobilių mokesčio ši Vyriausybė taikyti neketina, bet gali atsirasti registracijos mokestis taršiems automobiliams, nors konkretūs terminai dar nenumatyti. Ministras pirmininkas kartu sukritikavo Aplinkos ministerijos parengtą oro taršos mažinimo planą. „Visuotinio automobilių mokesčio mūsų Vyriausybėje tikrai nebus.