Lietuvos verslas

Kone visus 2020-uosius besitęsianti koronaviruso pandemija ir visuotiniai karantinai pridarė žalos beveik kiekvienai pasaulio valstybei, nukentėjusiai nuo Covid-19. Pasaulio šalys skaičiuoja ne tik koronaviruso atvejus ir aukas, bet ir žalą sveikatos apsaugos sistemai bei ekonomikai. O kokias silpnąsiais vietas Lietuvoje apnuogino koronaviruso pandemija?  Apie tai – portalo tv3.lt pokalbis su ekonomistu Raimondu Kuodžiu.

Antradienį Seimas toliau svarstė kitų metų valstybės biudžeto projektą, nuo jo priklausys, kokio dydžio mokesčius mokėsime ir kokių išmokų galime tikėtis. Galiausiai po svarstymų jis grąžintas Vyriausybei tobulinti. Jis bus tobulinamas atsižvelgiant į Seimo komitetų išvadas. Diskusijas pradėjusi kandidate į finansų ministres įvardijama Gintarė Skaistė atkreipė dėmesį, kad biudžete nenumatytos lėšos kai kurių galiojančių įstatymų įgyvendinimui.

Seimo antradienį premjere patvirtinta Ingrida Šimonytė sako, kad kitų metų biudžetas turi būti realistiškas, į jį įtraukiant išlaidas pensijų indeksavimui bei koronaviruso situacijos suvaldymui. Ji tikina, kad dabartinis pridėtinės vertės mokesčio surinkimo planas yra pernelyg ambicingas.  „Yra buvę atvejų, kaip per mėnesį buvo keičiamas biudžetas labai stipriai – 2008 metais, buvo labai sunkūs metai, buvo labai mažai laiko ir buvo visai kita situacija.

Nekilnojamo turto (NT) rinka atsilaikė prieš koronaviruso pandemiją. Gyventojai nesustojo pirkti būstų, karantino metu jie sutaupė pinigų. Tačiau pasikeitė pirkėjų poreikiai. Vietoje mažo buto miesto centre, žmonės nori didesnio ir patogesnio būsto. Vis tik NT specialistai pastebėjo, kad poreikiai ne visada atspindi žmonių galimybes. „Ober-haus“ Vertinimo ir rinkos tyrimų departamento vadovas Saulius Vagonis teigė, kad Vilniuje matome V formos butų pardavimų kreivę.

Nekilnojamojo turto (NT) ir statybos rinka kol kas tebėra atspari koronaviruso pandemijos poveikiui, nors atskirų rinkos segmentų būklė yra skirtinga. Po pirminio išgąsčio pavasarį būsto rinka pastaruoju metu yra istoriškai aktyvi. Tačiau numatomas neužimtų biurų dalies augimas rodo, kad komercinio NT rinka susiduria su rimtais iššūkiais. Šie ir kiti pokyčiai aptariami šiandien vykstančioje nuotolinėje metinėje Lietuvos banko nekilnojamojo turto konferencijoje.

Žuvys – maistingas ir sveikatai palankus, vertingų maistinių medžiagų turintis produktas, ypač jei yra šviežias. Įprastai prekybos vietose vartotojai gali įsigyti neišdarinėtos ir jau išskrostos, supjaustytos griežinėliais ar iš įvairių rūšių žuvies paruoštos filė, kuri yra niekaip neapdorota, tik atšaldyta. Tačiau perkant šviežią (atšaldytą) nesupakuotą žuvį iš ledo vitrinos, visada svarbu atkreipti dėmesį, kad mažiausiai pusė žuvies paviršiaus būtų padengta ledu.

Lietuvos transporto saugos administracija (LTSA) pagal naują metodiką apskaičiavo, kiek nuo 2021 m. pavasario transporto priemonių savininkams kainuos techninės apžiūros paslauga, nurodoma pranešime žiniasklaidai. Tiek lengvųjų automobilių, tiek motociklų savininkai mokės daugiau. Labiausiai naujų kainų pokytį pajus mopedų ir motociklų savininkai: atsižvelgiant į šios transporto priemonės klasę, jų savininkai už techninę apžiūrą mokės nuo 9,6 euro iki 14,7 euro.

Valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – VMI) informuoja, jog pirmą kartą realizavo konfiskuotas kriptovaliutas, kurias pardavus į valstybės biudžetą pervestą 6,4 mln. eurų. Sklandus kriptovaliutų iškeitimas į eurus truko beveik parą.

Valstiečių frakcija vieningai balsuos prieš centro dešinės koalicijos kandidatę į premjeres Ingridą Šimonytę, sako antradienį iš Seimo žadantis pasitraukti Valstiečių ir žaliųjų sąjungos lyderis Ramūnas Karbauskis. „Mūsų frakcija, aš labai tikiuosi, visa balsuos prieš, nes tai labai normalus opozicijos žingsnis. Už kitas (opozicines) frakcijas negaliu pasakyti, jos šiandien ryte spręs, būtų labai logiška, kad balsuotų „prieš“, – antradienį LRT radijui sakė R. Karbauskis.

„Sodrai“ atnaujinant duomenų centro įrangą laikinai neveiks jos elektroninės paslaugos. Jos nebus prieinamos nuo trečiadienio 22 val. iki ketvirtadienio 5 valandos ryto. „Sodros“ teigimu, atnaujinimo darbai neturės įtakos išmokų mokėjimui, nes visos lapkričio išmokos jau pasiekė gyventojus.

Gruodžio mėnesio darbo dienų kalendorius gyventojus gali išties pradžiuginti. Kūčioms šiemet išpuolus ketvirtadienį, didžiosios metų šventės darbuotojams suteiks keturių dienų ilgąjį savaitgalį, o į 2021-uosius Lietuva įžengs trijų dienų ilguoju savaitgaliu.

Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas pirmadienį nutarė stabdyti pataisų, kuriomis nuo kitų metų siūloma 10 eurų didinti vaiko pinigus, įteisinti antrokų nemokamą maitinimą bei vienu euru kelti biudžetininkų bazinės algos dydį, svarstymą.   Komitetas žada prie siūlomų pakeitimų grįžti, kai juos peržiūrės ir įvertins naujoji Vyriausybė. Tokį pasiūlymą palaikė dauguma komiteto narių.

Pirmadienio popietę į „Kas vyksta Kaune“ redakciją kreipėsi prekybos centre „Lidl“ A. Juozapavičiaus pr. apsilankęs kaunietis. Pavyzdingai įsisavinęs pagrindines karantino taisykles – kaukių dėvimą bei saugaus atstumo laikymąsi, skaitytojas sąmoningumo pasigedo iš vyresnio amžiaus parduotuvės klientų.

Kadenciją baigiantis užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius paprašė Latvijos kolegos tęsti diskusijas dėl Baltijos šalių prekybos elektra su trečiosiomis šalimis metodikos.   Lietuva siekia užkirsti kelią į rinką patekti Astravo atominėje elektrinėje (AE) pagamintai elektrai, tuo metu Latvija pagal Lietuvos nepatvirtintą trišalę metodiką jau pradėjo prekybą su Rusija.

Ekonominio bendardarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO)  Lietuvai pateiktas ekonomikos vertinimas ypač aktualus su koronaviruso pandemija kovojančiai ir valdžių pasikeitimą išgyvenančiai Lietuvai, teigia prezidentas Gitanas Nausėda.  Pasak jo, identifikuotos probleminės sritys ir tyrimo įžvalgos gali pasitarnauti naujajai valdžiai, rengiant ir Vyriausybės programą, ir jos įgyvendinimo planą, praneša Prezidentūra.

Lietuva turi galimybių išbristi iš pasaulį apėmusios koronaviruso pandemijos sukeltos krizės, tačiau būtina atsakingai žvelgti į augančią valstybės skolą, teigia kadenciją baigiantis finansų ministras Vilius Šapoka. „Kalbant apie ateitį, kaip mes atsigausime, viskas yra mūsų pačių rankose, visos prielaidos tam yra. (...) Turime nepamiršti, kad turime ne tik efektyviai investuoti, bet ir suvaldyti skolos augimą.

Laikinasis sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga siūlo pratęsti karantiną iki gruodžio vidurio, tiesa, sprendimą dėl ribojimų švenčių metu jis palieka naujai valdžiai. Naujais ribojimais grasina ir prekybos centrams. Teigiama, kad jei į prekybos centrus toliau plūs minios pirkėjų, o taisyklių nebus laikomasi, bus sekama latvių pavyzdžiu, kurie didesnius prekybos centrus savaitgaliai tiesiog uždarė.

Teismas aštuonis kartus sumažino bendrovės „Biglis“ akcininkui ir vadovui Linui Strėliui už piktnaudžiavimą rinka Lietuvos banko (LB) skirtą 200 tūkst. eurų baudą.  Vilniaus apygardos administracinis teismas (VAAT) pirmadienį baudą sumažino iki 25 tūkst. eurų.  „Teismas vadovaudamasis teisingumo, protingumo principais pareiškėjui paskirtą baudą mažina iki 25 tūkst. eurų, kas, teismo vertinimu, pilnai atitinka padaryto teisės pažeidimo proporcingumo principą“, – BNS pranešė teismas.

„Nasdaq“ Vilniaus biržoje pirmadienį įvykusiame dvylikos metų trukmės Vyriausybės vertybinių popierių (VVP) emisijos, iki kurios išpirkimo liko 4096 dienos, papildymo aukcione obligacijų išplatinta už 30 mln. eurų, vidutinė palūkanų norma buvo 0,186 procento. Ši emisija pradėta platinti vasario 10 dieną, jos papildymo aukcione spalio 26 dieną obligacijų taip pat parduota už 30 mln. eurų, vidutinės palūkanos buvo 0,197 procento.

Lašišinių žuvų migracijos laikotarpiu jų migracijos keliuose Kuršių mariose bus draudžiama visa verslinė žvejyba. Tai numatantį įsakymą pirmadienį pasirašė laikinai pareigas einantis aplinkos ministras Kęstutis Mažeika.  „Esminis pokytis yra toks, jog uždrausta visa žvejyba, visokių žuvų, migracijos metu tuose keliuose, kur nerštavietės, kur plaukia lašišinės žuvys“, – BNS sakė ministro patarėjas Justas Jaskonis.

Valstybė privalo turėti ilgalaikę skolos mažinimo strategiją, tačiau tik tuomet, kai ekonomika pradės atsigauti po koronaviruso krizės, sako Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) generalinis sekretorius. Pasak Angelio Gurrios, tokia strategija galioja ne vien Lietuvai, o visam pasauliui. „Valstybės skola auga dėl visų priemonių. Kai valstybė ims atsigauti, Vyriausybė turėtų nusistatyti ilgalaikius skolos tikslus ir ilgalaikę skolos mažinimo strategiją.

Šalyje auga nedarbas. Užimtumo tarnybos duomenimis, nedarbo lygis dabar yra didesnis 7 procentais, lyginant tą patį laikotarpį pernai. Ir skaičiai augs. Birštone ir Druskininkuose veikiančios „Eglės“ sanatorijos paskelbė atleidžiančios pusketvirto šimto darbuotojų. Sugriežtinus karantino sąlygas sanatorijos, SPA neteko gausybės klientų ir skaičiuoja milžiniškus nuostolius. Birštono pašonėje stovintis SPA su viešbučiu jau daugiau kaip savaitę stovi tuščias.

Nekvalifikuoti darbininkai šiemet sudarė didžiąją dalį (33,4 proc.) darbo netekusių žmonių, o pagal profesijas labiausiai tarp jų daugėjo paslaugų įmonių darbuotojų ir pardavėjų, skelbia Užimtumo tarnyba. Anot jos, nedarbas paslaugų sektoriuje per devynis mėnesius padidėjo 1,1 proc. punkto. Užimtumo tarnybos Stebėsenos ir analizės skyriaus vedėjos Jurgitos Zemblytės teigimu, per pandemiją labiausiai nukentėjo maitinimo ir aptarnavimo bei kitos paslaugų įmonės, viešbučai.

Lietuvos ekonomika šiemet turėtų susitraukti 2 proc., o 2021 metais šalies bendrojo vidaus produkto (BVP) augimas sieks 2,7 proc., prognozuoja Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO). Jos ekspertų parengtoje Lietuvos apžvalgoje pažymima, kad koronaviruso pandemijos smūgis šalies ekonomikai buvo gana švelnus,  o prie to prisidėjo ir beveik 10 proc. BVP siekianti Vyriausybės paramos verslui ir gyventojams programa.

Prieš 91-erius metus nuo žemės ūkio ir skalbimo mašinų gamybos pradėjusi įmonė išaugo iki didžiulių, technologiškai sudėtingų talpyklų kūrimo.  Įmonės vadovai juokauja, kad jų produkcijos nėra tik Antarktidoje ir didžiuojasi, kad dabar drąsiai konkuruoja net su gamintojais Kinijoje ar Vokietijoje, nes klientui siūlo problemos sprendimą.

Prekybos tinklas „Maxima“ praneša apie penkis naujus savo darbuotojų susirgimus COVID-19 infekcija bei per praėjusią savaitę 40 pasveikusių darbuotojų. Sekmadienį, lapkričio 22 dieną, koronavirusas nustatytas darbuotojoms Vilniuje ir Anykščiuose. Parduotuvėse ir kituose padaliniuose, kur dirbo COVID-19 susirgusios darbuotojos, yra atlikta pilna dezinfekcija.

Nors Lietuvoje, palyginti su kitomis išsivysčiusiomis šalimis, CO2 dujų išmetimas yra mažesnis, tačiau mirtingumas nuo kietųjų dalelių yra bene didžiausias. Aplinkosauginiai mokesčiai yra maži, todėl juo reikia didinti. Šiais ir kitais klausimais pirmadienį kalbama virtualioje Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) Lietuvos ekonomikos tyrimo pristatymo sesijoje. Organizacija atkreipia dėmesį, kad Lietuva turėtų labiau apmokestinti taršą.

Kasmet kibernetinių išpuolių vis daugėja, tačiau interneto vartotojai, atrodo, niekaip nepasimoko – savo paskyroms apsaugoti vis dar naudoja itin silpnus slaptažodžius. Populiariausią pasaulyje slaptažodį „123456“ naudoja 1 iš 100 žmonių, rodo atlikto tyrimo duomenys, rašoma pirmadienį išplatintame pranešime žiniasklaidai.

Lietuvos apgyvendinimo įstaigose trečiąjį ketvirtį apgyvendinta 1 mln. turistų – 29,7 proc. mažiau nei per tą patį laikotarpį pernai, o per tris šių metų ketvirčius apgyvendinta 41,9 proc. mažiau turistų nei pernai. Turistų iš užsienio trečiąjį ketvirtį apgyvendinta 193,3 tūkst., arba 72,7 proc. mažiau, šalies gyventojų – 817,0 tūkst., arba 11,9 proc. daugiau nei pernai liepą-rugsėjį, pranešė Statistikos departamentas.

Trečiojo šių metų ketvirčio pabaigoje šalyje buvo 18,4 tūkst. laisvų darbo vietų samdomiesiems darbuotojams – 6,3 proc. daugiau nei antrąjį ketvirtį ir 0,8 proc. daugiau nei prieš metus. Labiausiai – 0,9 tūkst. – jų padaugėjo pramonės įmonėse. Prekybos įmonėse jų buvo 0,3 tūkst. daugiau, administracinės ir aptarnavimo veiklos įmonėse – 0,2 tūkst., statyboje – 0,1 tūkst. daugiau nei antrąjį ketvirtį, skelbia Statistikos departamentas. Labiausiai  – 0,6 tūkst.

Nuo 2021 m. sausio 1 d. didės išankstinės senatvės pensijos visiems esamiems šių pensijų gavėjams. Didesnes pensijas gaus ir senjorai, kurie anksčiau yra gavę išankstines pensijas, praneša Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Taip pat pensijos didės ir našlaičiams, jei našlaičių pensija buvo paskirta už tėvus, gavusius išankstinę senatvės pensiją.  „Išankstinės pensijos dažniausiai yra skiriamos žmonėms, kurie netikėtai netenka pajamų, iškrenta iš darbo rinkos.

Pasaulyje ir Lietuvoje siaučiant COVID-19 pandemijai, į papildomas fronto linijas kartu su medikais stojančių vaistininkų ima kritiškai trūkti. Lietuvos vaistinių asociacijos (LVA) skelbia, kad šiuo metu rinkoje trūksta 145-ių vaistininkų. LVA pirmininkė Kristina Nemaniūtė-Gagė sako, kad ypatingai vaistininkų trūksta mažesniuose šalies regionuose, kur šiuo metu dar darbuojasi ir nemažai farmakotechnikų, rašoma pranešime žiniasklaidai. „Apie vaistininkų trūkumą Lietuvoje kalbame jau seniai.

Savaitgalį keičiantis orams ir sudėtingėjant oro sąlygoms, valstybinės reikšmės keliuose AB „Kelių priežiūra“ atliko prevencinius barstymus. Penktadienio (lapkričio 20 d.) naktį prevenciniai barstymai vykdyti Rytų, Vakarų ir Šiaurės regionuose, daugiausiai dėmesio pareikalavo Širvintų ir Šilalės rajonų magistraliniai keliai A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda ir A2 Vilnius–Panevėžys.

Seimo valdyba pirmadienį nusprendė atšaukti du parlamento posėdžius ir įvedė papildomų apribojimų, siekiant suvaldyti koronaviruso plitimą Seime. Seimo pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen siūlymu, antradienį Seimo posėdis vyks, tačiau po to bus padaryta pertrauka iki gruodžio 3 dienos. „Didesnės nei savaitės pertraukos neturime galimybės turėti Seime. Trumpa pertrauka bus naudinga, o didesnės pertraukos negalime dėl teisinių reikalavimų.

Dažnai darbo priemonėmis nuotolinio darbo metu rūpinasi pats darbuotojas. Tačiau profesinių sąjungų atstovai tikina, kad jomis turėtų rūpintis darbdaviai. Ir ne tik stalais ar kėdėmis, jie turėtų apmokėti ir interneto, elektros ar vandens sąskaitas. Darbdaviai sutinka, kad turi aprūpinti darbo priemonėmis tačiau pastebi, kad tada teks mokėti dvigubai – išlaikyti biurus ir darbuotojus namuose.

Ką daryti, jeigu įprastoje parduotuvėje legaliai nusipirkote gaminį ir tik vėliau sužinojote, kad juo prekiauti dar negalima? Ar pirkėjai gali būti tikri, kad pirkinys nepakenks jų sveikatai? Šią savaitę portalo tv3.lt redakciją pasiekė skaitytojo laiškas, kuriame vyras piktinasi vienoje „Express Market“ parduotuvių tinklo parduotuvėje įsigijęs galimai Lietuvoje nelegalią „Salt Switch" elektroninę cigaretę.

Koronaviruso pandemijos metu elektroninė prekyba įgavo pagreitį. Elektroninių parduotuvių ir siuntų atstovai tikina, kad dalis gyventojų jau netgi galvoja apie kalėdines dovanas, ypač tie, kurie jas siunčiasi iš užsienio ar ieško nuolaidų. Siuntų pristatymo įmonės „DPD Lietuva“ atstovas Tomas Vaišvila pastebėjo, kad kalėdinėmis dovanomis lietuviai ima rūpintis paskutinę lapkričio savaitę, prasidėjus „juodojo penktadienio“ (black friday) išpardavimams.

Prasidėjus karantinui, daugelis žmonių vėl ėmė mažiau vaikščioti po parduotuves ir maistą užsisako internetu. Elektroninių parduotuvių ir maisto į namus pristatymo programėlių atstovai pastebi, kad užsakymų kiekiai išaugo, todėl ieškoma naujų darbuotojų. Elektroninės maisto ir kasdienių prekių parduotuvės „Barbora“ generalinis direktorius Andrius Mikalauskas teigė, kad užsakymų srautas, panašiai kaip ir pavasarį, pradėjo augti dar iki karantino.

Prekybos tinklas „Maxima“ praneša, kad kasdien vis daugėja nuo COVID-19 pasveikusių darbuotojų. Per praėjusią parą nuo COVID-19 pasveiko dar 14 darbuotojų, o susirgimai nustatyti 12 darbuotojų.  Šeštadienį, lapkričio 21 dieną, koronavirusas nustatytas darbuotojams Vilniuje, Klaipėdoje, Panevėžyje, Kėdainiuose ir Šilalėje. Parduotuvėse ir kituose padaliniuose, kur dirbo COVID-19 susirgę darbuotojai, yra atlikta pilna dezinfekcija, rašoma pranešime spaudai.

Lietuvoje nuo liepos 1 dienos galiojant taršių automobilių mokesčiui, į valstybės biudžetą jau surinkta 10,8 mln. eurų.   Kandidatas į aplinkos ministrus liberalas Simonas Gentvilas žada šį mokestį peržiūrėti. Jo teigimu, bus plečiamas ir mokesčio mokėtojų ratas – bus apmokestinama žemės ūkio technika, ir pajamų iš mokesčio nukreipimas – bus skirtos keisti gyvenimo būdą renkantis mažiau taršias transporto priemones. Kitas bus ir mokesčio apskaičiavimas.

Dėl elektros liberalizacijos proceso daugeliui žmonių vis dar kyla daugybė neaiškumų, o elektros tiekėjo vis dar nepasirinko apie 75 tūkst. vartotojų. TV3 laida „Penkių žvaigždučių būstas“ domėjosi, kokia žmonių grupė turėtų suklusti jau dabar ir kaip pasirinkti geriausią planą.  Nuo 2021 m. buitiniai vartotojai, suvartojantys daugiau nei 5000 kWh elektros per metus, turės pirkti elektros energiją iš pasirinkto nepriklausomo tiekėjo.

Dėl koronavirus Lietuvoje įvedus karantiną ir apribojus žmonių gyvenimą bei keliones, dalis jų atsigręžė į parduodamas sodybas. Ekspertų vertinimu, susidomėjimą sodybomis lemia ne tik noras iš miesto pabėgti į gamtą, bet ir gerokai išaugusios žmonių santaupos. Nekilnojamojo turto (NT) skelbimų portalo aruodas.lt duomenimis, per tris šių metų ketvirčius paskelbta maždaug 1,8 tūkst. skelbimų apie parduodamas sodybas, arba po maždaug 200 per mėnesį – 11 proc.

Šį šeštadienį, lapkričio 21-ąją, minime pasaulinę televizijos dieną. Metai buvo išties kitokie, o koronavirusas pakeitė ir daugelį gyventojų įpročių. Ne išimtis ir televizijos žiūrėjimas. Palyginti su įprastais laikais, jis gerokai išaugo dėl judėjimo apribojimų. Tačiau dėl tos pačios priežasties televizijos visame pasaulyje patyrė ir nemažai iššūkių.

Koronaviruso pandemija pakoregavo daugelio gyventojų pirkinių krepšelius. Prekybininkai pastebi, kad žmonės perka rečiau, tačiau daugiau. Pirkinių krepšelio kaina irgi išaugo. O daugelis žmonių skundžiasi, kad maistui išleidžia daugiau negu norėtų. Taigi ar įmanoma realiai sumažinti savo išlaidas maistui ir prasimaitinti už 15 eurų visą savaitę? Per vieną portalo tv3.lt redakcijos susirinkimą kažkam kilo toks klausimas, tad nusprendžiau tai padaryti pati.

Kiekviename mieste veikia skirtinga atsiskaitymo už automobilių stovėjimą tvarka. Bent anksčiau Kaune buvo galima nusipirkti išankstinę mokėjimo už parkavimą kortelę. Tačiau nespėjusieji išnaudoti pinigų juos prarado arba, tiksliau, pinigus priglaudė savivaldybė. Su tuo nesutikęs vairuotojas kelerius metus tiesą turėjo įrodinėti teisme.

Viena didžiausių Lietuvos kelionių organizatorių „Novaturas“ prašo teismo išspręsti ginčą su Estijos užsakomųjų skrydžių bendrove „GetJet Airlines“ dėl sutarties vykdymo. Gerokai sumažėjus skrydžių, „Novaturas“ nori išvengti netesybų mokėjimo.

„Skola – ne žaizda, nesugis“, – sako lietuvių liaudies patarlė. Tačiau pelnytis iš žmonių skolų – mažų mažiausiai negražu. Tuo įsitikinę kauniečiai, kurie pranešimą apie skolą gavo ne iš būsto administratoriaus, o tiesiai iš skolos išieškojimo bendrovės, kuri dar ir pareikalavo sumokėti skolos išieškojimo mokestį. Tokiu elgesiu pasipiktinę gyventojai kreipėsi į vartotojų teises ginančius pareigūnus, advokatus ir žiniasklaidą. Pasiaiškinkime drauge, kas šioje situacijoje kaltas, o kas – teisus.

Mažiausiai už pačias pigiausias prekes dabar išleistumėte „Lidl“ ir „Maxima“ prekybos tinkluose, tuo metu brangiausiai apsipirktumėte „Norfoje“. Tai rodo tyrimų agentūros „SeeNext“ naujausi duomenis apie pigiausio dažniausiai vartojamų 26 prekių krepšelio kainas 5 skirtinguose prekybos tinkluose, 5 Lietuvos miestuose. Vis dėlto specialistai sako, kad tokių prekių nepakanka visavertei mitybai.

Europos Komisija (EK) pritarė valstybės pagalbos schemai, „Klaipėdos naftai“ iki 2024 metų pabaigos įsigyjant dabar nuomojamą suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalą-laivą saugyklą „Independence“ arba kitą panašų SGD laivą. Tai yra antras ir paskutinis valstybės pagalbos derinimo su EK etapas. Pernai EK pritarė valstybės pagalbai pertvarkant SGD terminalo saugumo dedamąją, pranešė Energetikos ministerija.